Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2014-12-04 · Baudžiamoji byla Nr. 1-3554-271/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2014-12-04
Bylos Nr.
1-3554-271/2014
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Pavel Borkovski
Kaltinamasis
M.M.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-3554-271/2014
Proc. Nr. 1-18-1-01109-2014-9
Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.14.5.1.
TEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLietuvos Respublikos vardu2014 m. gruodžio 4 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Pavel Borkovski, išnagrinėjęs Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro Gedvydo Vaivados pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, ir susipažinęs su baudžiamosios bylos Nr. 1-3554-271/2014 medžiaga, kurioje

M.M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), neteistas,kaltinamas nusikaltimu, numatytu Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. M. 2014-07-17 apie 15:00 val., Lazdynėlių g. 31, Vilniuje, turėdamas tikslą apgaulės būdu savo naudai įgyti svetimą turtą – pinigines lėšas, nukentėjusiajam J. L. melagingai prisistatė laikinųjų metalinių garažų Nr. 268 bei 269, esančių Lietaus ir Lazdynėlių gatvių sankirtoje, Vilniuje, savininku Ž. K. ir įgijęs nukentėjusiojo pasitikėjimą bei suformavęs klaidingą pastarojo nuomonę apie, neva, parduodamą prekę – du metalinius garažus, pareikalavo 900 litų atlygio, o nukentėjusiajam šios apgaulės įtakoje sutikus sumokėti šią sumą, jis su J. L. sudarė rašytinį sandorį dėl metalinių garažų Nr. 268 ir 269 pardavimo, po ko J. L. jam perdavus 900 litų grynaisiais pinigais, jis pinigus paėmė ir iš įvykio vietos pasišalino, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą – nukentėjusiajam J. L. priklausantį, 900 Lt vertės turtą - grynuosius pinigus.

Kaltinamojo M. M. kaltė grindžiama jo paties prisipažinimu ir duotais parodymais, nukentėjusiojo J. L., liudytojų R. L., V. K., Ž. K. parodymais, kita bylos medžiaga.

