- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-12-12
- Bylos Nr.
- I1-8016-505/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01547-2022-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Daina Kukalienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- I. A.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, Lietuvos valstybė
- Kategorijos
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Daina Kukalienė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I. A. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Pareiškėjas skunde (b. l. 1–4) nurodė, kad laikotarpiu nuo 2021 m. rugsėjo 14 d. iki 2022 m. rugpjūčio 18 d. buvo laikomas Pravieniškių PN-AK 2-ajame sektoriuje netinkamomis, orumą žeminančiomis sąlygomis. Pažymėjo, kad jam atvykus į šią kalinimo įstaigą buvo išduoti seni, naudoti netinkamos būklės čiužinys, patalynė ir lova, 3 būrio 2 patalpoje nebuvo spintelės daiktams susidėti. Akcentavo, jog 3 būrio prausyklos patalpose buvo pelėsio, nebuvo šiam būriui skirto laisvalaikio kambario, taip pat sportui skirtos patalpos, o 3 būrio pasivaikščiojimo kiemelis dėl ištrupėjusios dangos buvo nesaugus vaikščioti. Reiškė pretenzijas dėl to, kad kalinimo įstaigos parduotuvėje prekių kainos buvo per didelės, prekių asortimentas nesikeitė, be to, jų kokybė buvo prasta. Pareiškėjo įsitikinimu, nebuvo laikomasi saugos reikalavimų, todėl jis užsikrėtė COVID-19 liga. Mano, kad jo būrio viršininko buvo per didelis darbo krūvis, kadangi priežiūrai priskirta per daug nuteistųjų. Nurodė, kad patikrinimas visada vyko lauke nepaisant blogų oro sąlygų. Dėl atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų pareiškėjas patyrė didelių nepatogumų, neigiamų išgyvenimų, sveikatos pablogėjimą.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko. Akcentavo, kad įstaiga užtikrina Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908, 28.2 punkto reikalavimą, kuris numato, jog dušinės, prausyklos patalpos valomos ir dezinfekuojamos kiekvieną naudojimosi šiomis patalpomis dieną, jas valo ir tvarko Turto valdymo skyriuje valytoju dirbantis nuteistasis, o gerai išvalius ir išvėdinus dušo patalpas negalėtų atsirasti pelėsio, kauptis drėgmė. Pažymėjo, jog, laikantis minėtos higienos normos 42 punkto reikalavimo, įstaiga nuteistiesiems neišduoda nedezinfekuotos, neišskalbtos (neišvalytos) patalynės: čiužinio, pagalvės, antklodės ir neskalbtų lovos skalbinių, rankšluosčių. Susidėvėjusi patalynė teisės aktų nustatyta tvarka keičiama kita tinkama naudoti arba nauja. Įstaigos išduota patalynė – pagalvė, antklodė ir čiužinys – atitinka galiojimo standartą. Vadovaujantis nuteistųjų buitinio ir materialinio aprūpinimo normomis, nuteistajam čiužinys išduodamas 4 metams.
Pabrėžė, kad įstaigos 2-ajame sektoriuje pasivaikščiojimo kiemeliai įrengti vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių III skyriaus reikalavimais. Gavus informaciją apie trūkumus, jie šalinami. Pažymėjo tai, jog įstaigoje avarinės būklės pasivaikščiojimo kiemelių nėra, jie remontuojami pagal poreikį, atsižvelgiant į asignavimus. Taip pat teigė, jog įstaigos 2-ojo sektoriaus 3–4 būrių lokaliniuose sektoriuose yra įrengtas sporto inventorius ir įranga, skirta nuteistiesiems mankštintis gryname ore. Nuteistieji pasivaikščiojimo laiku turi galimybę daryti prisitraukimus ar kitokius sporto pratimus. Sutiko, kad pataisos įstaigos 2-ojo sektoriaus 3-iame būryje laisvalaikio kambario nėra, tačiau yra numatyta vieta užimtumui, t. y. įrengta biblioteka, kurioje nuteistieji laisvu nuo darbo metu galėjo skaityti knygas, įrengta koplytėlė, kurioje galėjo atlikti religines apeigas. Teigė, kad nuteistųjų apsipirkimo paslaugas teikia uždaroji akcinė bendrovė „Handelshus“ (anksčiau teikė uždaroji akcinė bendrovė „Pontem“). Esant kainų neatitikčiai, pažeidimai fiksuojami, minėtos įmonės direktoriui siunčiami raštai su reikalavimais nedelsiant sumažinti prekių kainas. Nurodė, jog pataisos įstaiga, siekdama apsaugoti bausmę atliekančius