- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-05-12
- Bylos Nr.
- eI2-2203-821/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00355-2020-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Iveta Pelienė (pirm.), Jovita Einikienė, Ernestas Spruogis
- Pareiškėjas
- MB „(duomenys neskelbtini)“, MB „Likvidatorė“
- Atsakovas
- Audito, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie LR Finansų ministerijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės, Ivetos Pelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Ernesto Spruogio,
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos MB „(duomenys neskelbtini)“ skundą atsakovei Audito apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja MB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir pareiškėja, Administratorius) pateikė teismui skundą, kuriuo prašė teismo panaikinti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (toliau – atsakovė, Tarnyba) 2019-12-31 įsakymą Nr. V4-374 „Dėl nuobaudos skyrimo bankroto administratoriui MB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – Įsakymas).
Pareiškėja skunde nurodo, kad jai buvo paskirta nuobauda – įspėjimas, kadangi ji pažeidė Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu patvirtintame bankroto ir restruktūrizavimo administratorių elgesio kodekse įtvirtintą sąžiningumo principą.
Pareiškėja paaiškina, jog į bankroto administratorių sąrašą buvo įrašyta 2019-01-28, jai suteiktas bankroto administratorių sąrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėja, dar iki jos įrašymo į bankroto administratorių sąrašą, 2019-01-16 sudarė darbo sutartį su bankroto administratore J. B.. Siekdama teikti kokybiškas ir efektyvias bankroto administravimo paslaugas ir įvertinusi bankroto procedūros vykdyme iškylančių darbų mastą, 2019-03-25 sudarė darbo sutartis su keturiais darbuotojais, turinčiais bankroto administratoriaus pažymėjimą. Pareiškėja darbuotojams, su kuriais sudarė darbo sutartis, 2019-03-25 išdavė įgaliojimus, suteikiančius teisę atlikti pareiškėjos administruojamų bankrutuojančių ar bankrutavusių įmonių bankroto proceso veiksmus. Pareiškėja dalyvavo bankroto administratoriaus atrankoje, teikdama sutikimus-deklaracijas administruoti tam tikrų juridinių asmenų bankroto procedūras per Įmonių restruktūrizavimo ir bankroto informacinę sistemą ir buvo atrinkta administruoti 7 mažų įmonių bankroto procedūras. Pareiškėja įvertinusi tai, kad pradiniai bankroto procedūrų atlikti, jai žinomi priskirtų įmonių dydžiai, 2019-06-12 nutraukė darbo santykius su keturiais darbuotojais, su kuriais sudarė darbo sutartis 2019-03-25. Pareiškėja, apie nutrauktus darbo santykius 2019-06-19 pranešimu informavo Tarnybą, tačiau Tarnyba savo informacinėje sistemoje duomenų nekeitė iki pareiškėjos paaiškinimų dėl pradėto neplaninio patikrinimo.
Pareiškėja 2019-09-30 elektroniniu paštu gavo atsakovės raštą, kuriame nurodyta, jog Tarnybos duomenimis MB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo penki darbuotojai, turintys teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas, iš kurių keturi darbuotojai neadministruoja (neadministravo) jai priskirtų įmonių bankroto procesų. Pareiškėja, atsakydama į šį raštą, nurodė, kad 2019-09-11 nedirbo rašte minimi keturi asmenys, kadangi su jais sudarytos darbo sutartys nutrauktos 2019-06-12, apie tai Tarnyba buvo informuota teisės aktų nustatyta tvarka ir prašė Tarnybos neplaninį patikrinimą nutraukti. Pareiškėja 2019-12-19 gavo atsakovės 2019-12-19 išvados projektą dėl bankroto administratoriaus MB „(duomenys neskelbtini)“ neplaninio veiklos patikrinimo. Išvados projekte buvo nurodyta, kad administratorius, įdarbinęs darbuotojus, kurie neadministruoja (neadministravo) administratoriui paskirtų įmonių bankroto procedūrų, dirbtinai, nesąžiningai pagerino rodiklius bankroto administratorių atrankoje ir už šį pažeidimą pareiškėjai siūloma skirti įspėjimą. Pareiškėja, nesutikdama su išvados projektu ir siūlomomis skirti nuobaudomis, 2019-12-27 pateikė Tarnybai papildomus paaiškinimus dėl Išvados projekto. Pareiškėja 2020-01-02 gavo Tarnybos Įsakymą, kuriuo jai paskirtas įspėjimas.
