Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2013-07-30 · Administracinė byla Nr. I-3117-484/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2013-07-30Regionų apygardos administracinis teismas
  2. S-575-598-13Nutartis · 2013-08-29Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  3. TA-261-79-13Nutartis · 2013-11-20Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  4. ApeliacijaNutartis · 2014-09-22Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-07-30
Bylos Nr.
I-3117-484/2013
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01152-2013-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Ina Kirkutienė
Pareiškėjas
R. S.
Atsakovas
Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato
Trečiasis asmuo
Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
  • 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-3117-484/2013Proceso Nr. 3-61-3-01152-2013-8Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2; 74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. liepos 30 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Ina Kirkutienė, dalyvaujant pareiškėjui R. S. (R. S.), atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atstovams Mildai Sokolovskienei, Slavomirui Ulbinui (Slavomir Ulbin), viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. S. (R. S.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, trečiajam suinteresuotam asmeniui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl neturtinės žalos priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

R. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu bei jo papildymu prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 20 000 Lt neturtinės žalos bei priteisti išlaidas už pašto ženklus, vokus, dokumentų kopijų darymą, rašiklius (b. l. 1-2, 59-61).

Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2011-08-31 iki 2011-12-13 buvo laikomas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato areštinėje (toliau – ir areštinė), kurioje dėl netinkamų laikymo sąlygų patyrė patyčias, diskomfortą, depresiją, dvasinius sukrėtimus, buvo kankinamas. Vienam asmeniui tenkantis kameros plotas buvo per mažas, nebuvo stalo, kėdės, kur galėtų valgyti, nebuvo dienos šviesos, dėl ko pablogėjo regėjimas, nebuvo ventiliacijos vamzdžių, vietoj langų sudėti stiklo blokai, rozetės neveikė, todėl negalėjo klausytis radijo, žiūrėti televizoriaus, pasišildyti vandens, nebuvo jokios sienelės iš vienos pusės nuo sanitarinio mazgo, o kitoje pusėje sienelė buvo tik 1 metro, nebuvo aprūpinamas valymo inventoriumi ir priemonėmis, pirtyje buvo tik drungnas vanduo. Areštinės administracija neveikė taip kaip pagal įstatymus privalėjo veikti.

Atsiliepimas

Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas su pareiškėjo skundu nesutiko ir atsiliepime nurodė, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato areštinėje dirbančių darbuotojų ir areštinėje laikomų asmenų sąlygų, atitinkančių nustatytus sanitarinius higieninius ir darbo saugos reikalavimus, sukūrimas priklauso nuo šiai policijos įstaigai iš valstybės biudžeto skiriamų asignavimų. Minėtos areštinės pastatas yra senas, prastos būklės, tačiau jo eksploatacija nėra uždrausta, pastatas tinkamas sulaikytiems asmenims laikyti. Gavus papildomą finansavimą, areštinės remontas pastate atliktas 2012 m. pabaigoje. Pareiškėjas areštinėje buvo laikomas nuo 2011-08-31 iki 2011-12-13, šiuo laikotarpiu dėl laikymo sąlygų skundų, pretenzijų areštinės darbuotojams nereiškė. Visą buvimo laiką pareiškėjui tekdavo ne mažesnis plotas nei nustatyta Lietuvos policijos generalinio komisaro 2010-03-31 įsakymu Nr. 5-V-263 patvirtintų Teritorinių policijos įstaigų operatyvaus valdymo padalinių patalpų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų 33.1 p. Pareiškėjas buvo laikomas areštinės kamerose Nr. 1, Nr. 4, Nr. 7, iš kurių tik kameroje Nr. 1 nebuvo stalo ir kėdės, tačiau joje buvo spintelė, kamerose Nr. 4, Nr. 7 buvo stalai ir suolai prie stalų. Kaitrinės elektros lemputės yra pakeistos į galingesnes, energiją taupančias lemputes. Nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių pareiškėjo regėjimo pablogėjimą. Sulaikytieji nuolat ardė, laužė rozetes, todėl dėl saugumo jos yra užtinkuotos. Sulaikytieji areštinėje tris kartus per dieną yra maitinami karštu maistu, o radijo aparatas gali veikti ir nuo autonominio šaltinio. Kiekvienoje kameroje yra veikianti ištraukiamoji ventiliacija. 2011-03-25 atlikus laboratorinius tyrimus nustatyta, kad drėgmė ir temperatūra kamerose atitinka nustatytus reikalavimus. Areštinės duše yra tiekiamas karštas ir šaltas vanduo. Pareiškėjas nenurodė jokių konkrečių Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato ar areštinės pareigūnų neteisėtų veiksmų ar neveikimo, pažeidusių jo teises. Pareiškėjas nepagrindė žalos padarymo fakto. Areštinėje pareiškėjas buvo gana trumpą laiką. Pareiškėjo teiginiai yra abstraktūs, nepagrįsti jokiais faktiniais duomenimis, nepateikta medicininių dokumentų. Pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo elgesiu, nulėmusiu patekimą į areštinę (b. l. 11-15).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos priteisimo pareiškėjui, kurią jis patyrė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato areštinėje.

