- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2016-01-11
- Bylos Nr.
- 1-468-408/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-64624-2015-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Virginijus Kalkauskas
- Kaltinamasis
- A. Š.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.5Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
Kauno apylinkės teismo teisėjas Virginijus Kalkauskas, išnagrinėjęs prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą byloje, kurioje
kaltinamasis A. Š., gim. (duomenys neskelbtini), a/k (duomenys neskelbtini) LR pilietis, nevedęs, nedirbantis, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini) (deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini)), teistas: 1) 2015-05-14 Kauno apylinkės teisme teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 284 str. 1 d., 286 str. - 8 MGL bauda; 2) 2015-09-15 Kauno apylinkės teisme teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 str. 2 d. (2 ep.) - laisvės apribojimas 6 (šešiems) mėnesiams bei 6 MGL dydžio (225,96 Eur) bauda,
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 140 str. 3 d., padarymu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
kaltinamasis A. Š. 2015-11-23 apie 16 val. 20 min. (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo laiptinėje, prie buto Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, sukėlė fizinį skausmą mažametei savo šeimos narei - sugyventinės G. K. mažametei dukrai K. R., gim. (duomenys neskelbtini), tyčia 1 (vieną) kartą delnu suduodamas jai per viršugalvį ir pastumdamas, t.y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 3 d.
Kaltinamasis A. Š. kaltu prisipažino. Parodė, kad gyvena su savo drauge G. K., adresu (duomenys neskelbtini), su jais dar gyvena G. dukros, viena iš jų K. R.. 2015-11-23 vakare, apie 16 val. jis grįžo iš darbo į namus, truputį išgėręs ir namuose rado pilnus namus svetimų vaikų. Jis labai supyko ir pasakė, kad visi vaikai išeitų. Tad K. supyko ir kartu su visais vaikais išėjo, o jis nuėjo žiūrėti televizoriaus. Netrukus kažkas paskambino į duris. Jis pamanė, jog sugrįžo K., tačiau tai buvo policijos pareigūnai, kurie jį sulaikė. Jis nesuprato dėl ko sulaikomas, nes jis nemušė K. ir nestūmė (b. l. 61,62). Papildomai parodė, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, jo turinį suprato ir šiuo metu nori pilnai prisipažinti dėl padarytos nusikalstamos veikos, kurią padarė 2015-11-23. Nori paaiškinti, kad tądien jis grįžo iš darbo išgėręs ir tarp jo ir jo podukros K. R. įvyko konfliktas. K. jį įžeidinėjo įvairiais necenzūriniais žodžiais, o jis ją bandė drausminti. Tačiau ji visiškai neklausė, todėl jis nesusilaikęs pliaukštelėjo jai per viršugalvį, o po to pastūmė. Bet pastūmė visai nestipriai, nes K. vos tik susvyravo. Mano, kad tas pliaukštelėjimas turėjo būti neskausmingas. Jis nesusilaikė, kad 13 metų podukra taip jį įžeidinėja ir neklauso, rūko, vagiliauja, nelanko mokyklos, vedasi į namus draugus. Tačiau supranta, kad toks jo elgesys buvo netinkamas ir dėl to labai nuoširdžiai gailisi. Prašo, kaip įmanoma greičiau užbaigti tyrimą, neprieštarauja, kad tyrimas būtų pabaigtas supaprastinto proceso tvarka (b. l. 65,66).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė įrodyta nukentėjusiojo parodymais, kita byloje surinkta ir ištirta medžiaga.
Iš nukentėjusiosios mažametės K. R. parodymų matyti, jog ji šiuo metu gyvena su mama G. K., sese P. R. ir mamos sugyventiniu A. Š.. Gyvena normaliai, o visos problemos yra per A., kuris kartu su jomis gyvena jau 9 metai. A. Š. naudoja psichologinį ir fizinį smurtą prieš jas: psichologinis smurtas pasireiškia tuo, kad jis liepia eiti į mokyklą ir mokytis, daryti namų darbus, o dėl fizinio ji niekada nekvietė policijos, niekam nesiskundė. 2015-11-23 ji atsikėlė apie 10 ar 11 valandą ryto, tikslaus laiko neprisimena. Į mokyklą nėjo tą rytą, kaip ir beveik kiekvieną rytą. Į mokyklą beveik nevaikšto, nes neatsikelia. O, jei ir pavyksta atsikelti, tai vis tiek neina. Ką veikė tą dieną, neprisimena. Kažkuriuo laiku išėjo į kiemą, kur buvo su draugėmis. Po to su draugėmis parėjo į namus. Pas ją namuose buvo R. G. ir L., kurios pavardės neatsimena. Jos visos buvo virtuvėje, kai į namus grįžo A.. Jis buvo išgėręs ir pradėjo rėkti, kodėl pas ją namuose draugės. Jis drauges išvarė, todėl ji pati irgi išėjo paskui drauges. Tada A. išėjo į laiptinę ir liepė jai sugrįžti ir susitvarkyti. Ji jam atsikirto visokiais necenzūriniais žodžiais. Tačiau, kai ji buvo užsisukusi, A. greičiausiai su ranka trenkė jai į pakaušį. Ji nematė ar tiksliai trenkė ranka, bet jai skaudėjo. Po to A. ją pastūmė nuo laiptų, bet ji nenukrito. Visa tai matė jos draugės R. ir L.. Tada ji išėjo į lauką ir iškvietė policiją. Dar prieš tai paskambino mamai, o po to į policiją. Atvykę pareigūnai A.sulaikė. Į jokias gydymo įstaigas nesikreipė, nes skausmas greitai praėjo (b.l. 16).
