- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-01-31
- Bylos Nr.
- 2-236-154/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-58-3-00022-2010-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Matiukienė
- Ieškovas
- R. N.
- Atsakovas
- AB Ūkio bankas, Bankrutavusios UAB „Larėja“, Bankrutavusiai UAB, L. M.
- Advokatai
- Diana Ingrida Vinklerytė, Aistis Damulevičius
atsakovo Bankrutavusios UAB „Larėja“ bankroto administratoriaus UAB „Tytus“ direktoriui Viktorui Gvozdui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. N. ieškinį ir patikslintą ieškinį atsakovams: AB Ūkio bankas (į. k. 112020136), Bankrutavusiai UAB (BUAB) „Larėja“ ir L. M. bei tretiesiems asmenims antstolei Vaivai Šimkienei ir notarei J. M. dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu ir vykdomojo įrašo pagal šį vekselį panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
I. R. N. ieškinyje (1–3 b. l.) nurodė, kad UAB „Larėja“, kurios direktore ji tuo metu buvo, ir AB Ūkio bankas 2008 m. sausio 3 d. pasirašė Kredito sutartį Nr. 01-001/08 pagal kurią AB Ūkio bankas suteikė UAB „Larėja“ 300 000,- litų kreditą. Sutartyje buvo nustatytas galutinis kredito grąžinimo terminas – 2012 m. sausio 3 d. AB Ūkio bankas (vekselio gavėjas) iš UAB „Larėja“ (vekselio davėjas) gavo paprastąjį vekselį. Vekselį laidavo vienintelė UAB „Larėja“ akcininkė L. M. ir R. N.. Vekselio suma 300 000,-litų.
Skolininkui UAB „Larėja“ negrąžinus 232 750,29 litų skolos, AB Ūkio bankas kreipėsi į Kauno miesto 23-ojo notaro biuro notarę J. M., kuri 2009 m. rugpjūčio 31 d. išdavė vykdomąjį įrašą Nr. 6332, kuriuo reikalaujama vekselio turėtojo AB Ūkio bankas naudai iš laiduotojos R. N. išieškoti nesumokėtą skolos dalį, t. y. 232 750,29 litų, 721,05 Lt notaro atlyginimo ir kitas išlaidas, iš viso 233 481,39 Lt. M. V. įrašas buvo perduotas vykdyti Vaivos Šimkienės antstolio kontorai, užvesta vykdomoji byla ir pradėtos priverstinio išieškojimo procedūros.
Šalies argumentai
Ieškovė prašo pripažinti 2008 m. sausio 3 dienos paprastąjį vekselį, išduotą vekselio davėjo UAB „Larėja“ (dabar BUAB „Larėja“) vekselio gavėjui AB Ūkio bankas, negaliojančiu, nes minėtas vekselis, ieškovės manymu, yra išduotas, pažeidžiant LR Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 35 str. 1 dalies reikalavimus, nes vekselyje yra nurodyti du skirtingi mokėjimo terminai, t. y. vienoje vekselio dalyje nurodytas mokėjimo terminas: „jį pateikus“, o kitoje vekselio dalyje nurodyta: „Šis vekselis turi būti apmokėtas per 50 mėnesių nuo jo išrašymo“. Toks apmokėjimo termino nurodymas minėto Įstatymo 35 str. 2 dalies pagrindu imperatyviai daro vekselį negaliojančiu, nes jame nurodyti vienas po kito einantys apmokėjimo terminai.
