- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-12-27
- Bylos Nr.
- 2-793-287/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-58-3-00565-2012-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rima Razumienė
- Atsakovas
- Pakruojo ūkininkų
Pakruojo rajono apylinkės teismo teisėja Rima Razumienė, sekretoriaujant Janinai Juozaitienei, dalyvaujant ieškovo atstovei O. P., atsakovo atstovui advokatui R. D.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutuojančios UAB „A. V. ir komanda“, atstovaujamos bankroto administratorės O. P., ieškinį atsakovui Pakruojo ūkininkų kredito unijai dėl pajaus grąžinimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovo atstovė O. P. ieškinį palaikė visa apimtimi ir teismo posėdyje paaiškino, kad 2012 m. kovo 30 d. Šiaulių apygardos teismas iškėlė bankroto bylą UAB „A. V. ir komanda“ ir ji buvo paskirta bankroto administratoriumi. Remdamasi Lietuvos Respublikos Įmonių Bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalimi, ji patikrino įmonės dokumentus ir patikrinusi nustatė, kad 2011 m. birželio 1 d. Pakruojo ūkininkų kredito unija iš UAB „A. V. ir komanda“ į savo sąskaitą nurašė 22100 litų ir 1000 litų pajaus, iš viso nurašė 23100 litų. Pajus yra nurašytas, suteikiant paskolą, ir ji mano, kad tas pajus - 23100 litų yra UAB „A. V. ir komanda“ turtas. Kredito unija yra kaip debitorius ir privalo debitorinį įsiskolinimą grąžinti į įmonės sąskaitą, be to, pasibaigus narystei, pajinis įnašas turi būti grąžinamas. 2012 m. gegužės 28 d. ji išsiuntė Pakruojo kredito unijai pranešimą dėl pajaus grąžinimo, nurodė grąžinimo terminą iki birželio 10 d. 2012 m. gegužės 31 d. gavo iš Pakruojo ūkininkų kredito unijos atsakymą, kad pajus nebus pervestas į BUAB „A. V. ir komanda“ atsiskaitomąją sąskaitą, remiantis 2008 m. birželio 17 d. Kredito Unijų įstatymo 39 straipsnio 3 punktu. Nurodo, kad šiuo metu galioja Kredito Unijų įstatymas 2011 m. gruodžio 22 d. Šio įstatymo 15 straipsnio 4 dalis nurodo, kad narystė Kredito unijoje pasibaigia, kai Kredito unijos narys, juridinis asmuo reorganizuojamas arba likviduojamas. Šiuo metu BUAB „A. V. ir komanda“ yra bankrutavusi ir likviduojama dėl bankroto. Todėl bankroto administratorius, atstovaudamas juridinį asmenį, šiuo įspėjimu pranešė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Bankroto Įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 3 punktu, kuris nurodo, kad draudžiama vykdyti visas prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, ir prašė grąžinti šiuo pagrindu pajinį įnašą 23100 litų, kuris yra bankrutuojančios įmonės turtas. Kadangi Pakruojo kredito unija negrąžino pajaus gera valia, todėl ji kreipėsi į teismą. Mano, kad Pakruojo kredito unija privalo grąžinti 23100 litų pajų, taip pat pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.258 straipsnio 7 dalį privalo mokėti palūkanas nuo pajų vertės ir skaičiuojamas nuo prievolės neįvykdymo momento, tai yra, nuo 2012 m. birželio 11 dienos iki ieškinio pateikimo teismui ir yra paskaičiuota, kad šiuo atveju turi sumokėti 498,96 litų palūkanų. Taip pat prašo priteisti 6 procentus palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kredito unija nurodo, kad bankroto administratorius per Bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 4 punkte nustatytą terminą, tai yra, 30 dienų, turi pranešti suinteresuotiems asmenims apie priimtą sprendimą toliau vykdyti įmonės sutartis, tačiau ji mano, kad čia nėra sutartiniai santykiai, čia yra įmonės turtas