- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-04-20
- Bylos Nr.
- 1S-834-478/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-52-2-00012-2012-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jūratė Jakubonienė
- Kaltinamasis
- J. R.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jūratė Jakubonienė, sekretoriaujant Aušrinei Kudžmienei, dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui,
teismo posėdyje išnagrinėjo Alytaus rajono apylinkės prokuroro skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 26 d. nutarties, kuria baudžiamoji byla, kurioje J. R. kaltinamas pagal BK 178 str. 1 d., perduota prokurorui.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Alytaus rajono apylinkės teismui su kaltinamuoju aktu perduota baudžiamoji byla, kurioje J. R. kaltinamas pagal BK 178 str. 1 d. J. R. kaltinamas tuo, kad 2011-12-25, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, būdamas jam ir S. R. bendra dalinės nuosavybės teise priklausančiame bute Alytuje, (duomenys neskelbtini), iš bendro naudojimo virtuvės pagrobė S. R. priklausantį 500 Lt vertės šaldytuvą „Snaigė“, tuo nukentėjusiajai S. R. padarė 500 Lt turtinę žalą.
Alytaus rajono apylinkės teismas 2012-03-26 nutartimi, vadovaudamasis BPK 232 str. 3 p., 234 str. 2 d., bylą perdavė prokurorui, padarius išvadą, kad pabaigus byloje ikiteisminį tyrimą, buvo surašytas iš esmės BPK 219 str. reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas, kaltinamojo akto trūkumai suvaržo kaltinamojo teisę į gynybą bei trukdo teismui nagrinėti bylą.
Nutartyje nurodoma, kad S. R. kaltinamas pagrobęs 500 Lt vertės nukentėjusiosios šaldytuvą, tačiau pagrobto turto vertė nurodyta, vadovaujantis tik S. R. parodymais, todėl byloje būtina tiksliai išsiaiškinti pagrobto turto vertę, nes dėl to gali keistis ir nusikalstamos veikos kvalifikacija.
Šalies argumentai
Skundu prokuroras prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir bylą perduoti toliau nagrinėti teisiamajame posėdyje. Skunde jis nurodo, kad kaltinimasis aktas yra pakankamai išsamus, aiškus, konkretus ir atitinkantis BPK 219 str. 3 p. reikalavimus, nes tinkamai nurodyti visi BPK 219 str. 3 p. reikalaujami duomenys. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji iš pradžių nurodė 700 Lt šaldytuvo „Snaigė“ vertę, vėliau, atsižvelgiant į nusidėvėjimą, ją sumažino iki 500 Lt, o J. R. su tokia šaldytuvo verte (500 Lt) sutiko, todėl papildomai nustatinėti šaldytuvo vertę pagrindo nėra.
Teismo posėdyje prokuroras prašė skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Alytaus rajono apylinkės prokuratūros prokuroro skundas tenkintinas.
BPK 234 str. 2 d. reglamentuoja, kad byla perduodama prokurorui, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės šio Kodekso 219 str. reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar yra kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą.
BPK 219 str., reglamentuojančiame kaltinamojo akto turinį, nustatyta, kad kaltinamajame akte turi būti nurodoma: 1) teismo, kuriam teisminga byla, pavadinimas; 2) įtariamojo vardas, pavardė, gimimo data, asmens kodas, šeiminė padėtis, profesija, darbovietė, duomenys apie ankstesnį teistumą; prokuroro nuožiūra gali būti nurodyti ir kiti duomenys; 3) nusikalstamos veikos aprašymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės; duomenys apie nukentėjusįjį; įtariamojo atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės; 4) duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas; 5) BK straipsnis (jo dalis ir punktas), numatantis atsakomybę už padarytą veiką; 6) įtariamojo gynėjo vardas ir pavardė, jei įtariamasis ikiteisminio tyrimo metu turėjo gynėją; 7) įtariamojo pozicija, jeigu įtariamasis nesutinka su įtarimu.
