- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-06-10
- Bylos Nr.
- eS2-19478-1089/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-14314-2021-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Linas Virkutis
- Pareiškėjas
- J. R.
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. R. pareiškimą dėl termino palikimui priimti nepilnamečių vaikų vardu atnaujinimo ir teismo leidimo priimti nepilnamečių vaikų vardu palikimą pagal turto apyrašą išdavimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja J. R. kreipėsi į teismą, prašydama atnaujinti pareiškėjai terminą A. R. palikimui nepilnamečių vaikų E. R. ir L. R. vardu pagal įstatymą priimti, išduoti teismo leidimą pareiškėjai priimti A. R. palikimą nepilnamečių vaikų E. R. ir L. R. vardu pagal apyrašą. Savo prašymą pareiškėja grindžia tokiais esminiais argumentais:
1.1. (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos sutuoktinis ir nepilnamečių vaikų E. R. ir L. R. tėvas A. R.. 2021 m. balandžio 30 d. pareiškėja kreipėsi į Vilniaus miesto pirmąjį notarų biurą siekdama priimti palikimą savo ir nepilnamečių vaikų vardu, tačiau notarė paaiškino, kad siekiant priimti palikimą nepilnamečių vaikų vardu reikia gauti teismo leidimą. Taigi aplinkybę, kad būtinas teismo leidimas priimti palikimą nepilnamečių vaikų vardu, sužinojo tik iš notarės, reikiamų dokumentų surinkimui prireikė papildomo laiko. Todėl šiuo metu susiklostė tokia situacija, kad yra praleistas įstatymo nustatytas terminas palikimui priimti. Terminas išreikšti valią priimti palikimą nepilnamečių vaikų vardu baigėsi 2021 m. gegužės 5 d. Dėl to prašo atnaujinti terminą palikimui priimti.
1.2. Pareiškėjai yra žinoma, kad A. R. galimai turėjo skolų. Tiksli informacija nei apie galimus kreditorius, nei apie jų reikalavimus pareiškėjai nėra žinoma, todėl palikimas turėtų būti priimtas pagal antstolio sudaromą apyrašą. 2021 m. gegužės 6 d. pareiškėja kreipėsi į antstolio Daliaus Traigio kontorą pateikdama prašymą priimti notarų biuro išduotą vykdomąjį pavedimą dėl paveldimo turto apyrašo sudarymo. Pateiktas prašymas antstoliui yra priimtas ir šiuo metu apyrašas yra rengiamas.
1.3. Pareiškėjai taip pat yra žinoma, kad paveldimą turtą sudaro nekilnojamas turtas, t. y. žemės sklypas ir jame esantis gyvenamasis namas adresu (duomenys neskelbtini). Šiame name pareiškėja iki šiol gyvena kartu su vaikais. Nurodytas turtas yra įkeistas bankui. Tik po vyro mirties pareiškėja sužinojo, kad jiems priklausantis turtas yra areštuotas eilės antstolių.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
2. Ištyrus byloje pateiktus dokumentus, nustatyta, kad pareiškėja J. R. yra nepilnamečių vaikų E. R. ir L. R. motina. Nepilnamečių vaikų E. R. ir L. R. tėvas A. R. mirė (duomenys neskelbtini). Testamentų registro duomenimis nustatyta, kad A. R. palikimą priėmė pareiškėja J. R.. Iš pateiktų dokumentų nustatyta, jog mirusio A. R. turtą, kuris pastarajam ir pareiškėjai priklauso bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, sudaro žemės sklypas ir gyvenamasis namas, esantys (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro duomenimis, šiam turtui yra įregistruota hipoteka, taip pat taikomi areštai.
3. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Tokie veiksmai turi būti atliekami per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 1–3 dalys). Įstatyme nustatytas terminas palikimui priimti nėra naikinamasis. Teismas gali praleistą terminą atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Svarbių priežasčių sąvoka ir kriterijai įstatyme nėra apibrėžti, todėl kiekvienu atveju pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes turi būti vertinama, ar yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti. Procesinė našta įrodyti, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių svarbių priežasčių tinkamai negalėjo pasirūpinti įstatyme įtvirtintomis savo teisėmis, tenka pareiškėjui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsnis).
4. Terminas A. R. palikimui priimti suėjo 2021 m. gegužės 5 d. Pareiškime pareiškėja paaiškino, kad aplinkybę, jog yra būtinas teismo leidimas priimti palikimą nepilnamečių vaikų vardu, sužinojo tik iš notarės, o reikiamų dokumentų surinkimui prireikė papildomo laiko. Todėl buvo praleistas terminas palikimui priimti.
5. Įvertinus pareiškėjos nurodytas priežastis, kodėl ji laiku nesikreipė į teismą dėl leidimo priimti palikimą, atsiradusį po A. R. mirties, nepilnamečių vaikų vardu išdavimo, darytina išvada, kad nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo atsisakyti atnaujinti pareiškėjai terminą palikimui nepilnamečių vaikų vardu priimti (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Pareiškėja tik sužinojusi apie tai, kad palikimo nepilnamečių vaikų vardu priėmimui yra reikalingas teismo leidimas, ėmėsi aktyvių veiksmų (surinko reikiamus dokumentus bylai inicijuoti, sudarė atstovavimo sutartį su advokate ir pan.) siekdama įgyvendinti nepilnamečių įpėdinių teisę priimti tėvo palikimą. Taigi pareiškėjos nurodytos aplinkybės ir susiklosčiusi situacija – įvertinus tai, kad pareiškėja siekia įgyvendinti nepilnamečių vaikų teises, laikytinos pakankamai svarbiomis priežastimis tenkinti pareiškėjos pareikštą prašymą. Juolab, kad terminas palikimui priimti (skaičiuojant nuo termino pabaigos iki pareiškėja kreipėsi į teismą (2021 m. gegužės 19 d.) praleistas nežymiai.
6. Pareiškėja taip pat prašo išduoti teismo leidimą priimti palikimą, atsiradusį po palikėjo A. R. mirties, nepilnamečių vaikų E. R. ir L. R. vardu pagal antstolio sudarytą turto apyrašą.
7. Pareiškėja J. R. yra nepilnamečių vaikų E. R. ir L. R. atstovė pagal įstatymą. Pagal CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktą E. R. ir L. R. yra palikėjo A. R. pirmos eilės įpėdiniai. Taigi jie turi teisę paveldėti mirusio tėvo palikimą. Kaip galima spręsti iš pareiškėjos nurodytų aplinkybių ir pateiktų dokumentų, palikėjas turėjo kreditorių. Taigi siekiant maksimaliai apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, pareiškėjai teismo leidimas priimti palikimą nepilnamečių vaikų vardu išduotinas pagal antstolio sudarytą palikėjo turto apyrašą (CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 5.53 straipsnio 1 dalis). Tokiu atveju už palikėjo skolas atsakoma tik paveldėtu, bet ne visu savo turtu.
8. Pareiškėjai išaiškintina, kad CK 5.53 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka dėl palikimo priėmimo pagal turto apyrašą ji su pareiškimu turi kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 576–578 straipsniais, 582 straipsnio 7 dalimi, teismas
nutaria:
Pareiškėjos J. R. pareiškimą tenkinti.
Atnaujinti pareiškėjai J. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) terminą priimti palikimą nepilnamečių vaikų E. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir L. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) vardu, atsiradusį po A. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirties.
Trijų mėnesių palikimo priėmimo terminą pradėti skaičiuoti nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.
Išduoti pareiškėjai J. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) leidimą nepilnamečių vaikų E. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir L. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) vardu priimti po palikėjo A. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirties atsiradusį palikimą, įstatymo nustatyta tvarka sudarius turto apyrašą.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.