Notarė J. M. pagal „Notarų vykdomųjų įrašų atlikimo tvarkos“ 6.1.- 6.3. punktų reikalavimus, prieš išduodama vykdomąjį įrašą, privalėjo patikrinti, ar jai pateiktas vekselis yra sudarytas pagal įstatymo reikalavimus ir nustačiusi, kad vekselyje yra nurodyti du skirtingi jo apmokėjimo terminai, turėjo atsisakyti išduoti vykdomąjį įrašą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškinį atsakovas AB Ūkio bankas su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad, atsakovo manymu, vekselis yra galiojantis, nes jis buvo įformintas standartizuotame blanke ir toje vietoje, kur reikia įrašyti „mokėjimo terminas“, aiškiai buvo įrašyta „jį pateikus“. Ieškovės nurodytas kitas terminas yra ne LR Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo vekseliui nustatyta privalomųjų duomenų sąlyga, o vekselio kita dalis, kurioje, vadovaujantis LR Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 36 straipsniu, vekselio davėjas pratęsia vekselio, mokėtino „jį pateikus“, pateikimo apmokėti terminą, nuo įstatymo nustatyto vienerių metų nuo jo išrašymo iki 50 mėnesių nuo jo išrašymo. Kad šio vekselio terminas yra „jį pateikus“, įrodo ir vekselyje nustatyta sąlyga – už vekselio sumą skaičiuoti palūkanas, o pagal LR Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 7 straipsnį ši sąlyga galima, tik esant vekselio mokėjimo terminui „jį pateikus“ arba „per tam tikrą laiką po pateikimo“ ir esant kitiems vekselio mokėjimo terminams, negalioja. Taip pat mano, kad ieškovė R. N. neturi teisės ginčyti kito asmens, t. y. UAB „Larėja“, išduotą vekselį (38–39 b. l.).
Atsiliepimu į ieškinį Kauno miesto 23-ojo notaro biuro notarė J. M. su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad ieškovė R. N. neteisingai aiškina LR Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 35 str. 1 dalies nuostatas dėl vekselio termino ir nesivadovauja teismine praktika. Jos teigimu, ginčijamo vekselio mokėjimo terminas yra nurodytas „jį pateikus“, o toliau vekselyje esantis įrašas „Šis vekselis turi būti apmokėtas per 50 mėnesių nuo jo išrašymo“, reiškia, kad yra pratęstas vekselio „pateikimo“ terminas, t. y. vekselis gali būti pateiktas apmokėjimui bet kada per 50 mėnesių nuo jo išrašymo, nes galimybę šalių susitarimu pratęsti įstatymo numatytą vienerių metų vekselio pateikimo apmokėjimui terminą numato LR Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 36 str. 1 d. Nurodė, kad vekselis gali būti vekselio davėjo ginčijamas tik formaliais pagrindais (36 b. l.).
Atsiliepimu į ieškinį antstolė Vaiva Šimkienė su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad vekselis yra dokumentas, kuriame įtvirtinta besąlygiška mokėjimo pareiga ir iš šios pareigos atsiradusi reikalavimo teisė, kurios yra abstraktaus pobūdžio, kas reiškia, kad ši prievolė nesusijusi teisiniu ryšiu su vekselio išdavimo pagrindu, t. y. tuo teisiniu santykiu (tam tikru sandoriu), dėl kurio vekselis buvo išrašytas. Antstolis, priimdamas vykdomąjį dokumentą, preziumuoja, kad jam pateiktas dokumentas yra vykdytinas. Šis vykdomasis įrašas taip pat nesukėlė antstolei jokių abejonių, todėl buvo pradėtas vykdyti (33–34 b. l.)
Iš Bankrutavusios UAB „Larėja“ ir L. M. atsiliepimai negauti.
Atsikirsdama į AB Ūkio bankas, notarės J. M. ir antstolės V. Šimkienės atsiliepimus, ieškovė R. N. „dublike“ nurodė, kad nesutinka su atsakovo pozicija, kad vekselio laiduotoja R. N. neturi teisės ginčyti vekselį, nes, vadovaujantis LR CK 6.82 str. 2 d. ir 3 d., nurodytos laiduotojo ir skolininko teisės kreditoriaus atžvilgiu iš esmės yra tapačios, išskyrus tas, kurios susijusios su skolininko asmeniu. Ieškovė neginčija savo laidavimo prievolės, tačiau ginčija vekselį kaip vertybinį popierių, remdamasis jo formaliais trūkumais, t. y. dėl neteisingai nustatytų vienas po kito einančių dviejų vekselio apmokėjimo terminų: „jį pateikus“ (ĮPVĮ 35 str. 1 d. 1 p.) ir „šis vekselis turi būti apmokėtas per 50 mėnesių nuo jo išrašymo“ (ĮPVĮ 35 str. 1 d. 3 p.), kas, ieškovės manymu, pagal LR Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 35 str. 2 dalį daro vekselį negaliojančiu. Ieškovė nesutinka su atsakovo atsiliepime pateikta šių dviejų įrašų interpretacija. Taip pat nesutinka su notarės J. M. atsiliepime pateiktu minėtų sakinių aiškinimu. Mano, kad antstolė V. Šimkienė savo atsiliepime nukrypo nuo ieškinio dalyko ir pagrindo (51–54 b. l.).