Pareiškėja nesutinka su Išvada ir Įsakymu, nes pareiškėjos vertinimu, Tarnyba praplėtė bankroto administratoriaus neplaninio patikrinimo mastą, apie tai neinformuodama pareiškėjos. Tarnyba nesuteikė pareiškėjai teisės aktuose nustatyto termino pateikti išsamius paaiškinimus dėl laikotarpio, kuriuo pas pareiškėją dirbo keturi papildomi darbuotojai, nors neplaninį patikrinimą pradėjo tik pagal 2019-09-11 duomenis. Pareiškėjos darbuotojai, turintys teisę teikti bankroto administravimo paslaugas, Administratoriaus išduoto įgaliojimo pagrindu atliko jam priskirtų administruoti bankrutuojančių įmonių bankroto procedūras. Tarnyba, atlikdama pareiškėjos neplaninį patikrinimą, pažeidė Viešojo administravimo įstatyme nustatytus ūkio subjekto priežiūros principus bei nepagrįstai skyrė įspėjimą.
Pareiškėja nurodo, kad nepažeidė sąžiningumo principo, o neplaninio patikrinimo metu nebuvo išpildyta privalomųjų sąlygų visuma, sudaranti pagrindą konstatuoti sąžiningumo principo pažeidimą. Pabrėžė, kad keturi iš šešių bankroto administratorių, kurie dirbo pas pareiškėją laikotarpyje nuo 2019-03-25 iki 2019-06-12, atliko įprastus bankroto proceso veiksmus, kuriuos delegavo pareiškėjos vadovė, visi darbuotojai - bankroto administratoriai veikė pareiškėjos išduoto įgaliojimo pagrindu, kuriame buvo dalinai nustatytos jų darbo funkcijos ir mastas, o konkrečios funkcijos ir darbai buvo nustatomi pagal poreikį ir atskirą pavedimą. Pareiškėjos administruojamų bankrutavusių įmonių likvidavimo procedūrose reikšmingai sumažėjus bankroto proceso administravimo veiksmų, kurie buvo deleguojami dirbantiems keturiems darbuotojams buvo nuspręsta darbuotojus atleisti ir toliau procedūras vykdyti naudojant mažiausius žmogiškųjų išteklių kaštus. Pareiškėja nurodė, kad samdė darbuotojus, siekdama ne pranašumo bankroto administratorių atrankoje, o įvairiems bankroto proceso veiksmams atlikti, o tai, kad darbuotojų samdymas gali būti pripažintas kaip pažeidžiantis sąžiningumo principą, pareiškėja negalėjo numatyti.
Pasak pareiškėjos, Tarnyba, kai jai buvo pranešta apie įdarbintus keturis darbuotojus, turinčius bankroto administratoriaus pažymėjimus, nepranešė pareiškėjai, kad jos veikla arba tokių asmenų įdarbinimas ir jų nepaskyrimas įgaliotais asmenimis konkrečių įmonių bankroto procedūrose gali būti laikoma Elgesio kodekso ir kitų teisės aktų pažeidimu, nors tokią pareigą Tarnybai nustato Viešojo administravimo įstatymo 36⁸ straipsnio 2 dalis. Pažymėjo, kad turėjo teisę įdarbinti darbuotojus, įdarbinimo procedūra buvo atlikta pagal teisės aktų reikalavimus ir tiek apie darbuotojų įdarbinimą, tiek atleidimą Tarnyba buvo informuota teisės aktų nustatyta tvarka. Mano, kad nepažeidė Etikos kodekso 11.4.1. punkto, o taikyta poveikio priemonė skirta neteisėtai.
Pasak pareiškėjos, atsakovė nesilaikė Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintos nuostatos, jog institucija, vykdanti ūkio subjekto priežiūrą, turi teikti pastarajam metodinę pagalbą. Tarnyba niekada nesuformavo jokių metodinių rekomendacijų dėl Elgesio kodekso 11.4.1. ir 11.4.1. punkto taikymo, nenurodė, kad darbuotojų, kurie turi teisę bankroto administravimo paslaugas, įdarbinimas ir/ar tokių darbuotojų nepaskyrimas įgaliotais asmenimis, gali būti laikomas kaip sąžiningumo principo pažeidimas ir piktnaudžiavimas teise.
