Vilniaus apygardos teismo nutartis

2009-02-11 · Civilinė byla Nr. 2A-102-115/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-02-11
Bylos Nr.
2A-102-115/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Algirdas Auruškevičius (pran.), Dalia Kačinskienė, Danutė Kutrienė
Ieškovas
J. G.
Atsakovas
UAB „Arbonta”
Kategorijos
  • 14.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 14.3.16.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėjas Algirdas Auruškevičius Civilinė byla Nr. 2A-102-115/2009

Teisėja Aldonė Biekšienė Procesinio sprendimo kategorijos 14.1; 14.3.16.1; 121.21.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2009 m. vasario 11 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Algirdo Auruškevičiaus,

teisėjų Dalios Kačinskienės, Danutės Kutrienės,sekretoriaujant Ritai Kurganovaitei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. spalio 13 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. 2-12001-101/2008 pagal ieškovo J. G. ieškinį atsakovui UAB „Arbonta” dėl darbo užmokesčio priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas J. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo UAB „Arbonta“ 8592,39 Lt darbo užmokesčio bei susidariusias bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad atsakovo bendrovėje 2007-10-25 sudarytos sutarties pagrindu dirbo vairuotoju -ekspeditoriumi, jam nustatytas 1000 Lt, o nuo 2008-01-01 – 1050 Lt mėnesinis darbo užmokestis. Be darbo užmokesčio atsakovas įsipareigojo mokėti dienpinigius po 60 eurų, kas sudaro 207 Lt, o nuo 2008 metų – po 65 eurus, kas sudaro 224 Lt, už kiekvieną kelionėje praleistą dieną, tokių dienpinigių mokėjimas nustatytas „Linava“ konvencijos pagrindu. Per 5 mėnesių darbo laikotarpį J. G. atliko pervežimus į keletą Europos Sąjungos šalių. Už 2007 m. spalio mėnesį išdirbtas 7 dienas priklauso 500 Lt darbo užmokesčio ir 420 eurų (1449 Lt) dienpinigių, viso 1949 Lt, už 2007 m. lapkričio mėnesį išdirbtą 31 dieną priklauso 1000 Lt darbo užmokestis ir 1860 eurų (6417 Lt) dienpinigių, viso 7417 Lt, už 2007 m. gruodžio mėnesį išdirbtas 29 dienas priklauso 1000 Lt darbo užmokestis ir 1740 eurų (6003 Lt), viso 7003 Lt, už 2008 m. sausio mėnesį išdirbtas 24 dienas priklauso 1050 Lt darbo užmokestis ir 1560 eurų (5382 Lt), viso 6432 Lt, už 2008 m. vasario mėnesį išdirbtas 15 dienų priklauso 1050 Lt darbo užmokestis ir 975 eurų (3363 Lt) dienpinigių, viso 4144 Lt. Visa suma yra 27215 Lt. 2008-02-11 dirbant Prancūzijoje J. G. vairuojamo automobilio bakas prakiuro, kreipusis į servisą, serviso darbuotojai gedimą sutvarkė, už vilkiko bako remontą jis sumokėjo iš savo asmeninių pinigų mokėjimo kortele 2804,50 eurų (t.y. 9676 Lt). Kelis kartus iš savo asmeninių lėšų taip pat mokėjo kelių mokesčius, viso 160 eurų (t.y. 552 Lt), ir savo asmeniniu mobiliuoju telefonu skambino darbo reikalais už 1000 Lt. Viso darbdavys turėjo sumokėti 38 443 Lt, bet iki 2008 kovo mėnesio sumokėjo tik 22 700 Lt. Nuo 2008-02-15 atsakovas nerodė iniciatyvos bendrauti, 2008-02-29 darbuotojas pateikė prašymą atleisti jį iš darbo. Likusi nesumokėto darbo užmokesčio dalis sudaro 15 743 Lt. Kreipusis į Valstybinę darbo inspekciją, apskaičiuota, kad atsakovas nesumokėjo 13592,39 Lt, su šia suma J. G. sutiko. 2008-05-09 atsakovas pervedė ieškovui dar 5000 Lt, todėl prašė teismo priteisti jam 8592,39 Lt darbo užmokesčio likutį.

