- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-04-07
- Bylos Nr.
- 1A-164-383/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-20-1-00357-2014-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Valdas Vitunskas, Svetlana Jurgaitienė, Gytis Večerskas
- Nuteistasis
- R. K., M. K., D. K.
- Nukentėjusysis
- C. M.
- Advokatai
- Arnoldas Blaževičius
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
nuteistiesiems R. K., M. K., D. K., nuteistojo R. K. gynėjui advokatui Arnoldui Blaževičiui,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nuosprendžio, kuriuo R. K. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 3 dalyje, ir jam paskirta bausmė – 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, paskirtos bausmės vykdymą atidėtas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, šiuo laikotarpiu įpareigojant R. K.:
1) neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;
2) būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., išskyrus atvejus, kai tai susiję su darbu arba mokymusi;
3) dirbti, pradėti dirbti arba užsiregistruotis/registruoti darbo biržoje.
Nukentėjusiojo C. M. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir jo naudai solidariai iš M. K., D. K., R. K. priteista14300 eur (keturiolika tūkstančių trys šimtai eurų) nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti, kitoje dalyje civilinis ieškinys atmestas.
Šiuo nuosprendžiu už nusikaltimo numatyto BK 178 straipsnio 3 dalyje padarymą taip pat pripažinti kaltais ir nuteisti M. K. ir D. K., tačiau šių asmenų atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
R. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, už tai, kad jis, M. K., D. K. bei dar vienas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo bendrininkų grupėje įvykdė Kirgizijos Respublikos piliečio C. M. didelės vertės turto vagystę, o būtent: 2014 m. gegužės 23 d. apie 14.00 val. ties (duomenys neskelbtini) pastatu, Kaune, kai Kirgizijos Respublikos pilietis C. M. patikėjo M. K. savo automobilius: Toyota Camry, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , VIN: (duomenys neskelbtini), juodos spalvos, 2007 metų gamybos, 8200 € vertės; Lexus ES300, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), sidabrinės spalvos, 2003 metų gamybos, 6100 € vertės, M. K. būnant kavinėje (duomenys neskelbtini), Kaune, iš C. M. gavus minėtų automobilių raktelius ir jų dokumentus tam, kad registruotų automobilius VĮ „Regitra“, tačiau, išėjęs į kiemą VĮ „Regitra“ teritorijoje (duomenys neskelbtini), Kaune, bei vykdydamas D. K. nurodymą, M. K. automobilių neregistravo, o automobilių raktus ir dokumentus perdavė kieme jo laukusiajam R. K. ir dar vienam ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, kurie pasišalino iš įvykio vietos minėtais automobiliais, tokiu būdu juos pagrobdami, kartu pagrobdami ir automobiliuose buvusius asmens dokumentus ir pinigus 3800€ bei 60000 Rusijos rublių (1287,78 €) grynaisiais, tokiais veiksmais padarydami nukentėjusiajam Kirgizijos Respublikos piliečiui C. M. bendrą 19387,78 eurų turtinę žalą. Apeliaciniu skundu nuteistasis V. K. prašė, atnaujinti įrodymų tyrimą ir Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 2 d. nuosprendį naikinti ir priimti naują nuosprendį - V. K. išteisinti kaip nepadariusius nusikalstamos veikos.Apeliaciniu skundu nuteistasis R. K. prašė, panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 23 d. apkaltinamąjį nuosprendį dalyje dėl R. K. nuteisimo, ir priimti jo atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.Apeliaciniame skunde nurodė, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą apkaltinamąjį nuosprendį R. K. atžvilgiu, netinkamai ištyrė ir įvertino įrodymus, iš esmės pažeidė Baudžiamojo proceso normas, ir dėl šių pažeidimų buvo suvaržytos įstatymų garantuotos apelianto teisės, be to, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos šios kategorijos bylose, o tai, savo ruožtu, sukliudė pirmosios instancijos teismui priimti teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą - R. K. atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį. Skundą padavusio nuteistojo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas pagrindė skundžiamą apkaltinamąjį nuosprendį vien tik nepašalintais kito kaltinamojo M. K. parodymų duotų ikiteisminio tyrimo metu ir teisme teiginiais. R. K., pripažintas kaltu vien tik už kaltinamojo M. K. ikiteisminio tyrimo metu pasakytą sakinį, kad „Automobilių dokumentus ir raktus perdaviau R. K.