Kaltinamasis M. M. ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino ir parodė, kad dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi. Taip pasielgė, kadangi tuo metu reikėjo pinigų pragyvenimui. Jis internete, tinklapyje skelbiu.lt, ieškojo skelbimų su tikslu parduoti svetimą turtą. Rado skelbimą, kad žmogus superka įvairius metalinius daiktus, tarp jų ir garažus. Kitą dieną, 2014-07-16 paskambino pagal surastą skelbimą dėl garažo pirkimo. Atsiliepė vyras, kuriam pasiūlė nupirkti metalinį garažą Nr. 268, kuris yra Lazdynėlių g. 1, Vilniuje. Vyras pasakė, kad šiandien apžiūrėti garažo negali ir jie susitarė susitikti 2014-07-17 apie pietus, tačiau susitiko tik vakare apie 19.00 prie garažo, esančio Lazdynėlių g. 1, Vilniuje. Parodė pirkėjui garažą, kuris jam nepriklauso. Vyras apžiūrėjęs garažą sutiko jį pirkti, tada jis vyrui pasiūlė nupirkti dar vieną šalia esantį garažą Nr. 269, kuris taip pat jam nepriklauso. Vyras sutiko nupirkti ir antrą garažą. Jie susitarė dėl pinigų, sudarė pirkimo pardavimo sutartį, kurioje jis pasirašė kaip Ž. K., kadangi prieš savaitę prie tų pačių garažų buvo radęs Ž. K. asmens tapatybės kortelę. Vyrui, kuris nupirko garažus, minėtos asmens tapatybės kortelės į rankas nedavė, vyras neprašė, tiesiog paprašė padiktuoti duomenis. Vyras, kuris nupirko garažus, buvo ne vienas, su juo buvo dar vienas vyras, gal sūnus, jis nežino. Jie pasirašė pirkimo-pardavimo sutartį, vyras jam padavė sutartą pinigų sumą, t.y. 900 litų. Kokius banknotus davė, neatsimena, tikrai buvo 100 litų ir 200 litų banknotai, paspaudė vienas kitam rankas ir išsiskyrė. Tą pačią dieną asmens tapatybės kortelę išmetė į pirmą konteinerį Lazdynuose. Kitą dieną vyras, kuris nupirko garažą, jam paskambino ir paklausė, gal turi dar kokį garažą parduoti. Suprato, kad vyras jau žino, kad buvo apgautas, todėl nesutiko su juo susitikti. Labai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, pažada taip daugiau nedaryti ir pažada atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą. Papildomos apklausos metu parodė, kad laikosi savo pirminių parodymų, duotų 2014-10-03, prašo šiais parodymais ir vadovaujantis. Žalą nukentėjusiajam, t.y. 900 litų, atlygino pilnai, atsiprašė nukentėjusiojo dėl savo veiksmų. Neprieštarauja, kad byla būtų baigta teismo baudžiamuoju įsakymu. Sutiks su bet kuria prokuroro siūloma bausme. Šiuo metu oficialiai nedirba, tačiau turi santaupų, dirba neoficialiai ir užsidirba pragyvenimui. Jei prokuroras pasiūlytų baudą, turėtų galimybę ją sumokėti. 2014 metų liepos mėnesį, galimai viduryje, tikslios datos neatsimena, internete, tinklapyje skelbiu.lt rado skelbimą, kad žmogus superka metalinius garažus. Jau ieškodamas skelbimų turėjo tikslą parduoti Lazdynėliuose jam nepriklausančius metalinius garažus. Kažkada Lazdynėliuose turėjo garažą pats, tiksliau tas garažas Lazdynėliuose buvo jo senelio. Jis puikiai žinojo, kad panaikinus 24-ąją laikinųjų metalinių garažų bendriją, garažai buvo ardomi. Daugelio savininkų nepavyko rasti, garažai buvo apvagiami. Kai ieškojo skelbimo, dar nežinojo, kokius tiksliai garažus pasiūlys pirkti atsiliepusiam į jo skambutį žmogui. Žinojo tik tai, kad pasiūlytų pirkti garažą ar garažus Lazdynėlių metalinių garažų masyve. Rado skelbimą, kad žmogus superka metalinius garažus. Paskambino. Šis žmogus buvo pirmas, kuriam paskambino. Neatsimena, kokiu numeriu skambino. Atsiliepusiam vyrui pasakė, kad skambina pagal skelbimą ir pasiūlė pirkti garažus. Vyras sutiko. Susitarė susitikti prie Lazdynėlių laikinųjų metalinių garažų masyvo. Kada tiksliai susitiko, neatsimena, bet neatmeta galimybės, jog tai galėjo būti 2014-07-17 apie 15:00 val. Sutartą dieną į susitikimo vietą atvažiavo du vyrai – vienas pagyvenęs, o kitas jaunas. Neatsimena, kokiu automobiliu jie buvo atvažiavę. Jie susitiko prie įvažiavimo į garažus masyvo. Jis įsėdo į vyrų automobilį ir rodė kelią prie garažų, kuriuos ketino parduoti. Iš anksto nebuvo tikslo parduoti būtent 268 ir 269 garažų. Šiuos garažus pasirinko atsitiktine tvarka. Jie buvo nuošalioje vietoje, todėl juos ir pasirinko. Sustojo prie minimų garažų. Pagyvenusiam vyriškiui pasakė, kad šie du garažai yra jo. Pasakė, kad juos nusipirko pigiai ir dabar parduoda. Vyras sutiko iš jo pirkti garažus. Sutarė, kad vieno garažo kaina bus 450 litų. Už du garažus vyras turėjo sumokėti 900 litų grynais. Vyras jam ir padavė šiuos pinigus. Jis pinigus paėmė. Žinojo, kad apgauna žmogų, kad parduoda svetimus garažus. Jis net nežino, kas tų garažų tikrieji savininkai. Jam reikėjo pinigų, todėl taip ir pasielgė. Su vyru sudarė pirkimo pardavimo sutartį, kurioje jis pasirašė kaip Ž. K., kadangi prie tų pačių garažų buvo radęs Ž. K. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę. Asmeniškai Ž. K. nepažįsta ir niekada nepažinojo. Dokumente buvusi nuotrauka buvo panaši į jį. Todėl ir kilo mintis pasinaudoti tuo dokumentu parduodant garažus. Suprato, kad darys nusikaltimą, bet reikėjo pinigų. Vyrui, kuris nupirko garažus, minėtos asmens tapatybės kortelės į rankas nedavė, jaunesnis vaikinas tik nurašė duomenis nuo kortelės. Tą pačią dieną asmens tapatybės kortelę išmetė į pirmą konteinerį Lazdynuose. Kitą dieną vyras, kuris nupirko garažą, jam paskambino ir paklausė, gal turi dar kokį garažą parduoti. Suprato, kad vyras jau žino, kad buvo apgautas, todėl nesutiko su juo susitikti. Labai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos (b.l. 93, 99).

