Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2012-02-13 · Administracinė byla Nr. I-24-283/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-02-13
Bylos Nr.
I-24-283/2012
Teisminio proceso Nr.
3-65-3-00043-2011-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Irena Varžinskienė, Dalytė Zlatkuvienė, Ramūnas Gadliauskas
Pareiškėjas
O. R., J. R.
Atsakovas
Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos
Administracinė byla Nr. I-24-283-2012 m.Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00043-2011-8
(S)PANEVĖŽIO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMAS2012 m. vasario 13 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos administracinio teismo kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dalytės Zlatkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ramūno Gadliausko ir Irenos Varžinskienės,

sekretoriaujant Kristinai Jėčiuvienei,dalyvaujant vertėjai Eglei Lipskienei,pareiškėjui ir pareiškėjos O. R. atstovui J. R. (Jurij Rudanov),

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo bylą pagal pareiškėjų J. R. ir O. R. skundus dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus, turtinės ir neturinės žalos atlyginimo atsakovams Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai bei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Panevėžio apygardos administraciniam teismui pateiktais skundu ( t. 1, b. l. 2-4) ir patikslintu skundu ( t. 2, b. l. 111-113) pareiškėjai J. R. ir O. R. prašė:

1) panaikinti Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos ( toliau – Panevėžio tarnyba) sprendimus: 2011-01-24 Nr. (duomenys neskelbtini); 2011-01-31 Nr. (duomenys neskelbtini); 2011-02-01 Nr. (duomenys neskelbtini)ir Nr. (duomenys neskelbtini); 2011-02-02 Nr. ((duomenys neskelbtini)ir Nr. (duomenys neskelbtini); 2011-02-03 Nr. (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini); 2011-02-21 Nr. (duomenys neskelbtini)ir 2011-03-28 sprendimus (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (atitinkamai toliau – Sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini); Sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini), Sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini), Sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini), Sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini), Sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini), Sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini), Sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini), Sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini), Sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini)ir Sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini));

2) įpareigoti Panevėžio tarnybą priimti naujus sprendimus dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo administracinėse bylose Nr. I-1670-554-2010 (Nr. 1-365-554-2011); Nr. I-670-480-2009; Nr. I- 746-402-2009; Nr. I-1271-414-2010, Nr. I-1001-422-2010; Nr. I-453-428-2009/Nr. A20-71-11; Nr. I- 1513-428-2010/1k-115-428-0211; Nr. I-415-428-2010/Nr. I-144-414-2010/Nr.1k-25-414-2011; Nr. I-445-414-2011;

3) priteisti pareiškėjams iš Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Panevėžio tarnybos: 4 061 946,72 Lt žalos atlyginimo administracinėje byloje Nr. I-535-244-2009; 3 074 462,07 Lt - administracinėje byloje Nr. I-48-331-2009 ir 4 220 382,99 Lt - administracinėje byloje Nr. I-1454-473-2009; 38 400 Lt negautų pajamų ir 1897,44 Lt nuostolių, atsiradusių per 2006-09-01-2010-09-01 laikotarpį; 50 000 Lt dydžio neturtinę žalą ir 5% dydžio palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Pareiškėjai O. R. apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta įstatymo nustatyta tvarka, ji į posėdį neatvyko.

Šalies argumentai

Pareiškėjas ir O. R. atstovas J. R. prašė tenkinti skunde ir patikslintame skunde suformuluotus reikalavimus. J. R. savo prašymą motyvavo tuo, kad skundžiami Panevėžio tarnybos sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti. Tvirtino, kad Panevėžio tarnyba, ginčijamais sprendimais atsisakydama pareiškėjams suteikti antrinę teisinę pagalbą administracinėse bylose, atėmė iš pareiškėjų galimybę apginti savo teises ir turtinius interesus, kuriuos neteisėtais veiksmais pažeidinėjo Vilniaus ir Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybų ( toliau – Kauno tarnyba ir Vilniaus tarnyba) pareigūnai; realizuoti savo teises, garantuojamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 13 straipsnio, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo ( toliau – ABTĮ) 5, 6, 53, 127, 149 straipsnių; įgyvendinti teisę į nešališką ir objektyvų teismo sprendimą. Nurodė, kad dėl sunkios materialinės padėties, jis negali savo lėšomis samdyti advokato, kuris atstovautų jo ir sutuoktinės interesams teismuose. Jis yra rusakalbis, neturi teisinių žinių, dėl to negali apginti savo teisių ir teisėtų interesų. Tvirtino, kad atsakovės veiksmais yra vilkinamas antrinės teisinės pagalbos suteikimas. Pareiškėjas nurodė nesutinkantis su Panevėžio tarnybos argumentais, kad pareiškėjai piktnaudžiauja valstybės garantuojama teisine pagalba, savo materialiomis ir procesinėmis teisėmis, kadangi jokie tai pagrindžiantys įrodymai nepateikti. Nurodė, kad šie Panevėžio tarnybos teiginiai bei jos melagingi aiškinimai žeidė pareiškėjų orumą bei garbę ir padarė pareiškėjams 50 000 Lt neturtinę žalą. Teigė, kad Panevėžio tarnyba yra atsakinga už pareiškėjams padarytą turtinę žalą, atsiradusią dėl to, kad nebuvo suteikta antrinė teisinė pagalba pagal jų prašymus skunde nurodytose bylose. Nesutiko su Panevėžio tarnybos argumentais, kad pareiškėjai piktnaudžiauja valstybės garantuojama teisine pagalba, savo materialiomis ir procesinėmis teisėmis, kadangi nepateikti jokie tai pagrindžiantys įrodymai.

Atsiliepimas

Atsakovų Panevėžio tarnybos ir Lietuvos Valstybės, atstovaujamos Panevėžio tarnybos, atstovas į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimais prašė bylą nagrinėti nedalyvaujant jo atstovui. Panevėžio tarnyba atsiliepimais į skundą ir patikslintą skundą prašė juos atmesti kaip nepagrįstus. Nurodė, kad ginčijamais Sprendimais Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)Panevėžio tarnyba teisėtai, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – VGTPĮ) 11 straipsnio 6 dalies 2 ir 8 punktais, 18 straipsnio 2 punktu, J. R. atsisakė suteikti antrinę teisinę pagalbą administracinėse bylose Nr. I-365-554-2011, Nr. I-746-402-2009, Nr. I-670-480-2009, Nr. I-1271-414-2010, Nr. I-1001-422-2010, Nr. I-115-428-2011, Nr. 1k-25-428-2011, Nr. A20-71-11. Išanalizavus surinktus duomenis, buvo nustatyta, jog pareiškėjo reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti ir atstovavimas minėtose administracinėse bylose būtų neperspektyvus. Be to, pareiškėjas piktnaudžiauja valstybės garantuojama teisine pagalba, savo materialiomis ar procesinėmis teisėmis. Sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini)administracinėse bylose Nr. I-1670-554-2010, Nr. I-746-402-2009 ir Nr. I-670-480-2009 pareiškėjui J. R., vadovaujantis Piliečių ir kitų asmenų aptarnavimo viešojo administravimo ir kitose institucijose pavyzdinės tvarkos aprašo 33 punkto nuostatomis, atsisakyta suteikti antrinę teisinę pagalbą, kadangi pareiškėjo prašymas buvo kartotinis, jame nenurodyta naujų aplinkybių. Atsakovė taip pat nurodė, kad, vadovaujantis VGTPĮ 11 straipsnio 6 dalies 6 punkto nuostatomis, Sprendimais Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)ir Nr. (duomenys neskelbtini)pareiškėjai O. R.atsisakė teikti antrinę teisinę pagalbą. Atsakovė surinko duomenis ir, jais remdamasi, nustatė, jog pareiškėja nėra J. R. įstatyminė atstovė, antrinės teisinės pagalbos ji kreipėsi ne dėl savo teisių pažeidimo. Nurodė, kad Sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini)pagrįstai atsisakė pareiškėjams apmokėti kelionės išlaidas ir dienpinigius, vykstant į Kauno AAT paskirtą administracinės bylos Nr. Ik-25-414-2011 nagrinėjimą, nes, vadovaujantis VGTPĮ normomis, kompensuojamos jau turėtos, o ne numatomos išlaidos. Panevėžio tarnyba akcentavo, kad ginčijami Sprendimai priimti vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, išsamiai išnagrinėjus pareiškėjų prašymuose dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo nurodytas aplinkybes. Pažymėjo, kad VGTPĮ 11 straipsnio 6 ir 7 dalyse yra įtvirtintos normos, ribojančios galimybę gauti antrinę teisinę pagalbą. Šiuo minėtame įstatyme įtvirtintu antrinės teisinės pagalbos prieinamumo ribojimu siekiama ne suvaržyti kurio nors asmens teises, o užtikrinti visų asmenų, pretenduojančių į antrinę teisinę pagalbą, lygias teises į kvalifikuotą, efektyvią ir ekonomišką antrinę teisinę pagalbą. Teigė, kad pareiškėjų prašymai dėl antrinės teisinės pagalbos

