Vilniaus apygardos teismo nutartis

2010-02-25 · Civilinė byla Nr. 2S-222-492/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-02-25
Bylos Nr.
2S-222-492/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Romualda Janovičienė, Algirdas Aurušk
Skolininkas
D. J.
Kreditorius
Danske Bank A
Kategorijos
  • 128.17pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civiline byla Nr. 2S-222-492/2010Procesinio sprendimo kategorija: 128.17; 122.2; 122.4. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2010 m. vasario 25 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkes (pranešejos) Virginijos Volskienes, teiseju Romualdos Janovicienes, Algirdo Auruškeviciaus, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinejo skolininko D. J. atskiraji skunda del Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo hipotekos skyriaus 2009 m. rugsejo 22 d. nutarties civilineje byloje Nr. 816V/2009 pagal kreditoriaus Danske Bank A/S Lietuvos filialo prašyma del turto arešto taikymo ikeistam J. J. nuosavybes teise priklausanciam 0,1701 ha ˛emes sklypui.

Teiseju kolegija, išnagrinejusi civiline byla,

Aprašomoji dalis

nustate:

kreditorius Danske Bank A/S Lietuvos filialas kreipesi i Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo Hipotekos skyriu ir praše areštuoti hipotekos lakštu ID 01120060021994, iregistruotu Hipotekos skyriuje prie Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo, ikeista J. J. nuosavybes teise priklausanti 0,1701 ha ˛emes sklypa, unikalus Nr.“(duomenys neskelbtini)“, esanti“(duomenys neskelbtini)“, ispeti ikeisto nekilnojamojo turto savininkus, kad negra˛inus bankui 262 738,19 Lt skolos bei 132 Lt ˛yminio mokescio per viena menesi, ikeisti nekilnojamieji daiktai bus parduoti iš var˛ytyniu. Nurode, kad 2006-09-08 kredito sutartimi Danske Bank S/A Lietuvos filialas (buves pavadinimas AB Sampo bankas) D. J. suteike 250 000 Lt kredita iki 2033-09-08. Kredito ir kitu su juo susijusiu mokejimu ivykdymo u˛tikrinimui buvo ikeistas J. J. nuosavybes teise priklausantis 0,1701 ha ˛emes sklypas, esantis “(duomenys neskelbtini)“. Kadangi skolininkas D. J. venge vykdyti savo sutartinius isipareigojimus, bankas 2009-05-18 raštu kreipesi i ji su raginimu sumoketi pradelstas paskolos imokas, palukanas bei delspinigius ir ispejo, kad per 30 dienu nesumokejus 10 616,98 Lt, kredito sutartis bus laikoma nutraukta, o bankas prades priverstini skolos išieškojima. Apie tai 2009-05-18 raštu buvo informuotas ir ikeisto daikto savininkas J. J. Praejus 30 dienu terminui, D. J. negra˛ino visos isiskolinimo sumos, todel kredito sutartis laikoma nutraukta. 2009-07-09 D. J. bankui skolingas 262 738,19 Lt, iš ju 248 960,96 Lt negra˛into kredito, 12 490 Lt priskaiciuotu ir nesumoketu palukanu, 1 286,35 Lt priskaiciuotu ir nesumoketu delspinigiu.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo hipotekos skyrius 2009 m. liepos 14 d. nutartimi areštavo ikeista nekilnojamaji daikta – ˛emes sklypa, esanti,“(duomenys neskelbtini)“, nuosavybes teise priklausanti J. J. , u˛draud˛iant ikeisto daikto savininkui juo disponuoti. Išaiškino daikto savininkui, kad nuo ikeisto daikto arešto momento jis netenka teises perleisti daikta kitiems asmenims, taip pat ikeisti, išnuomoti, kitaip suvar˛yti teises i daikta arba ma˛inti jo verte. Ispejo skolininka D. J. ir ikeisto daikto savininka J. J. , kad negra˛inus skolos, t.y. 248 960,96 Lt negra˛into kredito, 12 490,88 palukanu, 1 286,35 delspinigiu, iš viso: 262 738,19 Lt bei 132 Lt ˛yminio mokescio išlaidu per viena menesi nuo nutarties iteikimo dienos, ikeistas daiktas bus parduotas iš var˛ytyniu arba perduotas kreditoriui administruoti. Išaiškino kreditoriui, kad jeigu skola per viena menesi nuo ikeisto daikto arešto nutarties nuorašo iteikimo skolininkui (ikeisto daikto savininkui) dienos negra˛inta, kreditorius turi pakartotinai kreiptis su pareiškimu i hipotekos skyriu del skolos išieškojimo ir kartu pateikti hipotekos lakšto originala. Nurode, kad prievoles turi buti vykdomos tinkamai bei nustatytais terminais pagal istatymu ar sutarties nurodymus. Kadangi salygu, numatytu kredito sutartyje – paskola gra˛inti dalimis ir nustatytais terminais, skolininkas nevykde, kreditorius, nelaukdamas sutartyje numatyto paskolos gra˛inimo termino, suejus 15 dienu terminui nuo 2009-05-18 išsiustu pranešimu skolininkui ir ikeisto daikto savininkui, nutrauke kredito sutarti. Atsi˛velgiant i tai, ikeistas daiktas areštuotinas, ispejant skolininka ir ikeisto daikto savininka, kad negra˛inus skolos per viena menesi nuo nutarties iteikimo dienos, ikeistas daiktas bus parduotas iš var˛ytyniu arba perduotas administruoti kreditoriui.

