- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-12-20
- Bylos Nr.
- I-6390-561/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01011-2016-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Arūnas Kaminskas
- Pareiškėjas
- V. S.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
- Kategorijos
- 1.15.2.3.2Neturtinė žala
viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinę bylą pagal pareiškėjos V. S. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja V. S. pateikė teismui skundą, kuriame prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K), 20 000 Eur (dvidešimt tūkstančių eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Paaiškino, kad ji buvo laikoma Lukiškių TI-K kamerose, kuriose nebuvo užtikrintas teisės aktuose įtvirtintas minimalaus vienam asmeniui tenkančio kameros ploto reikalavimas. Gyvenamosiose kamerose įrengtas sanitarinis mazgas nebuvo tinkamai atskirtas nuo likusios kameros patalpos ir įrengtas prie durų, kas neužtikrino privatumo naudojantis tualetu. Nurodė, kad kamerose nėra užtikrinamas pakankamas natūralus apšvietimas, o dirbtinis naktinis apšvietimas sukelia irzlumą. Taip pat kamerų sienos bei lubos buvo avarinės būklės, tvyrojo drėgmė, veisėsi parazitai, kameros nebuvo dezinfekuojamos, o sanitariniame mazge nebuvo tiekiamas karštas vanduo, neveikė ventiliacija. Kamerose nebuvo įrengta pakankamai spintelių daiktams bei drabužiams susidėti, įrengtos dviaukštės lovos buvo be kopėtėlių, o vieno stalo neužtekdavo visiems asmenis susėdus pavalgyti. Nurodė, kad Lukiškių TI-K laikomiems asmenims išduodama nepakankamai paklodžių, dantų pastos, tualetinio popieriaus, skysčio indams plauti, o išduodamo maisto nepakanka sočiai pavalgyti. Paaiškino, kad minkštasis inventorius išduodamas nedezinfekuotas, sintetinis, sukeliantis pareiškėjai alergiją, o rūbai skalbiami tik kartą per du mėnesius. Kalinami asmenys vedami į dušą tik kartą per savaitę, leidžiama tik vieną valandą į dieną pasivaikščioti gryname ore, o dėl ribojamo elektros tiekimo nėra galimybių išsivirti arbatos nakties metu. Paaiškino, kad prie lango prieiti sunku, todėl nėra galimybės jo išvalyti, o pastato konstrukcijoje naudojamas sveikatai itin kenksmingas asbestas.
Dėl nurodytų nepatogumų, pareiškėja patyrė neturtinę žalą, pasireiškusią sveikatos pablogėjimu. Vadovaudamasi Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, Tarptautiniu pilietinių ir politinių teisių paktu, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.272 straipsniu bei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, pareiškėja prašė priteisti jai neturtinės žalos atlyginimą.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu pareiškėja palaikė skunde teismui išdėstytus argumentus ir prašė skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė, kad su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašė jį atmesti.
Paaiškino, kad Lukiškių TI-K yra pataisos įstaiga, atliekanti teismų nutarčių, sprendimų vykdymo funkcijas, todėl Lukiškių TI-K administracija negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančiųjų įstaigoje skaičiui. Į Lukiškių TI-K asmenys pristatomi ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti arba dėl bylų nagrinėjimo teismuose, todėl jų nepriimti nėra teisinio pagrindo.
Nurodė, kad skirstant asmenis į kameras yra laikomasi Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnyje numatytų suimtųjų izoliavimo reikalavimų, todėl kai kuriose kamerose vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada atitinka teisės aktuose nustatytas ribas. Už tvarkos palaikymą kamerose atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji. Reikalingas inventorius (t. y. šluota, samtis, šiukšliadėžė, kibiras, kalcinuota soda) visą laiką yra išduodami į kameras. Kamerų priežiūrą bei kenkėjų naikinimą atlieka šia veikla užsiimančios įmonės, su kuriomis Lukiškių TI-K yra sudaręs paslaugų teikimo sutartis.
Remontas Lukiškių TI-K kamerose atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Suimtieji ir nuteistieji asmenys neretai piktybiškai niokoja valstybės turtą. Taip pat visose kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams laikyti, higienos priemonėms sudėti. Sanitarinis mazgas yra atskirtas 1,5 metro aukščio sienele, jame yra tiekiamas šaltas vanduo. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka teisės aktuose įtvirtintus reikalavimus.