Šalies argumentai
„Triplike“ atsakovas AB Ūkio bankas patvirtino, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad ieškovė savo „dublike“ iškreipė Banko atsiliepimo motyvus, nes Bankas niekada neteigė, jog ieškovės laiduotas vekselis negalioja. Mano, kad ieškinyje dėstomi ginčijamo vekselio redakcijos galimi netikslumai nėra pagrindas taikyti LR Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 35 str. 2 dalį dėl vekselio negaliojimo ir, kad būtent tokia praktika yra suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 22 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2007 (64–65 b. l.).
„Triplike“ notarė J. M. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad LR Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatyme (ĮPVĮ) nenurodyti termino „jį pateikus“ pratęsimo būdai ir tai, kaip tas „pratęsimas“ turi būti tiksliai formuluojamas ir įforminamas. Mano, kad pratęsimo sąlyga „Šis vekselis turi būti apmokėtas per 50 mėnesių nuo jo išrašymo“ yra tinkama ir logiška ir tai, kad joje nevartojamas žodis „pateiktas“, visiškai nekeičia termino „jį pateikus“ pratęsimo esmės. ĮPVĮ 36 str. numatyta, kad „vekselis mokėtinas jį pateikus, turi būti apmokėtas vekselį pateikus mokėtojui“. Taigi, pačiame įstatyme nurodyta, esant terminui „jį pateikus“, vekselio apmokėjimas ir pateikimas sutapatinami, turi vykti tuo pačiu metu ir sutampa; vekselio davėjas turi apmokėti vekselį iš karto, kai tik vekselio turėtojas jį pateikia, t. y. nenustatomi jokie papildomi terminai apmokėjimui po pateikimo. Kad vekselyje nurodytas tik vienas mokėjimo terminas „jį pateikus“ ir įrašytas grafoje, skirtoje įrašyti mokėjimo terminą, o jo pastaba, pratęsianti jo pateikimą apmokėjimui, jokiu būdu negali būti traktuojama kaip antras mokėjimo terminas. Mano, kad ieškovė, kaip vekselio laiduotoja, neturi įgalinimų ginčyti kito asmens išduoto vekselio, nes to nenumato specialusis LR Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymas (67 b. l.).
Atsakovo Bankrutavusios UAB „Larėja“ bankroto administratoriaus UAB „Tytus“ direktorius Viktoras Gvozdas teismui pateikė duomenis, kad atsakovui (skolininkui) UAB „Larėja“ Šiaulių apygardos teisme 2009 m. rugsėjo 9 d. iškelta bankroto byla; bankroto administratoriumi paskirta UAB „Tytus“; Šiaulių apygardos teismo 2009-11-24 nutartimi patvirtintas AB Ūkio bankas 234887,39 Lt kreditorinis reikalavimas, o 2010-07-09 nutartimi patikslintas AB Ūkio bankas 119377,39 Lt kreditorinis reikalavimas (92, 94–95, 123 b. l.).
Žemesnės instancijos teismas
I. R. N. 2010 m. lapkričio 8 d. pateikė teismui patikslintą ieškinį, kuriuo pakeitė laiduotojos L. M. ir notarės J. M. procesinę padėtį: buvusią trečiąjį asmenį - ginčijamo vekselio laiduotoją L. M., patraukė atsakove, o buvusią atsakovę notarę J. M. patraukė trečiuoju asmeniu ( 139–141 b. l.).