suteikimo, siekiant apskųsti kiekvieną valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybų sprendimą, vertintini kaip piktnaudžiavimas valstybės garantuojama teisine pagalba, nes pareiškėjai siekia inicijuoti teisminius ginčus su tarnybomis, o ne ginti savo pirmines ginčijamas teises ar įstatymų saugomus interesus ( t. 1, b. l. 71-92; t.2, b. l. 125-127).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teikiamos antrinės teisinės pagalbos. Šiuos ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2008 m. birželio 12 d. įsakymu Nr. 1R-241 patvirtintas Sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo byloje, kurios ginčo dalykas yra valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos, priėmimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas).

Žemesnės instancijos teismas

Vadovaujantis VGTPĮ 3 straipsnyje įtvirtintais valstybės garantuojamos teisinės pagalbos principais, tarp jų – ir valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ekonomiškumo bei draudimo piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba ir materialiomis bei procesinėmis teisėmis, darytina išvada, kad antrinės teisinės pagalbos paskirtis yra suteikti kokybišką, efektyvią ir ekonomiškai pagrįstą teisinę pagalbą, ginant teisėtus interesus tik tų asmenų, kuriems tokia pagalba yra būtiniausia. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra suformavęs nuoseklų šiuose straipsniuose įtvirtintų teisės normų aiškinimą, pagal kurį, teisė gauti antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti ir neribojama, ją valstybė teikia savo iniciatyva ir nuožiūra, ir tokia apimtimi, kokia ji yra pajėgi šią teisę garantuoti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-756-1390-2010; 2011 m. kovo 31 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-822-1082-2011; 2012 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-62-338-2012). VGTPĮ 11 ir 12 straipsniai apibrėžia, kokie asmenys ir kokiomis sąlygomis gali gauti antrinę teisinę pagalbą, taip pat nurodo atvejus, kuriais antrinė teisinė pagalba nėra teikiama. Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad net ir esant formalioms sąlygoms, kai asmeniui antrinė teisinė pagalba turėtų būti teikiama, VGTPĮ numato tam tikrus ribojimus. Šie apribojimai yra išvardinti ir VGTPĮ 11 straipsnio 6 dalyje, kurios 2, 6 ir 8 punktais Panevėžio tarnyba grindė skundžiamus sprendimus.

Dėl Panevėžio tarnybos įgaliojimų priimti sprendimus

J. R., nurodydamas, kad ginčijami Panevėžio tarnybos sprendimai yra neteisėti, teigė, jog atsakovė apskritai neturėjo teisės aktais suteiktų įgaliojimų nagrinėti pareiškėjų prašymus teikti antrinę teisinę pagalbą ir priimti dėl jų sprendimus. Pareiškėjo nuomone, tai privalėjo atlikti Vilniaus tarnyba, kuriai prašymai ir buvo pateikti. Tokius J. R. argumentus teismas pripažįsta nepagrįstais.

VGTPĮ 18 straipsnio 3 dalis nustato, kad sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo byloje, kurios ginčo dalykas yra tarnybos sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos, priima kita tarnyba teisingumo ministro nustatyta tvarka, t. y. Aprašu. Aprašo 3 punktas nustato, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą byloje, kurios ginčo dalykas yra jos sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos, perduoda nagrinėti kitai valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai pagal pareiškėjo deklaruotą gyvenamąją vietą arba, jei pareiškėjas neturi deklaruotos gyvenamosios vietos, pagal savivaldybę, kurioje pareiškėjas gyvena. Be to, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, kaip viešojo administravimo subjektai, spręsdamos klausimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo byloje, kurios ginčo dalykas - tarnybos sprendimas, savo veikloje privalo vadovautis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 2 punkto, 25 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktų bei Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3, 11 ir 12 straipsnių nuostatomis.

Nagrinėjamoje byloje teismui pateiktų teismų procesinių dokumentų, Kauno ir Vilniaus tarnybų sprendimų duomenų visetas patvirtina Vilniaus tarnybos nustatytas aplinkybės, jog, prisiėmus nagrinėti J. R. ir O. R. nuo 2010-12-27 iki 2011-03-09 pateiktus prašymus teikti antrinę teisinę pagalbą administracinėse bylose Nr. I-670-480-2009, Nr. I-746-402-2009, Nr. I-1271-414-2010, Nr. I-1001-422-2010, Nr. I-453-428-2009/Nr. A20-7-11, Nr. 1k-115-428-0211, Nr. 1k-25-414-2011, Nr. 1-365-554-2011, tiesiogiai ar netiesiogiai kiltų interesų konfliktai. Tai sudarytų pagrindą abejoti šios institucijos veiklos ir jos priimamų sprendimų nešališkumu ir skaidrumu. Todėl teismas pripažįsta, kad Vilniaus tarnyba pareiškėjų prašymų nagrinėjimą Panevėžio tarnybai perdavė pagrįstai. Šie Vilniaus tarnybos veiksmai atitinka ir susiformavusią teisminę praktiką. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuoseklios pozicijos, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybų veikloje turi būti siekiama išvengti bet kokių dviprasmybių dėl viešojo administravimo subjekto sprendimo pagrįstumo (2009 m. gegužės 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-525-594-2009, 2010 m. sausio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-662-166-2010). Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad Panevėžio tarnyba, priimdama pareiškėjų ginčijamus sprendimus, veikė kaip kompetentingas viešojo administravimo subjektas.

Dėl Panevėžio tarnybos 2011-02-21 sprendimo Nr. (1.3)-SR1-633

Panevėžio tarnyba 2011-02-21 raštu Nr. (duomenys neskelbtini)atsisakė apmokėti J. R. ir O. R. kelionės į Kauno AAT 2011-03-17, 9 val. 00 vyksiantį teismo posėdį Kauno AAT administracinėje byloje Nr. Ik-25-414-2011, kurioje pareiškėjo J. R. dalyvavimas pripažintas būtinu. Atsakovė nurodė, kad pagal VGTPĮ įtvirtintas teisės normas, asmeniui, besinaudojančiam antrine teisine pagalba, yra kompensuojamos tik faktiškai turėtos išlaidos, o teisė gauti išankstinį kelionės išlaidų apmokėjimą šiame įstatyme nėra garantuojama. Pažymėjo, kad Panevėžio tarnyba 2011-02-03 sprendimais Nr. 0281 ir Nr. 028 apskritai atsisakė pareiškėjams teikti antrinę teisinę pagalbą (t. 1, b. l. 25).

Bylinėjimosi išlaidų (išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, proceso išlaidų) mokėjimo tvarką bei jų apmokėjimą reglamentuoja VGTPĮ 20 straipsnio nuostatos. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad kelionės išlaidas, kurias turi apmokėti pareiškėjas tais atvejais, kai įstatymai nustato arba teismas pripažįsta, kad pareiškėjo dalyvavimas būtinas, apmoka tarnybos iš tam skirtų valstybės biudžeto lėšų. Taigi, pagal įtvirtintas teisės normas, apmokamos tik turėtos kelionės išlaidos ir tik tokiam asmeniui, kuriam nustatyta tvarka yra suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Panevėžio tarnyba 2011-02-03 sprendimais Nr. (duomenys neskelbtini)ir Nr. (duomenys neskelbtini)pareiškėjams atsisakė teikti antrinę teisinę pagalbą Kauno AAT administracinėje byloje Nr. Ik-25-414-2011( t.1 , b. l. 133-135, t. 2, b. l. 22-24). Pažymėtina, kad 2011-01-18 posėdžio protokoline nutartimi teismas pripažino būtinu tik J. R. dalyvavimą Kauno AAT administracinės bylos Nr. Ik-25-414-2011 nagrinėjime, kadangi O. R. nebuvo šios bylos proceso šalimi ar dalyve.