Pareiškėja nurodė, kad nuo 2017-09-15 įsigaliojus 2017-09-12 finansų ministro įsakymui Nr. 1K-321 dėl Lietuvos Respublikos finansų ministro 2016 m. liepos 13 d. įsakymo Nr. 1K-286 dėl „Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių elgesio kodekso patvirtinimo“ pakeitimo“, kuriuo buvo išplėstas sąžiningumo principo turinys, atsakovė nepateikė jokių šios teisės normos išaiškinimų, nesuformavo jokių rekomendacijų dėl tokios normos taikymo/netaikymo. Pažymėjo, kad pareiškėjai pranešus apie priimtus darbuotojus, atsakovė nenurodė, kad pareiškėjos toks elgesys gali neatitikti elgesio kodekso turinio, nereikalavo jokių paaiškinimų dėl priimtų darbuotojų, nors atsakovė tvarko Bankroto administratoriaus darbuotojų sąrašą. Pareiškėjos manymu, Tarnyba, turėjo suformuoti aiškias rekomendacijas ir nustatyti prevencines priemones, leidžiančias išvengti galimo elgesio kodekse įtvirtinto sąžiningumo principo pažeidimo, ir tik nesilaikant tokių rekomendacinių atlikti bankroto administratoriaus patikrinimą.
Pareiškėja mano, kad atsakovė nepagrįstai pradėjo neplaninį patikrinimą ir išplėtė jo mastą. Tarnybai pradėjus neplaninį patikrinimą pareiškėjos atžvilgiu, buvo nurodyta, kad 2019-09-11 duomenimis pas pareiškėją dirbo 4 darbuotojai, kurie neadministruoja (neadministravo) pareiškėjai priskirtų įmonių bankroto procedūrų. Esant pranešime apie pradėtą neplaninį patikrinimą nurodytai datai t. y. 2019-09-11, kuri pareiškėjos vertinimu, aiškiai apibrėžė tikrinimo mastą, ji pateikė rašytinius įrodymus, pagrindžiančius, kad nuo 2019-06-12 pas pareiškėją nedirba nei vienas papildomas darbuotojas ir apie tai buvo informuota Tarnyba. Tik gavusi Išvadą, pareiškėja sužinojo, kad Tarnyba, neinformavusi pareiškėjos, išplėtė neplaninio patikrinimo ribas, ir tikrino ne laikotarpį nurodytą pranešime, ir neprašė papildomų paaiškinimų. Pasak pareiškėjos, Tarnyba nevertino jos pateiktų paaiškinimų, dėl nurodytų aplinkybių nepasisakė.
Atsiliepimas
Atsakovė Tarnyba atsiliepime į skundą nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime nurodė, jog Tarnyba 2019-09-30 raštu informavo pareiškėją apie sprendimą atlikti neplaninį jos patikrinimą (toliau - Patikrinimas) dėl galimų Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių elgesio kodekso, patvirtinto Lietuvos Respublikos finansų ministro 2016-07-13 įsakymu Nr. 1K-286 (toliau - Elgesio kodeksas), 11.4.1 p. ir 11.4.4. p. pažeidimų bei nustatė pareiškėjai terminą pateikti išsamius paaiškinimus ir juos pagrindžiančius dokumentus dėl rašte nurodytų aplinkybių. Tarnyba 2019-10-14 gavo pareiškėjos paaiškinimus, 2019-12-19 išvados projektą „Dėl neplaninio bankroto administratoriaus MB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos patikrinimo“ (toliau - Išvados projektas) buvo pateiktas Tarnybos direktoriui. Pareiškėja 2019-12-19 elektroniniu paštu supažindinta su Išvados projektu, Tarnyba 2019-12-30 gavo pareiškėjos 2019-12-27 vakare 19:23 val. atsiųstus paaiškinimus dėl Išvados projekto (toliau - Nuomonė). 2019-12-30 išvada Nr. D4-1899 (toliau - Išvada) pateikta Tarnybos direktoriui. Tarnyba 2019-12-31 gavo pareiškėjos papildomai atsiųstus dokumentus (įgaliojimus). Tarnybos direktorius 2019-12-31 priėmė skundžiamą įsakymą, kurio nuorašas 2020-01-02 elektroniniu paštu išsiųstas pareiškėjai.