nuteistuosius nuo galimo užsikrėtimo koronaviruso infekcija, ėmėsi saugos reikalavimų užtikrinimo, t. y. bendro naudojimo patalpos, turėklai, durų rankenos ir kiti liečiami paviršiai buvo nuolat dezinfekuojami pagal sudarytus dezinfekuojamų patalpų grafikus. Pažymėjo, jog nuteistieji, užsikrėtę koronaviruso infekcija, buvo izoliuojami karantino patalpose ir atskirai buvo tiekiamas maitinimas nuo kitų nuteistųjų, todėl užsikrėtusieji koronavirusu į valgyklą kartu nebuvo vedami. Mano, kad pareiškėjas skunde deklaratyviai nurodo teiginius apie tai, jog buvo užkrėstas koronaviruso infekcijos liga, kadangi nepateikia jokių savo asmens sveikatos dokumentų, patvirtinančių skunde nurodomas sveikatos problemas. Akcentavo, kad jokie teisės aktai nereglamentuoja nustatyto konkretaus būrio viršininko prižiūrimų nuteistųjų skaičiaus, todėl ši pareiškėjo argumentų dalis turėtų būti vertinama kaip nepagrįsta. Pabrėžė, jog įstaiga yra atsakinga už kardomųjų priemonių – suėmimo, arešto bausmės ir laisvės atėmimo bausmės vykdymą, todėl siekdami tinkamai įgyvendinti minėtas funkcijas įstaigos pareigūnai esant poreikiui privalo turėti galimybę patikrinti nuteistuosius bet kuriuo metu. Pastebėjo, jog pareiškėjas skunde nepateikė realiais faktais pagrįstų duomenų ar įrodymų apie tai, kad jis patyrė neturtinę žalą dėl pareigūnų veiksmų, ir neįrodė, kad atsakovas savo veiksmais (veikimu, neveikimu) padarė nuteistajam žalos, todėl skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Apie teismo posėdžio vietą ir laiką pareiškėjui pranešta 2022 m. spalio 4 d. specialiame interneto tinklalapyje. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 72 straipsnio 3 dalį, pranešimas apie teismo posėdžio vietą ir laiką laikomas įteiktu pranešimo paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje dieną. Atsakovės atstovui apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai. Esant įstatymo nustatytoms sąlygoms, byla nagrinėtina šalims nedalyvaujant (ABTĮ 77 str. 3 d., 78 str. 5 d.).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškėjas pareiškė reikalavimą dėl atlyginimo neturtinės žalos, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ajame sektoriuje netinkamomis sąlygomis laikotarpiu nuo 2021 m. rugsėjo 14 d. iki 2022 m. rugpjūčio 18 d.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnis). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.
Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246–6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, ar institucija arba jos pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai lėmė pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad sprendžiant institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad Pravieniškių PN-AK lovos buvo senos ir netinkamos būklės, taip pat netinkamos būklės buvo patalynė ir čiužinys.
Pataisos namų (laisvės atėmimo vietų) visuomenės sveikatos saugos reikalavimus ginčui aktualiu laikotarpiu nustatė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015), kurios 12 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų.
Teismas pažymi, jog byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į Pravieniškių PN-AK administraciją dėl netinkamos lovos. Teismo vertinimu, kreipimosi skundais (prašymais, pareiškimais) į pataisos įstaigos administraciją aspektas yra svarbus siekiant nustatyti, ar pataisos įstaiga, gavusi informaciją apie esančius kalinimo sąlygų trūkumus, ėmėsi veiksmų, kad tokie pažeidimai būtų pašalinti. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, byloje nėra duomenų, jog, pareiškėjui informavus Pravieniškių PN-AK administraciją apie netinkamą lovų būklę, administracija nesiėmė priemonių trūkumus ištaisyti. Šiuo metu patikrinti lovos būklę, kuria ginčo laikotarpiu naudojosi pareiškėjas, nėra objektyvios galimybės. Remdamasis tuo, kas nurodyta, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovės atstovo veiksmus šiuo aspektu, todėl teismas atmeta šį pareiškėjo skundo argumentą kaip nepagrįstą.