Iš 2015-11-23 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, jog pareiškėja G. K., gim. (duomenys neskelbtini), pranešė, kad 2015-11-23 apie 16 val. 20 min. namų, adresu (duomenys neskelbtini), laiptinėje neblaivus sugyventinis A. Š., gim. (duomenys neskelbtini), vieną kartą delnu trenkė mažametei pareiškėjos dukrai K. R., gim. (duomenys neskelbtini), į pakaušį, po to pastūmė nuo laiptų žemyn (b. l. 5).
Iš liudytojos G. K. parodymų matyti, jog ji gyvena su savo sugyventiniu A. Š. apie devynerius metus, jie kartu veda bendrą ūkį. Butas priklauso jai pačiai. Su sugyventiniu bendrų vaikų neturi. Jie kartu augina jos dukras. Trylikametė dukra K. R. yra ūmaus būdo, turi elgesio sutrikimų, todėl dažnai konfliktuoja su A. Š., dėl kurio elgesio artimoje aplinkoje, t. y. dėl smurto prieš G. K., du kartus buvo kviečiama policija. Tačiau iki tol A. Š. smurto prieš mergaites nenaudojo, konfliktuodavo žodžiu. 2015-11-23 apie 16 val. 20 min. į namus grįžo neblaivus jos sugyventinis, kuris radęs namuose K. su draugėmis supyko, ir liepė išeiti visiems. Tada dukra K. supyko, ji atsikalbinėjo. Tada sugyventinis A. Š. sudavė jai per pakaušį ir pastūmė žemyn laiptais. K. negriuvo, tačiau pajuto fizinį skausmą ir išsigando. Siuntimo pas teismo medicinos ekspertus nereikia, nes nėra akivaizdžių sužalojimų (b. l. 6).
Iš 2015-11-23 tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje matyti, jog smurtą patyrusi K. R., gim. (duomenys neskelbtini), pareigūnams paaiškino, kad smurtas prieš ją pasireiškė fizinio skausmo sukėlimu, liko guzas galvos srityje (b. l. 9-12).
Iš pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolo Nr. 7814 matyti, jog 2015-11-23 16 val. 59 min. A. Š. nustatyta 1,85 prom. (b. l. 70).
Pagal LR BK 140 str. 3 d. atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė mažamedčiui arba kankindamas asmenį fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Nusikalstama veika pagal LR BK 140 str. 3 d. kvalifikuota teisingai. Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant LR BPK 418 str. 1 d. pagrindams mano, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. Kaltinamasis sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir prokuroro siūloma bausme (b.l. 81).
Skirdamas bausmę už padarytas nusikalstamas veikas, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų baigtumo stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bausmė skirtina, vadovaujantis LR BK 54-61 str. nuostatomis.
Kaltinamojo A. Š. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.), atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamo veikos padarymui (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.).
Vertinant kaltinamojo asmenybę, atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis padarė vieną nesunkų tyčinį baigtą nusikaltimą (LR BK 11 str. 3 d., 15 str.), į tai, kad teistas, galiojančių administracinių nuobaudų nėra (b. l. 40-43), psichiatrijos įskaitoje neregistruotas (b. l. 50), narkologinio gydymo įskaitoje neregistruotas (b. l. 48). Teismas mano, kad bausmės tikslams pasiekti – sulaikyti kaltinamąjį nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti galimybę daryti naujas veikas bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (LR BK 41 str. 2 d.), jam skirtina sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas (LR BK 48 str.). Nustatydamas bausmės dydį teismas atsižvelgia į padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumo laipsnį – A. Š. padarė nusikaltimą žmogaus sveikatai ir gyvybei, į tai, kad yra kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, baudžiamąją bylą baigus teismo baudžiamuoju įsakymu ir asmeniui pripažinus savo kaltę, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė yra sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 2 dalis).
Į bausmės laiką įskaitytinas laikas, A. Š. praleistas laikinajame sulaikyme, t.y. nuo 2015-11-23 iki 2015-11-24, 2 (dvi) dienos, 1 (vieną) kardomojo kalinimo dieną prilyginant 2 (dviems) laisvės apribojimo dienoms.
Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, naikintina.
Civilinis ieškinys nepareikštas.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
A. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. ir skirti laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str., prašomą skirti bausmę mažinti trečdaliu paskiriant galutinę bausmę - laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant bausmės vykdymo metu būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nėra susiję su darbu, bei per 4 (keturis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 100 (šimtą) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., paskirtą bausmę subendrinti su Kauno apylinkės teismo 2015-09-15 teismo baudžiamuoju įsakymu skirta bausme, jas visiškai sudedant, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę - laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo metu būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nėra susiję su darbu, bei per 4 (keturis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 100 (šimtą) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, ir 6 MGL, t.y. 225,96 Eurų (dviejų šimtų dvidešimt penkių Eurų 96 ct) baudą.
Į paskirtos bausmės laiką įskaityti laiką, praleistą kardomajame kalinime, t.y. nuo 2015-11-23 iki 2015-11-24, 2 (dvi) dienas, 1 (vieną) kardomojo kalinimo dieną prilyginant 2 (dviems) laisvės apribojimo dienoms.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.
Nuteistasis per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti Kauno apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išaiškinti, kad išnagrinėjus bylą ir pripažinus kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.