Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Rimantas Giedraitis, sekretoriaujant Neringai Musinienei, dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui A. G., Kauno apskrities VPK Kauno miesto Žaliakalnio PK Žaliakalnio PN atstovui nedalyvaujant viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. G. skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apskrities VPK Kauno miesto Žaliakalnio PK Žaliakalnio PN viršininko S. V. 2010 m. kovo 08 d. nutarimu A. G. buvo paskirta 6000 Lt bauda už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 183 str. 2 d. padarymą.

A. G. administracinė nuobauda buvo paskirta už tai, kad 2010 02 27, apie 23,05 val. Kaune, Savanorių pr. 170, restorane „Migdolas“ buvo garsiai leidžiama muzika ir tuo trikdoma viešoji rimtis, o ji būdama restorano „Migdolas“ direktorė, neužtikrino, kad nebūtų trikdoma viešoji rimtis.

Motyvuojamoji dalis

Nutarimas panaikintinas ir byla grąžintina institucijai, įgaliotai surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus.

Administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę (ATPK 9 str.). Vertinant žmogaus poelgį kaip priešingą teisei, baudžiamojoje ir administracinėje teisėje naudojamas nusikaltimo arba pažeidimo sudėties modelis, remiantis kuriuo nustatoma neteisėtos veikos sudėtis kaltininko veikoje, t. y. įrodoma, kad asmens poelgiui yra būdingi visi atsakomybę nustatančiame įstatyme įtvirtinti draudžiamosios veikos požymiai. Pažeidimo sudėties elementai yra: objektas, objektyvioji pusė, subjektas, subjektyvioji pusė. Nenustačius bent vieno pažeidimo sudėties elemento, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta.

Byloje nustatyta, kad A. G. administracinėn atsakomybėn patraukta už tai, kad būdama restorano „Migdolas“ direktorė, neužtikrino, kad 20010 02 27 iš jos vadovaujamo restorano nesklistų garsi muzika ir kad nebūtų trikdoma viešoji rimtis.

Pagal LR ATPK 183 str. 1 d. viešosios rimties trikdymas - tai yra šauksmai, švilpimas, garsus dainavimas arba grojimas muzikos instrumentais bei kitokiais garsiniais aparatais ar kiti panašūs veiksmai gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte bei kitose viešosiose vietose, o vakaro ir nakties metu – ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, jeigu tai trikdo viešąją rimtį. Šio straipsnio 2 dalis numato atsakomybę už tokius pat veiksmus, padarytus asmens, bausto administracine nuobauda už šio straipsnio pirmojoje dalyje numatytus pažeidimus.

Kvalifikuojant veiką pagal LR ATPK 183 str. būtina nustatyti, jog asmuo šioje teisės normoje nurodytais veiksmais trikdė viešąją rimtį. Viešosios rimties trikdymas gali būti įrodytas visomis LR ATPK 256 str. 2 d. numatytomis įrodinėjimo priemonėmis, tačiau įrodymų turi būti surinkta tiek, kad nekiltų jokių pagrįstų abejonių dėl asmens kaltės jam inkriminuoto teisės pažeidimo padarymu.

Administracinė atsakomybė taikoma tiems asmenims, kurie padarė administracinės teisės pažeidimą, t. y. pažeidė atitinkamų teisės normų reikalavimus. Pažeidimų subjektais gali būti tik fiziniai asmenys, kurie be bendrųjų, jiems nustatytų individualaus subjekto požymių (amžius, pakaltinamumas), kartais privalo turėti ir specialiuosius požymius, pavyzdžiui, būti atsakingu už tam tikrą įmonės veiklą, būti įmonės vadovu ir pan.

Vertinant LR ATPK 183 straipsnio 2 dalies dispoziciją, šio teisės pažeidimo subjektu gali būti tik tas asmuo, kuris šaukė, švilpė, garsiai dainavo arba grojo muzikos instrumentais bei kitokiais garsiniais aparatais ar atliko kitus panašius veiksmus gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporto bei kitose viešosiose vietose, o vakaro ir nakties metu – ir gyvenamosios patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, jeigu tai trikdo viešąją rimtį, ir tas asmuo jau buvo baustas administracine nuobauda už tokius pat veiksmus.