Pagal Higienos normos HN 134:2015 41 punktą, čiužiniai, pagalvės, antklodės turi būti su užvalkalais iš nepralaidaus skysčiams, atsparaus paviršių valymo ir dezinfekcijos priemonėms audinio arba iš audinio, tinkamo skalbti ir / arba dezinfekuoti laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje esančiomis priemonėmis, pvz., dezinfekavimo kameroje; draudžiama laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomų asmenų nedezinfekuotą, neišskalbtą (neišvalytą) čiužinį, pagalvę, antklodę ir neskalbtus lovos skalbinius, rankšluosčius, drabužius perduoti kitiems asmenims (42 punktas). Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtinto Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašo 1 priede nurodytas čiužinių naudojimo laikas – 4 metai.
Atsakovės atstovas 2022 m. rugpjūčio 10 d. pažymoje Nr. 77-1459 „Apie nuteistojo I. A. laikymo sąlygas“ (b. l. 14) nurodė, kad susidėvėjusi patalynė teisės aktų nustatyta tvarka keičiama kita tinkama naudoti arba nauja. Įstaigos išduota patalynė – pagalvė, antklodė, čiužinys – atitinka galiojimo standartą. Nuteistiesiems išduodami čiužiniai 4 metams. Teismas nenustatė pagrindo abejoti šių atsakovės atstovo nurodytų duomenų teisingumu. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas kreipėsi į Pravieniškių PN-AK administraciją dėl netinkamos čiužinio ir patalynės būklės ar kad administracija nesiėmė priemonių trūkumus ištaisyti.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 24 straipsnio 2 dalies 7 punktas nustato pareiškėjo pareigą aiškiai išdėstyti aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą. Tačiau pareiškėjas skunde nenurodė jokio konkretaus atvejo, kada Pravieniškių PN-AK jam neišdavė tinkamo čiužinio, švarios patalynės. Be to, į bylą nėra pateikta kitų ginčo laikotarpio pareiškėjo skundų ar prašymų Pravieniškių PN-AK administracijai pakeisti jam čiužinį ar patalynę, nėra duomenų apie kreipimąsi į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą ar kitas institucijas. Todėl, nesant tokių duomenų, abstrakčių ir niekuo nepagrįstų pareiškėjo nurodytų aplinkybių pagrindu atsakovės atstovo atsakomybė dėl nurodytų pažeidimų negalima. Pareiškėjo skundo argumentai dėl netinkamos čiužinio ir patalynės būklės atmetami kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas pažymėjo, kad 3 būrio prausyklos patalpos buvo apgailėtinos būklės, kadangi kaupėsi pelėsis.
Higienos normos HN 134:2015 39 punkte numatyta, kad ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių. 2022 m. rugpjūčio 10 d. pažymoje Nr. 77-1459 „Apie nuteistojo I. A. laikymo sąlygas“ pažymėta, jog laikantis 28.2 punkto reikalavimo dušinės, prausyklos patalpos valomos ir dezinfekuojamos kiekvieną naudojimosi šiomis patalpomis dieną, jas valo ir tvarko Turto valdymo skyriuje valytoju dirbantis nuteistasis, todėl gerai išvalius ir išvėdinus dušo patalpas negalėtų atsirasti pelėsio, kauptis drėgmė (b. l. 14).
Taigi, švarios ir tvarkingos aplinkos patalpose sukūrimas ir palaikymas priklauso ir nuo pačių nuteistųjų ir paties pareiškėjo valios. Atsakovės atstovas negali būti atsakingas už tai, jog įstaigoje kalinami asmenys nevykdo ar netinkamai vykdo jiems nustatytas pareigas. Byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas yra kreipęsis į atsakovės atstovą dėl nevalomų patalpų, o šis į kreipimąsi nereagavo, todėl nėra pagrindo atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų konstatavimui.
Nors atsakovės atstovas neatsikirto į pareiškėjo argumentus dėl nebuvimo spintelės prie pareiškėjo lovos, tačiau teismas pabrėžia, kad pareiškėjas tik konstatavo ir deklaratyviai paminėjo šias aplinkybes, bet visiškai nepagrindė jų tiesioginio priežastinio ryšio su nurodytomis subjektyviomis pasekmėmis. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į pataisos namų administraciją ar kitas kompetentingas institucijas dėl šių nepatogumų. Teismo nuomone, pareiškėjas šiuo atveju neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto, o jo argumentai dėl neturtinės žalos iš esmės yra grindžiami tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, todėl atmestini.
