- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-12-16
- Bylos Nr.
- 2K-495/2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Vytautas Masiokas (pirm.), Rimantas Baumilas, Vladislovas Ranonis (pran.)
- Nuteistasis
- V. B., ir T
- Nukentėjusysis
- E. L., A. D.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vytauto Masioko, Rimanto Baumilo ir pranešėjo Vladislovo Ranonio,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. B. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 6 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo V. B. apeliacinis skundas.
Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2008 m. kovo 21 d. nuosprendžiu V. B. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams. Pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį V. B. išteisintas nenustačius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.
Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir T. K., tačiau nuosprendis dėl jo neapskųstas.
Aprašomoji dalis
n ustatė:
V. B. nuteistas už tai, kad, veikdamas kartu su T. K., 2007 m. vasario 2 d., nuo 8.00 val. iki 19.00 val., iš nukentėjusiajai E. L. priklausančio buto, esančio Vilniuje (duomenys neskelbtini) pagrobė E. L. ir A. D. priklausančių įvairių daiktų, padarydamas nukentėjusiajai E. L. 16 346,92 Lt, o nukentėjusiajam A. D. 5950 Lt turtinę žalą.
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu V. B. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 birželio 6 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Kasatorius nurodo, kad jis nusikaltimo nepadarė, daiktų nevogė, išėjo iš buto, palikęs jame A. D. kartu su T. K.
V. B. teigimu, apeliacinės instancijos teismas neišnagrinėjo jo apeliacinio skundo. Nuteistasis pabrėžia, kad byloje neišsamiai ištirti įrodymai, neįvertinti T. K. parodymai. Kasatorius pažymi, kad neatsižvelgta į aplinkybę, jog nukentėjusysis A. D. įtariamojo T. K. atpažinimo metu nurodė, kad T. K. buvo apsiavęs jo batais. Be to, byloje yra vaizdo kasetė, kurios turinys teismų nedomino ir jos duomenys liko neištirti. Šioje kasetėje matyti, kaip kiekvienas iš įvykio dalyvių buvo apsirengęs.
Kasatoriaus nuomone, buvo pažeisti BPK 319 straipsnio reikalavimai, nes jis nebuvo kviestas į apeliacinės instancijos teismo posėdį.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į nuteistojo V. B. kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroras prašo nuteistojo V. B. kasacinį skundą tenkinti – panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 6 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Prokuroras sutinka su V. B. kasacinio skundo teiginiu dėl netinkamai ištirtų įrodymų, nes Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2008 m. kovo 21 d. nuosprendyje išdėstyta įrodymais pripažintų ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų dalis nebuvo tiriama teismo posėdyje. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodyta, kad kaltinamojo T. K. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, nėra pagrindo netikėti, nes jie yra nuoseklūs ir sutampa su įvykio aplinkybėmis. Tačiau teismas šių parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, net nepaskelbė ir neatsižvelgė į tai, kad posėdyje apklaustas T. K. šiuos parodymus pakeitė ir nurodė jau kitas bylos aplinkybes. Taigi teismas turėjo imtis priemonių parodymų prieštaravimams pašalinti ir nuosprendyje motyvuoti savo sprendimą, tačiau tai nebuvo padaryta.
Atsiliepimas
Atsiliepime nurodoma, kad nors pirmosios instancijos teismo nuosprendžio aprašomojoje dalyje V. B. kaltė grindžiama nukentėjusiojo A. D. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais bei T. K. ir V. B. atpažinimo protokolais, T. K. parodymų patikrinimo vietoje protokolu, daiktų parodymo atpažinti protokolais, tačiau šie protokolai teisme paskelbti nebuvo. Be to, apylinkės teismo nuosprendyje remtasi ir nukentėjusiosios E. L. parodymais, nors ši nukentėjusioji teismo posėdžiuose nedalyvavo, o jos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, teisme nepaskelbti.
Prokuroras pažymi, kad pirmosios instancijos teismo posėdžio protokole užfiksuota, jog teismas išvardija byloje esančius įrodymus BPK 290 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, tačiau nenurodyta, kokie dokumentai, surinkti ikiteisminio tyrimo metu ar pateikti teismui, paskelbti, todėl toks įrodymų tyrimas negali būti laikomas tinkamu. Šie teismo veiksmai pažeidžia BPK nustatytą įrodymų tyrimo tvarką pirmosios instancijos teisme ir laikytini esminiais BPK pažeidimais.
Atsiliepime prokuroras akcentuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas nuteistojo V. B. apeliacinį skundą, kuriame buvo keliami neišsamaus įrodymų išnagrinėjimo klausimai, nereagavo į pirmosios instancijos teismo padarytus įrodymų tyrimo tvarkos esminius procesinius pažeidimus ir privalėdamas ištaisyti tuos pažeidimus – atlikti įrodymų tyrimą – to nepadarė. Taigi apeliacinės instancijos teismas, neatlikęs įrodymų tyrimo apeliacinės instancijos teisme ir neištaisęs pirmosios instancijos teisme padarytų pažeidimų, pats padarė esminį BPK pažeidimą – nuteistųjų kaltę grindė teisme neištirtais įrodymais ir neišsamiai išnagrinėjo V. B. apeliacinį skundą.
Nuteistasis T. K. padavė kasacinės instancijos teismui savo atsiliepimą, kuriame nurodo, kad nuteistasis V. B. yra nekaltas, nes jis nepadarė jokio nusikaltimo. T. K. pažymi, kad vagystės iš A. D. buto metu V. B. tame bute jau nebuvo, be to pats nukentėjusysis A. D. atpažino savo batus ant nuteistojo T. K. kojų.
Motyvuojamoji dalis
Kasacinis skundas tenkintinas.