Atsakovas UAB „Arbonta“ teismui atsiliepimo į ieškinį raštu per nustatytą terminą nepateikė, prašymų nepareiškė, todėl teismas priėmė sprendimą už akių (LR CPK 142 str. 4 d., 285 str.).

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2008-10-13 sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo UAB „Arbonta“ 1789 Lt dienpinigių ir 210 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti J. G. naudai, taip pat 63 Lt žyminio mokesčio valstybės naudai. Kitoje dalyje ieškinį atmetė. Pirmos instancijos teismas nurodė, kad ieškovas su atsakovu pagal 2007-10-25 sudarytą neterminuotą darbo sutartį nuo sutarties sudarymo pradėjo dirbti atsakovo UAB „Arbonta“ vairuotoju - ekspeditoriumi, nustatant 1000 Lt, o nuo 2008-01-01 - 1050 Lt mėnesinį darbo užmokestį, išmokant atlyginimą du kartus per mėnesį (paskutinę mėnesio dieną ir iki kito mėnesio 15 d.). Ieškovas pas atsakovą dirbo iki 2008-02-29, iš darbo atleistas LR DK 127 str. 1 d. pagrindu, t.y. darbuotojo prašymu. Teismas nustatė, kad už 2007 m. spalio mėnesį dirbtas 30,6 darbo valandas priskaityta 260,88 Lt, išmokėta 253,05 Lt, už 2007 m. lapkričio mėnesį 165,17 darbo valandas priskaityta 1000 Lt, išmokėta 786,40 Lt, už 2007 m. gruodžio mėnesį 142,37 darbo valandas priskaityta 1000 Lt, išmokėta 786,40 Lt, už 2008 m. sausio mėnesį 150,26 darbo valandas priskaityta 1050 Lt, išmokėta 843,30 Lt, už 2008 m. vasario mėnesį už 100,30 darbo valandas priskaityta 1050 Lt ir 339,41 Lt kompensacija už nepanaudotas atostogas išmokėta – 1091,07 Lt. Atsakovas iki 2008 m. kovo mėnesio sumokėjo ieškovui viso 22 700 Lt, todėl pirmos instancijos teismas sprendė, kad atleidus ieškovą iš darbo jam buvo išmokėtas visas jam priklausantis sutartyje sulygtas darbo užmokestis pagal faktiškai išdirbtą laiką. Nei Valstybinei darbo inspekcijai, nei teismui ieškovas nepateikė susitarimo su darbdaviu mokėti dienpinigius – po 207 Lt per dieną iki 2008-01-01 ir 224 Lt per dieną po 2008-01-01, neatsižvelgiant į valstybę, kurioje buvo praleista kelionės diena. Taip pat nėra duomenų, kad atsakovo bendrovė būtų pasirašiusi „Linava“ konvenciją, kurioje numatytas dienpinigių mokėjimas. Dienpinigiai atsakovo bendrovėje išmokami vadovaujantis LR finansų ministro 1996-11-21 įsakymu Nr. 116 „Dėl dienpinigių ir gyvenamojo ploto nuomos normų vykstantiems į užsienio komandiruotes“ nuostatomis, t.y. dienpinigių ieškovui mokėjimas nustatytinas atsižvelgiant į dienpinigių normą, kuri nustatyta už buvimą konkrečioje valstybėje, kurioje buvo praleista kelionės diena. Teismas nustatė, kad 2008-01-08 – 2008-02-12 laikotarpiu ieškovas, atlikdamas darbines pareigas, praleido kelionėje užsienio valstybėse iš viso 36 dienas, iš kurių: Lenkijoje – 3 d., Prancūzijoje – 21 d. ir Vokietijoje – 12 d., todėl pagal aukščiau nurodytame įsakyme nustatytas dienpinigių normas jam priklausė iš viso 6789 Lt dienpinigių. 2008-05-09 atsakovas pervedė į ieškovo sąskaitą viso 5000 Lt, todėl neapmokėtas dienpinigių likutis sudaro 1789 Lt. Teismas pažymėjo, kad ieškovas neįrodė, jog iš asmeninių lėšų sumokėjo 1000 Lt už telefono skambučius darbo reikalais, 2804,50 eurų už vilkiko bako remontą bei 160 eurų už kelių mokesčius. Įvertinęs visą bylos medžiagą, teismas laikė, jog atsakovas atleisdamas ieškovą pilnai su juo atsiskaitė, nesumokėta liko tik 1789 Lt suma, kurią teismas ir priteisė.