nuskaitytas ir, be to, apie bankroto bylos iškėlimą buvo pranešta visiems žinomiems kreditoriams ir tuo pačiu Kredito unijai buvo išsiųstas raštu pranešimas, kada iškelta bankroto byla, iki kada privalo pateikti kreditoriai kreditorinius reikalavimus. Bankroto administratorius nepraleido termino ir laiku jau gegužės mėnesį pateikė pranešimą dėl debitorinio įsiskolinimo ir jo grąžinimo termino. Šiuo atveju UAB „A. V. ir komanda“ yra juridinis asmuo ir ne laisva valia įnešė pajų, pajus buvo nuskaitytas, suteikiant paskolą, tačiau tai yra įmonės turtas ir jis negali priklausyti Kredito unijai nuosavybės teise. Kad pajinis įnašas buvo įneštas ne laisva valia, ji remiasi prie ieškinio pateiktu bankiniu išrašu. Jokio sutikimo įmonės dokumentuose ji nerado, tokio sutikimo nepateikė ir Kredito unija. Kad pinigai buvo įmokėti Kredito unijos atsiliepime nurodytomis datomis, tokių duomenų ji neturi. Nežino ir negali paaiškinti, kad jeigu be įmonės sutikimo nuo sąskaitos buvo nurašyti šie pinigai, kodėl įmonė dėl to nereiškė jokių pretenzijų. Ji jokių dokumentų iš Kredito unijos nereikalavo, todėl kad mano, jog tai yra paties atsakovo – Kredito unijos pareiga pateikti reikiamus dokumentus, kurių nėra „A. V. ir komanda“ įmonės dokumentuose. Vadovaudamasi Bankroto Įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 4 punktu ir 17 straipsnio 1 ir 2 dalimis, kad nebevykdys su Kredito unija sudarytų sandorių, ji mano, kad pranešė kredito unijai tinkamai, nes visiems žinomiems kreditoriams apie iškeltą bankroto bylą ir apie tai, iki kada jie privalo pateikti kreditorinius reikalavimus, buvo pranešta.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas advokatas R. D. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir teismo posėdyje paaiškino, kad jų pateiktame atsiliepime į ieškinį, viskas yra išdėstyta, todėl iš esmės šitų faktinių aplinkybių ir argumentų nekartos. Ieškinyje ieškovas teigdamas, kad Kredito unija be ieškovo sutikimo nurašė į sąskaitą pajus, privalėjo pateikti įrodymus arba išsireikalauti juos iš Kredito unijos. Ieškovas remiasi tais dokumentais, kuriuos rado bankrutuojančios įmonės buhalteriniuose dokumentuose ir bankroto administratorius nepasinaudojo teise gauti visų dokumentų iš Kredito unijos. Tuo labiau, kad Kredito unija nurodė, kad pajiniai įnašai yra įnešti. Nori atkreipti teismo dėmesį, kad nėra ginčo ar tie pajiniai įnašai nurašyti, ar įnešti. Yra ginčas dėl pajų grąžinimo. Kredito unijų įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 39 straipsnio 1 dalis aiškiai nusako, kad Kredito unijos pajinį kapitalą sudarantys Kredito unijos narių pajiniai įnašai yra ir priklauso nuosavybės teise Kredito unijai ir sudaro jos nuosavo kapitalo dalį. Įstatymas neskiria nei privalomo pajaus, nei papildomo pajaus. Minėti pajiniai įnašai, tai yra, 1000 litų yra minimalus pajinis įnašas ir yra įneštas 2003 m. spalio 13 dieną, o kiti papildomi pajiniai įnašai įnešti kitomis datomis, tai yra dėl to, kad bankrutuojanti įmonė ėmė paskolas ir Kredito unija vadovaudamasi 47 straipsnio 1 dalimi turėjo iš esmės suformuoti 10 procentų pajinį įnašą nuo paskolos sumos. Tai reiškia, kad jeigu asmuo turi 1000 litų pajinio įnašo jis gali imti 10000 litų paskolą, jeigu nori imti didesnę, tai turi proporcingai įnešti didesnę pinigų sumą pajiniam įnašui padidinti. Byloje ieškovai nenuginčijo aplinkybės ir neginčijo, kad būtent tie pajiniai įnašai nebuvo įnešti ir kad jų neįnešė pati bankrutuojanti įmonė. Reikalavimo teisė, nustatyta 