Nukentėjusysis J. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2014 metų birželio mėnesį, tikslios datos neatsimena, įdėjo skelbimą internetinėje svetainėje www.skelbiu.lt, kad pirks metalinį garažą. Skelbime nurodė savo kontaktinį telefoną Nr. (duomenys neskelbtini). 2014-07-17 apie 15:00-16:00 val. jam paskambino vyriškis iš tel. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris pasakė, kad skambina dėl garažų, pasiūlė jam pirkti du metalinius garažus, vyriškis kalbėjo lietuviškai, akcento nebuvo. Sutarė susitikti prie garažų Lazdynėliuose, Vilniuje. 2014-07-17 apie 19:00-20:00 val. jis nuvyko į Lazdynėlius, prie metalinių garažų. Atvyko su sūnumi R. L.. Privažiavus prie garažų jis paskambino vyriškiui telefonu (duomenys neskelbtini), pasakė, kad jau atvažiavo. Prie jo automobilio priėjo vyriškis apie 25-30 metų amžiaus, apie 185 cm ūgio, liekno kūno sudėjimo, šviesiai rusvų, trumpai kirptų plaukų, kelių dienų barzdele. Ant vyriškio abiejų rankų dilbių buvo tatuiruotės, mėlynos spalvos. Vyriškis vilkėjo marškinėlius trumpom rankovėm. Atpažinti vyriškį galėtų. Prie garažų jis su vyriškiu kalbėjo tiek lietuvių, tiek rusų kalbomis. Vyriškiui atsisėdus į jo automobilį, jie nuvažiavo apžiūrėti garažų. Apžiūrėjęs garažus J. L. nusprendė juos pirkti. Su vyriškiu sutarė du garažus, kurių Nr. 268 ir 269, nupirkti už 900 litų. Su vyriškiu surašė laisvos formos pirkimo-pardavimo sutartį. Surašant sutartį, vyriškis pateikė asmens tapatybės kortelę, kurioje nuotrauka sutapo su kortelę pateikusiu vyriškiu. Iš asmens tapatybės kortelės jo sūnus R. surašė duomenis į sutartį. Kortelėje buvo šie duomenys: Ž. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Vyriškis, surašius sutartį, tiktai pasirašė. Sutartis buvo sudaryta vienu egzemplioriumi, kuris liko pas jį. Vyriškis nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių, kad pastarasis yra metalinių garažų savininkas. Surašius sutartį, jis vyriškiui sumokėjo 900 litų. Sumokėjo keturiais 200 litų nominalo banknotais, vienu 100 litų banknotu. Po to jis vyriškį pavežė iki privačių namų, kur vyriškis išlipo ir nuėjo link namų. Kur vyriškis nuėjo, jis nematė. Vėliau jis grįžo namo. 2014-07-18 apie 09:00 val. jis atvyko prie nusipirktų garažų, pradėjo ardyti vieną iš jų. Beardant garažą prie garažo priėjo vyriškis, kuris pareiškė, kad jis ardo priėjusiam vyriškiui priklausantį garažą ir nuėjo. Po 10-15 minučių privažiavo policijos pareigūnai. Atėjo vyriškis, kuris sakė, kad yra garažo savininkas. Vyriškis pateikė dokumentus, įrodančius, kad jis yra garažo savininkas, t.y. Vilniaus m. sav. sprendimą dėl laikinos vietos metalinio garažo statybai skyrimo V. K., pažymėjimą, kuriame buvo nurodyta: Bukčiai-IV, sektorius 5, garažo Nr. 268. Jis suprato, kad buvo apgautas sukčiaus. Su garažo savininku sutarė, kad iš jo nusipirks vyriškiui priklausantį garažą. Surašė sutartį ir jis garažą įsigijo už 500 litų. Nusipirktą garažą jis išardė ir nusivežė namo. Jis dėl sukčiavimo kreipėsi į policiją, surašė pareiškimą. Su policijos pareigūnu nuvyko į sutartyje nurodyto asmens Ž. K. darbovietę Savanorių prospekte, Vilniuje, kur policijos pareigūnas prie mašinos atvedė vyriškį, kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo tikrasis Ž. K.. Tačiau tai nebuvo asmuo, jam pardavęs garažus. Dėl įvykio jam padaryta 900 litų turtinė žala. Kadangi suprato, kad yra apgautas, garažo, Nr. 269, neardė. Kam jis galėtų priklausyti, nežino. Kai nusipirko garažus, garažo Nr. 268 durys buvo praviros, spynos nebuvo. Garaže mėtėsi seni daiktai. Garažo Nr. 269 durys taip pat buvo praviros, ant jų kabėjo užrakinta pakabinama spyna. Garaže mėtėsi seni daiktai. 