Atsiliepime paaiškino, kad Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBI) 11 straipsnio 4¹ dalyje nustatyta, jog administratorius juridinis asmuo administruoja įmonę paskyręs darbuotoją (arba vadovą, kai jis nėra darbuotojas), turintį teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas, bankroto procedūroms vykdyti. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad administratoriaus kandidatūrą iš Sąrašo nustatyta tvarka pareiškusių sutikimą administruoti įmonę (įmones) asmenų parenka teismas, naudodamasis Programa, sukurta vadovaujantis Vyriausybės patvirtintomis Bankroto administratorių atrankos taisyklėmis (toliau – Atrankos taisyklės). Programa administratorius atrenka atsitiktine tvarka, įvertinant įmonę apibūdinančius kriterijus: įmonės dydį, veiklos rūšį, bankroto proceso vykdymo ypatumus ir į Sąrašą įrašytų asmenų veiklą apibūdinančius kriterijus: darbo krūvį (įskaitant ir ne teismo tvarka vykdomus bankroto procesus), darbo patirtį, galiojančias nuobaudas (įspėjimą, viešą įspėjimą), sutikimo administruoti įmonę (įmones) pateikimo būdą (būdus) ir atsisakymą administruoti įmonę, kai duotas šio straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodytas sutikimas. Atrankos taisyklių 21.1 punktas nustato, kad darbo krūvis - Programoje nustatomas administratoriaus faktiškai administruojamų įmonių ir įmonių, kurias administruoti jis yra atrinktas (atrankos rezultatą patvirtinus ĮRBIS), pagal teismo nustatytą įmonės atrankinį dydį, įskaitant ir ne teismo tvarka vykdomus bankroto procesus, kurie pagal atrankinį dydį visada prilyginami mažai įmonei, išreikštų sąlyginėmis įmonėmis, skaičius (toliau - FASĮS). Tų pačių taisyklių 21.1.1 punkte nustatyta, kad fizinio asmens darbo krūvis - visų įmonių, kurias jis administruoja kaip fizinis asmuo, ir įmonių, kurias jis administruoja kaip juridinio asmens (asmenų) darbuotojas ir (ar) vadovas, suma. Atrankos taisyklių 21.1.2 punktas numato, kad juridinio asmens darbo krūvis - juridinio asmens vadovo ir darbuotojų, turinčių teisę teikti bankroto administravimo paslaugas, (toliau visi kartu - darbuotojai administratoriai) darbo krūvių, apskaičiuotų šių taisyklių 21.1.1 papunktyje nustatyta tvarka, suma, padalinta iš juridinio asmens darbuotojų administratorių skaičiaus. Atrankos taisyklių 24 punkte numatyta, kad kiekvienam administratoriui nustatoma administratoriaus patirtį ir jo darbo kokybę parodančių kriterijų bendra reikšmė - leistinas administruoti sąlyginių įmonių skaičius (toliau - LASĮS). Tarnybos vertinimu, tai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad juridinio bankroto administratoriaus darbuotojų skaičius turi tiesioginės reikšmės bankroto administratorių atrankos kriterijams ir atrankos rezultatams, kadangi juridinio bankroto administratoriaus administruojamų įmonių skaičius dalijamas iš jo darbuotojų skaičiaus, nepriklausomai nuo to, ar tas darbuotojas įdarbintas tam, kad realiai juridinio administratoriaus vardu administruotų įmonių bankroto procesus ar įdarbintas tik dėl atrankos rodiklių pagerinimo. Pažymėjo, kad Elgesio kodeksas nėra taikomas tik bankroto administratoriaus veiksmams vykdant konkrečios įmonės bankroto procesą, o taikomas visai jo veiklai, susijusiai su gauta licencija verstis bankroto administravimo veikla, įskaitant veiklą, susijusią su dalyvavimu atrankoje. Elgesio kodekse įtvirtintas sąžiningumo principas reikalauja, kad administratorius, be kita ko, nesiimtų veiksmų, kurie yra teisėti ir nesusiję su bankroto procedūrų vykdymu, tačiau dėl kurių administratorius įgyja arba gali įgyti pranašumą įmonių bankroto administratorių atrankoje, kuri vykdoma naudojantis kompiuterine programa bei nepiktnaudžiautų jam suteiktomis teisėmis.