Atsižvelgiant į kamerų plotą bei jose laikomų asmenų kiekį, įrengiamas atitinkamas kiekis baldų, kad visiems asmenims užtektų vietos asmeniniams daiktams bei higienos priemonėms susidėti. Dėl mažo kamerų ploto ne visada įmanoma įrengti reikiamo kiekio baldų.
Teisės į vienos valandos per dieną pasivaikščiojimą kiemelyje įgyvendinamos pagal teisės aktų reikalavimus. Pasivaikščiojimas kiemelyje yra suimtųjų ir nuteistųjų teisė, o ne pareiga. Lukiškių TI-K iš asbesto pagaminti lakštai, plytelės ir panašūs dirbiniai nėra naudojami. Lukiškių TI-K kamerose įrengti vėdinimui pritaikyti langai, leidžiantys vėdinti kameras natūraliu būdu per langus, kas atitinka Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 (toliau – HN 134:2010), 17 punkte įtvirtintus reikalavimus. Pabrėžė, kad asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose.
Pareiškėjos skundas grindžiamas ne įrodymais, o abstrakčiais argumentais, samprotavimais, reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nėra konkretumo. Nėra įrodyta, kad tam tikri pareiškėjos skunde minimi įstaigos trūkumai darė jai tiesioginę įtaką, nepagrindžiamas prašomos priteisti neturtinės žalos dydis. Tam tikras suimtųjų/nuteistųjų asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigimai išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje atsakovės atstovas nedalyvavo.
Šioje byloje ginčas kilęs dėl Lietuvos valstybės pareigos atlyginti pareiškėjai neturtinę žalą, kurią, pareiškėjos tvirtinimu, ji patyrė dėl teisės aktų reikalavimų neatitinkančių kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų ar neveikimo, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis). Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose: žalą, neteisėtą veiką ar neveikimą, priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ar neveikimo ir atsiradusios žalos.
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, jog administracinių teismų praktikoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) nutartys administracinėse bylose Nr. A756-122/2010, A438-121/2009, A502-734/2009) pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Vadinasi, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi (atsižvelgiant) minėti, tik teismui adresuoti, žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo principai. Ta aplinkybė, jog asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, yra konstatuota LVAT praktikoje (administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009) ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (2008-11-18 sprendimas byloje Savenkovas prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 871/02).
Pažymėtina, kad LVAT yra suformulavęs taisyklę, jog atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, bylose dėl teisės aktų reikalavimų neatitinkančių kalinimo sąlygų, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (LVAT 2013-02-08 nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-84/2013). Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka laisvės atėmimo vietos administracijai (LVAT 2013-09-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013). Laisvės atėmimo įstaigai negalint paneigti pareiškėjo teiginių, susijusių su kalinimo sąlygomis, jie laikomi nustatytais (LVAT 2013-11-18 nutartis administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013).
Dėl vienam asmeniui tenkančio kameros ploto.
Pareiškėja nurodė, kad buvo laikoma kamerose, kuriose nebuvo užtikrinami teisės aktuose įtvirtinti minimalaus vienam asmeniui tenkančio ploto reikalavimai. Minimalų kameros plotą vienam asmeniui nustato Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymas Nr. V-124. Šio įsakymo 1.3.1. punkte nustatyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.
Kartu su atsiliepimu į pareiškėjos skundą atsakovės atstovas pridėjo duomenis apie pareiškėjos judėjimą jos buvimo Lukiškių TI-K metu ir su ja kartu kamerose laikytų asmenų kiekį. Įvertinus šiuos duomenis nustatyta, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėja Lukiškių TI-K su pertraukomis buvo laikoma nuo 2015-11-17 iki 2016-02-22. Šiuo laikotarpiu pareiškėja buvo laikoma kamerose, kurių plotas buvo nuo 8,17 kv. m iki 33,33 kv. m. Minėtais laikotarpiais pareiškėjai tekdavo nuo 4,61 kv. m iki 32,16 kv. m ploto. Taigi darytina išvada, kad pareiškėjos teisė į pakankamą vienam asmeniui tenkantį kameros plotą pažeista nebuvo.
Dėl sanitarinio mazgo įrengimo.