Pareiškėjas neturtinę žalą taip pat sieja su tuo, jog 3 būryje nebuvo įrengto laisvalaikio kambario, sporto salės, 3 būriui skirtas pasivaikščiojimo kiemelis buvo netinkamos būklės.
Pagal Pravieniškių PN-AK 2022 m. liepos 20 d. pažymą Nr. 62-4123 (b. l. 12), pareiškėjas laikotarpiu nuo 2021 m. rugsėjo 14 d. iki 2022 m. liepos 5 d. gyveno antrojo sektoriaus 3 būryje, kuriame, pagal byloje esančią 2022 m. rugpjūčio 10 d. pažymą Nr. 77-1459 „Apie nuteistojo I. A. laikymo sąlygas“, nėra įrengtas laisvalaikio kambarys (b. l. 14).
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389 patvirtintų Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 6.8 ir 8.9 punktuose nustatyta, kad įkalinimo įstaigoje nuteistųjų, kurie priskirti lengvajai ir paprastajai grupei, taip pat drausmės grupei, gyvenamuosiuose korpusuose įrengiamas laisvalaikio (užsiėmimų) kambarys (kiekvienam būriui). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pareiškėjo pretenzijos dėl laisvalaikio kambario nebuvimo 3 būryje yra pagrįstos, t. y. atsakovės atstovas pažeidė minėtų įrengimo taisyklių 6.8 punkte nustatytą reikalavimą.
Pravieniškių PN-AK 2022 m. rugpjūčio 10 d. pažyma Nr. 77-1459 „Apie nuteistojo I. A. laikymo sąlygas“ patvirtina, jog įstaigos 2-ajame sektoriuje pasivaikščiojimo kiemeliai įrengti vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių III skyriaus reikalavimais. Įstaiga užtikrina tinkamą pasivaikščiojimo kiemelių įrengimą. Gavus informaciją apie trūkumus, jie šalinami. Pažymėta, jog įstaigoje avarinės būklės pasivaikščiojimo kiemelių nėra. Pasivaikščiojimo kiemeliai remontuojami pagal poreikį, atsižvelgiant į asignavimus (b. l. 14).
Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į pataisos namų administraciją ar kitas kompetentingas institucijas dėl pasivaikščiojimo kiemelio netinkamos būklės. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad šie pareiškėjo skundo argumentai yra grindžiami deklaratyvaus pobūdžio teiginiais ir tik subjektyvia jo paties nuomone, kurios nepatvirtina jokie objektyvūs ir neginčijami įrodymai, todėl šie argumentai nevertinami kaip pakankami neturtinės žalos konstatavimui. Dėl paminėtų priežasčių ši pareiškėjo skundo dalis atmestina kaip nepagrįsta.
Pravieniškių PN-AK 2022 m. rugpjūčio 10 d. pažyma Nr. 77-1459 „Apie nuteistojo I. A. laikymo sąlygas“ taip pat patvirtina, jog įstaigos antrojo sektoriaus 3–4 būrių lokaliniuose sektoriuose yra įrengtas sporto inventorius ir įranga, skirta nuteistiesiems mankštintis gryname ore ir nuteistieji pasivaikščiojimo laiku turi galimybę daryti prisitraukimus ar kitokius sporto pratimus. Teismas neturi pagrindo abejoti šiais atsakovės atstovo pateiktais oficialiais duomenimis, todėl skundo argumentai dėl sporto salės neįrengimo atmestini kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas neturtinę žalą kildino ir iš to, kad Pravieniškių PN-AK parduotuvėje kainos yra dvigubai didesnės nei šalia esančiose parduotuvėse, o prekių asortimentas nesikeitė daugiau kaip metus.
Pažymėtina, jog jokie teisės aktai nenustato būtinybės tiekti platų prekių asortimentą į kalinimo įstaigoje esančią parduotuvę ar jį keisti, todėl pareiškėjo teisės šiuo aspektu pažeistos nebuvo.