Kaltinamasis aktas neatitinka 219 str. nustatytų reikalavimų, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme įtvirtintus nusikalstamos veikos sudėties požymius (BPK 219 str. 3 p. pažeidimas). Kaltinamajame akte nusikalstamos veikos aplinkybes reikia nurodyti tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo medžiaga, nurodant kaltininkui inkriminuojamo nusikaltimo sudėties požymius, nustatytus konkrečiame BK straipsnyje. Taip pat kaltinamajame akte nurodomi duomenys jokios išankstinės įrodomosios reikšmės neturi ir, neišnagrinėjus jų teismo proceso metu, priimant nuosprendį, jais remtis negalima (BPK 301 str. 1 d.). Kaltinamasis aktas yra procesinis dokumentas, kuriame išdėstoma prokuroro procese užimama pozicija ir argumentuojama, kodėl būtent tokios pozicijos laikosi valstybinis kaltintojas. Kaltinamasis aktas yra išeities pozicija bylos nagrinėjimui pirmosios instancijos teisme, šiame akte neturi būti sprendžiami klausimai, kuriuos galima spręsti tik priimant nuosprendį.
Netiksli, teismo nuomone, pagrobto turto vertė negali būti pagrindas ir vada gražinti bylą prokurorui naujo kaltinamojo akto surašymui. Vadovaujantis BPK 242 str., pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus, taip pat, jei pripažįsta reikalinga, turi teisę atlikti bet kokį Baudžiamojo proceso kodekso XIV antrajame, trečiajame, ketvirtajame ir penktajame skirsniuose numatytą proceso veiksmą (BPK 287 str.) bei savo iniciatyva paskirti ekspertizę turto vertei nustatyti (BPK 286 str.). Be to, BPK 270 str. numatyta, kad teismas turi teisę savo iniciatyva iškviesti naujus liudytojus, ekspertus, specialistus, taip pat išreikalauti kitus įrodymus.
Byla perduodama prokurorui surašyti naują kaltinamąjį aktą, kai yra pagrindas manyti, kad tada kaltinimas bus sukonkretintas, patikslintas, taps labiau pagrįstas ir tai padės teismui nustatyti tiesą byloje.
Apylinkės teismo argumentai nepagrįsti, nes, kaip matyti iš byloje esančio kaltinamojo akto, kaltinimo formuluotė yra visiškai aiški. Kaltinamasis aktas surašytas laikantis BPK 219 str. 3 p. reikalavimų, nurodytos visos įstatymo reikalaujamos aplinkybės. Nurodyta nusikalstamos veikos padarymo vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės, o padarytos nusikalstamos veikos teisinis įvertinimas, kvalifikuojant kaltinamojo veiksmus, kaip numatyta BPK 305 str., yra teismo kompetencijoje. BPK 305 str. nurodyta, kad klausimus, susijusius su nusikalstamos veikos padarymo vieta, laiku, būdu, padariniais ir kitomis svarbiomis aplinkybėmis, išsprendžia teismas, priimdamas nuosprendį ir juos nurodydamas nuosprendžio aprašomojoje dalyje.
Aukščiau išdėstyti motyvai leidžia teigti, kad šioje baudžiamojoje byloje surašytas kaltinamasis aktas atitinka BPK 219 str. reikalavimus, todėl perduoti bylą prokurorui nėra pagrindo. Šiuo atveju, perduodant bylą prokurorui, būtų pažeistos BPK 1 str. nuostatos bei vilkinamas bylos nagrinėjimas.
Alytaus rajono apylinkės teismo 2012-03-26 nutartis, kuria baudžiamoji byla perduota Alytaus rajono apylinkės prokuratūros vyriausiajam prokurorui naujam kaltinamajam aktui surašyti, naikintina ir byla gražintina tam pačiam teismui nagrinėjimui iš esmės.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 26 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti Alytaus rajono apylinkės teismui.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.