A. L. M. atsiliepimo dėl patikslinto ieškinio taip pat nepateikė.
Teismo posėdžio metu ieškovė R. N. palaikė savo patikslintą ieškinį ir prašė pripažinti negaliojančiu 2008 m. sausio 3 d. UAB „Larėja“ išduotą vekselį, tuo pagrindu, kad vekselyje yra nurodyti du galiojantys vienas po kito einantys mokėjimo terminai, kas vekselį daro negaliojančiu.
Pripažinus negaliojančiu UAB „Larėja“ 2008 m. sausio 3 d. išduotą vekselį, prašė pripažinti negaliojančiu ir 2009 m. rugpjūčio 31 d. notarės J. M. išduotą vykdomąjį įrašą, kuriuo reikalaujama iš skolininko UAB „Larėja“ ir abiejų laiduotojų, t. y. R. N. ir L. M., solidariai iš viso išieškoti 233 481,39 litų.
Nurodė, kad visus UAB „Larėja“ dokumentus su Banku ruošė ir derino vienintelė akcininkė L. M., o ji (R. N.) tik pasirašė šiuos dokumentus kaip direktorė. Pripažino, kad, pasirašydama vekselį, jį perskaitė, tačiau dokumentais labai nesidomėjo, nesigilino, kokie buvo vekselio apmokėjimo terminai, neįvertino dokumentuose nurodytos atsakomybės, o L. M. jai buvo žadėjusi, kad viską sutvarkys. Nuo 2008 m. kovo mėnesio UAB „Larėja“ nebedirbo, su L. M. nebendravo, todėl manė, kad išėjus iš darbo UAB „Larėja“, vekselio apmokėjimo prievolė jai nebebus taikoma. Į teisėjos klausimą patikslino, kad, pasirašydama vekselį, supratusi, jog jį apmokėti reikės po 50 mėnesių nuo vekselio išrašymo, tačiau taip pat suprato, kad už gautą kreditą ir išrašytą vekselį yra atsakinga L. M., kaip vienintelė UAB „Larėja“ akcininkė.
Atsiliepimas
Atsakovo Bankrutavusios UAB „Larėja“ administratoriaus UAB „Tytus“ direktorius Viktoras Gvozdas nurodė, kad tuomet, kai UAB „Larėja“ iš banko gavo kreditą ir kai buvo išrašytas vekselis, įmonė dar nebuvo bankrutavusi. UAB „Tytus“ administruojamoje įmonėje yra duomenys apie AB Ūkio bankas įmonei UAB „Larėja“ 2008 m. sausio 3 d. suteiktą kreditą. Dalis kredito bankroto procedūros metu buvo padengta iš įkeisto turto ir Šiaulių apygardos teismo nutartimi UAB „Larėja“ bankroto byloje yra patvirtintas paskutinis AB Ūkio bankas 119377,39 litų kreditorinis reikalavimas, kuris iki šiol nepasikeitęs. Daugiau Bankui įkeisto turto nebėra. Dėl R. N. ieškinio patenkinimo palieka spręsti teismui.
Atsakovo AB Ūkio bankas atstovė advokatė Diana Ingrida Vinklerytė prašė ieškinį atmesti ir nurodė, kad 2008 m. sausio 3 d. UAB „Larėja“ išduotas ir ieškovės laiduotas vekselis yra galiojantis, nes vekselyje yra nurodytas vienintelis jo apmokėjimo terminas: „jį pateikus“. LR Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 36 str.1 dalis numato, kad vekselio, kuris apmokamas „jį pateikus“, pateikimo terminas yra vieneri metai nuo jo išrašymo, tačiau vekselio davėjas gali šį terminą sutrumpinti arba pratęsti, todėl 2008-01-03 vekselyje vekselio pateikimo apmokėjimui terminas buvo pratęstas iki 50 mėnesių nuo vekselio išrašymo dienos. Tai nereiškia, kad ginčijamame vekselyje buvo nurodyti du vienas po kito einantys vekselio apmokėjimo terminai.
