- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-05-10
- Bylos Nr.
- II-126-1009/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-36-3-00073-2018-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Sigita Kazlauskienė
- Pareiškėjas
- S. J.
- Nukentėjusysis
- Č. M.
institucijos Šiaulių apskrities VPK Raseinių rajono PK (toliau –Institucija) atstovams M. M. ir L. J.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo S. J. skundą institucijai dėl nutarimo panaikinimo dalyje dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas prašo pakeisti institucijos 2018-04-12 nutarimą Nr. 82-ANR-N-590-2018 dalyje dėl paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Pareiškėjas skundu neginčija faktinių aplinkybių. Prašo pakeisti nutarimą dalyje dėl paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, nes pirmą kartą padarė administracinį nusižengimą, todėl laiko, kad paskirta per griežta, neproporcinga atsakomybė.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas skundą palaikė.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į skundą institucija prašė jo netenkinti. Institucija nurodo, jog visapusiškai, pilnai ir objektyviai išnagrinėjo visus surinktus duomenis ir priėmė teisingą sprendimą.
Teismo posėdžio metu Institucijos atstovai palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus. Paaiškino, kad nesutinka su skundo reikalavimais ir prašo jį atmesti. Mano, jog paskirtą baudą mokės pareiškėjo tėvai, o ne pats pareiškėjas, nes yra jauno amžiaus, ir kaip pats teigia, mokosi gimnazijoje, savarankiškų lėšų neturi, todėl tik paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas padės įgyvendinti nuobaudos paskirtį.
Nukentėjusysis Č. M. teismo posėdžio metu paaiškino, jog niekam pretenzijų neturi.
Motyvuojamoji dalis
Nutarimas keistinas, skundas tenkintinas
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Pareiškėjas S. J. skundžiamu nutarimu nubaustas pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį, 417 straipsnio 1 ir 8 dalis, paskirta galutinė nuobauda 600,00 Eur bauda bei paskirta administracinio poveikio priemonė – atimta speciali teisės – teisė vairuoti transporto priemones 12 mėnesių.
Byloje keliamas klausimas dėl paskirtos administracinės nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) individualizavimo klausimas. Pareiškėjas skundžia nutarimo dalį, kuria jam už ANK 426 straipsnio 1 dalį paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 1 metams.
ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala neviršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia baudą vairuotojams nuo 600 iki 850 Eur. ANK 426 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, jog už šį administracinį nusižengimą vairuotojams gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 1 iki 3 metų (ne mėnesių). Iš aptartos normos turinio matyti, jog pagal šią normą vairuotojams, pasitraukusiems iš eismo įvykio, su kuriuo jie yra susiję, administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės valdyti transporto priemones atėmimas – yra numatyta kaip papildoma, alternatyvi administracinio poveikio priemonė, dėl kurios skyrimo kiekvienu konkrečiu atveju, įvertinus visas nuobaudos skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes, yra pavesta spręsti administracinę nuobaudą skiriančiai institucijai. Taigi už ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą skirdama administracinio poveikio priemonę institucija neišėjo iš už sankcijos už šį administracinį nusižengimą ribų.
ANK 32 straipsnyje numatyta, jog administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos pagal ANK specialiosios dalies straipsnį, laikantis ANK bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. ANK 34 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, jog administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Visų pirma pažymėtina, jog iš Institucijos nutarimo administracinio nusižengimo byloje matyti, jog skiriant administracinę nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę S. J. nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltininkas prisipažino padaręs ANK numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išaiškinti (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė. Iš bylos duomenų matyti, jog Institucija nepagrįstai konstatavo, kad egzistuoja tik viena administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinanti aplinkybė. ANK 35 straipsnio 1 dalies 1–10 punktuose numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, 2 punkte įtvirtinta, jog atsakomybę lengvina tai, jog kaltininkas savo noru atlygino nuostolius ar pašalino padarytą žalą. Iš administracinio nusižengimo bylos matyti, kad Č. M. pateikė pareiškimą, kuriame nurodo, jog ,,autoįvykio vairuotojui, kuris atsiprašė ir kompensavo moralinę žalą“ neturi pretenzijų. Taip pat Raseinių rajono savivaldybės administracija 2018-03-05 rašte Nr.11-17 nurodė, jog kaltininkas 30,01 Eur žalą dėl apgadinto kelio ženklo atlygino. Atsižvelgiant į tai, teismas laiko, jog Institucija nepagrįstai šios aplinkybės nepripažino S. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Svarstant administracinės nuobaudos skyrimo klausimą, aišku, kad S. J. padarė pakankamai pavojingą administracinį nusižengimą – pasišalino iš eismo įvykio vietos, tačiau, kaip matyti iš byloje surinktų duomenų, Institucijai nekilo abejonių dėl to, kad pažeidimą padarė blaivus asmuo, kad leistinas greitis nebuvo viršytas, tačiau nepasirinktas saugus važiavimo greitis. Įvertinus įvykio aplinkybes teismas daro išvadą, kad pareiškėjas, nors formaliai vertinant pasišalino iš įvykio vietos, tačiau, kaip patvirtino ir pats Č. M., po to, kai S. J. jį kliudė, šis sustojo, išlipo iš automobilio ir paklausė jo apie sveikatą, ir tik šiam patikinus, kad jokių sužalojimų nepatyrė ir pretenzijų neturi, iš įvykio vietos pasišalino. Taigi įvertinus įvykio aplinkybes, pareiškėjo jauną amžių, teismas pareiškėjo paaiškinimus, kad iš įvykio vietos pasišalino, nes susijaudino, laiko pagrįstais ir labai tikėtinais. Byloje taip pat nustatyta, kad apie sūnaus padarytą nusižengimą policijai pranešė atvykusi jo motina, kas taip pat rodo, kad pareiškėjas yra dar jauno amžiaus, kad tik neseniai sulaukė pilnametystės, kad dar mokosi gimnazijoje, todėl yra pagrindo tikėti, kad po įvykio susijaudino, todėl pasišalinimas iš įvykio vietos nevertintinas kaip įžūlūs veiksmai. Be to, byloje nenustatyta, kad S. J. pasitraukimas iš įvykio vietos sunkino aplinkybių ištyrimą, sudarė prielaidas neteisingai nustatyti įvykio mechanizmą. Byloje nėra jokių duomenų, jog iš eismo įvykio vietos S. J. pasitraukė dėl savo neblaivumo. Policijos pareigūnams nekilo abejonių dėl jo blaivumo, o tai, kad jis prisipažino dėl nusižengimo, dėl jo gailėjosi ir padėjo išsiaiškinti įvykį, nustatė pati Institucija, tai pripažindama lengvinančia aplinkybe. Taigi S. J. padarytas pažeidimas, eismo įvykio mechanizmas buvo operatyviai išaiškintas. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, jog S. J. anksčiau nėra baustas administracine tvarka, jo atžvilgiu nėra surašyti kiti administracinio nusižengimo protokolai. Institucija nenustatė jokių S. J. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, o jo atsakomybę lengvina tai, jog dėl padaryto administracinio nusižengimo jis gailėjosi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), taip pat atlygino žalą ir nuostolius (ANK 35 straipsnio 1 dalies 9 punkte).
Teismas negali sutikti su Institucijos atstovo išreikšta pozicija, kad paskirtą baudą mokės pareiškėjo tėvai, o ne pats pareiškėjas, todėl tik paskirta administracinio poveikio priemonė padės įgyvendinti nuobaudos paskirtį. Nors pareiškėjas ir yra jauno amžiaus, tačiau tai neužkerta kelio jam susirasti darbą ir tokiu būdų sumokėti paskirtą baudą, juolab, kad byloje nėra jokių duomenų apie pareiškėjo turimas ir/ar gaunamas pajamas, turtą (turtinę padėtį), todėl vien tik institucijos atstovų spėjimas nesudaro pagrindo, nesant kitų sąlygų, pernelyg apsunkinti pareiškėjo padėties ir paskirti sankciją, nesivadovaujant proporcingumo principu.
Teismas taip pat nenustatė, kad S. J. sistemiškai arba piktybiškai pažeidinėtų Kelių eismo taisykles, kad šiurkščiai pažeidė kelių eismo taisykles, kad elgėsi įžūliai. Be to, jis mokosi, charakterizuojamas teigiamai. (duomenys neskelbtini) nurodo, kad S. J. globoja Kaune gyvenančią senelę, ketina studijuoti Kauno kolegijoje elektros inžinerijos mokslus. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad S. J. močiutė yra G. J., kuri siųsta į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą dėl specialiųjų poreikių nustatymo, todėl teismas laiko, jog paskyrus administracinio poveikio priemonę – atėmimą teisės vairuoti transporto priemonę – būtų apsunkintas S. J. judėjimas, teikiama pagalba senelei.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, į nusižengimo pavojingumą, pažeidėjo asmenybę, jo ankstesnį elgesį, dvi atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, teismas mano, jog ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai – nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, atgrasyti nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo bei juos paveikti, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų gali būti pasiekti S. J. neskiriant alternatyvios administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 646 straipsniu,
nutaria:
pareiškėjo S. J. skundą tenkinti.
2018-04-12 Šiaulių AVPK Raseinių rajono PK VS viršininko A. K. nutarimą Nr. 82ANN-87593411-17 pakeisti, panaikinti jį dalyje dėl administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemonės 12 mėnesių atėmimo.
Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos išdavimo ar išsiuntimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.