Tarnyba, atlikdama pareiškėjos veiklos patikrinimą nustatė, kad pareiškėja nuo 2019-03-25 iki 2019-06-12 (vienas darbuotojas buvo atleistas 2019-04-26) buvo įdarbinusi keturis darbuotojus turinčius bankroto administratorių pažymėjimus, kurie nebuvo įgalioti administruoti pareiškėjai paskirtų įmonių bankroto procesų. Tarnyba, pareiškėjos veiklos patikrinimo metu vertindama atrankas, kuriose dalyvavo pareiškėja laikotarpiu nuo 2019-04-04 iki 2019-05-03, nustatė, kad pareiškėja buvo atrinkta septynių įmonių bankroto procesų atrankoje ir teismų paskirta administruoti jų bankroto procesus. Išvados Lentelėje Nr. 2 buvo pateikti pavyzdžiai apie pareiškėjos FASĮS ir LASĮS ribų rodiklius, nustatytus atsižvelgiant į pareiškėjos atrinkimo datą bankroto administratorių atrankoje, iš kurių akivaizdžiai matyti, kad eliminavus Pareiškėjos darbuotojus, kurie neadministravo pareiškėjai paskirtų įmonių bankroto procesų, pareiškėja, dalyvaudama bankroto administratorių atrankoje viršytų nustatytas LASĮS ribas ir atrankoje dalyvautų tik kaip viršijusi LASĮS ribas t. y. atrankoje jai būtų suteiktas požymis „viršijo, bet dalyvavo“, o ne - „neviršijo ir Atrankos taisyklių numatytu atveju - pasikeistų Pareiškėjos eiliškumas tarp dalyvaujančių atrankoje. Pažymėjo, kad pareiškėjai įdarbinant daugiau fizinių bankroto administratorių, FASĮS rodiklis yra ženkliai pagerinamas ir pareiškėja neviršija A grupės įmonių LASĮS ribų. Vadovaujantis Tarnybos turima informacija, buvo nustatyta, kad pareiškėja iki 2019-06-12, kuomet buvo atleisti keturi darbuotojai, dalyvavo, tačiau nebuvo atrinkta administruoti įmonių bankroto procesų ar atranka nebuvo patvirtinta, 309 įmonių atrankoje bei nustatyta, kad pareiškėja, teikdama sutikimą-deklaraciją dalyvauti minėtų įmonių bankroto administratorių atrankoje, nurodė, kad šias įmones bus pavesta administruoti pareiškėjos vadovei A. B. arba bankroto administratorei J. B. ir nei vienam iš keturių darbuotojų bankroto administratorių, kurie buvo atleisti iki 2019-06-12. Tarnyba patikrinimo metu ištyrė visas patikrinimui reikšmingas aplinkybes, rėmėsi objektyviais įrodymais, susiejo aplinkybes su konkrečiomis teisės normomis bei dėl jų pateikė motyvus, todėl pagrįstai konstatavo, kad buvo pažeisti Elgesio kodekso 11.4.1 ir 11.4.4 punktai.
Tarnyba remdamasi teismų praktika pažymėjo, jog pareiškėja, kaip savo srities profesionalė, kuriai teisės aktų yra nustatyti specialūs kvalifikaciniai reikalavimai, keliami aukštesni rūpestingumo bei atidumo reikalavimai, kuri savo veikloje privalo veikti sąžiningai, turėjo numatyti tokių savo veiksmų pasekmes ir suprasti, kad savo veiksmais jie pažeidžia draudimo piktnaudžiauti teise principą. Tarnybos vertinimu, akivaizdu, kad pareiškėjai, kuri bankrutavusių įmonių administravimu užsiima nuo 2019-01-28, o pareiškėjos vadovė veiklą vykdo nuo 2018-12-12 gerai išmano programos veikimo principus, todėl priimdama keturis bankroto administratorius kitoms darbinėms funkcijoms atlikti, o ne gautų įmonių bankroto procesams administruoti, turėjo suprasti, kad tokiais savo veiksmais dirbtinai pakėlė savo atrankos rodiklius Programoje, todėl pasielgė nesąžiningai kitų bankroto administratorių atžvilgiu.
Tarnyba nesutinka su pareiškėjos teiginiu, kad Tarnyba pranešime dėl Patikrinimo atlikimo ir nurodydama 2019-09-11 datą apibrėžė tikrinimo mastą. Pažymėjo, kad 2019-09-30 pranešime dėl pradedamo pareiškėjos veiklos patikrinimo buvo nurodyta, kad bus tikrinamos pareiškėjos veiksmų atitikimas Elgesio kodekse nustatytam sąžiningumo principui įdarbinant keturis darbuotojus, o ne konkretūs Pareiškėjos veiksmai atlikti 2019-09-11. Atsakovė pabrėžė, kad tai, kad pranešimo datoje padaryta techninė klaida, neturi reikšmės pačioje Išvadoje nustatytiems faktams. Pažymėjo, kad teisės aktai nenustato reikalavimo, kad Tarnyba, prieš pradėdama neplaninį bankroto administratoriaus veiklos patikrinimą privalo nurodyti laikotarpį, kuris bus tikrinimas.