A. L. M., tretieji asmenya notarė J. M. ir antstolė Vaiva Šimkienė į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimą joms pranešta (169,170, 172 b. l.).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys netenkintinas.
Išnagrinėjęs bylą teismas nustatė šias faktines bylos aplinkybes.
UAB „Larėja“, kurios direktore tuo metu buvo ieškovė R. N., o vienintele akcininke buvo atsakovė L. M., ir AB Ūkio bankas 2008 m. sausio 3 d. pasirašė Kredito sutartį Nr. 01-001/08, pagal kurią AB Ūkio bankas išdavė UAB „Larėja“ 300 000,- litų kreditą. Sutartyje buvo nustatytas galutinis kredito grąžinimo terminas 2012 m. sausio 3 d. Vadovaujantis Kredito sutarties 1.10. punktu, kredito prievolės įvykdymas buvo užtikrintas: įkeičiamu turtu; piniginėmis lėšomis ir būsimomis įplaukomis į kredito gavėjo sąskaitą banke; pateikiama UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ 80 proc. kredito grąžinimo garantija ir UAB „Larėja“ 2008 m. sausio 3 d. išduotu paprastuoju vekseliu 300 000,- litų sumai su 8,23 proc. metinėmis palūkanomis, kurį laidavo R. N. ir L. M. (102–110 b. l.).
Skolininkui UAB „Larėja“ negrąžinus 232 750,29 Lt skolos, AB Ūkio bankas prašymu, Kauno miesto 23-ojo notaro biuro notarė J. M. 2009 m. rugpjūčio 31 d. išdavė vykdomąjį įrašą Nr. 6332, kuriuo reikalaujama AB Ūkio bankas naudai iš vekselio davėjo UAB „Larėja“ bei iš laiduotojų R. N. ir L. M. solidariai išieškoti nesumokėtą 232 750,29 litų skolą su LR Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 50 str. nustatytomis 6 proc. palūkanomis, skaičiuojamomis nuo skolos sumos per laikotarpį nuo termino pabaigos iki vykdomojo įrašo visiško įvykdymo, taip pat 721,05 Lt notaro atlyginimą, 10,05 Lt kitas išlaidas, iš viso 233481,39 Lt (16 b. l.).
M. V. įrašas buvo perduotas vykdymui antstolės V. Šimkienės antstolio kontorai, užvesta vykdomoji byla ir pradėtos priverstinio išieškojimo procedūros, tame tarpe 2009-10-21 pradėtas išieškojimas iš R. N. darbo užmokesčio (15 b. l.).
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 9 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2009-09-22, UAB „Larėja“ buvo iškelta bankroto byla. Bankroto administratoriumi paskirta UAB „Tytus“. 2010-02-09 UAB „Larėja“ įregistruota kaip bankrutavusi įmonė (72, 92 b. l.).
D. R. N. teisės reikšti šį ieškinį.
Atsakovas AB Ūkio bankas ir trečiasis asmuo notarė J. M. savo atsiliepimuose teigė, kad R. N., kuri nėra vekselio davėja, o tik to vekselio laiduotoja, neturi teisės gynčyti vekselio. Teismas nesutinka su šiais atsakovo ir trečiojo asmens argumentais.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007 m. spalio 31 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2007 yra išaiškinęs, kad pagal LR Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (ĮPVĮ) 19 straipsnio nuostatas ir skolininkams pagal vekselį, ir laiduotojams, nepriklausomai nuo to, ar jie yra tretieji asmenys, ar įsipareigoję pagal vekselį, pripažįstama teisė reikšti prieštaravimus dėl reikalavimo sumokėti vekselyje nurodytą sumą, kurie susiję su formaliais vekselio, kaip vertybinio popieriaus, trūkumais (jo rekvizitais), arba su tiesioginiais (asmeniais) skolininko pagal vekselį ir pirmojo vekselio turėtojo santykiais, taip pat dėl vekselio turėtojo nesąžiningumo, įgyjant vekselį. Teismas nurodė, kad cilivinės atsakomybės taikymo požiūriu laiduotojas yra įpareigotas lygiai taip pat kaip ir asmuo, už kurį jis laidavo (ĮPVĮ 34 straipsnio 1 dalis), t. y. laiduotojo atsakomybė pagal ĮPVĮ 34 straipsnio 1 dalį yra tik solidarioji ir kitoks susitarimas, priešingai nei nustatyta CK 6.81 straipsnio 1 dalyje, negalimas.
