Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 18 d. nutarties A. B. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. B. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2017 m. gegužės 17 d. nutarimu patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad jis 2017 m. balandžio 13 d., apie 16.40 val., vairuodamas transporto priemonę lenkė vietoje, kurioje pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą pažeisdamas kelių eismo taisyklių reikalavimus. Atlikdamas lenkimo manevrą, vairuotojas išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir lenkė kitas transporto priemones važiuojančias ta pačia važiavimo kryptimi, kirsdamas ištisinę ženklinimo liniją ir pažeisdamas kelio ženklo Nr. 325 (lenkti draudžiama) reikalavimus. A. B. už nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės nusižengimo kodekso (toliau – ANK ) 420 straipsnio 1 dalyje padarymą skirta 170 Eur bauda su specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams. Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 18 d. nutartimi atmestas A. B. apeliacinis skundas, kuriame jis prašė sušvelninti paskirtą nuobaudą, konstatuojant, kad administracinė nuobauda adekvati padarytam pažeidimui.Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. B. skundžia Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 18 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir priimti naują nutartį – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2017 m. gegužės 17 d. nutarimą pakeisti, taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Skunde apeliantas nurodo, kad teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, nes sprendimą teismas grindė ne įrodymais, o prielaidomis, tinkamai neišnagrinėjo skundo, pasisakė tik dėl veikos kvalifikavimo, kurio jis net neginčija, tačiau visiškai nevertino argumentų dėl ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymo. Apelianto teigimu, teismo išvados, kad jo veiksmais, neleistinai manevruojant, buvo sukelta pavojinga situacija, yra nepagrįstos, nes tokių išvadų nepatvirtina byloje esantys įrodymai. Skunde apeliantas nurodo, kad nuo pažeidimo padarymo momento prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir dėl pažeidimo nuoširdžiai gailisi, padėjo pažeidimą išaiškinti, kas yra jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, pažeidimo padarymo metu neturėjo galiojančių administracinių nuobaudų, anksčiau nėra baustas už analogišką pažeidimą ar šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, save laiko drausmingu vairuotoju, piktybiškai nepažeidinėjančiu taisyklių, yra neteistas, charakterizuojamas išimtinai teigiamai, padarytas pažeidimas savo pobūdžiu nėra šiurkštus, keliantis ypatingą pavojų ar grėsmes aplinkiniams, jokių pasekmių nesukėlė, todėl atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, apelianto asmenybę bei atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į tai, kad nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, apeliantas mano, kad jam paskirta administracinio poveikio priemonė net ir minimaliam straipsnio sankcijoje numatytam laikotarpiui, yra per griežta, siekiant ANK 22 straipsnyje numatytų tikslų.Kadangi dirba Biržų priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje, budinčios pamainos ugniagesiu gelbėtoju, vairuoja ugniagesybos, gelbėjimo transporto priemones, todėl teisė vairuoti transporto priemones apeliantui būtina darbinėms funkcijos vykdyti. Netekus teisės vairuoti dėl tarnybos specifikos Biržų PGT 2-oje budinčioje pamainoje bus sudėtinga užtikrinti pamainos nuolatinę parengtį, todėl apeliantas neteks ir darbo (Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos statuto 62 straipsnio 1 dalies 15 punktas).Apeliantas taip pat nurodo, kad yra ūkininkas, bet negauna didelių pajamų iš ūkio, todėl neturi galimybės samdyti ūkiui darbuotojų. Visus su ūkio veikla susijusius darbus atlieka pats asmeniškai, be to, šeimoje augina nepilnametę dukrą.Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas apelianto skundą, visų šių aukščiau nurodytų aplinkybių nevertino, todėl yra pagrindas teigti, jog teismas netinkamai išnagrinėjo skundą, nes nepasisakė dėl esminių pareiškėjo skundo argumentų ir motyvų, be to šališkai deklaratyviai vertino aplinkybes, kurių nebuvo nustatyta bylą sprendžiant policijos pareigūnei.Atsiliepime į A. B. apeliacinį skundą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus viršininkas nurodo, kad su apeliacinio skundo motyvais nesutinka ir prašo jo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. B. skundas atmestinas.Galimybę paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti numato ANK 34 straipsnio 5 dalis. Toks sprendimas priimamas įvertinus padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais. Savo esme ANK 34 straipsnio 5 dalis atitinka iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusio Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 30¹ straipsnį. Teismų praktikoje buvo laikomasi pozicijos, jog ATPK 30¹ straipsnio nuostatos gali būti taikomos tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybes, rodančias, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Įtvirtinus analogišką nuostatą naujajame ANK, nėra pagrindo spręsti, kad šia nuostata siekiama kitokių tikslų nei ATPK 30¹ straipsnyje – sudaryti galimybę teismui ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančiai institucijai (pareigūnui) išskirtiniais atvejais paskirti administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui švelnesnę administracinę nuobaudą, nei numatyta straipsnio sankcijoje, arba jos visai neskirti. Sprendžiant dėl A. B. paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo, atsižvelgtina į tai, kad su padarytu Kelių eismo taisyklių pažeidimu jis sutiko ir gailėjosi, kas turėjo būti pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių pagrįstai nenustatyta. A. B. padarytas administracinis nusižengimas yra pavojingas, nes dažnai dėl būtent tokių Kelių eismo taisyklių pažeidimų kyla skaudžiausias pasekmes turintys eismo įvykiai. Nors apeliantas teigia niekam pavojaus nesukėlęs, bet pats pažeidimas – išvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą ir kitų transporto priemonių lenkimas draudžiamoje vietoje – savo esme yra pavojingas. A. B. galiojančių administracinių nuobaudų neturi, darbovietės charakterizuojamas teigiamai, todėl, atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad jam paskirta teisinga administracinė nuobauda – minimali straipsnio sankcijoje numatyta bauda bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas minimaliam straipsnio sankcijoje numatytam terminui. Apygardos teismo vertinimu, atsižvelgiant į apelianto skunde nurodomas aplinkybes, skirti švelnesnės nuobaudos taikant ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas nėra pagrindo. Išskirtinėmis aplinkybėmis nelaikytina tai, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas sukelia didelius nepatogumus darbinėje veikloje. Kiekvienos teisinės sankcijos pritaikymas reiškia tam tikrų suvaržymų ir negatyvių pasekmių atsiradimą asmeniui, kuriam ta sankcija skiriama. Apeliantas turėjo numatyti ir įvertinti galimas savo priešingo teisei elgesio pasekmes dar prieš darydamas pažeidimą, todėl, padaręs jį, privalo prisiimti neigiamas tokio elgesio pasekmes.Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, apygardos teismas pritaria apylinkės teismo išvadai, jog už padarytą administracinį teisės pažeidimą paskyrus baudą ir papildomą nuobaudą – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, gali būti pasiekti administracinės nuobaudos tikslai. Teismo įsitikinimu, tokia nuobauda, paskirta kartu su bauda, laikytina proporcinga padarytam administraciniam teisės pažeidimui, atitinkanti nubaustojo asmenybę ir pakankama, kad būtų įgyvendinti administracinės nuobaudos tikslai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Palikti Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 18 d. nutartį nepakeistą ir A. B. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.