Šalies argumentai

Ieškovas J. G. pateikė teismui apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008-10-13 sprendimą už akių ir perduoti bylą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Ieškovas nurodo, kad darbdavys tinkamai vykdė pareigą mokėti darbo užmokestį, tačiau nebuvo mokami dienpinigiai už ieškovo išvykimą į užsienio valstybes, vykdant darbines pareigas. Ieškovui, nutraukus darbo santykius UAB „Arbonta“ 2008 m. vasario 29 d., darbdavys pažeidė pareigą tinkamai atsiskaityti su darbuotoju jo atleidimo dieną (LR DK 141 str.), t.y. išmokėti visas privalomas išmokas, susijusias su darbo santykiais atsakovo įmonėje, įskaitant ir dienpinigius už dienas, praleistas užsienio valstybėse. Ieškovas pažymi, kad atsakovas liko jam skolingas 8592,39 Lt. Ieškovas mano, kad teismas pažeidė LR CPK 414 straipsnio nuostatas, kadangi nebuvo aktyvus ir išsprendė tik dalį darbo ginčo, t.y. dėl vieno tarptautinio reiso, kurio metu ieškovas 36 dienas praleido užsienio valstybėse, tačiau nesiaiškino kitų aplinkybių, sudarančių ieškinio faktinį pagrindą, nereikalavo ieškinio faktinį pagrindą patvirtinančių dokumentų iš atsakovo įmonės ar buhalterinę apskaitą vedančios įmonės. Ieškovas pažymi, kad dienpinigių nemokėjimas nėra galimas, nes, kaip minėta, darbdavio pareiga mokėti dienpinigius į komandiruotę vykstančiam darbuotojui numatyta įstatymu, o sprendimas nemokėti dienpinigių iš esmės paneigtų dienpinigių institutą. Mano, kad jis tinkamai atliko darbdavio pavestas užduotis, todėl atsakovas turėjo iš karto atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju, o ne motyvuoti, jog nebuvo pateikti buhalterijai tam tikri dokumentai, kurių pagrindu yra mokami dienpinigiai. Ieškovas pateikė teismui 2804,50 eurų sąskaitą, skirtą UAB „Arbonta“ dėl transporto priemonės remonto bei kvitus, patvirtinančius šios sumos nuskaitymą nuo mokėjimo kortelės, tačiau teismas šiuos įrodymus laikė neleistinais, tuo apribodamas ieškovo teises pateikti kortelės sąskaitos detalų išrašą, patvirtinantį patirtas išlaidas, veikiant darbdavio interesais ir jo naudai, vykdant darbines pareigas. Kitų įrodymų, patvirtinančių sumokėtus kelių mokesčius 160 eurų sumoje, ryšio išlaidas, ieškovas negalėjo pateikti, kadangi tie dokumentai buvo pateikti atsakovo įmonei, o teismui neišreikalavus jų iš atsakovo, buvo padaryta nepagrįsta išvada, jog tokių įrodymų nėra, o teismas nesiėmė priemonių jiems gauti ar išreikalauti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str.1 d.).

Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 2 d.).