2014-07-18, kai sužinojo, kad yra apgautas, jam būnant prie garažų, į jo telefoną paskambino vyriškis, pardavęs garažus. Vyriškis skambino iš telefono Nr. 860899105. Vyriškis pasiūlė pirkti dar vieną garažą. Nepirko, tačiau kai baigė išrinkti garažą, paskambino minimam vyriškiui ir pasakė, kad norėtų pirkti dar vieną garažą. Vyriškis, kuriam skambino, pažadėjo būti prie garažų už pusės valandos, tačiau neatvyko. Jis skambino tam vyriškiui dar kelis kartus, bet skambučiai buvo atmetami. Papildomos apklausos metu parodė, kad 2014-07-17 apie 15:00 val. su sūnumi R. L. automobiliu TOYOTA Avensis, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) atvažiavo prie Lazdynėlių g. 1, Vilniuje, esančių laikinųjų metalinių garažų masyvo. Ten susitarė susitikti su metalinių garažų Nr. 268 ir 269 savininku. Metalinių garažu savininku prisistatęs asmuo paskyrė susitikimo vietą. Buvo susiskambinę, galimai išvakarėse, o galimai ir tos pačios dienos ryte. Neatsimena tiksliai. Jam ir sūnui atvažiavus į nurodytą vietą, ten pamatė laukiantį jaunuolį: aukštą apie 180 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, labai trumpai kirptų plaukų, galimai plaukai buvo šviesūs, ant kairiojo žando jis turėjo apgamą. Kuo buvo tą dieną apsirengęs minimas jaunuolis, neatsimena. Išlipo iš mašinos ir kurį laiką pasišnekėjo su jaunuoliu. Jaunuolis iš karto prisistatė, kad yra Ž. K.. Bendravo ir rusiškai, ir lietuviškai. Abiem kalbom jaunuolis puikiai kalbėjo. Jaunuolis pasakė, kad parodys kelią prie parduodamų metalinių garažų. Visi minėtu automobiliu nuvažiavo prie minėtų 268 ir 269 garažų. Kelią rodė jaunuolis. Susitikimo vietoje jaunuolis buvo vienas. Nematė, kad jaunuolio kas nors lauktų. Nematė netoliese jokių automobilių ar kitų asmenų. Nuo susitikimo vietos pavažiavo apie 300-400 metrų. Privažiavus garažus, išlipo. Jaunuolis sakė, kad garažai priklauso pastarajam. Sakė, kad nusipirko tuos garažus iš tikrųjų savininkų ir dabar juos perparduoda. Jaunuolis nesakė, iš kokių tiksliai žmonių pirko garažus ir pirkimo-pardavimo dokumentų nerodė, nerodė ir dokumentų, liudijančių, jog garažai iš tiesų yra jaunuolio. Kadangi jaunuolis buvo labai įtikinamas, jam net abejonių nekilo, jog jaunuolis jam gali meluoti. Jaunuolis sakė, kad turi verslą, kad užsiima prekyba. Apžiūrint garažą 268, ant durų kabėjo spyna, bet spyna nebuvo užrakinta. Ant 269 garažo durų kabėjo užrakinta spyna, bet pačios durys buvo atidarytos. Jaunuolis pats atidarė abiejų garažų duris ir jam aprodė, kas yra viduje. Viduje garažuose buvo įvairūs daiktai, neturintys turtinės vertės. Atsimena, kad viename iš garažų (kuriame, neatsimena) gulėjo senas kilimas, metalinės dėžutės su išdžiūvusiais dažais, lentos kažkokios mėtėsi. Sutarė su jaunuoliu, kad jis pirks tuos du garažus už 900 litų, t.y. po 450 litų už garažą. Kaina buvo suderinta telefonu prieš susitinkant. Jį kaina tenkino. Pasiūlė jaunuoliui sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį. Sutartis buvo laisva forma, rašyta ranka, kur jaunuolis turėjo pasirašyti. Sutartį surašė sūnus R., kuriam jaunuolis ir pateikė, neva, savo dokumentą. Jis matė tą dokumentą, bet labai trumpai ir nefiksuodamas detalių. Sūnus nuo pateikto dokumento nurašė duomenis. Kai pažiūrėjo jaunuolio pateiktą dokumentą, matė dokumente esančią nuotrauką. Nuotraukoje esantis žmogus buvo panašus į minimą jaunuolį, bet ar tai tikrai buvo tas pats asmuo, nežino. Buvo suklaidintas ir įtikintas, kad garažų savininkas stovi prieš jį, juo labiau, kad jaunuolis geranoriškai sutiko sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį ir labai geranoriškai pateikė, neva, savo dokumentą. Šios apklausos metu jam parodyta asmens tapatybės kortelės kopija. Kortelė išduota Ž. K. vardu. Jis negali kategoriškai teigti, kad būtent šią kortelę jam parodė jaunuolis, iš kurio pirko garažus, bet kortelė lyg ir panaši, tačiau juk visos asmens tapatybės kortelės yra vienodos formos, skiriasi tik turinys ir nuotraukos. Pamatęs minimą jaunuolį, galimai galėtų atpažinti (b.l. 9-11).

