Kauno apygardos teismo nutartis

2017-11-17 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-640-290/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-11-17
Bylos Nr.
AN2-640-290/2017
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-01482-2017-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Jurgis Kiškis
Pareiškėjas
E. L.
Kategorijos
Administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-640-290/2017
Teisminio proceso Nr. 4-69-3-01482-2017-7Procesinio sprendimo kategorijos: 21.11.10., 21.11.11. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. lapkričio 17 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Jurgis Kiškis,

rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo pareiškėjo E. L. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 29 d. nutarimo, jo administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 29 d., nutarimu E. L. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą numatytą Administracinių nusižengimų kodekso 209 straipsnio 7 dalyje ir nubaustas 5500 Eur (penkių tūkstančių penkių šimtų) bauda su 1000 (tūkstančio) pakelių cigarečių „(duomenys neskelbtini)“ su Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais, 694 (šešių šimtų devyniasdešimt keturių) pakelių cigarečių „(duomenys neskelbtini)“ su Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais bei 329 (trijų šimtų dvidešimt devynių) pakelių cigarečių „(duomenys neskelbtini)“ su Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais, saugomų Pagėgių rinktinės Logistikos skyriuje, konfiskavimu, už tai, kad 2017 m. balandžio 20 d., 11.30 val., (duomenys neskelbtini), esančiame garažų masyve, garaže Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančiame E. L., gim. 1947 m. gegužės 16 d., buvo rastas automobilis ,, (duomenys neskelbtini).“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), prie automobilio buvo rasti du Baltarusijos Respublikos piliečiai M. K., gim. 1992 m. rugsėjo 8 d., ir A. H., gim. 1985 m. rugpjūčio 17 d. Garaže rasta 1000 pakelių cigarečių „(duomenys neskelbtini)“ su Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais ir 694 pakeliai cigarečių „(duomenys neskelbtini)“ su Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais. Atliekant kratą E. L. gyvenamosiose ir pagalbinėse patalpose (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančiose V. L., gim. 1956 m. birželio 20 d., rasta ir paimta 329 pakeliai cigarečių „(duomenys neskelbtini)“ su Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais. Viso rasta 2023 pakeliai cigarečių, kurių bendra vertė pagal 2017 m. gegužės 11 d. Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos raštą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl cigarečių vertės nustatymo su privalomais sumokėti mokesčiais yra 5990,81 Eur. Šiais savo veiksmais jis pažeidė Lietuvos Respublikos Ūkio ministro įsakymo „Dėl fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių patvirtintų 2004-05-26 Nr. 4-200, pakeitimo ir papildymo (aktuali redakcija 2013-09-10), 3.2 punkto reikalavimą.E. L. apygardos teismui pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 29 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir priimti naują nutarimą, sumažinant jam paskirtą baudą. Skunde apeliantas nurodė, kad kaltu prisipažįsta tik iš dalies. Savo kaltę pripažįsta dėl 329 pakelių cigarečių „(duomenys neskelbtini)“ su Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais, rastų adresu (duomenys neskelbtini). Apie tai, kad garaže, automobilyje rasta užslėpta 1000 pakelių cigarečių „(duomenys neskelbtini)“ su Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais ir 694 pakeliai cigarečių „(duomenys neskelbtini)“ su Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais sužinojo tik 2017 m. balandžio 20 d., kai jį sulaikė Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR VRM Pagėgių rinktinės pareigūnai, todėl dėl šio administracinio nusižengimo kaltu neprisipažįsta. Taip pat nurodė, kad su Baltarusijos piliečiais A. H. ir M. K. iš anksto nieko susitaręs nebuvo, jų nepažįsta ir matė pirmą kartą. Jis minėtiems asmenims, tik suteikė savo garažą susitvarkyti mašiną, nes šios paslaugos jo paprašė pažįstamas asmuo. Apie tai, ką Baltarusijos piliečiai veikė garaže jis nežinojo, tai patvirtino minėtieji asmenys ir jo sutuoktinė V. L.. Tokiu būdu jis nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų tyrimu ir padarytomis išvadomis. Argumentuoja, kad sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu ,,in dubio pro reo“ principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Pirmosios instancijos teismo paskirta nuobauda nėra tinkamai individualizuota, ji yra per griežta, neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijųValstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR VRM Pagėgių rinktinės vado pavaduotojas, Štabo viršininkas V. D. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo palikti Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 29 d. nutarimą administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti. Atsiliepime nurodyta, jog bylos teisminio nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, kad VSAT Pagėgių rinktinės pareigūnai, dėl asmeninių ar tarnybinių priežasčių, būtų suinteresuoti nurodyti neteisingas įvykio aplinkybes ir nepagrįstai apkaltinti E. L.. Pažeidėjas nenurodė jokių aplinkybių, kodėl pareigūnai būtų suinteresuoti jį apkaltinti, tokių aplinkybių nenustatė ir teismas, todėl pagrindo nesiremti bei abejoti pareigūnų užfiksuotais duomenimis Kauno apylinkės teismui nebuvo. Pirmosios instancijos teismas nutarimą grindė byloje laikantis įstatymo reikalavimų surinktais ir teismo posėdžio metu patikrintais įrodymais, išanalizavęs kiekvieną iš jų atskirai bei įvertinęs jų visumą, išdėstė ir tokio įrodymų vertinimo motyvus. Tokiu būdu apeliacinio skundo argumentai, nesudaro teisinio pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą apylinkės teismo nutarimą.

Teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą,

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

E. L. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl netenkintinas. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliaciniu skundu neginčijama pirmosios instancijos teismo nutarimo dalis dėl rastų 329 pakelių cigarečių ,,(duomenys neskelbtini)“ su Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais, priklausymo E. L., su likusia nutarimo dalimi nesutinkama nurodant, kad buvo atliktas netinkamas įrodymų tyrimas, dėl ko buvo padarytos, klaidingos išvados, taip pat ginčijama ir už ANK 209 straipsnio 7 dalyje numatytą administracinį nusižengimą paskirta bauda. ANK 569 straipsnio 1 dalis numato, kad įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. To paties straipsnio 4 dalyje, numatyta, jog teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.Nors apeliaciniu skundu E. L. teigia, kad jo kaltė dėl 1000 pakelių cigarečių ,,(duomenys neskelbtini)“ su Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais ir 694 pakelių cigarečių ,,(duomenys neskelbtini)“ su Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais, laikymo neįrodyta ir jo veiksmai šioje dalyje nepagrįstai kvalifikuoti pagal ANK 209 straipsnio 7 dalį, su tokiu skundo argumentu aukštesnės instancijos teismas sutikti negali. Iš bylos duomenų matyti, kad liudytojais apklausti Baltarusijos piliečiai A. H. ir M. K. iš esmės parodė ta pačias įvykio aplinkybes, tai, kad maždaug dvi savaitės iki įvykio jie Kaune susipažino su vyriškiu, kuris paprašė jų atvežti iš Baltarusijos kontrabandinių cigarečių, kadangi jie yra Baltarusijos piliečiai, pasitarę jie sutiko, nes norėjo užsidirbti. Baltarusijoje nupirko 50 blokų cigarečių ,,(duomenys neskelbtini)“ (viename bloke 10 pakelių) ir su šiomis cigaretėmis važiavo į Lietuvą, kur susisiekė su vyriškiu prašiusiu cigarečių. Visi susitiko prie (duomenys neskelbtini) ir lietuviui rodant kelią nuvažiavo prie garažų masyvo, sustojo prie vieno garažo. Lietuvis vyriškis atrakino garažo duris ir jie įvažiavo į vidų, vėliau lietuvis vyriškis išėjo, o jie krovė kontrabandines cigaretes. Lietuviui grįžus, juos sulaikė operatyviniai darbuotojai. Matė, kad operatyviniai darbuotojai garaže rado dar cigarečių ir kažkokio alkoholio (b. l. 38 – 40, 44 - 45). Pirmosios instancijos teisme liudytoju apklaustas Kriminalinės žvalgybos skyriaus vyresnysis tyrėjas A. M. parodė, kad buvo gauta informacija, jog vykdoma Baltarusiškų cigarečių kontrabanda. Siekiant patikrinti gautą informaciją vyko stebėjimas, kurio metu nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) esančiame garažų masyve, viename iš garažų yra laikomos cigaretės su Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais, įvykio vietoje sulaikyti du Baltarusijos piliečiai ir lietuvis – E. L.. Nustatant faktines įvykio aplinkybes abu Baltarusijos piliečiai davė aukščiau aptartus parodymus. Įvykio vietoje atlikti būtini procesiniai veiksmai ir pakakus duomenų surašytas administracinio nusižengimo protokolą, kuris pateiktas byloje (b. l. 1). Be to iš byloje pateikto įvykio vietos apžiūros protokole pateiktų fotonuotraukų matyti, kad garažų masyve (duomenys neskelbtini), yra garažas Nr. (duomenys neskelbtini), kurio viduje stovi pilkos spalvos automobilis ,, (duomenys neskelbtini)“, su Baltarusijos Respublikos registracija - valst. Nr. (duomenys neskelbtini), garaže popierinėse dėžėse ir juodos spalvos polietileno maiše yra cigarečių blokai su užrašais ,,(duomenys neskelbtini)“, ,,(duomenys neskelbtini)“ su Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais. (b. l. 6 - 13). Esant paminėtų aplinkybių visumai konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl E. L. kaltės padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 209 straipsnio 7 dalyje, įrodymų vertinimą reglamentuojančias normas taikė tinkamai, įvertino tiek kiekvieną įrodymą atskirai, tiek jų visumą, pateikė išsamiai argumentuotas išvadas, kodėl nusprendė, kad E. L. kaltė dėl administracinio nusižengimo abejonių nekelia. Nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, aukštesnės instancijos teismas neturi jokio teisinio pagrindo. Apeliacinis skundas iš esmės yra grindžiamas tik subjektyviu byloje surinktų įrodymų supratimu ir nepatvirtintų gynybinių versijų iškėlimu, tačiau skundo argumentai nepaneigia motyvuotų pirmosios instancijos teismo išvadų dėl padaryto administracinio nusižengimo.

