Kauno apygardos teismo nutartis

2023-07-28 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-355-317/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-07-28
Bylos Nr.
1S-355-317/2023
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Algirdas Jaliniauskas
Nuteistasis
A. J.
Advokatai
Olegas Šibkovas
Kategorijos
  • 2.5.14.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.5.19pavadinimo nepavyko patikrinti
Byla Nr. 1S-355-317/2023
Teisminio proceso Nr. 1S-355-317/2023Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.1; 2.5.19 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. liepos 28 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Jaliniauskas,

nerengdamas teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo A. J. gynėjo advokato Olego Šibkovo skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. birželio 15 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-jame kalėjime (toliau – ir Komisija) 2023 m. gegužės 15 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam A. J. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. A. J. nuteistas Jungtinės Karalystės Canterbury karūnos teismo 2019 m. lapkričio 18 d. nuosprendžiu už nusikalstamą veiką, numatytą 1971 m. Narkotikų įstatymo 31 straipsnyje, jam paskirta 7 metų laisvės atėmimo bausmė. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. vasario 5 d. nutartimi pripažintas Jungtinės Karalystės Canterbury karūnos teismo 2019 m. lapkričio 18 d. nuosprendis ir nutarta jį vykdyti pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Pagal 1971 m. Narkotikų įstatymo 31 straipsnį A. J. paskirta bausmė suderinta su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 3 dalimi ir A. J. nustatyta 7 (septynerių) metų laisvės atėmimo bausmė.

2. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2019 m. spalio 11 d., pabaiga – 2026 m. spalio 10 d.

Žemesnės instancijos teismas

3. Komisijos 2023 m. gegužės 15 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta taikyti nuteistajam A. J. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Motyvuodama tokį sprendimą, Komisija pažymėjo, jog nuteistajam nustatyta žema jo pakartotinio nusikalstamumo rizika, stebimos nuosekliai vykdomos teigiamos nuteistojo iniciatyvos, pastangos ir konkretūs rezultatai, siekiant šią riziką valdyti, jis laikosi nustatytos įstaigoje tvarkos, vidaus tvarkos taisyklių nepažeidinėja, už gerą elgesį, darbą, dalyvavimą pozityvaus užimtumo priemonėse skatintas tris kartus, motyvuotai tęsia darbinę veiklą, turi teigiamas nuostatas taikomos priežiūros atžvilgiu, aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, socialinius ryšius palaiko su artimaisiais, laisvėje turi tinkamas gyvenimo sąlygas, elgiasi motyvuotai, išreiškia motyvaciją pozityviems elgesio pokyčiams. Taip pat Komisija atkreipė dėmesį, jog A. J. suvokia būtinybę laikytis įstatymų bei nustatytų taisyklių tam, kad galėtų tinkamai prisitaikyti visuomenėje, deda pastangas, siekdamas sistemingos integracijos į visuomenę, jis bausmę atlieka už įstaigos teritorijos ribų, atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, dirba ir nesukelia jokio pavojaus visuomenei. Įvertinusi paminėtas aplinkybes, taip pat tai, kad nuteistasis vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones ir rekomendacijas, turi socialinius ryšius, Komisija padarė išvadą, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai nuteistajam turėjo reikšmingos įtakos, mąstymą bei požiūrį jis pakeitė teigiama linkme ir šie pokyčiai yra pakankami manyti, kad tolesnis pataisos procesas gali būti tęsiamas laisvėje su priežiūra, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

4. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. birželio 15 d. nutartimi Komisijos nutarimą taikyti A. J. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atsisakyta patvirtinti. Priešingai nei Komisija, apylinkės teismas sprendė, jog, nors A. J. ir daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ji nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

5. Nuteistojo A. J. gynėjas advokatas Olegas Šibkovas skundžia Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. birželio 15 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir priimti naują sprendimą – taikyti nuteistajam A. J. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos su intensyvia priežiūra.

5.1. Skunde nurodoma, jog skundžiama nutartis yra nemotyvuota ir nepagrįsta, nes šiuo metu egzistuoja ne tik formalieji, bet ir materialieji pagrindai taikyti A. J. lygtinio paleidimo institutą. Komisijos nutarimas apylinkės teismo buvo vertinamas tik formaliai, neteisingai ir neišsamiai, neteisingai įvertintas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, taikytos socialinės reabilitacijos priemonės, jų įvykdymo rezultatai. Skundžiama nutartis yra deklaratyvi, pagrįsta tik formaliais teiginiais ir neatitinka baudžiamojo įstatymo paskirties.