Šalies argumentai

2009-09-21 kreditorius Danske Bank A/S Lietuvos filialas vel kreipesi i teisma, prašydamas priimti nutarti parduoti iš var˛ytyniu D. J. gauto kredito gra˛inimo u˛tikrinimui bankui ikeista J. J. nuosavybes teise priklausanti 0,1701 ha ˛emes sklypa, esanti .“(duomenys neskelbtini)“; ne ginco tvarka iš skolininko D. J. išieškoti banko naudai 274 902,75 Lt negra˛intos skolos, 132 Lt sumoketo ˛yminio mokescio bei u˛ laikotarpi nuo pareiškimo del skolos išieškojimo padavimo hipotekos skyriui iki visiško skolos sumokejimo bankui nuo negra˛intos skolos priskaiciuotu 11 proc. metiniu palukanu. Nurode, kad Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo hipotekos skyriaus 2009 m. liepos 14 d. nutartis D. J. ir J. J. buvo iteikta 2009-07-15 ir 2009-07-17. Praejus daugiau kaip menesiui nuo hipotekos teisejos nutarties iteikimo, skola bankui taip ir nebuvo gra˛inta.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo hipotekos skyrius 2009 m. rugsejo 22 d. nutartimi nutare išieškoti skola: 248 960,96 Lt negra˛into kredito, 11 935,07 Lt palukanu, 14 006,72 delspinigiu, iš viso: 274 902,75 bei 132,00 Lt ˛yminio mokescio išlaidu, 11 proc. dyd˛io sutartiniu metiniu palukanu u˛ priteista suma, skaiciuojant palukanas nuo pakartotinio prašymo gavimo dienos, t.y. nuo 2009-09-15, iki visiško skolos išieškojimo dienos, nukreipiant išieškojima i ikeista nekilnojamaji daikta; priverstinai parduoti iš var˛ytyniu nekilnojamaji daikta – ˛emes sklypa, esanti, .“(duomenys neskelbtini)“, nuosavybes teise priklausanti J. J.

Atskiruoju skundu skolininkas D. J. praše panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo hipotekos skyriaus 2009 m. rugsejo 22 d. nutarti ir perduoti klausima pirmosios instancijos teismui nagrineti iš naujo. Nurode, kad kreditorius Danske Bank A/S Lietuvos filialas nepagristai ir neteisetai vienašališkai nutrauke ginco šaliu 2006 m. rugsejo 8 d. kredito sutarti. Skolininkas D. J. neatliko jokio esminio 2006-09-08 kredito sutarties pa˛eidimo, atskirojo skundo pateikimo diena jis inicijuoja teismini ginca del šios sutarties nutraukimo pripa˛inimo neteisetu ir ipareigojimo vykdyti sutarti. Taigi del hipoteka u˛tikrintos prievoles vykdymo tarp kreditoriaus ir skolininko vyksta gincas, prievoles neivykdymas ar netinkamas ivykdymas nera patvirtintas galutiniu ir neskund˛iamu teismo sprendimu, todel kreditorius Danske Bank A/S Lietuvos filialas visiškai nepagristai ir neteisetai iniciavo hipotekos lakštu ikeistu objektu realizavima. Kreditorius, pa˛eisdamas sutarciu vykdymo principus, sukure situacija, kai formaliai galimas hipoteka ikeisto nekilnojamojo daikto priverstinis pardavimas iš var˛ytyniu, nepateike jokio objektyvaus irodymo, patvirtinancio hipoteka u˛tikrintos prievoles neivykdyma.