Pravieniškių PN-AK 2022 m. rugpjūčio 10 d. pažymos Nr. 77-1459 duomenimis nustatyta, kad kalinimo įstaigoje prekyba maisto produktais ir būtiniausiais reikmenimis vykdoma vadovaujantis Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25 „Dėl Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“, 2019 m. spalio 25 d. sutartimi Nr. 76-120 ir skelbto konkurso techninės specifikacijos nuostatomis ir konkurso metu laimėtomis prekių grupių kainomis. Taip pat prekių kainos yra nustatytos pagal Kalėjimų departamento organizuoto ir uždarosios akcinės bendrovės „Handelshus“ laimėto pasiūlymo produktų kainos lentelę, pagal atskiras Kalėjimų departamento pavaldžių įstaigų laimėtų prekių kainas, todėl įkalinimo įstaigų prekių kainos gali skirtis. Vadovaujantis Kalėjimų departamento organizuoto atviro konkurso „Nuteistųjų (suimtųjų) apiprekinimo paslaugos pirkimas“ sąlygomis, 3-iosios dalies dispozicija, kainų patikrinimas vykdomas lyginant kainas su internetinėje parduotuvėje adresu www.barbora.lt nurodytomis tų pačių savybių, to paties mato vieneto mažiausiomis prekių kainomis (išskyrus akcinių prekių kainas ir nuosavų „Maximos“ prekių ženklų, tokių kaip „Optima linija“, „Maxima Favorit“ ir pan., kainas), pridedant 15 proc. prie internetinės www.barbora.lt parduotuvės parduodamos kainos. Maisto produktų kainos su šalia esančiomis parduotuvėmis nėra lyginamos.
Teismas pažymi, jog pareiškėjas tik abstrakčiai nurodė teiginį, jog kainos įstaigos parduotuvėje per didelės, tačiau nenurodė, kaip ir kas nustatė kainų neatitiktį, su kokiomis kainomis buvo lyginamos įstaigos parduotuvėje esančių prekių kainos. Teismas įvertina tai, kad byloje nėra jokių duomenų, jog pareiškėjas būtų kreipęsis į Pravieniškių PN-AK administraciją dėl per didelių kainų parduotuvėje, ir konstatuoja, kad neturtinė žala šiuo aspektu negalima.
Pareiškėjas skunde reiškė pretenzijas ir dėl to, kad Pravieniškių PN-AK nebuvo laikomasi saugos reikalavimų, todėl jis užsikrėtė COVID-19.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2020 m. lapkričio 4 d. priėmė nutarimą Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“, kuriuo visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbė karantiną dėl sparčiai visoje šalyje plintančios koronaviruso infekcijos. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktorius 2020 m. lapkričio 10 d. priėmė minėtą Vyriausybės nutarimą detalizuojantį įsakymą Nr. V-344 „Dėl koronaviruso COVID-19 valdymo bausmių vykdymo sistemoje veiksmų plano patvirtinimo“ (toliau – Įsakymas), kuriuo patvirtino veiksmų planą pandemijos valdymui įkalinimo įstaigose. Įsakymo tikslas – darbuotojų, suimtųjų (nuteistųjų) užsikrėtimo koronavirusu prevencija, viruso paplitimo tarp darbuotojų, nuteistųjų (suimtųjų) valdymas, saugios aplinkos įkalinimo įstaigose užtikrinimas ir kokybiška, prieinama asmens sveikatos priežiūra užsikrėtimo COVID-19 atveju.
Teismas akcentuoja, jog koronavirusas pasauliniu mastu yra pripažintas pandemija dėl sunkiai suvaldomo paplitimo masto, todėl nėra galimybių užtikrinti šios ligos neplitimo įkalinimo įstaigose.