“. Nors teisme M. K. paneigė šiuos parodymus. Apelianto teigimu, patikimų jo kaltumo įrodymų nėra, kaltinamasis aktas iš esmės pagrįstas vienintelio kaltinamojo M. K. neteisingais paneigtais kitais bylos įrodymais. Be to, teismo posėdžio metu buvo paskelbta paties M. K. neteisingų parodymų ikiteisminio tyrimo metu davimo priežastis, kad parodymus ikiteisminio tyrimo metu jis davė tokioje būsenoje, kai vartojo ir vaistus, ir alkoholį. Abejoja, ar galima tikėti parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu. Nuteistojo R. K. įsitikinimu teismas savo išvadas byloje grindė nepatikimais, abejotinais įrodymais ir jų pagrindu padarytomis prielaidomis, nepašalino byloje esančių prieštaravimų, motyvuotai neatmetė kaltinimui prieštaraujančių įrodymų, kito kaltinamojo M. K. teisme ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams, nepagrįstai suteikė didesnę įrodomąją galią negu to paties kaltinamojo teisme duotiems parodymams, tuo padarydamas esminį BPK 369 straipsnio 3 dalyje numatytą pažeidimą, kuris sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą. Pažymima ir tai, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai nevertino byloje surinktų įrodymų viseto, nes įrodymai, kuriais rėmėsi šis teismas, nebuvo patikrinti liečiamumo, leistinumo, pakankamumo aspektais, nebuvo vertinami jų tarpusavio ryšiai ir jų visetas, o remtasi tarsi įrodymų visetu tik selektyviai atrinktų kaltinamiesiems nepalankių įrodymų dalimi. Išanalizavus visus byloje esančius įrodymus, akivaizdu, kad R. K. nevykdė jam inkriminuotos nusikalstamos veikos. Bylos medžiagoje nėra nei vieno įrodymo neginčijamai patvirtinančio, kad R. K. galėjo pagrobti didelės vertės svetimą turtą. Pirmosios instancijos teismas turėjo tirti ir motyvuotai vertinti visus - tiek apeliantą kaltinančius, tiek jį teisinančius įrodymus, tačiau vadovavosi išimtinai vienintelio kaltinamojo M. K. parodymais ir nesirėmė kasacinio teismo praktika baudžiamosiose bylose, kuriose kaltinamojo (nuteistojo) kaltė būtų grindžiama vien tik kito kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kurie motyvuotai pakeisti, juolab, jog įtariamasis (kaltinamasis) nesusaistytas pareigos sakyti tiesą. Be to, kaltinamojo (įtariamojo) parodymų patikimumą teismai turėjo patikrinti atsižvelgdami ir į jo asmenines savybes, fizinę ir psichinę sveikatą, elgesį pirmosios instancijos teisme, jo rašytų skundų, raštų turinį.Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis R. K. bei jo gynėjas advokatas A. Blaževičius, pritarė apeliaciniame skunde pareikštiems prašymams ir nurodytiems argumentams, prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašė nuteistojo R. K. skundą atmesti. Nuteistojo R. K. apeliacinis skundas atmetamas. Lietuvos Respublikos BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kad teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami vadovaujantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi pirmosios instancijos teismo teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Byloje įrodymai turi būti vertinamai išsamiai, nešališkai, vertinama jų visuma, o ne atskiri duomenys.Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nuteistojo R. K. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką pagal BK 178 straipsnio 3 dalį yra įrodyta. Pripažindamas R. K. kaltu, apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais bei padarė faktines bylos aplinkybes atitinkančias išvadas. Teismo nuosprendis surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų, teisėjų kolegijos vertinimu, BPK 20 straipsnio, 301 straipsnio nuostatos nepažeistos. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo, vertinusio įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teisėjų kolegija laiko, kad sprendžiant nuteistojo R. K. kaltės klausimą, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių reikšmę tiriant įrodymus bei galėjusių paveikti nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą. Nuteistojo kaltė grindžiama nuosprendyje aptartais nuteistojo M. K. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, mobiliųjų telefonų skambučių išklotinėmis bei suvestinėmis, mobiliųjų ryšių telefonų apžiūros protokolais, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolais bei kitais teisme ištirtais bylos duomenimis, kurie sudaro vieningą visumą, tarpusavyje vieni kitus papildo. Aukštesnysis teismas konstatuoja, jog ištirtų ir išanalizuotų įrodymų pagrindu R. K. veika pagal BK 178 straipsnio 3 dalį kvalifikuota tinkamai, kadangi atitinka šio nusikaltimo požymius. Nuteistojo R. K. apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindų reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria apylinkės teismo priimto nuosprendžio motyvams dėl R. K. kaltės, Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo prerogatyva. Proceso dalyviai teismui gali teikti tik savo nuomonę, pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais, dėl darytinų išvadų vertinant įrodymus, todėl nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui. Apeliaciniame nuteistojo R. K. skunde keliamas klausimas, jog pirmosios instancijos teismas pagrindė skundžiamą apkaltinamąjį nuosprendį vien tik nepašalintais kito kaltinamojo M. K. parodymų duotų ikiteisminio tyrimo metu ir teisme prieštaringais teiginiais. Nuteistojo R. K. įsitikinimu teismas savo išvadas byloje grindė nepatikimais, abejotinais įrodymais ir jų pagrindu padarytomis prielaidomis, nepašalino byloje esančių prieštaravimų, motyvuotai neatmetė kaltinimui prieštaraujančių įrodymų, kito kaltinamojo M. K. teisme ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams.Apeliacinės instancijos teismas šiuos nuteistojo skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus ir pažymi, jog kaip jau buvo minėta, pirmosios instancijos teismas, pripažindamas R. K. kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje bei priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, vertino surinktų ir ištirtų įrodymų visumą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, su kuo sutinka ir apeliacinės instancijos teismas, jog nors R. K. savo kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos nepripažino, tačiau jo kaltę patvirtina baudžiamojoje byloje surinkta ir ištirta medžiaga, jo kaltės neigimą teismas pagrįstai laikė gynybinio pobūdžio pasirinkta pozicija, kurios nepatvirtina nei vienas faktas. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas, nors kaltinamasis M. K. ir keitė savo parodymus, pagrįstai rėmėsi jo parodymais, kuriuos patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys, o konkrečiai – ikiteisminio tyrimo metu duotais M. K. parodymais. M. K. ikiteisminio tyrimo metu davė išsamius parodymus dėl nusikalstamos veikos įvykdymo kartu su R. K. ir patvirtino tas aplinkybes, kad gavęs abiejų automobilių Toyota ir Lexus dokumentus ir raktus bei nukentėjusiajam C. M. ir jo draugui pasakęs, kad eina tvarkyti reikalus dėl automobilių, jis išėjo. Jam nusileidus laiptais žemyn ir išėjus iš pastato, prie jo priėjo du vyriškiai: vienas apie 40 metų amžiaus, 170-180 cm ūgio, normalaus kūno sudėjimo, apvalios veido formos, tamsių trumpai kirptų plaukų, be ypatingų veido bruožų (M. K. asmens parodymo atpažinti metu atpažino jį – R. K.). Kitas vyras – 20-25 metų amžiaus, 170-180 cm. ūgio, normalaus kūno sudėjimo, apvalios veido formos, trumpai kirptų juodų plaukų, be ypatingų veido bruožų, atpažinti galėtų (jo tapatybė nežinoma). Jis jiems (vienas iš jų R. K.) padavė abiejų automobilių dokumentus, raktus ir abi sutartis, su C. M. kaip pardavėjo duomenimis ir parašais, ir šie liepė jam dingti (t.3 b. l. 22-23). Vėlesnėje apklausoje nuteistasis M. K. taip pat patvirtino, jog automobilių dokumentus jis perdavė R. K. (t. 3 b. l. 27 -28). Kaip matyti iš byloje esančio 2014 m. rugsėjo 8 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo yra nustatyta, kad M. K. iš jam pateiktų atpažinimui 6 vyriškių nuotraukų atpažįsta vyriškį, esantį nuotraukoje Nr.2 – R. K.. Jis parodė, kad šiam vyriškiui 2014 m. gegužės 23 d. Raudondvario pl. 234, Kaune, VĮ „Regitra“ patalpose jis perdavė iš C. M. pavogtų automobilių Toyota Camry ir Lexus dokumentus. Taip pat prisimena, kad šį vyriškį D. K. vadino „R“. Jis mano, kad tai jo vardo sutrumpinimas. Tai yra D. K. draugas, kurį jis atsiuntė (3 t., b.l. 34-36). Nors nuteistasis R. K. apklaustas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu kategoriškai neigė dalyvavęs jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padaryme, teigdamas, jog M. K. visai nepažįsta ir jį yra matęs tik kelis kartus, tačiau šiuos jo parodymus paneigia byloje esanti nuteistųjų R. K., D. K. ir M. K. telefoninių skambučių išklotinių analizė, kuri patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2014 m. gegužės 22 d. iki 2014 m. gegužės 27 d. ir būtent nusikaltimo padarymo dieną t.y. 2014 m. gegužės 23 d. visi trys nuteistieji aktyviai bendravo tarpusavyje (t. 2 b. l. 37-40). Kaip matyti iš 2015 m. vasario 11 d. mobiliojo ryšio abonento Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros protokolo yra nustatyta, kad peržiūrėjus MRT abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi R. K. (ką patvirtino ir pats nuteistasis R. K. pirmosios instancijos teisme), išklotinėse matyti, kad 2014 m. gegužės 22 d. 14:36:23 val., 14:37:52 val., 14:42:08 val., 20:45:34 val., 21:08:43 val., 22:02:26 val., 22:06:10 val. ir 22:42:03 val. abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) (R. K.) skambindavo vienas kitam su abonentu Nr. (duomenys neskelbtini) (D. K.). 2014 m. gegužės 22 d. 17:29:43 val., 17:41:09 val. abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) (R. K.) skambindavo vienas kitam su abonentu Nr. (duomenys neskelbtini) (M. K.). 2014 m. gegužės 23 d. 10:27:01 val. abonentui Nr. (duomenys neskelbtini) skambino abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) (D. K.), tuo metu jis jungėsi prie bazinės stoties KN023B ( Kovo 11-osios g. 130A, Kaunas), 11:32:31 val. abonentui Nr. (duomenys neskelbtini) skambino abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) (M. K.), tuo metu jis jungėsi prie bazinės stoties KN 070B (Šiaurės pr. 1, Kaunas). 13:26:17 val.. abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) skambino abonentui Nr. (duomenys neskelbtini) (M. K.), tuo metu jungėsi prie bazinės stoties KN067C (Europos pr. 91, Kaunas). 13:49:59 val. ir 14:02:41 val. abonentas Nr. (duomenys neskelbtini)skambino abonentui Nr. (duomenys neskelbtini) (M. K.), 13:53:45 val. jis skambino abonentui Nr. (duomenys neskelbtini) (D. K.), tuo metu jis jungėsi prie bazinės stoties KN022C (Raudondvario pl. 164, Kaunas), 14:37:40 val. jis vėl skambino abonentui Nr. (duomenys neskelbtini) D. K. ir jungėsi prie bazinės stoties KN05151 (Šilainių pl., Sitkūnų gir. 181 kv., Kauno m.). Abonentas Nr. (duomenys neskelbtini), toliau bendraudamas su abonentu Nr. (duomenys neskelbtini)bei kitai abonentais iki 2014 m. gegužės 24 d. 19:31:21 val., atitinkamai jungėsi prie bazinių stočių KN 043A (Baltų pr. 179, Kaunas), (p.s. adresu (duomenys neskelbtini) prie R. K. brolio R. K. po vagystės buvo laikomi pavogti automobiliai, kur jie ir buvo nufotografuoti), KN070C (Šiaurės pr. 1, Kaunas), KN023B (Kovo 11-osios g. 130A, Kaunas), KN015A (Savanorių pr. 225, Kaunas), PR13C (Kėbliškių k., Pakuonio sen.), ALT56B (Užupio k., Nemunaičio sen.), LAZ 05B (Kapčiamiesčio mstl, Kapčiamiesčio sen.), KAPCB (Kapčiamiesčio mstl, Kapčiamiesčio sen.), taip pat matyti, kad abonentas Nr. (duomenys neskelbtini)2014 m. gegužės 27 d. bendraudamas telefonu jungėsi prie bazinės stoties KN043B (Baltų pr. 179, Kaunas) (t. 1 b. l. 165, 166). Esant šioms aplinkybėms, aukštesniojo teismo vertinimu, yra neabejotinai nustatyta, kad R. K. dalyvavo jam inkriminuoto nusikaltimo padaryme su kitais asmenimis ir R. K. veiksmai (automobilio