Pažymėjo, kad pareiškėja savo teiktus 2019-10-14 paaiškinimus vėliau papildė pateikta nuomone, į kurią Tarnybos direktorius atsižvelgė priimdamas skundžiamą įsakymą ir tai yra nurodyta skundžiamame įsakyme. Pareiškėja, gavusi išvados projektą, turėjo galimybę pateikti papildomus paaiškinimus ir ja pasinaudojo pateikdama nuomonę Tarnybai, taigi, pareiškėjai buvo sudaryta galimybė teikti paaiškinimus ir juos papildyti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Byloje kilęs ginčas dėl 2019-12-31 skundžiamo Įsakymo, kuriuo pareiškėjai paskirta nuobauda – įspėjimas, teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje nustatyta, kad Tarnyba 2019-09-30 raštu Nr.(10.4) D2-2599 „Dėl neplaninio bankroto administratoriaus veiklos patikrinimo“ informavo MB „(duomenys neskelbtini)“ apie tai, kad bus atliekamas patikrinimas. Šiuo raštu buvo paprašyta pareiškėjos iki 2019-10-14 pateikti išsamius paaiškinimus, informaciją ir ją pagrindžiančius dokumentus dėl MB „(duomenys neskelbtini)“ atitikimo Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių elgesio kodekse nustatytam sąžiningumo principui. Pareiškėja 2019-10-14 pateikė Tarnybai paaiškinimus. 2019-12-19 išvados projektas Nr. D4-1823 „Dėl neplaninio bankroto administratoriaus mažosios bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ veiklos patikrinimo“ pateiktas atsakovės direktoriui. 2019-12-19 MB „(duomenys neskelbtini)“ elektroniniu būdu supažindinta su Išvados projektu, savo pastabas Tarnybai ji pateikė 2019-12-30. 2019-12-30 Išvada Nr. D4-1899 pateikta atsakovės direktoriui. 2019-12-31 priimtas Įsakymas Nr.V4-374, kuriuo MB „(duomenys neskelbtini)“ skirta nuobauda – įspėjimas. Pareiškėja nesutinka su atsakovės Įsakymu, prašo jį panaikinti.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Viešojo administravimo įstatymas (toliau – VAĮ), ĮBĮ (redakcija, galiojusi iki 2020-01-01), Lietuvos Respublikos finansų ministro 2016-07-05 įsakymas Nr. 1K-270 „Dėl bankroto administratorių ir restruktūrizavimo administratorių veiklos priežiūros taisyklių patvirtinimo“ (galiojo iki 2020-02-07) patvirtintos Bankroto administratorių veiklos priežiūros taisyklės, Lietuvos Respublikos finansų ministro 2016-07-13 įsakymu Nr. 1K-286 „Dėl bankroto ir restruktūrizavimo administratorių elgesio kodekso patvirtinimo“ patvirtintas Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių elgesio kodeksas (toliau - Elgesio kodeksas) (galiojo iki 2020-02-14) planinių ir neplaninių administratorių veiklos patikrinimų atlikimo pagrindus, tvarką bei trukmę nustatantis Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus 2016-08-30 įsakymu Nr. V1-341 „Dėl planinių ir neplaninių bankroto administratorių veiklos patikrinimų taisyklių patvirtinimo“ patvirtintos Planinių ir neplaninių bankroto administratorių veiklos patikrinimų taisyklės.
VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos. ĮBĮ 11⁷ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už įmonių bankrotą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, teismo procesinių dokumentų (sprendimų, įsakymų, nutarčių ir nutarimų), kreditorių susirinkimo ir kreditorių komiteto nutarimų nevykdymą ar netinkamą vykdymą arba kitus pažeidimus, nustatytus tikrinant administratoriaus veiklą, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka administratoriui ir (arba) administratoriaus juridinio asmens vadovui, ir (arba) darbuotojui, atsakingam už juridinio asmens bankroto administravimą, gali būti paskirta nuobauda. ĮBĮ 11 straipsnio 12 dalyje nurodyta Vyriausybės įgaliota institucija skiria šias nuobaudas: 1) įspėjimą arba 2) viešą įspėjimą, kuris ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos skelbiamas ĮBĮ 11 straipsnio 12 dalyje nurodytos Vyriausybės įgaliotos institucijos interneto svetainėje. Skirdama nuobaudą, Tarnyba (Vyriausybės įgaliota institucija) įvertina atsakomybę lengvinančias, kurio išvardytos ĮBĮ 11⁷ straipsnio 1-1 dalyje (bankroto administratoriaus veikloje anksčiau pažeidimų nustatyta nebuvo, pažeidimus pripažįsta ir dėl jų gailisi, ištaiso pažeidimą ir (ar) savo noru užkerta kelią neigiamoms pažeidimo pasekmėms, patikrinimo metu bendradarbiauja su Tarnyba), ir sunkinančias aplinkybes, kurios išvardytos ĮBĮ 11⁷ straipsnio 1-2 dalyje (bankroto administratorius turi galiojančią nuobaudą, tokie patys ar panašūs pažeidimai jau buvo nustatyti ankstesnių patikrinimų metu, patikrinimo metu nebendradarbiauja su tarnyba, pažeidimas sukėlė (galėjo sukelti) neigiamų pasekmių asmenų turtiniams interesams).