14 straipsnio 1 dalies 10 punkte, yra susijusi su unijos nario pasibaigimo narystėje klausimu ir jai būtent taikomas apribojimas, kuris yra sąlygotas Unijos veiklos specifikos, atsižvelgiant į tai, kad Kredito unijos teikiamos finansinės paslaugos apima skolinimo paslaugų kredito unijos nariams teikimą. Būtent Kredito unijos narių prievolių, kylančių iš paskolos teisinių paslaugų, tinkamas įvykdymas yra užtikrintas įstatyme įtvirtintu disponavimu pajiniu įnašu ar jo dalimi, ne mažesniu už skolinamų pinigų sumą kartu su už ją mokamomis palūkanomis apribojimu, kuris galioja tol, kol grąžinama suma su palūkanomis. Ieškovas remiasi tuo, kad pasibaigė narystė ir turi būti grąžinami pajai. Kredito Unijų įstatymas įtvirtina išieškojimo iš kredito unijos nario pajinio įnašo, kuris yra Kredito unijos nuosavybė, draudimą, išskyrus tuos atvejus, kai skolininkas pasitraukia iš Kredito unijos, tai yra, 39 straipsnio 3 dalis. Pažymi, kad nukreipiant išieškojimą į pajinį įnašą, taikytinos, būtent, įstatymo 47 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos nuostatos. Kas reiškia, kad apsaugant visų kreditorių reikalavimus, pajinis įnašas, kuris priklauso nuosavybės teise, turėtų būti iš esmės paliekamas Kredito unijai ir taip mažinamas kreditorinis reikalavimas. Bankroto Įstatymas nedraudžia tikslinti kreditorinį reikalavimą. Byloje nėra nuginčyta, kad bankrutuojanti įmonė „A. V. ir komanda“ neskolinga Pakruojo kredito unijai, o priešingai ieškovai patvirtino, kad yra skolingi 117937,87 litų. Bankrutuojanti įmonė yra skolinga atsakovui, todėl atsižvelgiant į tas aplinkybes, į Kredito unijos nuostatas dėl pajinių įnašų grąžinimo, jie mano, kad neprivalo atiduoti Kredito unijos nuosavybės ir taip dar didinti dar didesnę galimybę neatgauti skolos. Teismų praktika taip pat šiuo klausimu pasisako vienareikšmiškai, kad pajinis įnašas privalo būti grąžinamas atsižvelgus į skolą, kurią turi bankrutuojanti įmonė ir taip proporcingai gali būti mažinama. Vienintelis atvejis, kada pasisako Apeliacinis teismas, kad pajus turi būti grąžinamas, jeigu iš esmės paskola būtų sugrąžinta ir neturėtų bankrutuojanti įmonė skolų. Bankroto administratorė nėra pranešusi, kad nebevykdys minėtų sutarčių. Byloje apie tai nėra aiškaus įrodymo, nes nėra nedviprasmiškai ir kategoriškai pareikšta, kad nevykdys įsipareigojimų pagal paminėtas sutartis, o minėtų sutarčių sąlygos yra privalomos sutarties šalims, todėl grąžinti pajinį įnašą Kredito unija neturi jokio teisinio pagrindo. Nesutinka su ieškinio reikalavimu ir dėl padidintų palūkanų, kadangi byloje nėra įrodymų, kad tarp Kredito unijos ir ieškovo būtų sudarytas koks nors komercinis sandoris, kuris atitiktų Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytą sąvoką.
Iš Šiaulių apygardos teismo 2012 m. kovo 30 d. nutaries (4-5 b. l.) matyti, kad UAB „A. V. ir komanda“ iškelta bankroto byla, bankroto administartoriumi paskirta O. P.
Iš Šiaulių apygardos teismo 2012 m. liepos 19 d. nutarties (6-7 b. l.) matyti, kad UAB „A. V. ir komanda“ pripažinta bankrutavusia ir jai taikyta likvidavimo procedūra dėl bankroto.
Iš bankroto administratorės O. P. rašto Pakruojo ūkininkų kredito unijai (8 b. l.) matyti, kad ji kreipėsi į uniją, prašydama grąžinti 23100 Lt pajų, pervedant jį į BUAB „A. V. ir komanda“ sąskaitą.
Iš Pakruojo ūkininkų kredito unijos išrašų (9, 10 b. l.) matyti, kad UAB „A. V. ir komanda“ sąskaitų kredito unijoje likučiai 2011 m. birželio 1 d. sudarė atitinkamai – 22100 Lt ir 1000 Lt.
