- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-02-10
- Bylos Nr.
- 1S-99-315/2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Arūnas Kisielius
- Pareiškėjas
- Z. P.
teismo posedyje išnagrinejo pareiškejo Z. P. skunda del Vilniaus m. 2 apylinkes teismo 2011 m. sausio 4 d. nutarties, kuria Z. P. skundas atsisakytas priimti ir gražintas,
Aprašomoji dalis
nustate:
Šalies argumentai
2010 m. gruodžio 16 d. skundu Z. P. kreipesi i Vilniaus m. 2 apylinkes teisma, prašydamas L. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltima, numatyta Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d. ir paskirti jam bauda bei priteisti iš jo 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Vilniaus m. 2 apylinkes teismo 2011 m. sausio 4 d. nutartimi Z. P. skundas gražintas, motyvuojant tuo, kad teismui pateiktas skundas neatitinka LR BPK 412 str. reikalavimu, nes skunde nera nurodytas galimo nusikaltimo padarymo laikas ir vieta bei kitos esmines aplinkybes.
Šalies argumentai
Pareiškejas skundu prašo panaikinti Vilniaus m. 2 apylinkes teismo 2011 m. sausio 4 d. nutarti. Nurodo, jog LR BPK 412¹ str. leidžia atsisakyti pradeti privataus kaltinimo bylu procesa, kai yra aiškios LR BPK 3 str. 1 d. nurodytos aplinkybes. Šioje byloje yra visi nusikalstamos veikos sudeties požymiai. Nusikalstamos veikos subjektas yra pilnametis, pakaltinamas asmuo – L. S.. Nusikalstama veika pasireiške tuo, kad L. S. viešai skleide melaginga informacija, jog Z. P., piktnaudžiaudamas tarnybine padetimi, jam neteisetai nurode pasirašyti Pramogu ir prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ statinio pripažinimo tinkamu naudoti akta. L. S. skleide informacija, žinodamas, kad ji melaginga. Tai jis padare 2005-12-05 pateikdamas LR Vidaus reikalu ministerijos Generalinio inspektoriaus skyriui, o 2006-04-14 LR Specialiuju tyrimu tarnybos Kauno valdybai. Tesdamas savo nusikalstama veika, L. S. šia informacija skleide visu instanciju teismuose, taip pat per žiniasklaidos priemones. Visi kiti nurodyti niuansai, nurodyti skundžiamoje teismo nutartyje, nera esminiai kvalifikuojant veika pagal BK 154 str. 1 d. ir ju buvimo klausimas lengvai išsprendžiamas teisiamajame posedyje.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškejo Z. P. skundas atmestinas.
Pažymetina, kad pagal LR BPK 412¹ str. 1 d., teisejas, gaves nukentejusiojo skunda ar jo teiseto atstovo pareiškima, atsisako pradeti privataus kaltinimo bylu procesa, jeigu skunde ar pareiškime nurodyti faktai apie nusikalstama veika yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios šio Kodekso 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybes.
BPK 412 str. numato nukentejusiojo skundo turinio reikalavimus. Skunde ar pareiškime turi buti nurodyta: teismo kuriam teisminga byla, pavadinimas; nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas asmuo, padarymo vieta, laikas, padariniai ir kitos esmines aplinkybes; duomenys, kurie patvirtina skunde ar pareiškime išdestytas aplinkybes; nukentejusiojo, nusikalstamos veikos padarymu itariamo asmens bei liudytoju vardai, pavardes ir gyvenamoji vieta.
Kaip matyti iš pateiktos medžiagos, nors pareiškejas pateikia ivairiu teismu posedžio protokolu išrašus, jis nenurodo, kokia butent galimai melaginga informacija, turincia veikos, numatytos LR BK 154 str. 1 d., požymiu, paskleide L. S., t.y. kokie pastarojo išsakyti teiginiai ar frazes neatitinka tikroves ir ju turinyje galimai yra nusikalstamos veikos – šmeižimo požymiu. Šmeižimas baudžiamojo istatymo prasme – tai paskleidimas apie kita žmogu tikroves neatitinkancios informacijos, galincios paniekinti arba pažeminti ta asmeni arba pakirsti pasitikejima tuo asmeniu. Kaltininkas turi suprasti, kad pateikia apie asmeni melagingas žinias ir to noreti, t.y. veikia tiesiogine tycia. Kaip matyti L. S. buvo apklaustas Vilniaus apygardos, Vilniaus apygardos administraciniam ir Vilniaus m. 2 apylinkes teisme bei ispetas pagal LR BK 235 str. del atsakomybes už melagingu parodymu davima. Teismui pateiktoje medžiagoje nera duomenu, kad L. S. apklausiamas teismuose butu galimai daves melagingus parodymus. Be to, kaip matyti iš skundžiamos nutarties, pareiškejas nenurode visu PPC „(duomenys neskelbtini)“ statinio pripažinimo akta pasirašiusios komisijos nariu duomenu, ju gyvenamuju vietu.
Taip pat pažymetina, kad nors pareiškejas teigia patyres didele moraline žala del L. S. veiksmu ir prašo priteisti 10 000 Lt, neprideda jokiu tai patvirtinanciu dokumentu ar kitu objektyviu duomenu, kuriu pagrindu butu galima spresti apie jam galimai padarytos žalos masta.
Išanalizavus pareiškejo skunda bei pateikta medžiaga, galima daryti išvada, kad teismui pateiktas skundas neatitinka LR BPK 412 str. reikalavimu, pareiškejo skundas iš esmes grindžiamas subjektyviais, deklaratyvaus pobudžio argumentais, kurie jau išnagrineti ir pagristai atmesti Vilniaus m. 2 apylinkes teismo 2011 m. sausio 4 d. nutartimi.
Del aukšciau išdestyto, pareiškejo skundas yra atmestinas.
Rezoliucinė dalis
nutare:
pareiškejo Z. P. skunda atmesti.
Nutartis galutine ir neskundžiama.