Dėl 2008 m. sausio 3 d. vekselio galiojimo.
Ieškovė R. N., kaip vekselio laiduotoja, prašo pripažinti 2008 m. sausio 3 d. paprastąjį vekselį, išduotą vekselio davėjo UAB „Larėja“ (dabar BUAB „Larėja“) vekselio gavėjui AB Ūkio bankas negaliojančiu, nes minėtas vekselis, ieškovės manymu, yra išduotas, pažeidžiant LR Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 35 str. 1 dalies reikalavimus, nes vekselyje yra nurodyti du skirtingi mokėjimo terminai: vienoje vekselio dalyje nurodytas mokėjimo terminas – „jį pateikus“, o kitoje vekselio dalyje nurodyta: „Šis vekselis turi būti apmokėtas per 50 mėnesių nuo jo išrašymo“. Toks vienas po kito einančio vekselio apmokėjimo termino nurodymas, ieškovės teigimu, LR Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 35 str. 2 dalies pagrindu imperatyviai daro vekselį negaliojančiu. Taigi, R. N. 2008 m. sausio 3 dienos paprastąjį vekselį ginčija vieninteliu pagrindu.
Vekselio apmokėjimas yra terminuota prievolė. Apmokėjimo terminas vekselyje nurodomas dėl būtinybės apibrėžti reikalavimo pagal vekselį teisės egzistavimo laiką, taip pat siekiant sudaryti sąlygas įsipareigojimui pagal vekselį įvykdyti bei vekselio turėtojui tinkamai įgyvendinti savo teises, vekselio neapmokėjus. Vekselio patikimumui civilinėje apyvartoje užtikrinti, mokėtojo ir vekselio turėtojo teisėtiems interesams apsaugoti ĮPVĮ pateiktas vekselio apmokėjimo terminų nurodymo būdų išsamus sąrašas. Pagal ĮPVĮ 35 straipsnio 1 dalį vekselis gali būti išrašytas apmokėti: 1) jį pateikus; 2) per tam tikrą laiką nuo pateikimo; 3) per tam tikrą laiką nuo išrašymo dienos; 4) nustatytą dieną.
Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad UAB „Larėja“ išduotame ir ieškovės R. N. bei atsakovės L. M. laiduotame paprastajame vekselyje buvo nurodytas mokėjimo terminas ,,jį pateikus”, kas atitinka ĮPVĮ 35 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Šiuo atveju vekselio apmokėjimas nebuvo susietas su konkrečia galutine jo apmokėjimo data.
Esminis ginčas šioje byloje yra kilęs dėl to, ar kitas tame pačiame vekselyje žemiau esantis įrašas: „Šis vekselis turi būti apmokėtas per 50 mėnesių nuo jo išrašymo“ reiškia vekselio mokėjimo
terminą, ar jo pateikimo apmokėti terminą.
Ieškovė R. N., 2008 m. sausio 3 d. UAB „Larėja“ vardu pasirašiusi su AB Ūkio bankas Kredito sutartį ir paprastąjį vekselį 300 000 litų sumai, o taip pat sutikusi laiduoti pagal šį vekselį, skirtingai aiškino tikrąją šalių valią dėl vekselio apmokėjimo termino: pradžioje ji nurodė, kad minėtus dokumentus su AB Ūkio bankas jau buvo suderinusi ir parengusi vienintelė akcininkė L. M. ir ji (R. N.), nesigilinusi į šių dokumentų turinį, nors vėliau nurodė, kad įrašą: „Šis vekselis turi būti apmokėtas per 50 mėnesių nuo jo išrašymo“, pasirašydama vekselį supratusi kaip vekselio apmokėjimo terminą. Atsakovo AB Ūkio bankas atstovė nuosekliai aiškino, kad vekselis buvo rašomas ant „standartinio“ blanko ir vekselio mokėjimo terminas „jį pateikus“ buvo aiškiai ir konkrečiai įrašytas toje vekselio vietoje, kur ir buvo privalu įrašyti vekselio mokėjimo terminą, o žemiau esantis įrašas: „Šis vekselis turi būti apmokėtas per 50 mėnesių nuo jo išrašymo“, reiškė, kad vekselis gali būti pateiktas apmokėjimui ne per vienerius metus nuo jo išrašymo, o per 50 mėnesių, nes tokia teisė šalims numatyta ĮPVĮ 36 straipsnio 1 dalyje. Taip įrašą: „Šis vekselis turi būti apmokėtas per 50 mėnesių nuo jo išrašymo“ nurodė supratusi ir notarė J. M., išdavusi vykdomąjį įrašą vekselio vykdymui.