Elgesio kodeksas nustato etikos normas administratoriams – asmenims, turintiems teisę teikti įmonių, fizinių asmenų bankroto ir įmonių restruktūrizavimo administravimo paslaugas (Elgesio kodekso 1 punktas). Administratorius savo veikloje vadovaujasi profesinės etikos principais: profesinės kompetencijos, teisingumo, konfidencialumo, nepriklausomumo, bendradarbiavimo, sąžiningumo (5 punktas). Elgesio kodekse įtvirtintas sąžiningumo principas reikalauja, kad administratorius, be kita ko, nesiimtų veiksmų, kurie yra teisėti ir nesusiję su bankroto procedūrų vykdymu, tačiau dėl kurių administratorius įgyja arba gali įgyti pranašumą įmonių bankroto administratorių atrankoje, kuri vykdoma naudojantis kompiuterine programa (11.4.1 punktas) bei nepiktnaudžiautų jam suteiktomis teisėmis (11.4.4 punktas). Todėl laikydamasis profesinės kompetencijos principo, bankroto administratorius, be kita ko, turi atsakingai, skirdamas pakankamai dėmesio ir laiko, efektyviai naudodamas žmogiškuosius ir materialinius išteklius, atlikti savo funkcijas, Administratorius laikydamasis sąžiningumo principo administratorius turi nesiimti veiksmų, kuriais būtų užkirstas kelias kitiems administratoriams dalyvauti įmonių bankroto administratorių atrankoje, kuri vykdoma naudojantis kompiuterine programa, arba dėl kurių nebūtų paskirtas siūlomas teikti administravimo paslaugas teisės aktuose, reglamentuojančiuose bankroto procesus, nustatytus reikalavimus ir paskyrimo sąlygas atitinkantis administratorius, kuriais būtų siekiama nušalinti kitą administratorių ir užimti jo vietą.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) dėl bankroto administratoriaus atsakomybės yra išaiškinęs, kad bankroto administratorius yra savo srities profesionalas, kuriam teisės aktais nustatyti specialūs kvalifikaciniai reikalavimai, taikomi aukštesni veiklos bei atsakomybės standartai, jį saisto specialios etikos taisyklės ir bendrieji teisės principai. Dėl to bankroto administratorius, atstovaudamas kreditorių ir bankrutuojančios įmonės interesams, turi veikti itin sąžiningai, rūpestingai, atidžiai ir kvalifikuotai tam, kad bankroto procedūros būtų maksimaliai naudingos kreditoriams ir skolininkui (bankrutuojančiai įmonei).
Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėja nuo 2019-03-25 buvo įdarbinusi keturis darbuotojus, turinčius bankroto administratorių pažymėjimus, kurie neadministravo jokių administratoriui paskirtų įmonių bankroto procesų ir buvo atleisti 2019-06-12. Pareiškėja laikotarpiu nuo 2019-04-04 iki 2019-05-03, buvo atrinkta septynių įmonių bankroto procesų atrankoje ir teismų paskirta administruoti šių septynių įmonių bankroto procesus. Išvados Lentelėje Nr. 2 buvo pateikti pavyzdžiai apie pareiškėjos FASĮS ir LASĮS ribų rodiklius, nustatytus atsižvelgiant į pareiškėjos atrinkimo datą bankroto administratorių atrankoje, iš kurių neabejotinai matyti, kad eliminavus pareiškėjos darbuotojus, kurie neadministravo pareiškėjai paskirtų įmonių bankroto procesų, pareiškėja, dalyvaudama bankroto administratorių atrankoje, įgijo pranašumą kitų atrankoje dalyvaujančių bankroto administratorių atžvilgiu. Be to, Tarnyba nustatė, kad pareiškėja iki 2019-06-12, dalyvavo, tačiau nebuvo atrinkta administruoti įmonių bankroto procesų ar atranka nebuvo patvirtinta, 309 įmonių atrankoje ir pareiškėja teikdama sutikimą-deklaraciją dalyvauti minėtų įmonių bankroto administratorių atrankoje, nurodė, kad šias įmones bus pavesta administruoti pareiškėjos vadovei A. B. arba bankroto administratorei J. B. ir nei vienam iš keturių darbuotojų bankroto administratorių, nurodytų Išvados Lentelėje Nr. 1, kurie buvo atleisti 2019-06-12. Iš šių aplinkybių akivaizdu, kad pareiškėja, įdarbinusi keturis asmenis, kuriems nepavedė administruoti jai priskirtų įmonių, ženkliai pagerino savo atrankos rodiklius dalyvaudama bankroto administratorių atrankoje ir įgijo pranašumą prieš kitus atrankoje dalyvaujančius administratorius. Teismas, vertindamas visus įrodymus, daro išvadą, kad atsakovė, įvertinusi teisinį reglamentavimą, patikrinimo metu pateiktus duomenis ir nustatytas aplinkybes, pagrįstai ir teisėtai konstatavo Elgesio kodekso pažeidimus.
Nesutiktina su pareiškėjos argumentu, kad atsakovė išplėtė tikrinimo mastą. Pabrėžtina, kad iš Tarnybos 2019-09-30 pranešimo turinio apie pradedamą pareiškėjos veiklos patikrinimą matyti, kad bus tikrinamas pareiškėjos veiksmų atitikimas Elgesio kodekse nustatytam sąžiningumo principui įdarbinant keturis darbuotojus, t. y. veiklos patikrinimas, o ne konkretūs pareiškėjos veiksmai atlikti 2019-09-11, ar tikrinimo metu esamas darbuotojų skaičius. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėja ginčija jai paskirtą nuobaudą – įspėjimą. Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėja pažeidė Elgesio kodekso 11.4.1. ir 11.4.4. punktų nuostatas, nes įdarbinusi darbuotojus, kurie neadministruoja (neadministravo) administratoriui paskirtų įmonių bankroto procedūrų, dirbtinai, nesąžiningai pagerino administratoriaus rodiklius atrankoje, kuomet įdarbinti darbuotojai ir jiems administratorius neskiria (neįgalioja) administruoti jam priskirtų įmonės bankroto procesų, iš esmės nelaikytini neteisėtais, tačiau jais yra sudaromos prielaidos nepagrįstai iškreipti bankroto administratorių atrankos sistemą, pagerinti rezultatus ir nesąžiningai konkuruoti su kitais fiziniais ir juridiniais bankroto administratoriais dalyvaujančiais atrankoje. Pažymėtina ir tai, kad atsakovė nustatė pareiškėjos atsakomybę lengvinančias aplinkybes – tai, kad anksčiau pažeidimų nustatyta nebuvo, pareiškėja bendradarbiavo su atsakovu, o atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. 2019-12-31 Įsakymas priimtas, vadovaujantis 2019-12-30 Išvada, atsižvelgiant į pareiškėjos 2019-12-30 gautą nuomonę bei atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja pažeidė Elgesio kodekso 11.4.1, 11.4.4 punktų nuostatas, taigi yra teisėtas ir pagrįstas, nes Administratorius įdarbinęs darbuotojus, kurie neadministravo Administratoriui paskirtų įmonių bankroto procedūrų, dirbtinai, nesąžiningai pagerino administratoriaus rodiklius bankroto administratorių atrankoje. Įvertinęs skundžiamo įsakymo turinį, teismas daro išvadą, kad skundžiamas įsakymas yra pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikyta priemonė motyvuota, įsakyme ir išvadoje nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, jos susietos su taikomomis teisės normomis. Teismo vertinimu, tai, kad darbuotojai buvo atleisti iki pradedant tyrimą, nagrinėjamu neturi lemiamos reikšmės, kadangi įdarbinti darbuotojai pareiškėjai dalyvaujant atrankose leido dirbtinai, nesąžiningai pagerinti administratoriaus rodiklius.
Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994-04-19 sprendimas Van de Hurk v. Netherlands; 1997-12-19 sprendimas Helle v. Finland; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–88 straipsniais, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjos MB „(duomenys neskelbtini)“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.