Neturtinę žalą pareiškėja taip pat kildino iš aplinkybės, kad Lukiškių TI-K kamerose sanitariniai mazgai neužtikrino pakankamo privatumo nuo pareigūnų bei kitų kameroje laikomų asmenų. Vadovaujantis Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 (toliau – Tardymo izoliatorių eksploatavimo taisyklės), 14.5 papunkčiu, sanitarinio mazgo patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Atsakovės atstovas atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė, kad Lukiškių TI-K kamerose sanitariniai mazgai atitinką šį reikalavimą – yra atskirti nuo likusios kameros patalpos 1,5 metro aukščio pertvara. Vadovaujantis naujausia LVAT praktika, toks sanitarinio mazgo įrengimas neužtikrina pakankamo privatumo (LVAT 2016-01-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A257-442/2016, 2016-05-10 sprendimas administracinėje byloje Nr. A986-756/2016). Todėl į šią aplinkybę bus atsižvelgiama, vertinant pareiškėjai padarytą neturtinę žalą.
Pareiškėja neturtinę žalą kildino ir iš sanitarinių mazgų techninės būklės. Anot pareiškėjos, sanitariniame mazge nebuvo tiekiamas karštas vanduo, virš jo nebuvo įrengta ventiliacija, o vandens nuleidimo mechanizmas neveikė tinkamai. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 18 punkte numatyta, kad karštas vanduo turi būti tiekiamas į dušo, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymų kambarių patalpas. Nei minėta higienos norma, nei kiti teisės aktai neįpareigoja užtikrinti, kad kamerose įrengtuose sanitariniuose mazguose būtų tiekiamas karštas vanduo. Todėl atmestini pareiškėjos teiginiai dėl neturtinės žalos, atsiradusios netiekiant karšto vandens Lukiškių TI-K kamerose esančiuose sanitariniuose mazguose. Dėl pareiškėjos teiginių, susijusių su sanitarinio mazgo oro šalinimo sistema, pažymėtina, kad HN 76:2010, kurios 21 punkte buvo įtvirtintas šis reikalavimas, negalioja nuo 2015-11-01. Nei ją pakeitusioje HN 134:2015, nei Tardymo izoliatorių eksploatavimo taisyklių 14.5 papunktyje, nei kituose teisės aktuose nėra įtvirtinta, kad sanitariniame mazge turi būti įrengta atskira oro šalinimo sistema. Dėl vandens nuleidimo sistemos trūkumų pažymėtina, kad pareiškėja nedetalizavo, kuriose kamerose ir kokiais laikotarpiais ši sistema tinkamai neveikė. Pažymėtina, kad LVAT laikosi pozicijos, jog neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę (LVAT 2016-09-27 nutartis administracinėje byloje Nr. A2814-520/2016). Nagrinėjamu atveju, pareiškėja nepaaiškino, kokius nepatogumus patyrė dėl sanitarinio mazgo vandens nuleidimo sistemos netinkamo veikimo, kuo pasireiškė patirta neturtinė žala, nenurodė apytikslių laikotarpių, kada sanitarinio mazgo vandens nuleidimo sistema veikė netinkamai. Todėl pareiškėjos teiginiai dėl neturtinės žalos, atsiradusios nesant tinkamam sanitarinio mazgo techniniam įrengimui, atmestini.
Dėl aprūpinimo valymo bei asmens higienos priemonėmis.
Pareiškėja skunde teismui nurodė, kad nebuvo tinkamai aprūpinta patalyne bei asmens higienos priemonėmis. Anot pareiškėjos, jai būnant Lukiškių TI-K, buvo išduodamos dvi paklodės, vienas užvalkalas pagalvei. Be to, vienam mėnesiui buvo išduodamas vienas rulonas tualetinio popieriaus, 50 ml dantų pastos. Tardymo izoliatoriuose laikomų asmenų materialinį aprūpinimą reglamentuoja Vyrų ir moterų, laikomų tardymo izoliatoriuose, ir nuteistųjų, atliekančių arešto bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normos, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymu Nr. 1R-139. Minėtų normų 7 punkte įtvirtinta, kad suimtiesiems kas mėnesį išduodama dantų pasta (50 ml). Minėtame teisės akte pateiktoje lentelėje įtvirtinta, kad moteriai išduodami du rulonai tualetinio popieriaus vienam mėnesiui, du užvalkalai pagalvei bei keturios paklodės vieniems metams. Iš pateikto teisinio reglamentavimo ir pareiškėjos paaiškinimų matyti, kad pareiškėja buvo tinkamai aprūpinta patalyne bei dantų pasta, tačiau jai nebuvo išduodamas numatytas kiekis tualetinio popieriaus. 4 to paties teisės akto punkte nustatyta, kad priemonės indams plauti į kameras išduodamos pagal jų vartojimo instrukcijose nurodytas normas. Pareiškėja teigė, kad priemonės indams plauti nebuvo išduodamos. Atsakovės atstovas nepateikė jokių paaiškinimų ar įrodymų paneigiančių šią aplinkybę, todėl ji vertintina pareiškėjos naudai ir pripažintina, kad buvo pažeistos jos teisės į aprūpinimą indų plovimo priemonėmis.