Vekselių išrašymo, perdavimo, laidavimo, mokėjimo, reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, pareiškimo ir patenkinimo tvarką bei įsipareigojusių pagal vekselį asmenų santykius Lietuvos Respublikoje reglamentuoja 1999 m. kovo 16 d. Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymas (toliau – ĮPVĮ). Be to, vekselių išrašymas, įforminimas ir naudojimas detalizuojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 13 d. nutarimu Nr. 987 patvirtintose Vekselių naudojimo taisyklėse.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, įvertinęs įrodymų visumą, sprendžia, kad ginčijamame 2008 m. sausio 8 d. išrašytame vekselyje nurodytas jo apmokėjimo terminas yra vienas: „jį pateikus“.
Visų pirma, šis terminas nurodytas tam skirtoje vekselio vietoje („mokėjimo terminas“) ir jokių kitų prierašų ar įrašų šioje vekselio vietoje daugiau nėra. Įrašas „jį pateikus“ pažodžiui atitinka ĮPVĮ 35 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus.
Be to, byloje esančios Kredito sutarties Nr. 01-001/08, sudarytos tą pačią 2008 m. sausio 3 d. tarp AB Ūkio bankas ir UAB „Larėja“, kurios užtikrinimui 2008 m. sausio 3 d. buvo išduotas ginčijamas vekselis, ir kurią, kaip ir vekselį, pasirašė ieškovė R. N., 1.10.3. punkte yra įrašyta, kad „Pateikiamas UAB „Larėja“ paprastasis vekselis 300 000 litų sumai su 8,23 proc. metinėmis palūkanomis, laiduotas L. M. ir R. N., apmokamas jį pateikus. Pradedant 2008-01-03 kas 11 mėnesių Bankui pateikiamas UAB „Larėja“ paprastasis vekselis 300 000 litų sumai su 8,23 proc. metinėmis palūkanomis, laiduotas L. M. ir R. N., apmokamas jį pateikus, apmokamas jį pateikus“ (taip tekste), (102–110 b. l.).
Teismo vertinimu, ieškovė negalėjo vienaip suprasti ir įvertinti vekselio mokėjimo terminą „jį pateikus“ sutartyje, ir kitaip – vekselyje, kuriuos pasirašė tą pačią dieną kaip UAB „Larėja“ direktorė ir kaip fizinis asmuo.
Kad įrašas vekselyje: „Šis vekselis turi būti apmokėtas per 50 mėnesių nuo jo išrašymo“, reiškia ne vienas po kito einantį vekselio apmokėjimo terminą, o vekselio pateikimo termino pratęsimą, kaip tai numatyta ĮPVĮ 36 straipsnio 1 dalyje ir kaip teigia atsakovas AB Ūkio bankas, patvirtina ir tas faktas, jog nors vekselis buvo išrašytas 2008 m. sausio 3 d., tačiau apmokėjimui buvo pateiktas 2009 m. rugpjūčio 31 d., t. y. po vienerių metų, ir niekas to neginčijo.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007-01-22 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2007 yra pažymėjęs, kad pagal ĮPVĮ nustatytą reglamentavimą nurodyti vekselyje mokėjimo terminą nėra būtina, nes Įstatymo 4 straipsnyje nustatyta, jog vekselis, kuriame terminas nenurodytas, laikomas mokėtinu jį pateikus, kad vekselis, mokėtinas jį pateikus, turi būti pateiktas apmokėti per vienerius metus nuo jo išrašymo dienos, tačiau vekselio davėjas gali šį laiką sutrumpinti arba pratęsti (ĮPVĮ 36 straipsnio 1 dalis). Analogiškai nuostata yra įrašyta ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 13 d. nutarimu Nr. 987 patvirtintų „Vekselių naudojimo taisyklių“ 21 punkte.