Iš administracinės bylos matyti, kad 2010 01 15 nutarimu A. G. buvo paskirta administracinę nuobauda-200lt. bauda už pažeidimo, numatyto ATPK 183 str. 1 d., padarymą (bl. 20), todėl jos veika galėtų būti kvalifikuota pagal ATPK 183 str. 2 d., bet byloje duomenų, patvirtinančių, kad A. G. administracinio teisės pažeidimo nurodytu laiku atliko ATPK 183 straipsnio 1 dalyje numatytus veiksmus, nėra.

Minėta, kad pareiškėja atsakomybėn patraukta už veikos, įtvirtintos ATPK 183 str. 2 dalyje ir numatančios, jog administracinę atsakomybę užtraukia šauksmai, švilpimas, garsus dainavimas arba grojimas muzikos instrumentais bei kitokiais garsiniais aparatais ar kiti panašūs veiksmai gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte bei kitose viešosiose vietose, o vakaro ir nakties metu – ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, jeigu tai trikdo viešąją rimtį, padarymą ir yra padaryti asmens, bausto administracine nuobauda už tokius pat veiksmus. Pareiškėja atsikerta, kad ši teisės norma yra skirta sureguliuoti daugiau atsitiktinius, pavienius viešosios rimties sutrikdymo atvejus, tačiau jos atstovaujama įmonė yra ūkio subjektas, nuolat užsiimantis pasilinksminimo renginių organizavimų ir tokia veikla yra kasdienė įmonės veikla. Teismas sutinka su tokiu vertinimu, tai įrodo ir pateikti byloje raštiniai įrodymai.

Pagal Triukšmo valdymo įstatymo (redakcija aktuali nuo 2006-06-15) 2 str. 25 dalį triukšmo šaltinis yra bet koks įrenginys ar objektas, kuris kelia (skleidžia) triukšmą, o šio straipsnio 24 dalis triukšmo šaltinio valdytoją apibūdina kaip triukšmo šaltinio savininką arba kitą asmenį, teisėtai valdantį triukšmo šaltinį. Šio straipsnio 13 dalimi stacionariu triukšmo šaltiniu įvardijamas toks triukšmo šaltinis, kurio buvimo vieta yra nekintama. Taigi, pagal pareiškėjos paaiškinimus, jos vadovaujamas restoranas yra stacionarus triukšmo šaltinis, kurio savininkas yra UAB“Geras kiemas“. Pagal minėto įstatymo 14 str. 3 dalį triukšmo šaltinių valdytojai privalo laikytis nustatytų triukšmo ribinių dydžių ir užtikrinti, kad naudojamų įrenginių triukšmo lygis neviršytų vietovei, kurioje naudojami triukšmo šaltiniai, nustatytų triukšmo ribinių dydžių. Iš byloje esančios medžiagos nematyti, kad būtų ekspertuojama restorane naudojama garso aparatūra ir matuojamas leidžiamos muzikos triukšmo lygis.

Aprašytoji motyvacija leidžia daryti išvadą, kad UAB“Geras kiemas“, kaip stacionaraus triukšmo šaltinio valdytojo, atsakingas atstovas privalėtų atsakyti pagal ATPK 42⁴ straipsnį už jame nurodytą veiką- Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių triukšmo valdymą, nevykdymą ar pažeidimą. ATPK 259¹ straipsnio 1 dalis nustato, kad administracinių teisės pažeidimų protokolus dėl ATPK 42⁴ straipsnyje numatytų pažeidimų turi teisę surašyti tam įgalioti vidaus reikalų ir policijos pareigūnai.

Atsižvelgus į tai, kas nustatyta, darytina išvada, kad A. G. veika pagal ATPK 183 str. 2 dalį kvalifikuota neteisingai, todėl skundžiamas nutarimas negali būti laikomas teisėtu ir teisingu, todėl naikintinas (ATPK 250 str. 1 p.). Byla grąžintina Institucijai, įpareigojant ją surinkti papildomus įrodymus bei tinkamai kvalifikuoti padarytą teisės pažeidimą, nustačius administracinio teisės pažeidimo padarymą (ABTĮ 124 str.1d.4p.), nes dar nėra pasibaigęs administracinės nuobaudos skyrimo terminas (ATPK 35 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Panaikinti nutarimą ir bylą grąžinti institucijai, įgaliotai surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus.

Nutartis per 10 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti apskųsta apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.