Dėl paskirtos nuobaudos.

Apeliantas taip pat išreiškė nuomonę, kad jam paskirta administracinė nuobauda – bauda, yra per didelė. Visų pirmą, pažymėtina, kad administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, administracinio nusižengimų kodekso tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui. Administracinės nuobaudos paskirtis yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų darymo ir paveikti juos, kad šie laikytųsi įstatymų ir pakartotinai nenusižengtų, be to siekiama nubausti asmenį padariusį administracinį nusižengimą. Tokiu būdu, natūralu, kad administracinė nuobauda asmeniui sukelia tam tikrus nepatogumus ar finansinius apsunkinimus, tačiau apie šiuos neigiamus padarinius asmuo iš anksto yra informuojamas, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei numatant konkrečias sankcijas. Esminės administracinių nuobaudų skyrimo taisyklės yra įtvirtintos ANK 32 straipsnio nuostatose. Pagal jas, nuobauda ir administracinio poveikio priemonė už administracinį nusižengimą skiriama pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Iš šių teisės normų seka, kad administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimas asmeniui, padariusiam ANK specialiojoje dalyje įtvirtintą administracinį nusižengimą, yra išskirtinė teismo ar institucijos, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusios ne teismo tvarka, kompetencija. Tačiau, akivaizdu, kad net ir tokiu atveju, teismas (ar institucija, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusi ne teismo tvarka), spręsdamas asmeniui skirtinos nuobaudos dydžio klausimą, turi išlaikyti pusiausvyrą tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp administracinio nusižengimo pavojingumo pobūdžio ir už šį nusižengimą numatytos nuobaudos, t. y. paskirti tokią nuobaudą, kuri būtų adekvati (proporcinga) padarytam administraciniam nusižengimui.Aptarto teisinio reguliavimo kontekste, vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo nutarimo turinį, matyti, kad apylinkės teismas skirdamas nuobaudą E. L. atsižvelgė į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, asmens traukiamo administracinėn atsakomybėn kaltės formą ir rūšį – administracinį nusižengimą atliko veikdamas tiesiogine tyčia, kad jo atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nėra. Be to atsižvelgta į tai, kad E. L. administracine tvarka baustas, o jo atžvilgiu 2017 m. birželio 8 d. Kauno apylinkės teismas priėmė baudžiamąjį įsakymą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 201 straipsnio 3 dalį (duomenys iš teismų informacinės sistemos Liteko). Įvertinus visas paminėtas aplinkybes, apylinkės teismas E. L. paskyrė didesnę nei sankcijoje numatytas vidurkis administracinę nuobaudą – baudą, su administracinio poveikio priemone – neteisėtai įgytų prekių konfiskavimu. Abejoti tokiu apylinkės teismo sprendimu, įvertinus apeliacinio skundo argumentus ir visą rašytinę bylos medžiagą, aukštesnės instancijos teismas neturi jokio pagrindo, be to bylos duomenimis aplinkybių numatytų ANK 34 straipsnio 5 dalyje nėra, todėl nėra ir galimybės švelninti paskirtą nuobaudą. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog apylinkės teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, pagal vidinį įsitikimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Administracinė nuobauda paskirta nepažeidžiant ANK 32 straipsnio, 34 straipsnio reikalavimų, ji nėra per griežta, ji proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui bei atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus ir yra tinkama administracinės nuobaudos tikslams pasiekti. Atsižvelgiant į visas šias nustatytas aplinkybes, tenkinti apeliacinį skundą jokio teisinio pagrindo nėra, skundžiamas nutarimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutarė:

palikti Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 29 d. nutarimą nepakeistą ir E. L. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjas Jurgis Kiškis