5.2. Toliau skunde nuteistojo gynėjas perrašo Komisijos nutarime išdėstytus teiginius, kurie jau paminėti šios nutarties 3 punkte. Akcentuoja, kad nuteistasis neturi finansinių įsipareigojimų, sulaukia paramos bei palaikymo iš artimųjų, veiklose, kurios skatintų nusikalstamą elgesį, nedalyvavo, kaltę pripažįsta, atsakomybę prisiima. Anot gynėjo, nors apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje taip pat paminėjo šiuos teigiamai nuteistąjį charakterizuojančius faktus, tačiau padarė tai tik formaliai ir į visas nurodytas aplinkybes neatsižvelgė. A. J. elgesys bausmės atlikimo metu vertintinas Komisijos kaip nepriekaištingas. Komisija nurodė, kad teigiamai nuteistąjį apibūdinančių duomenų visuma akivaizdžiai nusveria neigiamus faktus, į kuriuos jau buvo atsižvelgta skiriant nuteistajam bausmę bei parenkant jos dydį.

5.3. Gynėjo įsitikinimu, apylinkės teismo teiginys, kad A. J. šiuo metu elgiasi taip, kaip turi elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo, yra nemotyvuotas ir nepagrįstas teismo pasisakymas, kuris prieštarauja pačiai lygtinio paleidimo instituto paskirčiai. Tuo teismas tarsi atmeta visas nuteistąjį teigiamai charakterizuojančias aplinkybes bei jo pastangas keistis teigiama linkme. Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, pirmiausia, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Todėl itin svarbu yra atsižvelgti būtent į teigiamą A. J. įvertinimą, jo pavyzdingą elgesį, žemą pakartotino nusikalstamumo riziką bei akivaizdžią nuteistojo pažangą. Šiuo atveju apylinkės teismas iš esmės vadovavosi tik dviem aspektais: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumu bei likusios atlikti paskirtos bausmės dydžiu, kas prieštarauja lygtinio paleidimo instituto esmei bei tikslams. Vertindamas padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, jis neatsižvelgė į nuteistojo asmenybę. A. J. anksčiau teistas nebuvo. Dėl padarytos nusikalstamos veikos savo kaltę pilnai pripažino ir nuoširdžiai gailisi. Bausmės atlikimo metu jis laikėsi visų vidaus taisyklių ir režimo reikalavimų, baustas nebuvo, buvo tris kartus skatintas, t. y. sugebėjo laikytis nustatytų taisyklių, kas leidžia spręsti apie teigiamas nuteistojo nuostatas ir požiūrį į taikomą priežiūrą ir nustatytas taisykles. Komisijos vertinimu, jis padarė akivaizdžią pažangą, elgiasi pavyzdingai ir, kas svarbu, nėra pavojingas visuomenei. Atlikdamas bausmę Jungtinėje Karalystėje, A. J. taip pat buvo vertintas tik teigiamai. Iš Jungtinės Karalystės Maidstone kalėjimo nusikaltusių asmenų priežiūros pareigūno ataskaitos matyti, jog A. J. nei karto nebuvo nustatytas netinkamas elgesys. Pagal Privilegijų ir skatinimų programą jam buvo taikomas aukštesnis lygis, ir, kaip nurodyta ataskaitoje, jis yra mandagus ir nekelia personalui jokių rūpesčių. Taip pat nurodoma, kad kai tik buvo galimybė nuteistasis dirbo, bei kad A. J. yra žmogus keliantis mažą žalos riziką. Taigi, ir bausmės atlikimo metu Jungtinėje Karalystėje ir bausmės atlikimo metu Pravieniškių 1-jame kalėjime, administracija A. J. elgesį vertino teigiamai, kas, esant aukščiau aptartoms aplinkybėms, leidžia pagrįstai manyti, jog nuteistąjį šiuo metu lygtinai paleidus iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, bus pasiekta jo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyra. Visos šios aplinkybės – ne tik nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, bet ir jo asmenybė, teistumų skaičius (pirmas teistumas), akivaizdžiai parodo, kad A. J. atžvilgiu gali ir turi būti taikomas lygtinis paleidimas. Jis gali tinkamai integruotis visuomenėje, nes yra vedęs, turi šeimą, pastovią gyvenamąją vietą ir įsidarbinimo galimybę, jaučia atsakomybę už savo padarytus veiksmus ir už savo ateitį. Iš Komisijos pateiktos medžiagos nėra jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad A. J. lygtinis paleidimas keltų grėsmę visuomenės saugumui. Nuteistasis laikosi visų laisvės atėmimo vietos vidaus tvarkos taisyklių, per visą bausmės atlikimo laiką, įskaitant ir įkalinimą Jungtinėje Karalystėje, nebuvo nei karto baustas, bet buvo skatintas, nekelia aplinkiniams nepatogumų, yra nekonfliktiškas, pagarbus ir ramus, nepalaiko neformaliųjų nuteistųjų bendrijos taisyklių.