Remiantis tuo, kas nurodyta, daroma išvada, kad Panevėžio tarnyba raštu Nr. (duomenys neskelbtini)pagrįstai atsisakė apmokėti J. R. ir O. R. kelionės į Kauno AAT administracinėje byloje Nr. Ik-25-414-2011 paskirtą posėdį, vyksiantį 2011-03-17, 9 val. 00 min.

Dėl Panevėžio tarnybos 2011-01-24 sprendimo Nr. (1.2)SP-1-(duomenys neskelbtini) ir 2011-02-01 sprendimo Nr. (1.2)-SP1-0236

O. R. ir J. R. 2010-12-27 kreipėsi į Vilniaus tarnybą, prašydami suteikti jiems antrinę teisinę pagalbą penkiose Kauno AAT administracinėse bylose: Nr. I-1001-422-2010, Nr. I-1271-414-2010, Nr. I-746-402-2010, Nr. I-670-480-2010 ir Nr. I-1670-554-2010/ Nr. I-365-554-2011. Vilniaus tarnyba, nustačiusi interesų konfliktą, pareiškėjų prašymus persiuntė Panevėžio tarnybai (t. 1, b. l. 158-159, b. l. 160-164; t. 2, b. l. 70-72, 68-69). O. R. ir J. R. siekė, kad jiems būtų suteikta antrinė teisinė pagalba, įvykdant Kauno AAT administracinėje byloje Nr. I-365-554-2011 priimtos teisėjo 2010-11-22 nutarties nurodymus bei apskundžiant Kauno AAT 2010-11-23 nutartį administracinėje byloje Nr. I-746-402-2010 ir to paties teismo 2010-11-12 nutartį administracinėje byloje Nr. I-670-480-2010 (t. 1, b. l. 182-184; t.2 , b. l. 70-72).

Panevėžio tarnyba, vadovaudamasi VGTPTĮ 11 straipsnio 6 dalies 2 ir 8 punktais, Sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakė teikti J. R. antrinę teisinę pagalbą. Atsakovė nustatė, kad atstovavimas J. R. Kauno AAT administracinėje byloje Nr. I-1670-554-2010 yra neperspektyvus, nes pareiškėjo skundžiami Kauno tarnybos sprendimai - motyvuoti ir pagrįsti, todėl jų skųsti pagrindo nėra, be to, pareiškėjas piktnaudžiauja valstybės garantuojama teisine pagalba, savo materialiomis ir procesinėmis teisėmis. Taip pat buvo nustatyta, kad neperspektyvus yra atstovavimas J. R. ir Kauno AAT administracinėse bylose Nr. I-746-402-2009 bei Nr. I-670-480-2009, kadangi jis prašymu teikti antrinę teisinę pagalbą kreipėsi, praleidęs įstatymo nustatytą terminą paduoti atskiruosius skundus dėl šiose bylose priimtų nutarčių, ir nepateikė duomenų, galinčių patvirtinti svarbias šio termino praleidimo priežastis (t. 2, b. l. 74-76).

Panevėžio tarnyba, vadovaudamasi VGTPĮ 11 straipsnio 6 dalies 6 ir 8 punktais, Sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini)atsisakė teikti antrinę teisinę pagalbą Kauno AAT administracinėse bylose Nr. I-746-402-2010, Nr. I-670-480-2010 bei Nr. I-365-554-2011 ir pareiškėjai O. R.. Atsakovė nustatė, kad pareiškėja nėra J. R. įstatyminė atstovė, ji kreipėsi ne dėl savo teisių bei teisėtų interesų pažeidimų ir neturi subjektinės teisės paduoti skundą nei dėl Kauno tarnybos sprendimų 2010-09-22 Nr. TP-2(2.2)-10-N-2521-3108, 2010-09-24 Nr. TP-2(2.2)-10P-154-P-3147, 2010-10-21 Nr. TP-2(2.2)-10-N-2860-3552 ir 2010-10-14 Nr. TP-2(2.2)-10-N-2773-3474, nei atskirųjų skundų dėl nutarčių, priimtų Kauno AAT administracinėse bylose Nr. I-746-402-2010 ir Nr. I-670-480-2010, be to, piktnaudžiauja valstybės garantuojama teisine pagalba, savo materialiomis ir procesinėmis teisėmis (t. 1, b. l. 176-178).

Kauno AAT administracinės bylos Nr. I-365-554-2010 (ankstesnis Nr. I-1670-554-2010) duomenimis, pareiškėjai kreipėsi į teismą skundu, prašydami: panaikinti Kauno tarnybos priimtus sprendimus 2010-09-22 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-10-14 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-10-14 Nr. (duomenys neskelbtini)bei 2010-09-24 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini); priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tarnybos, 4 736 8532,99 Lt ir 40 297,44 Lt dydžių turtinę bei 50 000 Lt neturtinę žalą. Nustačius, kad paduotas skundas neatitinka ABTĮ nustatytų reikalavimų, KAAT 2010-11-10 nutartimi pareiškėjams nurodė skundo trūkumus, išaiškino būdus, kaip juos pašalinti, bei nustatė terminą, iki kurio trūkumai privalo būti pašalinti ( t. 2, b. l. 77). Administracinėje byloje Nr. I-746-402-2009 nagrinėtas J. R. prašymas dėl teismo išlaidų atlyginimo Kauno AAT 2010-11-23 nutartimi buvo atmestas kaip nepagrįstas įrodymais ir teisės normomis (t. 2, b. l. 86). Tas pats teismas, nustatęs, jog administracinėje byloje Nr. I-670-480-2009 sprendimas yra priimtas ne J. R. naudai, 2010-11-12 nutartimi atmetė jo prašymą dėl turėtų išlaidų apmokėjimo (t. 2, b. l. 95).

Pašto įstaigos žymų duomenimis, Kauno AAT 2010-11-23 nutartis J. R. buvo išsiųsta 2010-11-26, pareiškėjo teigimu, jam įteikta vėliausiai 2010-12-01, o to paties teismo 2010-11-12 nutartis J. R. išsiųsta 2010-11-16, pareiškėjo gyvenamosios vietos adresu gauta 2010-11-17, tačiau, pareiškėjo teigimu, jam įteikta tik 2010-11-20 (t. 2, b. l. 87, 96). Vadovaujantis ABTĮ 149 straipsnio ir 66 straipsnio 4 dalies nuostatomis, Kauno AAT 2010-11-23 nutarties apskundimo terminas pasibaigė vėliausiai 2010-12-08, o 2010-11-12 nutarties - vėliausiai 2010-11-29. Byloje nustatyta, kad J. R. prašymu suteikti jam antrinę teisinę pagalbą, surašant atskiruosius skundus dėl šių nutarčių, kreipėsi tik 2010-12-27. ABTĮ normos, reglamentuojančios atskirųjų skundų padavimo tvarką, nustato, kad terminas atskirajam skundui paduoti gali būti atnaujinamas tik nustačius, kad jis buvo praleistas dėl svarbių, t. y. objektyvių, nuo asmens valios nepriklausančių, priežasčių. Iš J. R. prašymo ir jo priedų matyti, kad jame duomenų apie įstatymo nustatyto termino praleidimą sąlygojusias priežastis nėra nurodyta, dokumentų, leidžiančių vertinti termino praleidimo priežastis ir pripažinti jas svarbiomis, nepridėta.

Kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (Liteko) duomenų (t. 3, b. l. 40-46), Lietuvos vyriausiais administracinis teismas 2010-09-20 sprendimu panaikino Kauno AAT 2009-08-27 sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. I-670-480-2009, ir priėmė naują sprendimą, kuriuo patenkino Kauno tarnybos skundą ir panaikino Kauno apskrities administracinių ginčų komisijos 2009 m. kovo 6 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini)bei jo papildymą 2009 m. Balandžio 3 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), paliekant galioti Kauno sprendimus: 2008 m. gruodžio 31 d. Nr. (duomenys neskelbtini), 2009 m. sausio 7 d. Nr. (duomenys neskelbtini), 2009 m. sausio 21 d. Nr. (duomenys neskelbtini), 2009 m. sausio 21 d. Nr. (duomenys neskelbtini). Šie duomenys patvirtina, kad Kauno AAT administracinėje byloje Nr. I-670-480-2009 galutinis teismo sprendimas buvo ne J. R. naudai. Todėl ABTĮ 44 straipsnio nuostatos negarantavo J. R. teisės į teisminių išlaidų atlyginimą aukščiau nurodytoje byloje, kadangi tokia teisė yra užtikrinta tik proceso dalyviui, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, įvertinęs išvardintas aplinkybes, konstatuoja, kad Panevėžio tarnybos išvados apie neperspektyvų atstovavimą J. R. administracinėse bylose Nr. I-670-480-2010, Nr. I-746-402-2010 ir Nr. I-365-554-2011 yra pagrįstos. Taigi, šiuo aspektu Sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) yra teisėtas ir dėl to nėra pagrindo jį naikinti.

Be to, byloje esantys duomenys patvirtina, kad Kauno tarnyba sprendimais 2010-09-22 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-10-14 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-10-14 Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakė J. R. teikti antrinę teisinę pagalbą, nustačiusi, jog pareiškėjui tokia pagalba jau yra teikiama daugiau kaip trijose bylose, o 2010-09-24 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini)pakeitė advokatę, teikusią J. R. antrinę teisinę pagalbą ( t.2, b. l. 79-83). Darytina išvada, kad ginčo dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo šalys yra tik J. R. ir Kauno tarnyba. Tai akivaizdžiai matyti iš skundo teksto, kuris surašytas faktiškai J. R. vardu ir ginant jo teises ir interesus, bei dėl aukščiau išvardintų Kauno tarnybos sprendimų, kuriuose buvo sprendžiama tik dėl J. R. teisės į teisinę pagalbą ir jos teikimo sąlygų. Nors iš Kauno AAT administracinės bylos Nr. I-365-554-2011 medžiagos ( b. l. 3-5) matyti, kad skundu dėl aukščiau paminėtų sprendimų panaikinimo kreipėsi ne tik J. R., bet ir O. R., tačiau nustatytos aplinkybės leidžia teigti, kad kilęs ginčas nėra susijęs su pareiškėjos teisių ir teisėtų interesų galimais pažeidimais, todėl tokio ginčo nagrinėjimas ir dėl jo priimti sprendimai O. R. neturėtų jokios teisiškai reikšmingos įtakos. Be to, iš administracinės bylos Nr. I-746-402-2010 medžiagos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenų apie administracinės bylos Nr. I-670-480-2010 dalyvius, bylos nagrinėjimo eigą ir priimtus teismų sprendimus (t. 3, b. l. 31-51) matyti, kad šiose bylose nagrinėtų ginčų su Kauno tarnyba šalimi buvo tik J. R.; nurodytas bylas vedė pats; bylose priimtomis nutartimis buvo išspręsti tik šio proceso dalyvio prašymai. Išvardinti duomenys patvirtina, jog O. R., nebuvusi Kauno AAT administracinių bylų Nr. I-746-402-2010 ir Nr. I-670-480-2010 proceso šalimi ar dalyve, negali būti laikoma ABTĮ 45 straipsnio 1 dalyje nurodyta suinteresuota šalimi, pateikusia prašymą dėl išlaidų atlyginimo ir turinčia to paties straipsnio 3 dalyje numatytą teisę apskųsti priimtas nutartis.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, jog byloje nustatyti duomenys patvirtina Panevėžio tarnybos išvadas apie tai, kad O. R. neturėjo tiesioginio materialinio ir procesinio suinteresuotumo administracinėse bylose Nr. I-746-402-2010, Nr. I-670-480-2010 ir Nr. I-365-554-2011. Taigi, šiuo požiūriu Sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini)yra motyvuotas, todėl jį naikinti pagrindo nėra.

Dėl Panevėžio tarnybos sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini)ir 2011-02-01 sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini)

J. R. ir O. R. 2011-01-21 kreipėsi į Vilniaus tarnybą prašymais suteikti jiems antrinę teisinę pagalbą: O. R. teisinės pagalbos prašė ginant jos pažeistas teises ir teisėtus interesus pareiškėjos sutuoktinio J. R. administracinėje byloje Nr. I-453-428-2009/Nr. A-261-448-2010/Nr. A-20-71-2011( Liteko duomenimis - Nr. A-146-71-2011) (t. 1, b. l. 97-99), o J. R. - rengiant procesinius dokumentus ir atstovaujant Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (t. 2, b. l. 5-7). Vilniaus tarnyba, nustačiusi interesų konfliktą, pareiškėjų prašymus persiuntė Panevėžio tarnybai (t. 1, b. l. 94-96, t. 2, b. l. 2-4).

Panevėžio tarnyba, vadovaudamasi VGTPĮ 11 straipsnio 6 dalies 6 punktu, Sprendimu Nr. 0235 atsisakė teikti O. R. antrinę teisinę pagalbą. Atsakovė nustatė, jog O. R. kreipėsi ne dėl savo teisių pažeidimo, nes ji nėra įstatyminė J. R. atstovė, o Lietuvos vyriausiame administraciniame teisme pagal Kauno tarnybos apeliacinį skundą nagrinėjama

administracinė byla nėra tiesiogiai susijusi su pareiškėjos interesų ir teisių pažeidimais (t. 1, b. l. 93). Be to, Panevėžio tarnyba, vadovaudamasi VGTPĮ 11 straipsnio 6 dalies 8 punktu, Sprendimu Nr. 0237 atsisakė teikti antrinę teisinę pagalbą ir J. R.. Atsakovė nurodė, kad prašoma teikti teisinė pagalba Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėjamoje byloje Nr. A-146-71-2011 nėra betarpiškai nukreipta į pareiškėjo galimų ar tikrai pažeistų subjektinių teisių gynybą, todėl konstatavo, kad J. R. piktnaudžiauja valstybės garantuojama teisine pagalba, savo materialiomis ir procesinėmis teisėmis (t. 2, b. l. 20-21).

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos teismų informacinės sistemos (Liteko) duomenimis, Kauno AAT 2009-04-03 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-453-428-2009 atmetė Kauno tarnybos skundą dėl Kauno apskrities administracinių ginčų komisijos 2008-11-14 sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010-04-19 nutartimi Kauno AAT 2009-04-03 sprendimą paliko nepakeistą. Išnagrinėjęs Kauno tarnybos prašymą dėl proceso atnaujinimo, minėtas teismas 2010-10-01 nutartimi Kauno AAT administracinėje byloje Nr. I-453-428-2009 procesą atnaujino, paskyrė bylos nagrinėjimą 2011-02-02 teismo posėdyje. Apeliacine tvarka išnagrinėjęs administracinę bylą Nr. A-146-71-2011, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011-04-18 sprendimu panaikino tiek savo 2010-04-19 nutartį, tiek Kauno AAT 2009-04-03 sprendimą ir priėmė naują sprendimą: Kauno tarnybos skundą patenkino ir panaikino Kauno apskrities administracinių ginčų komisijos 2008-11-14 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 7-30). Išvardinti duomenys patvirtina faktą, jog Kauno apskrities administracinių ginčų komisijoje buvo nagrinėtas tik J. R. skundas, Kauno AAT administracinėje byloje Nr. I-453-428-2009 kaip pareiškėjas dalyvavo tik J. R., o pareiškėja O. R. minėtos bylos proceso šalimi ar dalyve nebuvo. Taigi, Kauno AAT administracinės bylos Nr. I-453-428-2009 bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylos Nr. A-146-71-2011 baigtys O. R. teisėms ir teisėtiems interesams tiesioginių teisiškai reikšmingų pasekmių negalėjo sukelti ir nesukėlė.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, konstatuojama, kad Panevėžio tarnybos Sprendimo Nr. 0235 išvada, jog O. R. antrinės teisinės pagalbos kreipėsi ne dėl savo teisių pažeidimo, yra pagrįsta, todėl naikinti šį sprendimą pagrindo nėra.