Anot pareiškėjos, Lukiškių TI-K administracija išdavė jai šluotą be koto, kas sudarė kliūtis valyti grindis po lova. HN 134:2015 37 punkte įtvirtinta, kad patalpoms, kurias pagal laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės vidaus tvarkos taisykles valo patys jose laikomi asmenys, turi būti skirtos valymo priemonės (šepetys grindims, šluostė, šiukšlių semtuvėlis, kibiras, valikliai). Pareiškėja neteigė, kad valymo priemonės nebuvo išduodamos. Jos apibūdinti nepatogumai dėl apsunkinto grindų, esančių po lova, valymo, nelaikytini pakankamai intensyviais, o nurodytos aplinkybės nelaikytinos sunkiai įveikiama kliūtimi.
Anot pareiškėjos, Lukiškių TI-K jai išduota patalynė sukeldavo alerginę reakciją. Pažymėtina, kad pagal Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 2 dalį, kiekvienam suimtajam nemokamai suteikiama atskira miegamoji vieta ir patalynė. Suimtieji gali naudotis savo patalyne (išskyrus antklodę, čiužinį ir pagalvę), jeigu to pageidauja. Taip pat Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009-06-01 įsakymu Nr. 1R-172 (toliau – Vidaus tvarkos taisyklės), 83 punkte (2012-03-09 įsakymo Nr. 1R-69 redakcija) įtvirtinta, kad suimtiesiems leidžiama naudotis sutuoktinio, sugyventinio arba artimųjų giminaičių perduota patalyne (išskyrus pagalvę, čiužinį ir antklodę), jeigu suimtasis raštu atsisako Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 2 dalyje nurodytos patalynės. Byloje nėra duomenų ar pareiškėjos paaiškinimų, susijusių su šios teisės įgyvendinimu. Taip pat nėra duomenų, kad Lukiškių TI-K administracija būtų nepaisiusi tokio pareiškėjos prašymo. Todėl nėra pagrindo konstatuoti neteisėtų Lukiškių TI-K administracijos veiksmų.
Dėl drabužių bei patalynės skalbimo ir dezinfekcijos.
Neturtinę žalą pareiškėja taip pat kildino iš aplinkybių, susijusių su minkštojo inventoriaus dezinfekavimu bei drabužių skalbimu. Vidaus tvarkos taisyklių 107 punkte nustatyta, kad ne rečiau kaip kartą per savaitę suimtiesiems suteikiama galimybė gauti išskalbtą patalynę ir apatinius drabužius. Iš pateikto teisinio reguliavimo matyti, kad suimtiesiems užtikrinama teisė į nemokamą apatinių drabužių skalbimą, tuo tarpu pareiškėja skunde teismui abstrakčiai nurodė, kad rūbai pagal prašymą skalbiami kartą į du mėnesius. Teisės aktai nenumato reikalavimų, susijusių su viršutinių drabužių skalbimo periodiškumu. Iš pareiškėjos paaiškinimų matyti, kad viršutinių drabužių skalbimas Lukiškių TI-K yra organizuojamas. Todėl nėra pagrindo konstatuoti pareiškėjos teisės pažeidimo, susijusio su viršutinių drabužių skalbimo organizavimu.
Dėl minkštojo inventoriaus pareiškėja paaiškino, kad Lukiškių TI-K asmenims išduodamas nedezinfekuotas minkštasis inventorius, kuriame dažnai pasitaikydavo parazitų. HN 134:2015 42 punkte nustatyta, kad draudžiama laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomų asmenų nedezinfekuotą, neišskalbtą (neišvalytą) čiužinį, pagalvę, antklodę ir neskalbtus lovos skalbinius perduoti kitiems asmenims. Atsakovės atstovas nepateikė duomenų, paneigiančių pareiškėjos nurodytas aplinkybes dėl parazitų minkštajame inventoriuje, todėl negalima besąlygiškai konstatuoti, kad Lukiškių TI-K administracija užtikrino tinkamą minkštojo inventoriaus valymą. Į šią aplinkybę bus atsižvelgiama, vertinant pareiškėjai padarytą neturtinę žalą.