Iš Pakruojo ūkininkų kredito unijos atsakymo bankroto administratorei (11 b. l.) matyti, kad unija atsisakė pervesti pajų į UAB „A. V. ir komanda“ sąskaitą, vadovaujantis Kredito Unijų įstatymo 39 straipsnio 3 punktu.
Iš 2007 m. kovo 16 d. paskolos sutarties Nr. 07-00104 su priedais (26-31 b. l.) matyti, kad Pakruojo ūkininkų kredito unija suteikė 50000 Lt paskolą su 9,50 procentų metine palūkanų norma UAB „A. V. ir komanda“, grąžinant ją iki 2011 m. kovo 25 d., pagal papildomą susitarimą tarp sutarties šalių paskolos grąžinimo terminą pratęsiant iki 2013 m. liepos 12 d.
Iš sąskaitos kreditavimo sutarties Nr. 10-00026, sudarytos tarp Pakruojo ūkininkų kredito unijos ir UAB „A. V. ir komanda“ (32-34 b. l.) matyti, kad kredito unija suteikė UAB „A. V. ir komanda“ 60000 Lt sąskaitos kredito limitą nuo 2010 m. rugpjūčio 16 d. iki 2011 m. rugpjūčio 16 d.
Iš atsiliepimo į ieškinį (23-25 b. l.) matyti, kad UAB „A. V. ir komanda“ pagal 2007 m. kovo 16 d. paskolos sutartį savo sutartinių įsipareigojimų nevykdė ir liko skolinga Pakruojo ūkininkų kredito unijai 14600,80 Lt, o pagal 2010 m. rugpjūčio 16 d. sąskaitos kreditavimo sutartį taip pat įsipareigojimų nevykdė ir liko skolinga 70101,93 Lt.
Iš Pakruojo ūkininkų kredito unijos pateiktų UAB „A. V. ir komanda“ sąskaitos išrašų bei operacinių lapelių (48-55 b. l.) matyti, kad UAB „A. V. ir komanda“ sumokėjo privalomą 1000 Lt pajinį įnašą 2003-10-13, papildomus pajus 4900 Lt sumokėjo 2007-03-16, 2900 Lt sumokėjo 2009-08-20, 10300 Lt sumokėjo 2010-07-09, 6000 Lt sumokėjo 2010-08-27 ir 2010-11-12 einamosios sąskaitos balanse buvo 22100 Lt papildomų pajų. Iš šių dokumentų matyti, kad pajiniai įnašai yra įnešti laisva valia, ant visų operacinių lapelių yra UAB „A. V. ir komanda“ parašai.
Motyvuojamoji dalis
Pagal Kredito unijų įstatymo 39 straipsnį pajiniai įnašai yra kredito unijos nuosavybė, iš jų yra formuojamas kredito unijos kapitalas ir jiems yra taikoma įstatyme numatyta apsauga, nes kredito unijos teisinė forma yra kooperatinė bendrovė ir pajiniai įnašai yra pagrindinis kredito unijos kapitalo formavimo šaltinis. Pagal Kredito unijų įstatymo 2 straipsnio 8 dalį, sumokėdamas pajinį įnašą, asmuo įgyja pajų, kuris kaip vertybinis popierius patvirtina asmens dalyvavimą kredito unijos kapitale su kredito unijos nariui suteikiamomis turtinėmis ir neturtinėmis teisėmis. Papildomi pajai gali būti grąžinami paskolos gavėjui tik tokiu atveju, kada jis pilnai įvykdo prievoles pagal sutartis. Taigi, paskolos grąžinimas ir pajinių įnašų išmokėjimas yra viena paskui kitą einanti sąlyga, todėl neįvykdžius pirmiau einančios sąlygos (negrąžinus paskolos), negalima reikalauti įvykdyti paskiau einančių sąlygų, t. y. grąžinti pajinius įnašus. Nepaisant to, kad pajiniai įnašai nuosavybės teise priklauso kredito unijai, jos narių turimų pajų suteikiamos turtinės teisės apima teisę reikalauti, kad kredito unija grąžintų jų pajinius įnašus ar pajinių įnašų dalį, laikantis Kredito unijų įstatymo 47 straipsnio 3 dalyje nustatyto apribojimo ( KUĮ 14 str. 1 d. 10 p.). Ši turtinė reikalavimo teisė yra susijusi su kredito unijos nario narystės kredito unijoje pasibaigimu ( KUĮ 15 str., 18 str.), o jai taikomas apribojimas yra sąlygotas kredito unijos veiklos specifikos, atsižvelgiant į tai, kad kredito unijos teiktinos finansinės paslaugos apima skolinimo paslaugų kredito unijos nariams teikimą. Kredito unijos narių prievolių, kylančių iš paskolos teisinių santykių, tinkamas įvykdymas yra užtikrintas įstatyme įtvirtintu disponavimo pajiniu įnašu ar jo dalimi, ne mažesne už skolinamą pinigų sumą kartu su už ją mokamomis palūkanomis, apribojimu, kuris galioja tol, kol grąžinama skolinama suma su palūkanomis ( KUĮ 47 str. 3 d.). Todėl kredito unijos narys turi teisę reikalauti grąžinti tik tą jo pajinio įnašo dalį, kuriai netaikomi disponavimo teisės apribojimai, tai yra, dalį, gaunamą iš pajinio įnašo vertės atskaičius negrąžintos paskolos ir palūkanų sumą.