5.4. Skunde nurodoma ir tai, kad A. J. nenustatyti nusikalstamo elgesio rizikos kriminogeniniai veiksniai – ankstesni teistumai, alkoholio vartojimas ar netinkamas gyvenimo būdas: A. J. turi virš 30 metų vairuotojo darbo patirties, taigi daug metų dirba, turi šeimą, augino vaikus, neturi su alkoholio vartojimų susijusių problemų, neturi jokių ryšių su asocialiais asmenimis, taigi yra normalus visuomenės narys. Be to, nustatyti apsauginiai, riziką mažinantys veiksniai – palaikantys ryšiai su šeima, gyvenamosios vietos turėjimas, pozityvus požiūris į darbą (dirba ir bausmės atlikimo metu), neturi finansinių įsipareigojimų. Gynėjo įsitikinimu, teigiama aplinka (buvimas su artimaisiais, nuolatinės gyvenamosios vietos ir darbo turėjimas), o ne tolesnis buvimas įkalinimo įstaigoje, turėtų didesnę įtaką siekiant pozityvaus A. J. elgesio ir ateityje. Dėl šių priežasčių, pirmenybė turėtų būti teikiama tolimesnėms teigiamo elgesio korekcijoms būnant laisvėje, o ne įkalinimo įstaigoje. Tai leistų pasiekti ir teisingumo ir proporcingumo principų užtikrinimą, kas yra vienas iš svarbiausių baudžiamojo įstatymo tikslų. O šiuo atveju lygtinio paleidimo instituto netaikymas A. J. užtikrina tik nubaudimo tikslą, be jokių kitų bausmės tikslų, neužtikrina resocializacijos principo ir prieštarauja pačiai lygtinio paleidimo instituto esmei.

5.5. Taip pat skunde atkreipiamas dėmesys, jog Jungtinės Karalystės kalėjimų ir probacijos tarnybos Liudijime nurodoma, kad A. J. bus lygtinai paleistas iš kalėjimo taikant priežiūrą bendruomenėje atlikus pusę bausmės. Taigi, jeigu nuteistasis nebūtų perkeltas bausmės atlikimui į Lietuvos Respubliką ir bausmę ir toliau atliktų Jungtinėje Karalystėje, jis būtų lygtinai paleistas jau 2023 m. balandžio 11 d. Gynėjo nuomone, tai yra svarbi aplinkybė, patvirtinanti, kad teismo, priėmusio nuosprendį, vertinimu, visi bausmės tikslai bus pasiekti nuteistajam atlikus tik pusę paskirtos bausmės.

5.6. Dar skunde pažymima, jog lygtinio paleidimo atveju asmuo ir toliau yra prižiūrimas, jam taikomi suvaržymai, o pažeidęs jam nustatytas sąlygas gali būti grąžinamas į pataisos įstaigą atlikti likusią laisvės atėmimo bausmės dalį. Juo labiau, kad nuteistasis sutinka, kad jam būtų taikomas žymus laisvės suvaržymas, leidžiantis pilnai kontroliuoti jo elgesį probacijos metu – intensyvi priežiūra. Komisija taip pat priėmė nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą būtent su intensyviąja priežiūra.