Dėl kamerų įrengimo.
Pareiškėja neturtinę žalą kildino iš nepatogumų, patirtų dėl nepakankamo baldų įrengimo. Konkrečiai nurodė, kad Lukiškių TI-K kamerose įrengtos dviaukštės lovos be kopėtėlių, vieno stalo nepakanka visiems laikomiems asmenims susėdus pavalgyti, spintelėse nėra pakankamai vietos susidėti asmeniniams daiktams bei drabužiams, o kadangi spintelė maistui įrengta virš radiatoriaus, maistas džiūdavo. Taip pat nurodė, kad kabelinės televizijos kabelis yra trijų metrų aukštyje, kas sudarydavo kliūtis juo naudotis. Vadovaujantis Tardymo izoliatorių eksploatavimo taisyklėmis, tardymo izoliatorių kamerose turi būti įrengtos pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai), po lova gali būti įrengiama dėžė asmeniniams daiktams sudėti (14.6 papunktis); viena spintelė arba sieninė lentyna dviem suimtiesiems knygoms ir daiktams susidėti (14.7 papunktis); spintelė arba lentyna maisto produktams laikyti (14.8 papunktis). Kaip jau buvo minėta, LVAT laikosi pozicijos, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Nagrinėjamu atveju, pareiškėja neneigė, kad kamerose buvo įrengtas stalas, lovos, spintelės bei lentynos. Todėl jos patirti nepatogumai, atsiradę dėl nepakankamo baldų kiekio, nelaikytini pakankamai intensyviais, galinčiais būti pagrindu neturtinei žalai konstatuoti. Taip pat aplinkybės, kad dėl spintelės įrengimo virš radiatoriaus maistas džiūdavo, lovos buvo be kopėtėlių ir, kad buvo sudėtinga pasiekti kabelinės televizijos kabelį, nelaikytinos sunkiai apeinamomis kliūtimis. Pareiškėja nenurodė, kad neturėjo galimybės maisto laikyti kitur, kad dėl sveikatos būklės ar kitų aplinkybių patyrė sunkumus, lipdama į antrą lovos aukštą. Todėl atmestini jos teiginiai, susiję su neturtine žala, atsiradusia dėl netinkamo baldų įrengimo Lukiškių TI-K kamerose.
Dėl kamerų būklės.
Pareiškėja paaiškino, kad Lukiškių TI-K kameros buvo avarinės būklės, jose nebuvo vykdoma dezinfekcija, nebuvo galimybių išvalyti tarp lango ir grotų esančių šiukšlių. Kaip jau buvo minėta, pareiškėja privalo pateikti detalų kalinimo sąlygų apibūdinimą, o laisvės atėmimo vietos administracija įrodymus, paneigiančius šias aplinkybes. Nagrinėjamu atveju, pareiškėja abstrakčiai nurodė, kad kameros yra avarinės būklės, detalesnių paaiškinimų nepateikė. Atsakovės atstovas nurodė, kad kamerose remontas yra atliekamas pagal poreikį. Byloje esančioje Lukiškių TI-K ūkio skyriaus 2016-03-21 pažymoje Nr. 24-3024 (b. l. 19) nurodyta, kad nebuvo Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų apie kamerų, kuriose buvo laikoma pareiškėja, būklę.
LVAT laikosi pozicijos, kad nors atsakovas ir nepateikia įrodymų apie atliktų patikrinimų rezultatus kamerose, kuriose tuo metu buvo pareiškėjas, pažymėtina, kad pareiškėjui ar kitam asmeniui dėl laikymo sąlygų nesiskundus, jis tokių įrodymų (patikrinimo aktų ar pan.) ir negali pateikti (LVAT 2015-12-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A2446-624/2015). Nagrinėjamu atveju, vien pareiškėjos abstraktus teiginys dėl avarinės kameros būklės, nėra pakankamas įvertinti, ar tokie veiksniai gali būti pagrindu neturtinei žalai konstatuoti.