Nustatyta, kad pareiškėjas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato areštinėje buvo laikomas kamerose Nr. 1, Nr. 4, Nr. 7 (b. l. 23-28). Kamerų plotus patvirtina Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato areštinės planas (b. l. 20). Šalčininkų rajono valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba 2010-07-08 surašė maisto tvarkymo subjekto patikrinimo aktą Nr. 0130773 (b. l. 39-41). Vilniaus visuomenės sveikatos centro Šalčininkų skyrius 2011-03-25 surašė patikrinimo aktą Nr. 21(22-4-3)-22.4.31-16 (b. l. 34-35). Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariatas 2011-06-23 Vilniaus visuomenės sveikatos centro Šalčininkų skyriui pateikė raštą Nr. 10-97-S-4855 „Dėl nustatytų trūkumų šalinimo“ (b. l. 37). Vilniaus visuomenės sveikatos centro Šalčininkų skyrius 2011-12-07 surašė patikrinimo aktą Nr. 21(22-4-3)-22.4.31-115 (b. l. 30-31). Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariatas 2012-03-01 Vilniaus visuomenės sveikatos centro Šalčininkų skyriui pateikė raštą Nr. 10-97-S-1714 „Dėl nustatytų trūkumų šalinimo“ (b. l. 33). Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Operatyvaus valdymo poskyrio viršininkas 2013-05-10 surašė tarnybinį pranešimą dėl R. S. skundo (b. l. 18-19).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir LR CK) 6.271 str. 1 d., žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. LR CK 6.250 str. 1 d. apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Taikant LR CK 6.250 str. teismų praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad padarytas neigiamas poveikis buvo pakankamai intensyvus, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-02-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A63-1343/2012). LR CK 6.250 str. 2 d. nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva.

Iki 2010-05-11 galiojo Lietuvos higienos norma (HN 76:1999 „Laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigos. Įrengimas, eksploatavimo tvarka, sveikatos priežiūra“), pagal kurią tardymo izoliatoriaus kamerose turėjo būti skirta ne mažiau kaip 5 kv. m ploto vienam kalinamajam. Nuo 2010-04-11 įsigaliojo nauja Lietuvos higienos norma (HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“), kurioje minimali gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims nebuvo nustatyta.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009-09-29 įsakymu Nr. V-820 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 37:2009 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir higienos norma HN 37:2009) 20 p. nustatyta, kad policijos areštinės kameroje turi būti įrengtas sanitarinis mazgas, kuris turi būti atskirtas nuo gyvenamosios paskirties ploto 120–130 cm aukščio pertvara; 21 p. nustatyta, kad policijos areštinės kameroje turi būti skaidraus stiklo langai.

Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007-05-29 įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintų Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 7.20 p. nustatyta, kad policijos areštinėje laikomi asmenys turi teisę naudotis giminaičių arba artimųjų perduotais nešiojamaisiais televizoriais (kurių įstrižainė ne didesnė kaip 41 cm) bei radijo imtuvais, kompiuterinių žaidimų aparatais, virintuvais (esant tam būtinoms techninėms sąlygoms); 81 p. nustatyta, kad kiekvienam policijos areštinėje laikomam asmeniui skiriama lova. Kameroje taip pat įrengiamos individualios spintelės maisto produktams ir higienos priemonėms laikyti, stalas, suolas arba taburetės, kabliukai drabužiams, sanitarinis mazgas, praustuvė. Maitinimo metu policijos areštinėje laikomiems asmenims skiriami stalo indai.