Dėl Panevėžio tarnybos 2011-02-02 sprendimų (duomenys neskelbtini)ir Nr(duomenys neskelbtini)

Vilniaus tarnyba, nustačiusi interesų konfliktą, J. R. ir O. R. 2010-12-27 prašymų dalis dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo administracinėse bylose Nr. I-1001-422-2010 ir Nr. I-1271-414-2010 bei surinktus dokumentus persiuntė Panevėžio tarnybai (t. 1, b. l. 103-110, 111-115, 160-164). Pareiškėjai siekė, kad jiems būtų suteikta antrinė teisinė pagalba dėl Kauno AAT 2010-11-25 rašto „Dėl informacijos pateikimo“ administracinėje byloje Nr. 1271-414-2010 ir 2010-11-29 rašto „Dėl informacijos patikslinimo“ administracinėje byloje Nr. I-1001-442-2010. Prašymai buvo grindžiamas tuo, kad pareiškėjai vienu metu gavo daug teismo dokumentų, kurių nesupranta, neturi lėšų, todėl savarankiškai jų apskųsti negali (t. 1, b. l. 158-159).

Panevėžio tarnyba, vadovaudamasi VGTPĮ 11 straipsnio 6 dalies 8 punktu, Sprendimu Nr. 0239 atsisakė teikti J. R. antrinę teisinę pagalbą. Atsakovė nustatė, kad pareiškėjas piktnaudžiauja valstybės garantuojama teisine pagalba, savo materialiomis ar procesinėmis teisėmis. Pareiškėjo prašymo teikti antrinę teisinę pagalbą administracinėse bylose Nr. I-746-402-2010, Nr. I-670-480-2010 ir Nr. I-1670-554-2010/I-365-554-2011 atsakovė nenagrinėjo, nustačiusi, kad šis prašymas yra kartotinis ir dėl jo yra priimtas Panevėžio tarnybos 2011-01-24 Sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 151-152). Be to, vadovaudamasi VGTPĮ 11 straipsnio 6 dalies 6 punktu, Panevėžio tarnyba Sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakė teikti antrinę teisinę pagalbą ir O. R.. Atsakovė nurodė, jog pareiškėja nėra įstatyminė J. R. atstovė, ji kreipėsi antrinės teisinės pagalbos ne dėl savo teisių ir teisėtų interesų pažeidimo, nes Kauno AAT raštai skirti J. R. (t. 1, b. l. 101-102).

Iš administracinės bylos Nr. I-1271-414-2010 medžiagos matyti, kad Kauno AAT 2010-10-29 sprendimu buvo atmestas J. R. prašymas dėl Kauno apskrities administracinių ginčų komisijos 2008 m. rugsėjo 26 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) vykdymo užtikrinimo. J. R. 2010-11-17 paštu pateikė prašymą išversti minėtą teismo sprendimą į rusų kalbą ir pratęsti terminą apeliaciniam skundui paduoti. Kauno AAT 2010-11-25 raštu pareiškėją informavo, kad netenkins jo prašymo ir nurodė atsisakymo motyvus, taip pat išaiškino ABTĮ 127 straipsnio 2 dalies ir 129 straipsnio nuostatas ir jų taikymą tuo atveju, kai pareiškėjas yra praleidęs terminą paduoti apeliacinį skundą (b. l. 65-68, 70, 72-73). Administracinės bylos Nr. I-1001-422-2010 medžiagos duomenimis, Kauno AAT 2010-10-18 sprendimu Kauno tarnyba buvo įpareigota per 10 darbo dienų nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos įvykdyti Kauno apskrities administracinių ginčų komisijos 2008 m. liepos 18 d. sprendimo Nr(duomenys neskelbtini) dalį dėl įpareigojimo teikti antrinę teisinę pagalbą pagal J. R. 2007-09-28 prašymą, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), pareiškėjo prašymo 2007-09-03 Nr. (duomenys neskelbtini) apimtimi, o kitą prašymo dalį atmetė. Gavus J. R. apeliacinį skundą dėl minėto teismo sprendimo, buvo nustatyta, kad jis paduotas, praleidus nustatytą terminą, o pareiškėjas neprašo jo atnaujinti. Todėl Kauno AAT teisėja 2010-11-11 nutartimi atsisakė priimti J. R. apeliacinį skundą. Tada J. R. 2010-11-23 pateikė prašymą išversti Kauno AAT 2010-10-18 sprendimą ir 2010-11-11 nutartį. Kauno AAT 2010-11-29 raštu pranešė J. R., jog minėti teismo procesiniai dokumentai į rusų kalbą nebus verčiami, nurodė atsisakymo motyvus bei išaiškino ABTĮ 65 straipsnio 1 dalies, 127 straipsnio 1 ir 2 dalių turinį ir jų taikymą, kai yra praleistas terminas paduoti apeliacinį skundą (b. l. 84-88, 95, 96-97).

Išvardinti duomenys patvirtina, kad Kauno AAT administracinės bylos Nr. I-1001-422-2010 ir Nr. I-1271-414-2010 buvo pradėtos tik pagal pareiškėjo J. R. skundus; jose nagrinėtų ginčų ir bylų proceso šalimi buvo tik J. R.. Tai rodo, jog nagrinėti ginčai buvo kilę ne dėl O. R. teisių ir teisėtų interesų pažeidimų, todėl priimti teismo sprendimai negalėjo turėti ir neturėjo jokios tiesioginės įtakos jos teisėms, pareigoms ar interesams. O. R. nebuvo J. R. atstovė, todėl neturėjo procesinio suinteresuotumo šiose bylose. Be to, teismas atsižvelgia į tai, kad, pagal ABTĮ įtvirtintą teisinį reglamentavimą, gali būti skundžiami tik teismo priimti procesiniai dokumentai – sprendimai ir teismo nutartys. Išanalizavus Kauno AAT 2010-11-25 raštą „Dėl informacijos pateikimo“ ir 2010-11-29 raštą „Dėl informacijos patikslinimo“, daroma išvada, kad jie nėra teismo procesiniai dokumentai, šie raštai laikytini tik informacinio pobūdžio dokumentais, kuriais bylos proceso dalyviui pranešamos tam tikros žinios (informacija). Todėl atskirieji skundai dėl išvardintų raštų apskritai negali būti paduoti. Kadangi Kauno AAT administracinės bylos Nr. 1271-414-2010 ir Nr. I-1001-442-2010 buvo baigtos nagrinėti, visi pareiškėjo argumentai, samprotavimai dėl raštuose pateiktos informacijos, nesutikimas su ja galėjo būti nurodyti apeliaciniuose skunduose dėl šiose bylose priimtų sprendimų.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, daroma išvada, jog Panevėžio tarnybos Sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) išvada, jog O. R. kreipėsi antrinės teisinės pagalbos ne dėl savo teisių pažeidimo, yra pagrįsta faktiniais duomenimis, ir naikinti minėtą sprendimą pagrindo nėra.

Dėl Panevėžio tarnybos 2011-02-03 sprendimų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)

O. R. ir J. R. 2011-01-17 prašymais kreipėsi į Vilniaus tarnybą, prašydami teikti antrinę teisinę pagalbą Kauno AAT administracinėse bylose Nr. I-115-428-2011 (ankstesnis Nr. I-1513-128-2010) ir Nr. Ik-25-414-2011(ankstesnis Nr. I-1114-414-2010)(t. 1, b. l. 141-142; t. 2, b. l. 38, 54). Prašymai teikti antrinę teisinę pagalbą buvo grindžiami iš esmės analogiškais argumentais: pareiškėjai savo pažeistų teisių savarankiškai apginti negali, nes, neturėdami teisinių žinių ir nesuprasdami lietuvių kalbos, negali savarankiškai surašyti procesinių dokumentų bei suprasti institucijų pareigūnų, pareiškėjų teigimu, neteisingų sprendimų ( t. 1, b. l. 139-140; t. 2, b. l. 36-37). Vilniaus tarnyba, nustačiusi interesų konfliktą, gautus pareiškėjų prašymus persiuntė atsakovei ( t. 1, b. l. 136-138; t. 2, b. l. 25-27).