Dėl BPK 320 straipsnio 3 dalies pažeidimo
Skundžiama nutartimi apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis byloje surinktais ir visapusiškai ištirtais įrodymais, priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį, V. B. padarytą veiką kvalifikavo teisingai bei paskyrė jam tinkamą bausmę. Apeliacinės instancijos teismas išdėstė bylos duomenis, jo nuomone, pagrindžiančius prieš tai suformuluotą teiginį, kurie iš esmės sutampa su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytais bylos duomenimis.
Išvadą dėl pirmosios instancijos teismo atlikto visapusiško įrodymų tyrimo apeliacinės instancijos teismas padarė nemotyvuotai atmetęs nuteistojo gynėjo prašymą atlikti įrodymų tyrimą ir dėl to nepatikrinęs bylos tiek, kiek buvo prašoma nuteistojo apeliaciniame skunde, bei nenustatęs ir nepašalinęs pirmosios instancijos teismo padarytų esminių BPK pažeidimų. Tuo pats apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimus ir tai sukliudė šiam teismui išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą (BPK 369 straipsnio 3 dalis).
Apeliaciniame skunde nuteistasis nesutiko su pirmosios instancijos teismo duotu kito nuteistojo T. K. prieštaringų parodymų ir kitų bylos duomenų vertinimu. Šis teismas atmetė T. K. parodymus teisme, kad, padarant vagystę iš nukentėjusiojo A. D. buto, V. B. nedalyvavo, ir vadovavosi tais jo parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kuriuose jis teigė priešingai, nepasisakydamas dėl vėlesnių T. K. parodymų ikiteisminio tyrimo metu, kurie sutampa su teisme duotais parodymais.
Duodamas parodymus teisiamajame posėdyje, į prokuroro klausimus T. K. atsakė prisimenantis, kokius parodymus davęs ikiteisminio tyrimo metu. Pasak T. K., V. B. jis apkalbėjo, nes manė, kad tas jį įskundė. Tačiau teisiamajame posėdyje T. K. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, nebuvo perskaityti, todėl teismas jais vadovautis negalėjo, o tą darydamas pažeidė BPK 301 straipsnio 1 dalį, pagal kurią teismas nuosprendį gali pagrįsti tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Antra vertus, pagal BPK 276 straipsnio 1 dalį, tais atvejais, kai kaltinamasis duoda teisme parodymus, kurie iš esmės skiriasi nuo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, gali būti perskaitomi ne bet kokie kaltinamojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, o tik tie, kurie duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui. T. K. ikiteisminio tyrimo teisėjo nebuvo apklaustas. Ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti parodymai gali būti perskaitomi byloje esantiems įrodymams patikrinti (BPK 276 straipsnio 4 dalis). Iš to išplaukia, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnui duotais parodymais negali būti neigiami teisiamajame posėdyje kaltinamojo duodami parodymai. Pareigūnui duoti parodymai tėra byloje esančių įrodymų patikrinimo priemonė. Taigi nuosprendyje, priešingai negu padarė apylinkės teismas, tokie parodymai gali būti analizuojami tik tuo aspektu, ar jie patvirtina byloje esančius įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas šio pažeidimo nepašalino, bet pats jį pakartojo.
Pagal BPK 290 straipsnio 3 dalį, nagrinėjimo teisme dalyviams pageidaujant, įrodymų tyrimo metu teisiamojo posėdžio pirmininkas gali apsiriboti bylos dokumentų išvardijimu. Teisiamojo posėdžio protokole, be kitų duomenų, turi būti nurodomi teismo veiksmai iš eilės, kaip jie buvo atliekami (BPK 261 straipsnio 1 dalis). Šios bylos protokole pažymėta tik tai, kad teisėjas išvardija byloje esančius neįvardytus įrodymus. Netgi manant, kad turėti omenyje bylos dokumentai, nei jų pavadinimai, bei bylos lapai nenurodyti. Taigi praktiškai šis procesinis veiksmas taip, kaip reikalaujama BPK 290 straipsnio 3 dalyje, nebuvo atliktas, o tai lemia jau minėtos BPK 301 straipsnio 1 dalies nuostatos pažeidimą, nes nuosprendyje remiamasi protokole nenurodytais, taigi ir teismo neištirtais, dokumentais. Apeliacinės instancijos teismas šio pažeidimo irgi neištaisė.
Išdėstyti BPK pažeidimai yra esminiai, nes dėl jų apeliacinės instancijos teismo priimtos nutarties negalima laikyti teisėta.
Dėl nuteistojo dalyvavimo apeliacinės instancijos teismo posėdyje
Savo apeliaciniame skunde nuteistasis V. B. prašė atlikti įrodymų tyrimą, tačiau pageidavimo pristatyti jį į apeliacinės instancijos teismą neišreiškė. Pirmosios instancijos teismas pranešė nuteistajam ir kitiems proceso dalyviams apie bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka vietą ir laiką. Nuteistasis atskiro prašymo pristatyti jį į apeliacinės instancijos teismą šiam teismui irgi nepateikė. Taigi apeliacinės instancijos teismas, nusprendęs įrodymų tyrimo neatlikti ir bylą išnagrinėjęs nuteistajam apeliantui nedalyvaujant, BPK 319 ir 322 straipsnių nuostatų nepažeidė. Tačiau, kaip minėta, atsisakymas atlikti įrodymų tyrimą yra nepagrįstas, o tai suponuoja apeliacinės instancijos teismo pareigą, iš naujo nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, pristatyti suimtą nuteistąjį V. B. į apeliacinės instancijos teismą (BPK 320 straipsnio 6 dalis, 322 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
n utaria:
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 6 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.