Atsiliepimas

6. Atsiliepimų į nuteistojo A. J. gynėjo advokato Olego Šibkovo skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. J. gynėjo advokato Olego Šibkovo skundas atmestinas.

7. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.

8. Taigi, BVK 82 straipsnio 1 dalyje nustatyti vienas formalus bei vienas materialus pagrindas (sąlygos), kuriems abiem egzistuojant, nuteistajam taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui yra BVK 82 straipsnio 1 dalies atitinkame punkte numatytos laisvės atėmimo bausmės atlikimas, o materialusis – pažanga mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Pažanga turi būti pakankamai akivaizdi bei įtikinanti, kad padaryti išvadą, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų laisvėje siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis.

9. Kaip teisingai nustatė ir apylinkės teismas, A. J. yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą bausmės dalį. Taigi, formalus pagrindas taikyti jam lygtinį paleidimą egzistuoja. Tačiau, kaip ir žemesnės instancijos teismas, taip ir aukštesnysis teismas, vis tik neįžvelgia tokios nuteistojo pažangos, daromos mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų pagrįstai manyti, jog paleistas lygtinai, jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

10. Susipažinus su skundžiamos nutarties turiniu nustatyta, jog joje yra pažymėta, kad A. J. lai svės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, atvykęs į laisvės atėmimo vietų įstaigą nuteistasis sutiko dirbti administracijos siūlomą apmokamą darbą, šiuo metu dirba, finansinių įsipareigojimų neturi, išsako norą būti visuomenės dalimi, koreguoti savo elgesį bei pakartotinai nebenusikalsti. Taip pat nutartyje nurodyta, kad lygtinio paleidimo atveju A. J. turi patvirtintą gyvenamąją vietą bei įsidarbinimo galimybę, jis palaiko šiltus, artimus santykius su šeimos nariais, artimieji nuteistąjį remia finansiškai bei emociškai. Nors bausmę jis atlieka už disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti, pats psichiką veikiančių medžiagų niekuomet nevartojo, bausmės atlikimo metu nebuvo stebima asmens impulsyvaus elgesio apraiškų, jis įsitraukė į resocializacijos priemonių vykdymą, perkeltas atlikti bausmės be sargybos ar be palydos sąlygomis, iš ko spręstina apie asmens siekį išsikelti tikslus ir sėkmingai juos įgyvendinti. Dar apylinkės teismas paminėjo, jog nuteistasis bausmės atlikimo metu laikosi nustatytų vidaus tvarkos taisyklių, nuobaudų neturi, buvo tris kartus skatintas.

11. Taigi, žemesnės instancijos teismas vertino teigiamai nuteistąjį, jo pataisos procesą bausmės atlikimo metu charakterizuojančias aplinkybes, kurios akcentuojamos ir nuteistojo gynėjo skunde, taip pat aplinkybes, kurios gali ateityje veikti kaip apsauginiai veiksniai nuo pakartotinio jo nusikalstamo elgesio. Vien tai, kad galiausiai teismas padarė išvadą, jog nuteistojo daroma pažanga, mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, dar nėra pakankama priimti sprendimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, neleidžia daryti išvados, jog apylinkės teismas A. J. palankias aplinkybes tik formaliai išvardijo, bet realiai į jas neatsižvelgė, ar, kad galutinė jo padaryta išvada yra prieštaringa. Įvertinus apylinkės teismo paminėtas teigiamai vertintinas aplinkybes, taip pat ir jo nepaminėtas, bet socialinio tyrimo išvadoje nurodytas aplinkybes - kad nuteistasis savo kaltę dėl padaryto labai sunkaus nusikaltimo pripažįsta, atsakomybę prisiima, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema, abejonių teigiamais jo asmenybės pokyčiais nekyla ir aukštesnės instancijos teismui. Vis tik, nors ir egzistuoja aplinkybės, kurios turi būti ir yra vertinamos nuteistojo naudai, jos svarstant galimybę taikyti jam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos institutą, neatsveria apylinkės teismo nurodytų aplinkybių, kuriomis buvo motyvuojamas atsisakymas A. J. taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