Panevėžio tarnyba, vadovaudamasi VGTPĮ 11 straipsnio 6 dalies 2 ir 8 punktais, Sprendimu Nr. 0281 atsisakė teikti J. R. antrinę teisinę pagalbą. Atsakovė nurodė, kad atstovavimas pareiškėjui administracinėse bylose Nr. I-115-428-2011 ir Nr. Ik-25-414-2011 yra neperspektyvus, be to, pareiškėjas piktnaudžiauja valstybės garantuojama teisine pagalba, savo materialiomis ir procesinėmis teisėmis (t. 2, b. l. 22-24). Taip pat Panevėžio tarnyba, vadovaudamasi Įstatymo 11 straipsnio 6 dalies 6 punktu, Sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini)atsisakė teikti antrinę teisinę pagalbą ir O. R.. Atsakovė nustatė, jog O. R. antrinės teisinės pagalbos kreipėsi ne dėl savo teisių ir interesų pažeidimo, kadangi ji nėra nei J. R. įstatyminė atstovė, nei Kauno AAT administracinių bylų Nr. I-115-428-2011 ir Nr. Ik-25-414-2011 proceso šalis, todėl priimti sprendimai nėra susiję su jos teisėmis ir teisėtais interesais ( t. 1, b. l. 133-135).

Kauno AAT administracinėje byloje Nr. Ik-115-428-2011 buvo nagrinėjamas J. R. skundas, kuriuo prašyta: panaikinti Kauno tarnybos 2010-08-10 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir įpareigoti Kauno tarnybą bei jos advokatus tinkamai vykdyti Kauno apskrities administracinių ginčų komisijos sprendimus 2007-08-10 Nr. (duomenys neskelbtini), 2009-05-05 Nr. (duomenys neskelbtini); priteisti iš Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Kauno tarnybos, jo naudai 7 184 368,70 Lt turtinę žalą; 38 400 Lt bei nuostolius už prarastą galimybę sumokėti VSDF Vilniaus skyriui VSD ir PSD įmokas – 1 897,44 Lt; 50 000 Lt neturtinę žalą; 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (administracinė byla Nr. Ik-115-428-2011, t. 1, b. l. 2, 4, 5-9). Šioje byloje nagrinėtas ginčas kilo dėl Kauno tarnybos 2010-08-10 sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo nepatenkintas J. R. 2010-08-03 prašymas pakeisti jam paskirtus advokatus J. Los, D. Vaškelienę, K. Mikolaitę ir E.Urboną kitais advokatais; pakeisti priimtų sprendimų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) rezoliucines dalis, kad šios atitiktų Kauno apskrities administracinių ginčų komisijos ar teismo priimtus sprendimus; išspręsti klausimą dėl kelionės išlaidų apmokėjimo; priimti sprendimą perduoti antrinės teisinės pagalbos suteikimą Vilniaus Tarnybai, kad antrinė teisinė pagalba būtų suteikta iš tikrųjų, o ne formaliai. Kauno tarnyba atsisakė keisti teisinę pagalbą teikiančius advokatus kitais, nustačiusi, kad J. R. teiginiai, jog aukščiau išvardinti advokatai neteikia pareiškėjui antrinės teisinės pagalbos, nesurašo procesinių dokumentų, nekonsultuoja pareiškėjo, yra nepagrįsti; paliko nenagrinėtus prašymus pakeisti priimtų sprendimų rezoliucines dalis, išspręsti kelionės iš- laidų apmokėjimą, nustačiusi, kad tokie prašymai jau buvo išnagrinėti, atsisakė perduoti Vilniaus tarnybai spręsti antrinės teisinės pagalbos teikimą pareiškėjui pagal jo prašymus, kadangi tie prašymai yra susiję su siekimu apskųsti būtent Vilniaus tarnybos sprendimus. Administracinė byla Nr. Ik-115-428-2011 buvo paskirta nagrinėti 2011 m. vasario 8 d., 9 val. 00 min. vyksiančiame teismo posėdyje, o Kauno AAT 2011-02-18 sprendimu J. R. skundas buvo atmestas kaip nepagrįstas (administracinė byla Nr. Ik-115-428-2011, t. 1, b. l. 10-12 ; t. 2, b. l. 61-63, 64-74).

Kauno AAT administracinėje byloje Nr. 1k-25-414-2011 buvo nagrinėjamas J. R. skundas, kuriuo prašyta: panaikinti Kauno tarnybos 2010-05-27 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir įpareigoti suteikti antrinę teisinę pagalbą pagal jo 2009-09-21 prašymą Nr. (1.7)-ATP-2275; priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tarnybos, 11 200 Lt turtinės žalos, 1 897,44 Lt nuostolių, 50 000 Lt neturtinės žalos ir 5% metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (t. 3, b. l. 54-55). Šioje byloje skundžiamu Kauno tarnybos sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atsisakyta J. R. teikti antrinę teisinę pagalbą rengiant skundą dėl Vilniaus tarnybos 2009-09-24 sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo ir žalos, atsiradusios dėl Vilniaus tarnybos veiksmų, atsisakius parengti ieškinį, atlyginimo. Pareiškėjo ginčijamas Vilniaus tarnybos sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo grindžiamas tuo, jog J. R. valstybės garantuojama teisinė pagalba yra teikiama daugiau kaip 3 bylose. Kauno tarnyba, išanalizavusi gautus duomenis apie pareiškėjui teikiamą teisinę pagalbą, nustatė, kad, Vilniaus tarnybai priimant sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), J. R. antrinė teisinė pagalba buvo teikiama 11 skirtingų bylų, todėl VGTPĮ 11 straipsnio 7 dalies 4 punktu buvo remtasi pagrįstai. Taigi, paminėti duomenys leidžia teigti, jog J. R. tiesioginis tikslas buvo parengti ieškinį dėl VšĮ Greitosios medicininės pagalbos stoties, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos Vilniaus 4 teritorinio skyriaus padarytos žalos atlyginimo, o pareiškėjo siekimas apskųsti Kauno tarnybos 2010-05-27 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) jau nebėra tiesiogiai susijęs su teisės į žalos atlyginimą įgyvendinimu.

Pagal VGTPĮ 11 straipsnio 7 dalies 4 punktą ( 2008-04-15 įstatymo Nr. X-1492 redakcija, įsigaliojusi nuo 2008-04-30), tarnybai yra suteikta teisė atsisakyti teikti antrinę teisinę pagalbą, jeigu tokia pagalba pareiškėjui yra teikiama daugiau kaip 3 bylose. Pareiškėjas teismui nepateikė jokių konkrečių duomenų, galinčių paneigti faktą, kad jam antrinė teisinė pagalba jau buvo teikiama 11 bylų. Atsižvelgus į paminėtas aplinkybes, darytina išvada, kad Panevėžio tarnyba motyvuotai konstatavo, jog Kauno ir Vilniaus tarnybų sprendimai yra pagrįsti faktiniais duomenimis, paremti VGTPĮ 11 straipsnio 7 dalies 4 punktu, dėl ko atstovavimas J. R. Kauno AAT administracinėje byloje Nr. 1k-25-414-2011 nėra perspektyvus. Tokia atsakovės išvada atitinka ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą teisminę praktiką aukščiau nurodytos teisės normos taikymo klausimu.