Aiškindama aplinkybes dėl kamerų dezinfekavimo, pareiškėja nurodė, kad per ilgą laiką, kurį praleido Lukiškių TI-K, nematė, kad būtų atliekami dezinfekavimo darbai. Vidaus tvarkos taisyklių 108 punkte įtvirtinta, jog tardymo izoliatorių administracija privalo užtikrinti, kad periodiškai būtų dezinfekuojamos gyvenamosios, komunalinės ir buitinės patalpos. Nagrinėjamu atveju, pareiškėja Lukiškių TI-K buvo laikoma su pertraukomis. Ilgiausias laikotarpis, kurį pareiškėja praleido vienoje kameroje, buvo 24 dienos (nuo 2015-12-21 iki 2016-01-13 laikoma kameroje Nr. 416). Teismo vertinimu, vien aplinkybė, kad minėtu laikotarpiu pareiškėja nematė dezinfekcijos darbų, neįrodo, kad šie darbai nebuvo periodiškai atliekami. Dėl susidariusių kliūčių išvalyti tarp lango ir grotų esančias šiukšles, pažymėtina, kad patys nuteistieji ir suimtieji yra atsakingi už kamerų valymą ir tvarką. Nagrinėjamu atveju, nėra nustatyta, kad pareiškėja būtų kreipusis į Lukiškių TI-K administraciją, prašydama išduoti tinkamas priemones tarp lango ir grotų esančioms šiukšlėms pašalinti. Todėl atmestini pareiškėjos teiginiai dėl dezinfekavimo darbų neatlikimo bei kliūčių išvalyti tarp grotų ir lango esančias šiukšles.
Anot pareiškėjos, Lukiškių TI-K kamerose nebuvo užtikrinamas pakankamas natūralus apšvietimas, o dirbtinis apšvietimas nakties metu sukeldavo irzlumą. Paaiškino, kad natūralų apšvietimą ribojo lauko pusėje esantis metalinis tinklas. Tardymo izoliatorių eksploatavimo taisyklių 14.1 papunktyje nustatyta, kad kamerose turi būti įrengiamas langas, užtikrinantis natūralios dienos šviesos patekimą. Lango angoje įstatomos metalinės grotos. Lango stiklas gali būti aptrauktas metaliniu tinklu arba apsaugine plėvele. Pareiškėja neteigė, kad kamerose visiškai nebuvo sudaromos sąlygos natūraliai šviesai patekti, o iš pateikto teisinio reglamentavimo matyti, kad teisės aktai leidžia kamerų lango stiklo apsaugai naudoti metalinį tinklą. Todėl nėra pagrindo konstatuoti pažeidimus, susijusius su natūraliu apšvietimu Lukiškių TI-K kamerose.
Dėl pareiškėjos argumentų, susijusių su naktiniu apšvietimu, pažymėtina, kad Tardymo izoliatorių eksploatavimo taisyklių 14.3 papunktyje įtvirtintas reikalavimas įrengti dieninį ir naktinį elektros apšvietimą. Be to, Suėmimo vykdymo įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintas vienas iš suėmimo vykdymo režimo reikalavimų – nuolatinė asmenų, laikomų tardymo izoliatoriuose, priežiūra. Teismo vertinimu, naktinis apšvietimas yra būtinas užtikrinti minėtą suėmimo vykdymo rėžimo reikalavimą. Todėl atmestini pareiškėjos teiginiai dėl neteisėtų veiksmų, susijusių su naktiniu apšvietimu.
Anot pareiškėjos, Lukiškių TI-K kamerose viršijama leistina drėgmės norma. HN 134:2015 16 punkte nustatyta, kad gyvenamosiose patalpose santykinė oro drėgmė gali būti nuo 35 proc. iki 65 proc. Kaip jau buvo minėta, atsakovės atstovas neturėjo ginčui aktualių Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų, todėl negalėjo jų pateikti teismui. Nagrinėjamu atveju, vertinant pareiškėjai galimai padarytą neturtinę žalą, svarbu atsižvelgti į jos buvimo Lukiškių TI-K laikotarpius. Byloje nustatyta, kad pareiškėja Lukiškių TI-K buvo laikoma keturis kartus. Laikotarpiai, kuriais ji buvo laikoma, sudarė 23 dienas (nuo 2015-11-17 iki 2015-12-09), 31 dieną (nuo 2015-12-15 iki 2016-01-14), 7 dienas (nuo 2016-01-21 iki 2016-01-28) ir 18 dienų (nuo 2016-02-04 iki 2016-02-22). Be to, byloje nėra duomenų apie galimai atsiradusius pareiškėjos sveikatos sutrikimus. Teismo vertinimu, pareiškėjos Lukiškių TI-K praleisti neilgi laikotarpiai nesudaro pagrindo konstatuoti neturtinės žalos, atsiradusios dėl galimo drėgmės normų pažeidimo.
Dėl kalinamų asmenų maitinimo.