Atsiliepimas

Atsiliepimu i atskiraji skunda kreditorius Danske Bank A/S Lietuvos filialas praše palikti Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo hipotekos skyriaus 2009 m. rugsejo 22 d. nutarti nepakeista. Nurode, kad teisetai vienašališkai nutrauke tarp šaliu sudaryta kredito sutarti ir inicijavo ikeistu nekilnojamuju daiktu realizavima, nes nuo 2008 m. gruod˛io 1 d. skolininkas D. J. nebevykde kredito sutarties salygu, apie sutarties nutraukima skolininkui buvo iš anksto pranešta per sutartyje nustatyta termina. Skola kreditoriui nebuvo gra˛inta ir praejus daugiau kaip menesiui nuo hipotekos teisejos 2009 m. liepos 14 d nutarties iteikimo. Pa˛ymejo, kad nagrinejant bylas ypatingosios teisenos tvarka skolininkas neturi teises gincyti išieškotojo veiksmu bei skolos dyd˛io. Skundai galimi tik del hipotekos kreditoriaus reikalavimu patenkinimo ne ginco tvarka proceduru vykdymo teisetumo, taciau šiuo atveju ginco del vykdomos proceduros nera, o jei ir butu, tai nebutu pagrindas sustabdyti ar atsisakyti pradeti nagrineti hipotekos kreditoriaus prašyma del priverstinio vykdymo hipoteka apsaugoto skolinio isipareigojimo.

Motyvuojamoji dalis

Skolininko D. J. atskirasis skundas netenkintinas.

LR CPK 558 str. reglamentuoja pareiškimo del priverstinio skolos išieškojimo pateikimo ir tenkinimo tvarka, kai daiktas ikeistas pagal hipotekos taisykles. Pagal šia tvarka, hipotekos teisejas, gaves pareiškima del priverstinio skolos išieškojimo, priima nutarti areštuoti ikeista daikta ir iregistruoja ja turto arešto aktu registre bei raštu ispeja skolininka ir ikeisto daikto savininka, kad negra˛inus skolos per viena menesi nuo nutarties iteikimo dienos ikeistas daiktas bus parduotas iš var˛ytiniu arba perduotas administruoti kreditoriui. CPK 544 str. numatyta, kad bylos del priverstinio skolos išieškojimo nagrinejamos rašytinio proceso tvarka, todel šalys i teismo posedi nekvieciamos, byla nagrinejama jiems nedalyvaujant. LR CK 4.192 str. 1 d. itvirtinta hipotekos kreditoriaus teise kreiptis del skolos išieškojimo, jei skolininkas neivykdo isipareigojimu hipotekos kreditoriui. Hipoteka, kaip vienas iš prievoliu u˛tikrinimo budu, u˛tikrina pagrindinio reikalavimo ivykdyma, iš šio reikalavimo atsirandanciu palukanu, netesybu bei teismo išlaidu, susijusiu su hipotekos vykdymu, išieškojima.

Kreditorius Danske Bank A/S Lietuvos filialas nurode, jog hipoteka u˛tikrinta prievole pagal 2006 m. rugsejo 8 d. kredito sutarti Nr. BS1027060225 buvo nevykdoma, todel kreditorius vienašališkai nutrauke mineta sutarti. Pagrindine prievole nustatanti sutartis turi buti nutraukta iki kreipiantis del skolos išieškojimo nukreipimo i ikeista turta. Darytina išvada, kad Danske Bank A/S Lietuvos filialas turejo teise kreiptis del skolos išieškojimo ir kreditoriaus lukesciai patenkinti savo reikalavima iš ikeisto daikto yra teiseti. Šiuo atveju hipotekos teisejui tenka pareiga patikrinti, ar prašantis pradeti išieškojima iš ikeisto turto asmuo pateike irodymus, patvirtinancius, kad pagrindine sutartis buvo nutraukta laikantis istatymu nustatytos tvarkos. Skolininkas D. J. atskirajame skunde nurode, jog kreditorius nepagristai ir neteisetai vienašališkai nutrauke 2006-09-08 kredito sutarti, nes skolininkas D. J. neatliko jokio esminio kredito sutarties pa˛eidimo, atskirojo skundo pateikimo diena jis inicijuoja teismini ginca del šios sutarties nutraukimo pripa˛inimo neteisetu ir ipareigojimo vykdyti sutarti.