12. Kaip matyti iš skundžiamoje nutartyje nurodytų argumentų ir motyvų, apylinkės teismo sprendimą netaikyti A. J. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos lėmė: 1) duomenys, gauti atlikus jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal OASys metodiką – apylinkės teismas nurodė, jog nors A. J. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema, tačiau išlieka nuteistojo pakartotiniam nusikalstamam elgesiui įtaką darantys kriminogeniniai veiksniai: skaitymo/rašymo ir/arba skaičiavimo problemos; buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės; negeba atpažinti problemų; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; nesupranta savo nusikalstamo elgesio motyvų; 2) socialinio tyrimo išvadoje nurodytos aplinkybės, kad: nuteistasis kategoriškai neigia finansinį savo nusikalstamos veikos motyvą, tačiau negali paaiškinti konkrečių nusikalstamos veikos motyvų; nors jis nusikalto veikdamas vienas, tačiau buvo įtakojamas kitų asmenų; jis negali įvardinti savo neigiamų asmens savybės bruožų; jam sunkiai sekasi save analizuoti, asmens analizė daugiau vienpusiška, jam trūksta gilesnių savianalizės įgūdžių; jis nesiekia analizuoti savo nusikalstamo elgesio, apie viską kalba pakankamai abstrakčiai, nedetalizuodamas; kalbėdamas apie pasekmes nuteistasis kalba tik apie narkotikų daromą žalą visuomenei, sau ar kitiems asmenims sukeltų pasekmių neįvardina; 3) nusikaltimo, už kurį A. J. atlieka laisvės atėmimo bausmę sunkumas – nutartyje atkreiptas dėmesys, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo padarymą (neteisėtą disponavimą labai dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu); 4) likusios neatliktos bausmės dalies įvertinimas – teismas sprendė, kad neatlikta bausmės dalis (3 metai 4 mėnesiai ir 28 dienos Komisijos nutarimo priėmimo dienai), vertinant ją kartu su kitomis paminėtomis aplinkybėmis, taip pat neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai pasiekti.

13. Visi aukščiau nurodyti apylinkės teismo nutartyje pateikti atsisakymo taikyti A. J. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos argumentai yra pagrįsti objektyviais duomenimis – visų pirma nuteistojo socialinio tyrimo išvada. Visi jie yra neabejotinai svarbūs sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo jam (ne)taikymo. Apygardos teismo nuomone, tokių apylinkės teismo nurodytų argumentų pakanka daryti pagrįstą išvadą, jog A. J. lygtinis paleidimas dar negali būti taikomas. Pritardamas jiems, taip pat įvertindamas aukštesnės instancijos teismo paskirtį, skundą nagrinėjantis teismas dar kartą jų nekartoja, tik atsako į esminius skundo argumentus.

14. Šios nutarties 12 punkte aptartos aplinkybės, kuriomis apylinkės teismas grindė sprendimą atsisakyti patvirtinti Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos A. J., neabejotinai paneigia skundo argumentą, kad žemesnės instancijos teismas netaikė nuteistajam lygtinio paleidimo išimtinai dėl to, kad jis atlieka laisvės atėmimo bausmę už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, o likusi neatlikta bausmės dalis dar yra pakankamai didelė. Nors šios aplinkybės taip pat turėjo įtakos tokiam pirmosios instancijos teismo sprendimui, tačiau, kaip matyti, jos nebuvo vienintelės ir lemiamos, kadangi skundžiamoje nutartyje visų pirma akcentuota tai, kad nuteistajam vis dar nustatomi net penki jo riziką pakartotinai nusikalsti didinantys veiksniai, nurodytos aplinkybės, patvirtinančios šių veiksnių priskyrimo A. J. pagrįstumą. Gynėjo skunde teigiama, jog apylinkės teismas nevertino nuteistajam taikytų socialinės reabilitacijos priemonių, jų įvykdymo rezultatų, akcentuojama, kad, sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, svarbiausia yra įvertinti jo pažangą, daromą mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Tačiau taip ir nedetalizuojama, kokią įtaką Komisijos rekomendacijų bei individualiame nuteistojo socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ar nuteistojo savanoriškas dalyvavimas kokiose nors kitose programose, pozityvioje veikloje turėjo A. J. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos mažinimui. Tuo tarpu iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nors nuteistasis ir vykdė jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones bei Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos rekomendacijas, užsiėmė pozityvia veikla (dirbo, laikėsi režimo reikalavimų ir t. t.), jam vis dar yra nustatomi net penki jo riziką pakartotinai nusikalsti didinantys veiksniai ir visi jie yra dinaminiai, t. y. tokie, kuriuos nuteistasis dar gali sumažinti/valdyti. Pažymėtina ir tai, kad socialinio tyrimo išvados 7.1 punkte, kuriame pateikiami duomenys apie nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatus, pažymima, kokiose srityse yra stebimas teigiamas pokytis, išskiriama vienintelė sritis, kurioje A. J. padarė pažangą – „Mąstymo ir elgesio sritis“. Įvertinus tai, kas nurodyta, yra visiškai akivaizdu, jog apylinkės teismas padarė konkrečiais faktais, o ne, kaip teigiama skunde, deklaratyviais ir formaliais argumentais grįstą išvadą, kad A. J. daroma pažanga dar nėra pakankama paleisti jį iš laisvės atėmimo vietų įstaigos lygtinai. Nuteistajam nustatomų kriminogeninių veiksnių skaičius, o kartu ir tas faktas, kad jis, jau būdamas subrendęs ir turėdamas pakankamai gyvenimiškos patirties, buvo nuteistas už labai sunkaus nusikaltimo padarymą (nors šis teistumas jam buvo pirmasis), atspindi jo pavojingumą ir grėsmę visuomenei.