nuvarymas ir paslėpimas) buvo tiksliai nukreipti konkrečiam visų kaltinamųjų nusikalstamam sumanymui įgyvendinti – pagrobti didelės vertės svetimą turtą. Nesutiktina ir su apeliacinio skundo argumentais, jog teismas pripažindamas R. K. kaltu nepagrįstai rėmėsi nepatikimais ir abejotinais M. K. parodymais, kadangi pirmosios instancijos teismo posėdžio metu buvo paskelbta paties M. K. neteisingų parodymų ikiteisminio tyrimo metu davimo priežastis, kad parodymus ikiteisminio tyrimo metu jis davė tokioje būsenoje, kai vartojo ir vaistus, ir alkoholį. . Aukštesnysis teismas, pirmosios instancijos teismo posėdžio metu M. K. nurodytas parodymų pakeitimo priežastis, kad apklausiamas įtariamuoju ir duodamas parodymus jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir vaistų, vertina kaip siekį nustatytas faktines aplinkybes paaiškinti sau bei nuteistiesiems R. K. ir D. K. naudinga linkme bei vengimą nustatyti tiesą. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, skundžiamame nuosprendyje, M. K. teiginius, kad jis ikiteisminio tyrimo metu parodymus davė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, todėl jai negalima tikėti, paneigė teisme liudytoja apklausta A. J., kuri parodė, kad dirba Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, kriminalinės policijos nusikaltimų tyrimo skyriaus vyriausiojo tyrėja. Visų trijų kaltinamųjų atžvilgiu ikiteisminio tyrimo metu atliko procesinius veiksmus. Niekada nebuvo nei vienas pateikęs medicininių pažymų, M. K. dėl sveikatos, nesiskundė, kad sirgtų - iš apklausų neišėjo, visada atvykdavo su nuotaika ir blaivus. Iš pat pradžių M. K. davė parodymus, visuomet jis tvirtindavo savo parodymus, bendradarbiaudavo su policija, sakė teisybę. Pagal jo parodymus buvo organizuojami atpažinimai, pirmiausiai atpažintas buvo D. K., o D. K. - per telefonines išklotines. M. K. parodymai nekėlė jokių abejonių. Netikėti šios liudytojos parodymais nei apylinkės teismas, nei apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo, kadangi ji kaip policijos pareigūnė atliko savo tarnybines pareigas, jos suinteresuotumas bylos baigtimi nenustatytas ir byloje nėra duomenų, kad ji gali būti šališka ar dėl kitų priežasčių siektų melagingai apkalbėti baudžiamojon atsakomybėn patrauktus asmenis. . Pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu M. K. iškeltą versiją, kad jis du nukentėjusiojo automobilius kaip asmeninę skolą 5000 eurų perdavė dviem užsieniečiams, apylinkės teismas pagrįstai atmetė kaip visiškai nepagrįstą jokiais bylos duomenimis. Ikiteisminio tyrimo metu, tokių aplinkybių M. K. net nenurodė, neva tai teigdamas, jog manė, kad tai neaktualu. Pažymėtina, jog kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas M. K. labai detaliai nurodė asmenų, kuriems perdavė automobilių dokumentus ir raktelius, išvaizdos bruožus, pagal ką vėliau ir buvo padarytas atpažinimas tarp M. K. ir R. K., tačiau teisme M. K. keldamas naują versiją dėl skolos grąžinimo dviem asmenim, nesugebėjo jų detaliai apibūdinti (t.5 b.l. 73-75). Be to, jau vėliau pagal posėdyje M. K. nurodytas asmenų pavardes bei patikrinus jų sienos kirtimą, M. K. minimų asmenų buvimas Lietuvoje nesutapo su jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos įvykdymo laikotarpiu ( t.5 b.l. 60-61, 88-89, 91-92).Atsakant į kitus nuteistojo R. K. apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi byloje surinktų įrodymų visuma, kurių pakako daryti pagrįstą išvadą, kad R. K. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką pagal BK 178 straipsnio 3 dalį. Taigi, nors nuteistasis prašo jį išteisinti nepadarius jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, R. K. kaltė yra įrodyta pirmosios instancijos teismo posėdyje ištirtais ir įvertintais įrodymais. Vien tai, kad nuteistais nesutinka su skundžiamame nuosprendyje padarytomis teismo išvadomis, kitaip interpretuodamas byloje surinktus įrodymus ir savaip juos vertindamas, nėra pagrindas tenkinti jo apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo R. K. apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.