2014-11-13 nukentėjusysis J. L. patvirtino savo parodymus dėl nusikalstamos veikos aplinkybių įvykio vietoje (b.l.17-23).

Liudytojas R. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2014-07-17 apie 15:00 val. su tėvu J. L. atvažiavo Lazdynėlių g. 1, Vilniuje, prie laikinųjų metalinių garažų masyvo. Atvažiavo automobiliu TOYOTA Avensis, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) 2014-07-16 vakare, tikslaus laiko neatsimena, tėvas J. L. sakė, kad kitą dieną, t.y. 2014-07-17, reikės jo pagalbos pavažiuojant prie minėtų metalinių garažų masyvo, kur tėvas ketino pirkti metalinį garažą. Tėvas J. L. buvo patalpinęs skelbiu.lt skelbimą, jog superka metalinius garažus. Kiek sakė tėvas, jam 2014-07-16 vakare paskambino pardavėjas ir pasiūlė apžiūrėti garažą. 2014-07-17 apie 15:00 val. su tėvu privažiavus minėtą metalinių garažų masyvą, ten pamatė jų laukiantį jaunuolį – apie 180 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, ovalaus veido, labai trumpai kirptų šviesių plaukų. Atsimena, kad ant jaunuolio rankų buvo tatuiruotės. Kažkokie rusiški užrašai buvo, tačiau kas tiksliai buvo parašyta, neatsimena. Jaunuolis buvo vienas, nepastebėjo, kad netoliese būtų kokie nors kiti asmenys ar transporto priemonės. Tėvas bendravo su tuo jaunuoliu. Vėliau juodu atsisėdo į mašiną ir jie nuvažiavo prie neva parduodamo metalinio garažo. Jaunuolis rodė kelią. Nuo susitikimo vietos iki neva parduodamo garažo buvo apie 300-400 metrų. Jaunuolis prisistatė Ž. K.. Gerai kalbėjo lietuviškai. Su jaunuoliu daugiau bendravo tėvas. Tačiau jis girdėjo, kaip jaunuolis sakė, kad nupirko siūlomą parduoti garažą iš šio garažo savininko, kad pigiai nusipirko garažą ir dabar šį perparduoda. Jaunuolis sakė, kad nusipirko du garažus – vieną šalia kito – Nr. 268 ir 269. Sakė, kad oficialiai yra šių garažų savininkas, kad oficialiai nusipirko juos iš teisėtų savininkų, tačiau tų savininkų duomenų neįvardijo ir netikslino, kokiu būdu juos susirado. Jaunuolis nerodė garažų įsigijimo dokumentų, nerodė dokumentų, patvirtinančių nuosavybės teisę į garažus. Jaunuolis tėvui pasiūlė pirkti du garažus – Nr. 268 ir 269. Tėvas sutiko. Tėvą tenkino kaina. Buvo sutarta, kad vieno garažo kaina bus 450 litų, dviejų – 900 litų. Dėl kainos, kiek žino, buvo sutarta susitikimo išvakarėse. Apžiūrint siūlomus pirkti garažus, jis pamatė, kad ant vieno iš garažo durų buvo užkabinta pakabinama spyna, tačiau ši nebuvo užrakinta (ant kurio tiksliai, neatsimena). Ant kito garažo durų taip pat kabėjo spyna, kuri buvo užrakinta, tačiau pačios garažo durys buvo atidarytos. Su tėvu apžiūrėjo garažus. Juose buvo įvairiausi daiktai, neturintys turtinės vertės – atsimena, kad gulėjo senas kilimas, kažkokios lentos sukrautos buvo, seni indeliai nuo dažų ir panašiai. Tėvas pasiūlė jaunuoliui sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį. Jaunuolis be jokių abejonių sutiko. Mašinoje gulėjo tušti A4 formato lapai ir ant vieno iš tų lapų jis laisva forma surašė tekstą, kad jaunuolis parduoda už 900 litų du garažus. Ant šios sutarties pasirašė jaunuolis. Prieš sudarant šią sutartį, jaunuolis jam pateikė asmens tapatybės kortelę, išduotą Ž. K. vardu. Jis nuo tos kortelės nurašė vardą, pavardę ir asmens kodą. Kai jaunuolis jam pateikė asmens tapatybės kortelę, jam nekilo abejonių, kad kortelė yra ne jaunuolio. Nuotraukoje esantis asmuo ir asmuo, pateikęs kortelę, buvo panašūs, amžius buvo panašus. Jis atidžiai neanalizavo ir nelygino šių dviejų asmenų, bet iš pažiūros, tai jo akimis, asmenys buvo panašūs ir jam nekilo minčių, kad šis asmuo yra ne Ž. K.. Šios apklausos metu jam pateikta Ž. K. vardu išduota asmens tapatybės kortelės kopija. Pažiūrėjęs į šio dokumento kopiją gali pasakyti, kad Ž. K. prisistatęs asmuo jam pateikė Ž. K. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę, tačiau jam pateiktoje asmens tapatybės kortelėje nuotrauka buvo ne to žmogaus, kurio nuotrauką mato dokumento kopijoje. Aname dokumente nuotrauka buvo visai kito žmogaus. Kopijoje esančio žmogaus plaukai yra ilgi ir tamsūs, o pateikto dokumento nuotraukoje buvo asmuo su trumpais plaukais ir veido bruožai skyrėsi. Jis matė kaip jo tėvas padavė Ž. K. prisistačiusiam asmeniui 900 litų. Pinigai buvo grynieji. Kai buvo pasirašyta pirkimo-pardavimo sutartis ir su pardavėju buvo atsiskaityta, jie pardavėją pavežė lik miesto, t.y. iki gyvenamųjų namų kvartalo. Vietoje, kur jaunuolis išlipo iš mašinos, kitų žmonių nebuvo. Jaunuolis išlipo iš mašinos ir nuėjo lik namų, o jis su tėvu išvažiavo. Po dviejų dienų jis sužinojo, kad tėvas buvo apgautas, kad nupirko visai ne tam jaunuoliui priklausančius garažus. Asmeniškai dėl šio įvykio nenukentėjo, turtinė žala buvo padaryta tėvui (b.l. 27-28).