15. Skunde gynėjas pažymi, kad A. J. nėra nustatyti tokie kriminogeniniai veiksniai kaip ankstesni teistumai, alkoholio vartojimas ar netinkamas gyvenimo būdas. Apygardos teismo vertinimu, šis argumentas nesudaro jokio pagrindo kvestionuoti apylinkės teismo priimtą sprendimą, spręsti, kad jis nagrinėjamu atveju atsižvelgė ne į visas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimui teisingai išspręsti aplinkybes. Kadangi nurodyti veiksniai niekuomet nebuvo priskirti prie A. J. riziką pakartotinai nusikalsti didinančių veiksnių, jie neįtakojo jo neteisėto elgesio praeityje, tai, kad jie šiuo metu jam nėra nustatomi, nėra ta aplinkybė, kuri patvirtina bausmės atlikimo metu nuteistojo dėtas pastangas mažinti savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką ateityje.

16. Išvados, kad A. J. jau šiuo metu paleistas į laisvę sugebės laikytis įstatymų ir nenusikalsti, neleidžia daryti ir kitos skunde pabrėžiamos aplinkybės – tai, kad nuteistasis neturi finansinių įsipareigojimų, sulaukia paramos bei palaikymo iš artimųjų, yra vedęs, būdamas laisvėje ketina dirbti bei turi pastovią gyvenamąją vietą. Kaip matyti iš socialinio tyrimo išvadoje pateiktos informacijos, nuteistasis jo vertinimo metu nurodė, jog niekuomet neturėjo finansinių problemų, pragyvendavo iš oficialiai gaunamo darbo užmokesčio, be to, pajamas gaudavo ir jo žmona, todėl pajamų šeimos poreikiams patenkinti pakakdavo. Socialinio tyrimo išvada taip pat patvirtina, kad šeimą, pastovią ir užtikrintą gyvenamąją vietą, kaip ir didelę darbo patirtį, nuteistasis turėjo ir iki nusikalstamos veikos, už kurią jis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę. Vis tik turimas finansinis stabilumas, šeiminiai ryšiai, problemos dėl gyvenamosios vietos neturėjimas, jo nuo tyčinio labai sunkaus nusikaltimo padarymo nesulaikė. Įvertinus tai kas nurodyta, nagrinėjamo klausimo kontekste atitinkamai negali būti pernelyg sureikšminti ir A. J. priskirti apsauginiai (jo riziką pakartotinai nusikalsti mažinantys) veiksniai – patvirtinta gyvenamoji vieta ir socialinių ryšių palaikymas su artimaisiais. Juo labiau, kad nuteistajam nustatomi apskritai tik du apsauginiai veiksniai, kai jo riziką pakartotinai nusikalsti didinančių veiksnių yra net penki.