LR CK 6.217 str. 1 d. numatyta, kad šalis gali nutraukti sutarti, jeigu kita šalis sutarties neivykdo ar netinkamai ivykdo ir tai yra esminis sutarties pa˛eidimas, todel yra svarbu laikytis vienašališkos sutarties nutraukimo tvarkos, nes sutarties nutraukimas gali sukelti antrajai šaliai sunkias pasekmes. Kreditorius 2009-05-18 rašte skolininkui D. J. nurode, kad pastarasis nuo 2009-01-05 negra˛ino kredito, o nuo 2008-12-01 nemokejo priskaiciuotu palukanu bei delspinigiu ir 2009-05-18 buvo skolingas 10 616,98 Lt bei paragino sumoketi susidariusi isiskolinima; ispejo, kad iki 2009-06-18 nesumokejus isiskolinimo su palukanomis ir delspinigiais, nuo 2009-06-18 be atskiro ispejimo bus nutraukta sutartis ir pradetas priverstinis išieškojimas bankui (l. 30). Raštas, ispejantis apie kredito sutarties nutraukima ir priverstini skolos išieškojima buvo išsiustas ir ikeisto daikto savininkui (l. 31). Taigi bankas, laikydamasis LR CK 6.218 str. 1 d. reikalavimo apie sutarties nutraukima iš anksto pranešti kitai šaliai per sutartyje nustatyta termina, o jei toks terminas nenurodytas, - prieš trisdešimt dienu, informavo skolininka ir ikeisto daikto savininka apie skola, paragino sumoketi ir nurode, kokius veiksmus atliks, nesumokejus skolos. Nors apeliantas atskirajame skunde teige, kad kreditorius nepateike jokio objektyvaus irodymo, patvirtinancio hipoteka u˛tikrintos prievoles neivykdyma, taciau apeliantas, teigdamas, kad nepadare jokio esminio kredito sutarties pa˛eidimo, savo argumentu taip pat niekuo nepagrinde, nepateike jokio irodymo, patvirtinancio, kad skola bankui sumokejo. Apeliantas teige, kad jis atskirojo skundo pateikimo diena inicijavo teismini ginca del šios sutarties nutraukimo pripa˛inimo neteisetu ir ipareigojimo vykdyti sutarti. Remiantis Lietuvos teismu informacines sistemos LITEKO duomenimis, skolininkas D. J. kreipesi i Vilniaus miesto 1 apylinkes teisma su ieškiniu atsakovui Danske Bank A/S Lietuvos filialui, taciau 2010 m. sausio 4 d. nutartimi jo ieškinys laikytas nepaduotu ir jam gra˛intas. Be to, tarp šaliu vykstantis gincas neturi itakos skund˛iamos teismo nutarties teisetumui ir pagristumui ir nera tokios kategorijos bylu nagrinejimo dalykas, nes nutartimi del priverstinio skolos išieškojimo hipotekos teisejas šaliu ginco nesprend˛ia. Jis vadovaujasi pateiktais dokumentais, kurie šiuo atveju patvirtina 250 000 Lt suteikta paskola, konstatuoja, jog hipoteka u˛tikrinta prievole nera ivykdyta, ir vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 558 straipsnio 1 dalimi, areštuoja ikeista turta, preziumuodamas, kad hipotekos lakšte esantys duomenys yra teisingi. Teiseju kolegija pa˛ymi, kad bylose del hipotekos ar ikeitimo teisiniu santykiu skundai galimi tik del hipotekos kreditoriaus reikalavimu patenkinimo ne ginco tvarka proceduru vykdymo teisetumo. Istatymas neipareigoja hipotekos teisejo aiškintis ir spresti kilusiu ikeitimo sutarties šaliu gincu, o tokiu gincu buvimo faktas pats savaime nera pagrindas atsisakyti tenkinti hipotekos kreditoriaus prašyma del hipoteka apsaugoto skolinio isipareigojimo priverstinio vykdymo nagrinejimo. Teiseju kolegija atkreipia demesi, kad ikeisto daikto savininkas ar kiti asmenys, suinteresuoti iregistruota hipoteka, tinkama sutarties vykdyma ir esminio sutarties pa˛eidimo nebuvima gali gincyti CK išvardintais pagrindais pagal ieškinio teisenos taisykles, o tokia byla nagrinejancio teismo gali prašyti taikyti laikinasias apsaugos priemones, kurios butu prielaida sustabdyti priverstini vykdyma ne ginco tvarka.

Kolegija, atsi˛velgdama i tai, jog hipotekos kreditorius turi teise gauti savo reikalavimo patenkinima iš ikeisto turto, jeigu per ikeitimo sutartyje nustatyta termina skolininkas nevykdo prievoles gra˛inti skola arba nepilnai tokia prievole ivykdo (CK 4.192 str. 1 d., 4.216 str.), hipotekos teiseja neturejo teisinio pagrindo atsisakyti tenkinti pareikšto prašymo del priverstinio skolos išieškojimo iš hipoteka ikeisto turto.

Kolegija daro išvada, jog hipotekos skyriaus teiseja, priimdama nutarti pradeti skolos išieškojima iš ikeisto turto CPK 558 str. 2 dalies reikalavimu nepa˛eide. Vilniaus miesto pirmo apylinkes teismo hipotekos skyriaus 2009 m. rugsejo 22 d. nutartis yra teiseta ir pagrista, naikinti nutarti atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 p., 339 str., kolegija

nutare:

Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo hipotekos skyriaus 2009 m. rugsejo 22 d. nutarti palikti nepakeista.

Priteisti iš skolininko D. J. 8,40 Lt teismo procesiniu dokumentu siuntimo išlaidu.

Kolegijos pirmininke Virginija VolskieneTeisejai Romualda JanovicieneAlgirdas Auruškevicius