Pareiškėja skunde nurodė, kad Lukiškių TI-K duodami maisto daviniai, neužtikrinantys reikiamo kalorijų kiekio, o laisvėje esantiems asmenims neleidžiama perduoti maisto pareiškėjai. Paaiškino, kad maistas neatitinka pareiškėjos, kaip sportuojančio asmens, kalorijų poreikių. Suimtųjų ir nuteistųjų mitybą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-01-09 nutarimas Nr. 14 „Dėl fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002-09-23 įsakymas Nr. 253 „Dėl skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių ir paros maitinimo išlaidų normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ ir Kalėjimų departamento direktoriaus 2006-05-02 įsakymas Nr. 4/07-117 „Dėl Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių patvirtinimo“, Kalėjimų departamento direktoriaus 2014-03-28 įsakymas Nr. V-138 „Dėl valgiaraščių asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“. Minėto Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymo „Dėl valgiaraščių asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ 1 punkte nustatytos valgiaraščių rūšys. Šios rūšys yra išskirtos, atsižvelgiant į kalinamų asmenų lytį, į tai, ar asmuo dirba, į amžių, į nėštumą. Taip pat yra išskirti atskiri valgiaraščiai vegetarams. Tuo tarpu Vyriausybės nutarime „Dėl fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ nustatytos fiziologinės maistinių medžiagų ir kalorijų normos kalinamam asmeniui atsižvelgiant į minėtus kriterijus. Iš šių teisės aktų darytina išvada, kad kalinamiems asmenims maitinimas organizuojamas neatsižvelgiant į tai, ar asmuo užsiima sportu. Pažymėtina, kad pareiškėja nepateikė jokio detalesnio teikiamo maisto apibūdinimo, o tik abstrakčiai nurodė spėjamą kalorijų kiekį. Byloje nėra duomenų ar pareiškėjos paaiškinimų, jog dėl netinkamo maitinimo buvo pablogėjusi jos sveikata. Todėl nėra pagrindo konstatuoti Lukiškių TI-K administracijos neteisėtų veiksmų, susijusių su maitinimo organizavimu.
Dėl rėžimo reikalavimų.
Neturtinę žalą pareiškėja taip pat kildino iš elektros tiekimo Lukiškių TI-K kamerose ribojimo, kas neleido nakties metu naudotis elektros prietaisais. Suėmimo vykdymo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtinta viena iš suėmimo vykdymo režimo užtikrinimo priemonių – dienotvarkė. To paties teisės akto 6 dalyje nustatyta, kad suimtųjų dienotvarkėje privalo būti numatytas darbo, poilsio, buvimo gryname ore, mokymosi, socialinėms ir psichologinėms programoms skirtas laikas. Atsakovės atstovas nurodė, kad Lukiškių TI-K nustatytas nepertraukiamo miego rėžimas nuo 22.00 val. iki 6.00 val. Todėl nesudarymas galimybės naudotis elektros prietaisais minėtu laiku atitinka nustatytą rėžimą ir nelaikytinas pareiškėjos teisių pažeidimu.
Dėl pareiškėjos teiginio, kad būdama Lukiškių TI-K, ji galėjo tik 1 val. per dieną pasivaikščioti gryname ore, būtina atkreipti dėmesį, kad Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą (CPT) antrajame bendrajame pranešime Nr. CPT/Inf (92)3, priešingai, nei tvirtina pareiškėja, 8 valandų ar ilgesnis laikotarpis rekomenduojamas ne kardomojo kalinimo įstaigose laikomų asmenų pasivaikščiojimams lauke, o būtent jų užimtumui atitinkamomis veiklomis ne jų kamerose (angl. outside their cells). Tuo tarpu, Suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta suimtųjų teisė kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore. Iš pareiškėjos paaiškinimų matyti, kad šios nuostatos buvo tinkamai laikomasi.
Dėl kitų kalinimo sąlygų.