Teismo vertinimu, nedidelis netikslumas vekselio įraše, kad „Šis vekselis turi būti apmokėtas per 50 mėnesių nuo jo išrašymo“, vietoje įrašo „Šis vekselis turi būti pateiktas apmokėti per 50 mėnesių nuo jo išrašymo“, nėra pagrindas taikyti ĮPVĮ 35 straipsnio 2 dalies normą dėl vekselio negaliojimo, byloje nustačius, kad vekselyje buvo nustatytas vienas ir konkretus mokėjimo terminas – jį pateikus.
Vekselis yra vienašalis sandoris. Sandorių negaliojimo instituto paskirtis – siekti, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas, tačiau kita vertus, įstatymų leidėjas, nustatydamas sandorių negaliojimo pagrindus, siekia užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumą. Atsiradusius civilinius teisinius santykius galima griauti tik tada, kai neabejotinai įrodyta, kad jie susiklostė, pažeidžiant imperatyviąsias teisės normas, ir tai lėmė viešojo ar privataus intereso, ginamo tų imperatyviųjų teisės normų, pažeidimą. Tokios teisinės pozicijos laikomasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje (2003 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2003; 2007 m. gruodžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2007). Sandorio pripažinimas negaliojančiu be pakankamo teisinio pagrindo prieštarautų teisinių santykių stabilumo tikslui.
Dėl reikalavimo panaikinti notaro vykdomąjį įrašą.
Ieškovės R. N. reikalavimas panaikinti Kauno miesto 23-ojo notaro biuro notarės J. M. 2009 m. rugpjūčio 31 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 6332, vekselio turėtojo AB Ūkio bankas naudai iš vekselio davėjo UAB „Larėja“ bei iš laiduotojų R. N. ir L. M. solidariai išieškoti nesumokėtą 232750,29 litų skolą su LR Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 50 str. nustatytomis 6 proc. palūkanomis, skaičiuojamomis nuo skolos sumos per laikotarpį nuo termino pabaigos iki vykdomojo įrašo visiško įvykdymo dienos, taip pat 721,05 Lt notaro atlyginimą, 10,05 Lt kitas išlaidas, iš viso 233 481,39 Lt , yra išvestinis reikalavimas iš pirmojo ieškovės reikalavimo, todėl nepatenkinus R. N. reikalavimo pripažinti negaliojančiu 2008 m. sausio 3 d. paprastąjį vekselį, negali būti patenkintas reikalavimas panaikinti 2009 m. rugpjūčio 31 d. vykdomąjį įrašą Nr. Nr.6332.
Išdėstytų aplinkybių pagrindu teismas konstatuoja, kad R. N. ieškinys yra nepagrįstas, todėl netenkintinas.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių.
Šiaulių apygardos teismo 2010 m. sausio 22 d. nutartimi ieškovės prašymu buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės: sustabdyta antstolės V. Šimkienės kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. 0071/09/02410 iki bus priimtas sprendimas šioje civilinėje byloje (19 b. l.).
Teismui atsisakius tenkinti R. N. ieškinį, laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo (LR CPK 150 str. 4 d.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Atsakovai ir tretieji asmenys nepateikė teismui duomenų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas, todėl, atmetus ieškinį, iš ieškovės R. N. bylinėjimosi išlaidos jiems nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 265 str. – 271 str., teismas
nusprendžia:
R. N. ieškinį atmesti.
Šiaulių apygardos teismo 2010 m. sausio 22 d. nutartimi byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.