Remiantis Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Operatyvaus valdymo poskyrio viršininko 2013-05-10 tarnybiniame pranešime (b. l. 18-19), areštinės plane (b. l. 20), asmenų, laikomų policijos areštinėje, paskirstymo žurnale (b. l. 22-28) esančiais duomenimis – detalizuotais kamerų, kuriose pareiškėjas buvo laikomas, dydžiais bei asmenų, su kuriais buvo laikomas, skaičiais, matyti, kad visą pareiškėjo laikymo areštinėje laiką (nuo 2011-08-31 iki 2011-12-13) vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje pilnai atitiko nustatytus reikalavimus. Teismas, vertindamas esančių byloje įrodymų visumą, daro išvadą, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės apie kalinimą perpildytose kamerose yra nepagrįstos.

Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad pareiškėjas areštinėje buvo laikomas nuo 2011-08-31 iki 2011-09-06 kameroje Nr. 1, nuo 2011-09-06 iki 2011-12-09 kameroje Nr. 7, nuo 2011-12-09 iki 2011-12-13 kameroje Nr. 4 (b. l. 23-28). Vilniaus visuomenės sveikatos centro Šalčininkų skyriaus 2011-12-07 patikrinimo aktas Nr. 21(22-4-3)-22.4.31-115 patvirtina, kad Šalčininkų rajono policijos komisariato kamerose sanitariniai mazgai atskirti pertvara nuo gyvenamosios zonos (b. l. 30-31). Vilniaus visuomenės sveikatos centro Šalčininkų skyriaus 2011-03-25 patikrinimo akte Nr. 21(22-4-3)-22.4.31-16 nurodyta, kad kameroje Nr. 1 yra spintelė (b. l. 34-35). Pareiškėjas kameroje Nr. 1 buvo laikomas tik septynias dienas.

Higienos normos HN 37:2009 21 p. nustatyta, kad policijos areštinės kameroje turi būti skaidraus stiklo langai. Šis reikalavimas taikomas tik naujai statomoms areštinėms. Byloje įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjui pablogėjo regėjimas būtent dėl jo laikymo Šalčininkų rajono policijos komisariate, nėra.

Vilniaus visuomenės sveikatos centro Šalčininkų skyriaus 2011-03-25 patikrinimo akte Nr. 21(22-4-3)-22.4.31-16 nurodyta, kad kiekvienoje kameroje yra veikianti ištraukiamoji ventiliacija (b. l. 34-35). 2011-03-25 patikrinimo metu oro temperatūra ir santykinė drėgmė kameroje nustatyta tinkama (b. l. 34-35). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo teiginys, kad kamerose nebuvo ventiliacijos vamzdžių, yra nepagrįstas.

Byloje duomenų, kad pareiškėjas areštinės pareigūnams reiškė pageidavimus naudotis televizoriumi, radijo imtuvu, virintuvu, nėra. Byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjo giminaičiai ketino perduoti buitinę techniką pareiškėjui, o ją buvo atsisakyta perduoti.

Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad duše tiekiamas šaltas ir karštas vanduo (b. l. 30-31, 34-35), todėl pareiškėjo pretenzijos dėl netinkamos karšto vandens temperatūros taip pat yra nepagrįstos.

Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas buvimo areštinėje metu (nuo 2011-08-31 iki 2011-12-13), teikė skundus dėl laikymo sąlygų. Pareiškėjas teisme pripažino, kad iki sulaikymo niekur nedirbo, mokesčių nemokėjo. Pareiškėjas į teismą dėl neturtinės žalos kreipėsi beveik po dviejų metų, paskatintas kitų nuteistųjų. Teismas įvertinęs bylos medžiagą daro išvadą, kad pareiškėjo reikalavimas priteisti neturtinę žalą iš valstybės yra susijęs su siekiu praturtėti valstybės sąskaita.

Byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas buvimo areštinėje metu patyrė depresiją, pablogėjo jo regėjimas, ar jis patyrė patyčias, kankinimą. Teismas, įvertinęs visą bylos medžiagą, daro besąlygišką išvadą, kad nėra pagrindo pareiškėjui priteisti iš valstybės 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Atmetus skundo reikalavimą priteisti neturtinę žalą, nėra pagrindo spręsti klausimą dėl išlaidų už pašto ženklus, vokus, dokumentų kopijų darymą, rašiklius priteisimo (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi,

nusprendė:

pareiškėjo R. S. (R. S.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Ina Kirkutienė