Pareiškėja neturtinę žalą kildino iš aplinkybės, kad jai buvo suteikiama galimybė vieną kartą į savaitę išsimaudyti po dušu ir iš dušo būklės. Anot pareiškėjos, duše vienu metu maudosi nuo vieno iki šešių asmenų, o yra įrengti vienas arba du purkštuvai. HN 134:2015 44 punkte įtvirtinta, kad laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše. Pažymėtina, kad pareiškėja nenurodė, kiek kartų jai tekę maudantis po dušu dalintis vienu purkštuvu su kitu asmeniu. Be to, iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėja Lukiškių TI-K nebuvo laikoma ilgais laikotarpiais (nuo 2015-11-17 iki 2015-12-09, t. y. 23 dienas, nuo 2015-12-15 iki 2016-01-14, t. y. 31 dieną, nuo 2016-01-21 iki 2016-01-28, t. y. 7 dienas ir nuo 2016-02-04 iki 2016-02-22, t. y. 18 dienų). Todėl negalima konstatuoti, kad šiais laikotarpiais pareiškėjai galėjo būti padaryta neturtinė žala dėl to, kad ji buvo priversta dalintis dušo purkštuvu su kitu asmeniu. Iš pareiškėjos argumentų matyti, kad Lukiškių TI-K administracija tinkamai organizavo asmenų maudymąsi po dušu.
Anot pareiškėjos, jos buvimo Lukiškių TI-K metu buvo graužikų. Atsakovės atstovas nurodė, kad Lukiškių TI-K yra vykdomi dezinfekcijos, dezinsekcijos ir deratizacijos darbai. HN 134:2015 20 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje neturi būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų. Laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei, nustačius nariuotakojų ar (ir) graužikų buvimo pėdsakus, – jų naikinimas teisės aktų nustatyta tvarka. Iš bylos medžiagos matyti, kad Lukiškių TI-K administracija imasi priemonių kenkėjams naikinti, būtent sudaromos sutartys su šia veikla besiverčiančiais juridiniais asmenimis (b. l. 20–27). Todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad Kalėjimo administracija nesiima veiksmų užtikrinti tinkamos patalpų priežiūros ir kenkėjų kontrolės.
Pareiškėja taip pat teigė, jog Lukiškių TI-K yra naudojamas asbestas, kurio naudojimas yra uždraustas. Lukiškių TI-K atsiliepime nurodė, kad asbestas Lukiškių TI-K nėra naudojamas. Pareiškėja nepaaiškino, kokiu būdu nustatė galimą asbesto buvimą Lukiškių TI-K konstrukcijose, taip pat nepateikė paaiškinimų apie jos sveikatai padarytą žalą, todėl teiginiai dėl asbesto sukeltos žalos atmestini kaip nepagrįsti.
Pareiškėja nurodė, kad dėl sumontuotų lovų nebuvo galimybės prieiti prie lango. Byloje pateiktoje minėtoje Lukiškių TI-K ūkio skyriaus 2016-03-21 pažymoje Nr. 24-3024 (b. l. 19) nurodyta, kad visos kameros vėdinamos natūraliai per langus. Pareiškėja nepateikė jokių detalesnių paaiškinimų dėl dviaukštės lovos įrengimo, kliudančio prieiti prie lango. Taip pat iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėja ilgą laiką buvo laikoma itin didelio ploto kamerose, todėl kritiškai vertintini jos teiginiai, kad visose kamerose prie visų langų buvo sudėtinga prieiti dėl šalia jų įrengtų lovų.
Apibendrinant tai, kas išdėstyta, byloje nustatyta, kad Lukiškių TI-K administracija pažeidė pareiškėjos teisę į privatumą naudojantis sanitariniu mazgu, teisę gauti reikiamą tualetinio popieriaus ir skysčio indams plauti kiekį. Taip pat nustatyti pažeidimai, susiję su minkštojo inventoriaus valymu. Todėl pripažintina, kad ji patyrė neigiamus išgyvenimus. Pareiškėja nenurodė konkrečios žalos, atsiradusios jos sveikatai, neapibūdino jokių kitų veiksnių, leidžiančių spręsti apie faktiškai atsiradusią neturtinę žalą. Pažymėtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003-11-06 sprendimas byloje Meilus prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99). Analogišką praktiką nuosekliai formuoja ir LVAT (LVAT 2008-06-16 sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2012-01-26 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, 2016-08-25 nutartis administracinėje byloje Nr. A575-836/2016). Nagrinėjamu atveju, įvertinus padarytų pažeidimų pobūdį ir trukmę, atsižvelgus į tai, kad pareiškėja Lukiškių TI-K buvo laikoma keturis kartus, neilgais laikotarpiais, teismas, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, daro išvadą, kad pareiškėjos teisių pažeidimo pripažinimas gali būti laikoma tinkama satisfakcija.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendė:
Pareiškėjos V. S. skundą tenkinti iš dalies.
Pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjos V. S. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas.
Pareiškėjos V. S. reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.
Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.