Liudytojas Ž. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad šiuo metu jis naudojasi asmens tapatybės kortele, kurią pasidarė prieš ketverius metus, kartu su studento pažymėjimu. Minėto dokumento niekada nebuvo pametęs ir dėl naujo dokumento išdavimo į Migracijos valdybą niekada nesikreipė. Kaip jo dokumentas galėjo būti panaudotas nusikalstamoje veikoje, nežino, kadangi minėtą dokumentą visada nešiojasi prie savęs. Papildomai apklaustas parodė, kad gyvena su žmona Antakalnio mikrorajone, Vilniuje. Jų namuose labai retai lankosi svečiai. Asmens, vardu M. M., nepažįsta ir nepažinojo niekada. Po pirminės apklausos tyrėjas parodė vieno vyro, galimai M. M. nuotrauką ir paklausė, ar jis šitą asmenį pažįsta. Pažiūrėjęs rodomą nuotrauką jis pasakė, kad to žmogaus nepažįsta ir niekada nepažinojo. Iš tiesų to asmens niekada nebuvo matęs anksčiau. Niekada su tuo žmogumi neteko bendrauti. Nei jis, nei jo tėvai, nei uošviai, nei žmona, nei seneliai neturi metalinio garažo Lazdynėliuose. Jis net nežino, kur tie garažai yra. Pats asmeniškai niekada nesilankė Lazdynėliuose. Net nežino, kur toks rajonas yra. Žino, kad yra rajonas Lazdynai, bet kur yra Lazdynėliai, nežino. Turi jo vardu išduotą asmens tapatybės kortelę Nr. 12146253, kuri buvo išduota 2009-07-21 Vilniaus VPK MV (19). Ši kortelė galioja iki 2019-07-21. Šios kortelės niekada nebuvo nei pametęs, nei perdavęs tretiesiems asmenims. Šią asmens tapatybės kortelę nuolat nešiojosi su savimi. Ji visada guli jo piniginėje. Darbo vietoje būna nuolat. Labai retai išeina. Jo rankinė, kurioje ir guli piniginė, nuolat būna darbo vietoje prie jo. Savo bendradarbiais pasitiki ir nemano, kad kuris nors iš jų galėtų laikinai paimti jo asmens tapatybės kortelę, ja pasinaudoti ir vėliau grąžinti į vietą. Jis retai tikrina savo piniginę, t.y. retai žiūri, ar asmens tapatybės kortelė būna piniginėje. Retai tenka parodyti šį dokumentą. Neturi paaiškinimų, kokiu būdu jo asmens tapatybės kortelė galėjo būti panaudota nusikaltimo metu. Savo duomenų neskelbia. Neturi paaiškinimų, kokiu būdu M. M. sužinojo jo asmens kodą. Kažkada (praeitų metų rudenį) internetu pildė paraišką studento pažymėjimui gauti. Siuntė ir savo dokumento skaitmenines kopijas. Tai buvo internetinis puslapis www.isic.lt. Ši bendrovė gamina būtent studentų pažymėjimus. Daugiau niekam nėra siuntęs savo dokumentų kopijų. Kaip jau minėjo, nieko bendro neturi su M. M., nieko bendro neturi su metaliniais garažais Lazdynėlių mikrorajone, Vilniuje, niekada nebuvo pametęs savo asmens tapatybės kortelės. Kokiu būdu tretieji asmenys gavo jo asmens kodą, negali paaiškinti. Savo kompiuterį retai „valo nuo virusų“. Jo kompiuteryje nėra instaliuota antivirusinė programa. Neteko susidurti su „fishingu“, tačiau apie tai girdėjo (b.l.32-34).