Įmonių bankroto įstatymo 17 straipsnio 1 dalimi bankroto administratoriui suteikiama teisė vykdyti bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus iki bankroto bylos iškėlimo. Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 4 punkte nustatyta, kad jei per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos bankroto administratorius pranešė suinteresuotiems asmenims, kad įmonės sudarytų sutarčių, kurių vykdymo terminas dar nepasibaigė, nevykdys, šios sutartys, (tarp jų nuomos, panaudos), išskyrus darbo sutartis ir sutartis, iš kurių kyla bankrutuojančios įmonės reikalavimo teisės, laikomos pasibaigusiomis, o dėl šios priežasties atsiradę reikalavimai yra tenkinami šio įstatymo 35 straipsnyje nustatyta tvarka. Įmonių bankroto įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administratorius per šio įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 4 punkte nustatytą terminą, t. y. 30 dienų, turi pranešti suinteresuotiems asmenims apie priimtą sprendimą toliau vykdyti įmonės sutartis, sudarytas iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis), o šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 straipsnio 1 dalis). Po bankroto bylos iškėlimo įmonei pradedamas taikyti specialus teisinis režimas, leidžiantis jai nevykdyti kai kurių anksčiau prisiimtų įsipareigojimų. Įmonių bankroto įstatyme nustatyta galimybė nevykdyti anksčiau sudarytos sutarties yra bendrosios taisyklės, pagal kurią visos sudarytos sutartys turi būti vykdomos tinkamai, išimtis. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką konstatuojama, kad pasibaigia tik tos sutartys, apie kurių nevykdymą bankroto administratorius aiškiai ir nedviprasmiškai praneša suinteresuotiems asmenims. Tokiam pranešimui bankroto administratoriui nustatytas 30 dienų terminas, skaičiuojamas nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos. Taip pat konstatuojama, kad Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 4 punkto ir 17 straipsnio 1 dalies reglamentavimu bankroto administratoriui suteikiama tam tikra diskrecijos teisė įstatyme nustatytu terminu apsispręsti, ar bankrutuojanti įmonė vykdys tam tikras anksčiau sudarytas savo sutartis, taip siekiant subalansuoti bankrutuojančios įmonės ir kitos sutarties šalies ekonominius interesus, siekiant apsaugoti kitos sutarties šalies teises, todėl administratoriui apsisprendžiant dėl tolesnio sutarties vykdymo, esminę reikšmę turi šio sandorio vykdymo naudingumas įmonės ir kreditorių interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-230/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2011 ir kt.).
Teismas, galutinai ištyręs ir įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, turinčius reikšmės bylai, vadovaudamasis aukščiau išdėstytomis teisės aktų nuostatomis, pagal vidinį savo įsitikinimą konstatuoja, kad ieškovo bankrutuojančios UAB „A. V. ir komanda“, atstovaujamos bankroto administratorės O. P., ieškinys atsakovui Pakruojo ūkininkų kredito unijai dėl pajaus grąžinimo nepagrįstas ir neįrodytas, todėl atmestinas.