Be to, Kauno AAT administracinių bylų Nr. 1k-25-414-2011 ir Nr. Ik-115-428-2011 bei Lietuvos informacinės sistemos ( t. 3, b. l. 52-60, 61-73) duomenys patvirtina, jog skundais į teismą kreipėsi ir pareiškėju šiose bylose buvo tik J. R.; jis gynė tik savo galimai pažeistas asmenines teises ir teisėtus interesus. Taigi, išvardintose bylose nagrinėti ginčai J. R. teikiamos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos klausimais nebuvo betarpiškai susiję su O. R., nebuvusios nei ginčų ir bylų proceso šalimi, nei J. R. įstatymine ar įgaliota atstove, materialiomis ar procesinėmis teisėmis, todėl ji neprivalėjo dalyvauti teismo posėdyje, kuriame buvo paskirtas J. R. bylos nagrinėjimas, o nurodytose administracinėse bylose priimti teismo sprendimai jos teisėms ar pareigoms negalėjo padaryti jokios įtakos.

Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, daroma išvada, kad Panevėžio tarnybos išvada, jog O. R. antrinės teisinės pagalbos Kauno AAT administracinėse bylose Nr. 1k-25-414-2011 ir Nr. Ik-115-428-2011 kreipėsi ne dėl savo teisių pažeidimo, yra pagrįsta. Dėl šios priežasties naikinti Sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindo nėra.

Dėl Panevėžio tarnybos 2011-03-28 sprendimų Nr. (1.2)-SR1-0723 ir Nr. (1.2)-SR1-724

J. R. 2011-03-09 prašymu kreipėsi į Vilniaus tarnybą, prašydamas teikti antrinę teisinę pagalbą paduodant apeliacinį skundą dėl Kauno AAT 2011-02-18 sprendimo administracinėje byloje Nr. I-115-428-2011. Nurodė, kad šiuo teismo sprendimu pareiškėjo skundas buvo atmestas, todėl nori paduoti apeliacinį skundą, tačiau blogai supranta lietuvių kalbą, pranešė, kad sprendimą gavo 2011-02-28 (t. 2, b. l. 131-134). Su analogiško turinio 2011-03-09 prašymu į Vilniaus tarnybą kreipėsi ir O. R. (t. 2, b. l. 140-143). Vilniaus tarnyba, nustačiusi interesų konfliktą, pareiškėjų prašymus persiuntė atsakovei (t. 2, b. l. 129-130, 138-139).

Panevėžio tarnyba, vadovaudamasi VGTPĮ 11 straipsnio 6 dalies 6 ir 8 punktais, Sprendimais Nr. (duomenys neskelbtini)ir Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakė J. R. ir O. R. teikti antrinę teisinę pagalbą. Atsakovė Sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) motyvavo tuo, kad Kauno AAT administracinėje byloje Nr. I-115-428-2011 buvo nagrinėjamas ginčas dėl aktų, tiesiogines teisines pasekmes sukėlusių tik J. R., kuris šioje byloje ir buvo pareiškėjas. O. R. nebuvo nurodytos administracinės bylos proceso dalyve, todėl teisinės pagalbos kreipėsi ne dėl savo teisių pažeidimo, be to, ji piktnaudžiauja valstybės garantuojama teisine pagalba, savo materialiomis ir procesinėmis teisėmis (t. 2. b. l. 128, 137). Sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) grindžiamas tuo, kad atstovavimas J. R. Kauno AAT administracinėje byloje Nr. I-115-428-2011 yra neperspektyvus, kadangi pareiškėjo prašymas teikti antrinę teisinę pagalbą nėra susijęs su jo tikrais ar galimais materialinių ar procesinių teisių ir teisėtų interesų pažeidimais, be to, pareiškėjo dažni prašymai teikti antrinę teisinę pagalbą rodo, kad taip yra siekiama formalaus bylinėjimosi, piktnaudžiaujama valstybės garantuojama teisine pagalba, savo materialinėmis ir procesinėmis teisėmis.

Teismas, pasisakydamas dėl Panevėžio tarnybos Sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini), nustatė aplinkybes, susijusias su Kauno AAT administracinėje byloje Nr. I-115-428-2011 nagrinėto ginču ir šios bylos proceso dalyviais, bei konstatavo, jog O. R. nebuvo šios bylos proceso šalimi ar dalyve. Taigi, pareiškėja negali būti priskirta ABTĮ 130 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų, turinčių teisę paduoti apeliacinį skundą dėl šioje byloje priimto teismo sprendimo, kategorijai. Nurodytos aplinkybės leidžia teigti, kad pareiškėja administracinėje byloje Nr. I-115-428-2011 neturėjo nei materialinio, nei procesinio suinteresuotumo, ji teisinės pagalbos kreipėsi ne dėl savo teisių ir teisėtų interesų pažeidimų. Taip pat byloje esantys duomenys patvirtina, kad administracinėje byloje Nr. I-115-428-2011 Kauno AAT sprendimą priėmė ir paskelbė 2011-02-18, todėl jo apskundimo terminas baigėsi 2011-03-04 įskaitytinai. J. R. teismo 2011-02-18 sprendimo nuorašas buvo išsiųstas 2011-02-23 (administracinė byla Nr. I-115-428-2011, t. 2, b. l. 77). Tačiau pareiškėjas, nurodęs, kad sprendimo nuorašą gavo 2011-02-28, prašymu suteikti antrinę teisinę pagalbą surašant apeliacinį skundą dėl šio sprendimo kreipėsi tik 2011-03-09. Prašyme J. R. duomenų, leidžiančių spręsti apie priežastis, dėl kurių buvo praleistas terminas apeliaciniam skundui paduoti, nenurodė bei nepateikė jokių dokumentų, leidžiančių spręsti apie šių priežasčių pobūdį. Išvardintos aplinkybės leidžia pagrįstai abejoti pagal J. R. prašymą teiktinos teisinės pagalbos rezultatyvumu ir efektyvumu, o dėl laiko, žmogiškųjų bei finansinių išteklių sąnaudų – ir jos ekonomiškumu.

Apibendrinus tai, kas nurodyta, konstatuojama, kad Panevėžio tarnybos išvados, jog O. R., prašydama teikti teisinę pagalbą surašant apeliacinį skundą dėl Kauno AAT administracinėje byloje Nr. I-115-428-2011 priimto sprendimo, kreipėsi ne dėl savo teisių pažeidimo, o atstovavimas J. R. pagal analogišką prašymą yra neperspektyvus, yra pagrįstos. Esant nurodytoms aplinkybėms, naikinti Sprendimus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindo nėra.

Dėl Panevėžio tarnybos sprendimų išvadų apie pareiškėjų piktnaudžiavimą valstybės garantuojama teisine pagalba, savo materialiomis ar procesinėmis teisėmis

Panevėžio tarnyba sprendimus, kuriais pareiškėjams buvo atsisakyta teikti antrinę teisinę pagalbą, grindė ir tuo motyvu, kad jie piktnaudžiauja valstybės garantuojama teisine pagalba, savo materialiomis ar procesinėmis teisėmis.

VGTPĮ 11 straipsnio 6 dalies 8 punktas numato, kad antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu pareiškėjas piktnaudžiauja antrine teisine pagalba, savo materialiomis ar procesinėmis teisėmis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pasisakęs, kad nesant įstatymų leidėjo pateikto piktnaudžiavimo valstybės garantuojama teisine pagalba, materialiomis ar procesinėmis teisėmis apibrėžimo, naudotinas kalbinio teisės aiškinimo būdas. Lietuvių kalboje žodis „piktnaudžiauti“ suprantamas kaip naudojimasis kuo piktam, neleistinas naudojimasis turimomis teisėmis („Lietuvių kalbos žodynas (t. I-XX, 1941-2002):elektroninis variantas/redaktorių kolegija: Gertrūda Naktinienė (vyr. redaktorė), Jonas Paulauskas, Ritutė Petrokienė, Vytautas Vitkauskas, Jolanta Zabarskaitė, - Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2005.- www.lkz.lt). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, atsižvelgęs į tokią žodžio „piktnaudžiauti“ prasmę, išaiškino, kad asmens elgesys, kai siekiama pasinaudoti turimomis arba galimai suteiktinomis teisėmis, nors tai neleistina, ar siekiama pasinaudoti teisėmis piktam, t. y. kai galimas tų teisių realizavimas atitinkamo proceso numanomos baigties galimai nebeįtakos, patenka į žodžio „piktnaudžiauti“ sąvoką (2010 m. rugpjūčio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-556-964-2010). Be to, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pateiktą VGTPĮ 11 straipsnio 6 dalies 8 punkto aiškinimą, kaip piktnaudžiavimas antrine teisine pagalba, savo materialiomis ar procesinėmis teisėmis suprantamas ir toks asmens elgesys, kai teikiami prašymai suteikti jam teisinę pagalbą nėra tiesiogiai susiję su jo tikrai ar galimai pažeistų subjektinių teisių gynyba, o yra išvestiniai iš teisės aktais jam suteiktų materialinių ir/ar procesinių teisių normų (2010-09-20 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-438- 1150-2010).