Liudytojas V. K. parodė, kad M. M. pažįsta apie trejus metus. Jo automobilyje seniai guli nenaudojamas mobilusis telefonas Samsung. Šiame telefone buvo įstatyta jo dukters SIM kortelė, kurios numerio neįvardins. 2014 metų vasarą M. M. paprašė leidimo į minėtą telefoną įstatyti savo kortelę. Įstatęs kortelę, jis kažkam paskambino ir kalbėjo apie garažus. M. M. savo kortelę po skambučio išėmė. Dabar laiko tiksliai neįvardins, M. M. jo paprašė nuvežti prie garažų. Nuvežęs jį prie garažų, paleido. Išlipęs iš automobilio M. M. nuėjo į garažų teritoriją. Kur tiksliai nuėjo, jis nematė, kadangi jo automobilis stovėjo gal 300 m. nuo garažų, o gal ir didesniu atstumu. M. M. prieš išlipdamas paprašė palaukti. Į automobilį jis sugrįžo praėjus pusvalandžiui. Su kuo buvo susitikęs, liudytojas nematė. Grįžus M. į automobilį, jie išvažiavo. Kokiu tikslu M. M. važiavo į garažų bendriją, jis nežino. Asmens tapatybės kortelės, išduotos kito asmens vardu, pas M. M. nematė (b.l. 87).

2014-07-17 pirkimo-pardavimo sutarties kopija patvirtina, kad Ž. K. už 900 litų parduoda metalinius garažus Nr. 268 ir 269 nusikėlimui, esančius Lazdynėlių mikrorajone J. L. (b.l. 2).

2011-08-30 Vilniaus miesto savivaldybės 24-osios laikinųjų metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos, Lazdynėlių g. 1, sprendimas Nr. 582, patvirtina, kad V. K. leidžiama laikinai naudotis vieta 24-ojoje metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrijoje, Lietaus ir Lazdynėlių gatvių sankirtoje, Vilniuje, kol ši vieta nebus reikalinga miesto poreikiams (b.l. 3).

2014-07-18 pirkimo-pardavimo sutarties kopija patvirtina, kad V. K. už 500 litų parduoda metalinį garažą Nr. 268, esantį Lazdynėlių mikrorajone, J. L. (b.l. 4).

2014-11-13 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas patvirtina, kad nukentėjusysis J. L. iš jam pateiktų atpažinti penkių asmenų nuotraukų atpažino asmenį, kurio nuotrauka pažymėta pirmuoju numeriu, kaip asmenį, kuris 2014-07-17 jam prisistatė Ž. K. ir kuriam jis padavė 900 litų už perkamus du laikinuosius metalinius garažus (b.l. 14-16).

2014-11-13 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas patvirtina, kad liudytojas R. L. iš jam pateiktų atpažinti penkių asmenų nuotraukų atpažino asmenį, kurio nuotrauka pažymėta ketvirtuoju numeriu, kaip asmenį, kuris 2014-07-17 jam prisistatė Ž. K. ir kuris pateikė Ž. K. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę (b.l.29-31).

2014-11-13 nukentėjusysis J. L. pareiškė, kad M. M. atlygino jam padarytą turtinę žalą, t.y. 900 litų, ir jis pretenzijų neturi bei neprieštarauja, kad byla būtų baigta teismo baudžiamuoju įsakymu (b.l. 26).

2014-11-12 daiktų, dokumentų pateikimo protokole konstatuota, kad liudytojas Ž. K. savo iniciatyva pateikė jo vardu išduotos asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini), išduotos 2009-07-21 Vilniaus VPK MV (19) kopiją (b.l. 35-36).

2014-07-28 Vilniaus aps. VPK SUV pranešimu Nr. 188788, kad abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso UAB „Tele2“ išankstinio apmokėjimo paslaugai (b.l. 44).

2014-10-10 Vilniaus aps. VPK Vilniaus miesto penktojo PK Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjo S. P. tarnybiniu pranešime nurodoma, kad atlikus UAB „Tele2“ išankstinio apmokėjimo paslaugai priklausančio abonento (duomenys neskelbtini) telefoninių pokalbių išklotinės analizę, kriminalinės žvalgybos priemonėmis nustatyta, jog minimu abonentu naudojasi M. M. (b.l. 86).