17. Nuteistojo gynėjo skunde taip pat pažymima, kad lygtinis paleidimas nėra visiškas atleidimas nuo likusios bausmės dalies atlikimo, nes lygtinai paleistam nuteistajam taikoma priežiūra, vykdoma jo elgesio kontrolė, o pažeidus probacijos sąlygas, teismas probacijos tarnybos teikimu gali būti grąžinamas į pataisos įstaigą atlikti likusią laisvės atėmimo bausmės dalį. Šių skundo teiginių teismas neginčija, tačiau remiantis tokiais argumentais, lygtinis paleidimas turėtų būti taikomas absoliučiai kiekvienam nuteistajam, kas akivaizdžiai prieštarautų BVK nuostatoms, kurios nurodo aiškius kriterijus, kuriuos nuteistasis turi atitikti, kad būtų paleistas lygtinai, ir kurių A. J. pilnai neatitinka. Šiame kontekste taip pat atkreipiamas dėmesys, jog skunde yra nepagrįstai nurodyta, kad Komisijos nutarimu A. J. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos buvo nutarta taikyti su intensyvia priežiūra. Sąlyga dėl intensyvios priežiūros taikymo A. J. jo lygtinio paleidimo metu Komisijos nutarime nenumatyta. Kita vertus, ta aplinkybė, ar nuteistajam lygtinis paleidimas būtų taikomas su ar be intensyvios priežiūros, šiuo atveju jokios juridinės reikšmės neturi, kadangi bet kokiu atveju nuteistasis, kuris siekia būti paleistas lygtinai, tiek su intensyvia priežiūra, tiek be jos, privalo atitikti visas BVK 82 straipsnyje įtvirtintas sąlygas.

18. Jokios teisinės reikšmės šiuo atveju neturi ir skundo argumentas, kad jei A. J. nebūtų buvęs perkeltas atlikti jam Jungtinės Karalystės teismo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės į Lietuvą, jam lygtinis paleidimas jau būtų taikytas 2023 m. balandžio 11 d. Nei Lietuvos, nei tarptautiniai teisės aktai nenumato bausmės vykdymo sąlygų suderinimo, taigi, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. vasario 5 d. nutartimi pripažinus Jungtinės Karalystės Canterbury karūnos teismo 2019 m. lapkričio 18 d. nuosprendį ir nuteistąjį perdavus Lietuvos Respublikai atlikti laisvės atėmimo bausmę, šis nuosprendis vykdomas jau pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.

19. Skunde klaidingai pažymima ir tai, kad Komisija nutarime nurodė, jog teigiamai nuteistąjį apibūdinančių duomenų visuma akivaizdžiai nusveria neigiamus faktus, į kuriuos jau buvo atsižvelgta skiriant nuteistajam bausmę bei parenkant jos dydį. Tokia išvada Komisijos nutarime nėra padaryta. Pažymėtina, jog Komisija nutarime iš esmės tik perrašė A. J. socialinio tyrimo išvadoje pateiktą informaciją, rezoliucinėje nutarimo dalyje akcentuodama tik nuteistojo lygtinio paleidimo taikymą pagrindžiančias, jo elgesį bausmės atlikimo metu ir asmenybę teigiamai charakterizuojančias aplinkybes, visiškai nepasisakydama dėl tų socialinio tyrimo išvadoje nurodytų ir apylinkės teismo paminėtų aplinkybių, kurios leidžia abejoti sprendimo taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagrįstumu. Taigi Komisija, kaip beje ir skunde nuteistojo gynėjas, selektyviai atrinko tik teigiamus veiksnius, objektyviai nevertindama visų lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimo išsprendimui reikšmingų aplinkybių, todėl padarė nepagrįstą išvadą, jog nuteistasis gali būti paleistas lygtinai, kadangi atitinka visus įstatymo keliamus reikalavimus.

20. Apibendrindamas visa, kas išdėstyta, apygardos teismas daro išvadą, kad Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. birželio 15 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją skunde nurodytais argumentais ar kokiais tai kitais argumentais ir motyvais, nėra pagrindo. Todėl ji paliekama galioti, o nuteistojo skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo A. J. gynėjo advokato Olego Šibkovo skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. birželio 15 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjas Algirdas Jaliniauskas