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad O. R. per laikotarpį nuo 2010-12-27 iki 2011-03-09 pateikė penkis prašymus teikti teisinę pagalbą. Pareiškėjos prašymai nebuvo susiję su jos pažeistų subjektyvių teisių ir interesų gynimu, jais siekta ginti J. R. interesus. Tai leidžia pagrįstai teigti, kad O. R. prašymai nebuvo susiję su realių ir pareiškėjai teisiškai reikšmingų rezultatų siekimu. Pastebėtina, kad nagrinėjamoje byloje teismui yra pateiktas O. R. 2010-04-22 notarine tvarka sudarytas įgaliojimas, reg. Nr. 8-2327, kuriuo J. R. pavedama atstovauti jos interesams visose bylose ir bet kuriame teisme (t. 3, b. l. 5).

Kaip rodo byloje nustatyti duomenys, kad J. R. teikti teisinę pagalbą prašė bylose, kuriose buvo nagrinėti įvairiausio pobūdžio ginčai, kilę tarp pareiškėjo ir valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančių tarnybų dėl tokios teisinės pagalbos nesuteikimo, suteiktos pagalbos apimties, jos teikimo sąlygų ir kt. Panevėžio tarnybos išnagrinėtais prašymais pareiškėjas nė karto nesiekė apginti savo asmeninių teisių ar teisėtų interesų, tiesiogiai kilusių iš materialinės teisės normų. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas, gavęs nustatytu laiku išsiųstus teismo procesinius dokumentus, teisinės pagalbos kreipdavosi, praleidęs nustatytus terminus, o savo prašymuose nenurodydavo termino praleidimo priežasčių ir nepridėdavo dokumentų, leidžiančių spręsti apie šių priežasčių reikšmingumą (prašymai teikti antrinę teisinę pagalbą surašant atskiruosius skundus Kauno AAT administracinėse bylose Nr. I-746-402-2009 ir Nr. I-670-480-2009 bei surašant apeliacinį skundą dėl Kauno AAT administracinėje byloje Nr. I-115-428-2011 priimto sprendimo). Taip pat pareiškėjas valstybės teisinės pagalbos prašė, siekdamas apskųsti akivaizdžiai informacinio pobūdžio teismo raštus, kai tokia teisė ABTĮ apskritai nenumatyta. Teismo nuomone, Panevėžio tarnybos veikla, apsiėmus teikti J. R. teisinę pagalbą skundžiant tokius raštus, būtų buvusi ne tik neefektyvi ir neekonomiška, bet ir prieštarautų ABTĮ nuostatoms. Išvardintos aplinkybės rodo pareiškėjo apsisprendimą pradėti formalius bylinėjimosi procesus visokiais, net ir betarpiškai su pradinio ginčo esme nesusijusiais bei visiškai nuo jo nutolusiais klausimais. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad teisinė pagalba, nenukreipta betarpiškai apginti asmens subjektines teises, negali būti vertinama kaip efektyvi ir ekonomiška bei duoda pagrindą išvadai, kad yra piktnaudžiaujama, tiek valstybės garantuojama teisine pagalba, tiek materialiomis ir procesinėmis teisėmis (2010-09-20 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-438-1150-2010). Dažną J. R. kreipimąsi teikti valstybės garantuojamą pagalbą, kas taip pat vertintina kaip piktnaudžiavimas tokia pagalba, materialiomis ar procesinėmis teisėmis, patvirtina duomenys apie Panevėžio tarnybos per 2011 metų sausio – kovo mėnesių laikotarpį išnagrinėtus penkis J. R. prašymus teikti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo aukščiau paminėtame sprendime konstatuotas faktas, jog 2008-12-31 – 2009-01-21 laikotarpiu, kai buvo priimti Kauno AAT administracinėje byloje Nr. I-670-480-2009 byloje J. R. ginčyti Kauno tarnybos sprendimai, jam antrinė teisinė pagalba buvo teikiama keturiolikoje bylų (t. 3 , b. l. 45).

Remiantis tuo, kas nurodyta, daroma išvada, kad Panevėžio tarnyba savo sprendimuose pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjai piktnaudžiauja valstybės garantuojama teisine pagalba, materialiomis ar procesinėmis teisėmis, ir teisėtai VGTPĮ 11 straipsnio 6 dalies 8 punkto pagrindu atsisakė teikti antrinę teisinę pagalbą, todėl šiuo aspektu išvardinti sprendimai yra teisėti ir juos naikinti pagrindo nėra.

Nustačius, kad Panevėžio tarnybos priimti Sprendimai Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)ir Nr. (duomenys neskelbtini), kuriais pareiškėjams buvo atsisakyta teikti antrinę teisinę pagalbą, yra pagrįsti faktinėmis aplinkybėmis ir tinkamai aiškinant VGTPĮ 11 straipsnio 6 dalies 2, 6 ir 8 punktus, todėl teisėti ir nėra pagrindo jų naikinti, atmestinas ir pareiškėjų reikalavimas įpareigoti atsakovę priimti naujus sprendimus dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo administracinėse bylose Nr. I-670-480-2009; Nr. I- 746-402-2009; Nr. I-1271-414-2010, Nr. I-1001-422-2010; Nr. I-453-428-2009/Nr. A20-7111; Nr.1k-115-428-0211; Nr. 1k-25-414-2011 ir Nr. 1-365-554-2011.

Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo

Pareiškėjai prašomos priteisti turtinės ir neturtinės žalos atsiradimą kildina iš Panevėžio tarnybos veiksmų, priimant nagrinėjamoje byloje ginčijamus sprendimus ir taip jiems nesuteikiant valstybės garantuojamos teisinės pagalbos.

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. To paties straipsnio 3 dalyje išaiškinta, kad terminas „aktas“ suprantamas kaip bet koks valdžios institucijos ar jos darbuotojų veikimas ar neveikimas – teisės ir individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo priimtus nuosprendžius, sprendimus ir nutartis. Be to, CK 6.271 straipsnio 4 dalis nustato, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnį atsiranda tuo atveju, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Taigi, pagal išvardintas teisės normų nuostatas, viešajai civilinei atsakomybei atsirasti yra būtinos trys sąlygos: neteisėti veiksmai, žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos bei nuostolių (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). Nesant bent vienos iš minėtų būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, reikalauti žalos atlyginimo teisinio pagrindo nėra.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog Panevėžio tarnyba, priimdama Sprendimus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)ir Nr. (duomenys neskelbtini), veikė kaip įgaliotas viešojo administravimo subjektas, jos priimti sprendimai pagrįsti faktinėmis aplinkybėmis ir teisės normomis. Tai leidžia daryti išvadą, kad nėra pagrindo teigti, jog šis viešojo administravimo subjektas neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Nenustačius vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, pareiškėjai neturi teisinio pagrindo reikalauti žalos atlyginimo. Dėl šios priežasties J. R. ir O. R. reikalavimai priteisti 11 397 089, 22 Lt bendro dydžio turtinę žalą ir 50 000 Lt dydžio neturtinę žalą pripažintini nepagrįstais ir atmestini.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

pareiškėjų J. R. ir O. R. skundą ir patikslintą skundą dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atsakovams Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai bei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos atmesti kaip nepagrįstus.

Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Kolegijos pirmininkė Dalytė ZlatkuvienėTeisėjai: Ramūnas GadliauskasIrena Varžinskienė