Bylos medžiaga nustatyta, kad pirmos instancijos teismas sprendimu už akių patenkino tik dalį ieškinio reikalavimų ir priteisė 1789Lt dienpinigių, o likusioje dalyje reikalavimus atmetė. Teismas nurodė, kad ieškovas nepateikė susitarimo su darbdaviu mokėti dienpinigius, nors pripažino, jog faktiškai dienpinigiai turi būti mokami vadovaujantis LR finansų ministro 1996-11-21 įsakymu Nr. 116 „Dėl dienpinigių ir gyvenamojo ploto nuomos normų vykstantiems į užsienio komandiruotes“ nuostatomis. Teismas nustatė, kad 2008-01-08 – 2008-02-12 laikotarpiu ieškovas kelionėje užsienio valstybėse išbuvo 36 dienas, iš kurių: Lenkijoje – 3 d., Prancūzijoje – 21 d. ir Vokietijoje – 12 d., todėl pagal aukščiau nurodytame įsakyme nustatytas dienpinigių normas jam priklausė 6789 Lt dienpinigių. 2008-05-09 atsakovas pervedė į ieškovo sąskaitą 5000 Lt, todėl neapmokėtas dienpinigių likutis sudaro 1789 Lt. Teismas pažymėjo, kad ieškovas neįrodė, jog iš asmeninių lėšų sumokėjo 1000 Lt už telefono skambučius darbo reikalais, 2804,50 eurų už vilkiko bako remontą bei 160 eurų už kelių mokesčius. Įvertinęs visą bylos medžiagą, teismas laikė, jog atsakovas liko skolingas ieškovui tik 1789 Lt, todėl likusioje dalyje ieškinį atmetė.

Kolegija iš esmės sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad nagrinėdamas šią bylą teismas pažeidė įstatymą, kadangi neatsižvelgė į CK XX skyriuje numatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus. T.y. teismas priėmė sprendimą už akių, kuriuo patenkino tik nedidelę dalį ieškovo piniginių reikalavimų darbdaviui, o likusią dalį atmetė, pripažindamas kai kuriuos įrodymus neleistinais ir nesuteikdamas tuo ieškovui galimybės pateikti leistinus įrodymus. Be to, pažymėtina, kad teismas darbo bylose turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, jeigu jis mano, jog tai yra būtina siekiant teisingai išspręsti bylą. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas nepateikė nei atsiliepimo į ieškinį, nei įrodymų, kurie leistų tinkamai įvertinti ieškovo nurodytas aplinkybes, o teismas neišreikalavo iš darbdavio buhalterinių dokumentų, susijusių su ieškovo komandiruotėmis, avansu komandiruotės išlaidoms gautų pinigų, atsiskaitymu už jų panaudojimą ir priteisė ieškovui tik 1789Lt dienpinigių. Tuo tarpu darbo inspekcija nustatė, kad darbdavys iš esmės pripažino, jog jis yra skolingas ieškovui 13592,39Lt. Tai rodo, kad nepasiūlęs ieškovui pateikti leistinus įrodymus ir pats neišreikalavęs iš darbdavio dokumentų, reikalingų teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmos instancijos teismas priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas šioje byloje turėjo padėti ieškovui surinkti ar pats išreikalauti reikalingus įrodymus ir sprendimą priimti pilnai bei visapusiškai išnagrinėjus bylą teismo posėdyje. Todėl skundžiamas sprendimas naikintinas, o byla perduotina nagrinėti iš naujo tam pačiam teismui, kadangi pagal pateiktus įrodymus jos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme(CPK 327str.1d.4d.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

Panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. spalio 13 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. 2-12001-101/2008 ir ją perduoti tam pačiam teismui kitam teisėjui nagrinėti iš naujo nuo parengiamojo teismo posėdžio stadijos.

Kolegijos pirmininkas Algirdas AuruškevičiusKolegijos teisėjos Dalia KačinskienėDanutė Kutrienė