Teismo vertinimu, pareiškėjas skunde nenurodė jokių teisiškai reikšmingų argumentų, kuriais remdamasis padarė išvadą, jog kalinimo įstaigos administracija pažeidė Įsakyme nurodytus reikalavimus, vadovavosi tik abstrakčiais teiginiais, todėl nėra pagrindo pripažinti, jog Pravieniškių PN-AK pažeidė Įsakyme nustatytus reikalavimus. Pareiškėjas argumentavo, kad neturtinę žalą patyrė, kaip minėta, dėl kalinimo įstaigos administracijos saugumo reikalavimų nesilaikymo, dėl to jis užsikrėtė koronavirusu, tačiau tai patvirtinančių įrodymų nepateikė, taip pat nenurodė, kokiais sveikatos sutrikimais pasireiškė neturtinė žala, nenurodė, ar sirgdamas jis kreipėsi į specialistus. Teismo vertinimu, skunde pareiškėjo nurodomi argumentai dėl nedezinfekavimo ir dėl to kilusios grėsmės užsikrėsti COVID-19 yra hipotetinio pobūdžio. Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovės atstovo duomenimis, todėl jais remiasi ir konstatuoja, kad Pravieniškių PN-AK patalpos buvo dezinfekuojamos pagal sudarytus grafikus (b. l. 14–15, 17–51). Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas aplinkybių dėl dezinfekcijos nepaneigė įrodymais. Taip pat pažymėtina, kad skunde pareiškėjas tik abstrakčiai nurodė, jog į valgyklą buvo vedamas su sergančiais asmenimis, tačiau nedetalizavo jokių su šiais jo teiginiais susijusių aplinkybių, nepateikė to įrodymų. Pareiškėjas taip pat nedetalizavo ir nepagrindė, kokias neigiamas pasekmes jam sukėlė jo nurodytos aplinkybės, o tik abstrakčiai ir deklaratyviai nurodė šias aplinkybes. Nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta, jog pats pareiškėjas dėl galimai netinkamų kalinimo sąlygų buvo kreipęsis į atitinkamas tarnybas, o tarnybos į tokį kreipimąsi nebūtų reagavusios. Pravieniškių PN-AK 2022 m. rugpjūčio 10 d. pažyma Nr. 77-1459 patvirtina, jog sergantys COVID-19 nuteistieji į valgyklą kartu su pareiškėju vedami nebuvo. Šiuo metu patikrinti anksčiau buvusias gyvenamąsias sąlygas nėra objektyvios galimybės. Apibendrinus darytina išvada, kad pareiškėjo skundo teiginiai nėra pagrįsti.
Atmestini pareiškėjo teiginiai dėl Pravieniškių PN-AK nesilaikymo teisės aktų reikalavimų dėl būrio viršininkui priskirto nuteistųjų skaičiaus, kadangi jokie teisės aktai nereglamentuoja nustatyto konkretaus būrio viršininko prižiūrimų nuteistųjų skaičiaus.
Taip pat nepagrįstais laikytini ir pareiškėjo argumentai dėl patikrinimų vykdymo lauke, kadangi kiekviena kalinimo įstaiga, taip pat ir Pravieniškių PN-AK yra atsakinga už kardomųjų priemonių – suėmimo, arešto bausmės ir laisvės atėmimo bausmės vykdymą, todėl siekdami tinkamai įgyvendinti minėtas funkcijas įstaigos pareigūnai esant poreikiui privalo turėti galimybę patikrinti nuteistuosius bet kuriuo paros metu.
Proceso dalyviai išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinėja. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas V. de H. prieš Olandiją, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas H. prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444-196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Įvertinus pirmiau nurodytų aplinkybių ir jas patvirtinančių įrodymų visumą, teismui nekyla abejonių, jog, nustačius Pravieniškių PN-AK neteisėtus veiksmus (dėl laisvalaikio kambario nebuvimo 2-ojo sektoriaus 3 būryje), pareiškėjas patyrė neturtinę žalą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalies prasme. Iš administracinių teismų praktikos matyti, kad asmens, kuris patyrė neturtinę žalą dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija.
Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, tam tikrais atvejais konstatuoja, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje D. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42095/98). Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje M. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99).
Teismas, įvertinęs nustatyto Pravieniškių PN-AK padaryto pareiškėjo teisių pažeidimo pobūdį, mastą ir trukmę (dėl laisvalaikio kambario nebuvimo), pareiškėjo patirto diskomforto dydį (trumpalaikiai nepatogumai; pareiškėjas jokių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti, jog jis patyrė itin didelę ir ilgalaikę neturtinę žalą, nenurodė) ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (daugiau jokių pažeidimų nebuvo nustatyta; dėl padaryto pažeidimo pareiškėjui kilusių ilgalaikių neigiamų padarinių nenustatyta), sprendžia, kad tai nagrinėjamu atveju nesudaro pakankamo pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos, vertintinos pinigine išraiška, pareiškėjui atlyginimo. Šiuo atveju pats teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija.
Pareiškėjas prašo priteisti jo patirtas 2,60 Eur bylinėjimosi išlaidas, tačiau pagal ABTĮ 41 straipsnio 1 dalį dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis teismui turi pateikti prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Kadangi byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos buvo patirtos realiai (t. y. apmokėtos), todėl prašymas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 4 punktais,
nusprendžia:
Pareiškėjo I. A. skundą patenkinti iš dalies.
Pripažinti, kad pareiškėjo I. A. teisė atlikti laisvės atėmimo bausmę Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytomis bausmės atlikimo sąlygomis buvo pažeista.
Pareiškėjo I. A. reikalavimą dėl 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.