Iš šioje byloje esančio ieškinio turinio bei ieškovo atstovės paaiškinimo teismo posėdyje matyti, kad jis grindžiamas Įmonių Bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 3 punktu, kuriame nurodyta, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl bankroto bylos iškėlimo, draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismine ar neginčo tvarka, bei 14 straipsnio 1 dalies 1 punktu, pagal kurį nuo nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienos teisė valdyti, naudoti bankrutuojančios įmonės turtą (lėšas) ir juo disponuoti suteikiama tik administratoriui, kad nė vienas įmonės kreditorius ar kitas asmuo neturi teisės perimti bankrutuojančiai įmonei priklausančio turto ir lėšų kitaip, negu nustatyta šio įstatymo. Taip pat grindžiamas Kredito Unijų įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 5 punktu, kad kredito unijos narys turi teisę išstoti iš kredito unijos, 14 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktais, kad kredito unijos narys turi turėti kredito unijoje ne mažesnio, negu šio įstatymo ir įstatų nuostatos reikalauja, dydžio pajų ir laiku pranešti apie savo narystės kredito unijoje pagrindo išnykimą, bei 15 straipsnio 4 punktu, kad narystė kredito unijoje pasibaigia, kai kredito unijos narys - fizinis asmuo - miršta arba kredito unijos asocijuotas narys - juridinis asmuo - reorganizuojamas ar likviduojamas.
Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad ieškovo UAB „A. V. ir komanda“ bankroto administratorė per Įmonių Bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 4 punkte nustatytą 30 dienų terminą yra aiškiai pranešusi atsakovui Pakruojo ūkininkų kredito unijai apie sprendimą toliau nevykdyti su kredito unija sudarytų sutarčių, ar tai, jog tarp šalių sudarytos sutartys yra nutrauktos, kaip tik priešingai, bylos duomenys rodo, kad ieškovas nėra įvykdęs sutarčių ir yra skolingas atsakovui 84702,73 Lt (24 b. l.), ką teisme patvirtino ir ieškovo atstovė, nurodydama, jog bankroto byloje yra patvirtintas 117937,87 Lt Pakruojo ūkininkų kredito unijos kreditorinis reikalavimas (58 b. l.).
Byloje ieškovo atstovės yra visiškai nepagrįstai ir neteisėtai teigiama, kad atsakovas Pakruojo ūkininkų kredito unija 2011 m. birželio 1 d. nurašė į savo sąskaitą iš UAB „A. V. ir komanda“ 22100 Lt bei 1000 Lt pajaus be įmonės sutikimo, ne laisva valia ir todėl šiuos pajus, kaip ieškovo įmonės turtą, privalo grąžinti (1, 9, 10 b. l.), kadangi byloje yra pateikti pajinių įnašų sumokėjimo dokumentai, iš kurių matyti, kad jie buvo įnešti laisva valia, įstojant į kredito unijos narius ir po to sudarant paskolos ir kreditavimo sutartis (26-34, 48-55 b. l.) bei esant aukščiau išdėstytoms įstatymų nuostatoms, negali ir neturi būti grąžinti ieškovui.
Kadangi ieškinys atmetamas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 93 ir 98 straipsniais, iš ieškovo atsakovui yra priteistinos 1500,00 litų advokato atstovavimo išlaidos (43, 44 b. l.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-260, 263-271, 279, straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškovo bankrutuojančios UAB „A. V. ir komanda“, atstovaujamos bankroto administratorės O. P., ieškinį atsakovui Pakruojo ūkininkų kredito unijai dėl pajaus grąžinimo atmesti.
Priteisti iš ieškovo bankrutuojančios UAB „A. V. ir komanda“, atstovaujamos bankroto administratorės O. P., įmonės kodas 168074830, buveinės adresas Pakruojo rajonas, B. kaimas, 1500,00 (vieną tūkstantį penkis šimtus) litų advokato atstovavimo išlaidų atsakovui Pakruojo ūkininkų kredito unijai, įmonės kodas 110067443, buveinė V. D. g. 47-3, Pakruojo mieste.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Pakruojo rajono apylinkės teismą.