Motyvuojamoji dalis

Veikos kvalifikavimas

Esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto, yra apgaulės panaudojimas prieš turto savininką ar teisėtą valdytoją. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo būdas. Apgaulė sukčiavimo atveju yra esminė, t.y. suklaidinimas turi lemiamą apsisprendimui dėl turto perdavimo kaltininkui ar kitam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-04-20 nutartis baudžiamojoje byloje Nr.2K-133/2010). O kaltininkas suvokia, kad panaudodamas apgaulę, siekia išvilioti iš savininko turtą ir to nori.

M. M. panaudodamas apgaulę – prisistatydamas kitu asmeniu ir žinomai melagingai pranešdamas nukentėjusiajam J. L., kad yra laikinųjų metalinių garažų Nr. 268 bei 269, esančių Lietaus ir Lazdynėlių gatvių sankirtoje, Vilniuje, savininkas ir turi teisę juos parduoti, įtikino iš jo nupirkti už 900 Lt abu garažus, ir už neva parduotą turtą gavo 900 Lt, tokiu būdu neteisėtai užvaldė J. L. priklausančius pinigus. Kaltinamasis žinojo, kad jis nėra minėtų garažų savininkas, ir neturi jokio pagrindo juos pardavinėti, tačiau sąmoningai skelbimų portale skelbiu.lt ieškojo asmens, norinčio pirkti metalinį garažą, ir tokį radęs pateikė jam tikrovės neatitinkančią informaciją apie neva parduodamus garažus, atsiliepusiam į skelbimą nukentėjusiajam melagingai prisistatė garažų savininku, neva turinčiu teisę juos parduoti, siekdamas užvaldyti nukentėjusiojo pinigus, t.y. veikė tiesiogine tyčia. Nukentėjusiojo suklaidinimas turėjo lemiamos įtakos jo apsisprendimui perduoti kaltinamajam pinigus. M. M. neteisėtai užvaldė nukentėjusiojo J. L. 900 Lt, t.y. nedidelės vertės svetimą turtą (LR BK 190 str. 1 d.).

M. M. veika kvalifikuojama pagal LR BK 182 straipsnio 1 dalį.

Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant BPK 418 str. 1 d. pagrindams, mano, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. Turtinė žala nukentėjusiajam atlyginta. Nukentėjusysis nuo byloje pareikšto civilinio ieškinio atsisakė (b.l. 26). Nukentėjusysis neprieštaravo dėl bylos užbaigimo teismui priimant baudžiamąjį įsakymą. Kaltinamasis taip pat sutinka, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu. Prašo išdėstyti baudos mokėjimą.

Bausmės skyrimas

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, veikos tikslus ir motyvus, kaltininko asmenybę. Kaltinamasis veikdamas tiesiogine tyčia padarė nesunkų savanaudišką nusikaltimą (Lietuvos Respublikos BK 11 str. 3 d.).

Lengvina kaltinamojo atsakomybę tai, kad prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, gailisi dėl jos, savo noru atlygino nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą. Sunkinančių M. M. atsakomybę aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis M. M. teisiamas pirmą kartą. Baustas už administracinius teisės pažeidimus. Jo atžvilgiu taikytinos LR BK 55 straipsnio nuostatos.

Įvertinęs padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, kaltininko asmenybę, teismas sutinka su prokuroro M. M. siūloma baudos bausme, kuri teismo manymu, yra proporcinga padarytai veikai. M. M. nurodė, kad dirba neoficialiai, turi santaupų, galės sumokėti baudą, bet pageidautų jos išdėstymo.

LR BK 64¹ straipsnyje įtvirtinta, kad kai asmuo prisipažįsta kaltu bei baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skirta bausmė, tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas atsižvelgęs į šią įstatymo normą, taip pat į nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad M. M. skiriama bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., teismas

nusprendė:

M. M. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 182 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 21 MGL (2730 Lt) dydžio baudą.

LR BK 64¹ str. pagrindu paskirtą baudą sumažinti vienu trečdalius, nustatant 14 MGL (1820 Lt), kas atitinka 527 eurus, dydžio baudą.

Išaiškinti kaltinamajam, kad bauda turi būti sumokėta per dešimt mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą banke AB „Swedbank“ Nr. LT 247300010112394300, arba sąskaitą banke „Nordea Bank Finland Plc“ Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, arba sąskaitą banke SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, arba sąskaitą banke DNB bankas Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, įmokos kodas 6801.

Įsiteisėjusį baudžiamąjį įsakymą pateikus vykdyti panaikinti M. M. skirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje.

Išaiškinti kaltinamajam, kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo jie turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Pagal BPK 425 str. 4 d. teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudos, teismo įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėjas Pavel Borkovski