Tauragės apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato ieškinį atsakovui R. G. dėl žalos atlyginimo regreso tvarka atlyginimo, trečiasis asmuo G. R.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ieškovo reikalavimai ir argumentai

II. Atsakovo ir trečiojo asmens procesinė pozicija

4. Trečiasis asmuo G. R. teismo posėdžio metu parodė, kad 2017-11-12 apie 18.23 val. pagal gautą pranešimą jis nuvyko į įvykio vietą ((duomenys neskelbtini)), pabendravus su pranešėja (V. B.), pastaroji nurodė, kad jos sugyventinis, T. F., smurtavo prieš ją. Pareigūnams sustabdžius T. F. automobilį, iš jo išlipo keturi asmenys. Pareigūnas liepė visiems asmenims nejudėti iš vietos, tačiau vienas iš asmenų, t. y., R. G. pradėjo bėgti link Laisvės al. 5 namo. Pareigūnas pradėjo vytis R. G.. Kadangi buvo tamsu, pasivijus R. G., pastarasis parvirto, tuo pat metu griuvo ir pats trečiais asmuo, pareigūnas G. R.. Tik panaudojus spec. priemones, trečiasis asmuo sulaikė R. G.. Po R. G. sulaikymo, trečiasis asmuo G. R. juto skausmą, tačiau galvojo, kad skausmas savaime praeis. Tačiau skausmui nepraėjus, jis kreipėsi į medikus, kurie jam konstatavo raiščių patempimą. G. R. patvirtina, kad traumą jis gavo būtent besivejant R. G., o ne užsiimant kokia nors kita veikla (sportuojant ar pan.). Taip pat paaiškino, kad dėl R. G. veiksmų patyrė tiek turtinę (negauta alga), tiek neturtinę (sukeltas fizinis skausmas, patirti nepatogumai, diskomfortas negalint vairuoti transporto priemonės ir pan.) žalą, kuri ir buvo jam atlyginta sumokėjus kompensaciją.

6. Įstatymas įpareigoja teismą imtis CPK nustatytų priemonių, kad būtų užkirstas kelias procesui vilkinti ir siekti, kad byla būtų išnagrinėta teismo viename posėdyje, jeigu tai nekenkia tinkamai išnagrinėti bylą (CPK 7 straipsnio 1 dalis), o šalims įstatymas numato pareigą joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai, veikti taip, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. Kai šalys teismo posėdyje dalyvauti pageidauja, bet negali dėl svarbių priežasčių, turi iš anksto teismui pateikti prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, nurodyti svarbias priežastis ir pridėti tai patvirtinančius įrodymus (CPK 42 straipsnio 5 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas visiškai.

III. Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados

Dėl faktinių aplinkybių

8. Tarp šalių kilo ginčas dėl atsakovo veiksmais padarytos žalos pareigūnui atlyginimo regreso tvarka (duomenys neskelbtini) AVPK. Byloje nustatyta, kad 2017-11-12 atsakovas nevykdė teisėto pareigūno reikalavimo sustoti, o pareigas vykdančiam (duomenys neskelbtini) AVPK (duomenys neskelbtini) rajono PK pareigūnui G. R. teko atsakovą persekioti (vytis) dėl ko atsakovas kartu su pareigūnu parvirto, sukeldamas pareigūnui traumą, Šilutės rajono apylinkės teismas 2017-11-22 nutarimu R. G. pripažino katu dėl teisėto pareigūno reikalavimo nevykdymo (el. b. l. 6-7). 2017-11-13 13 val., nuketėjęs pareigūnas kreipėsi į (duomenys neskelbtini), kur jam buvo diagnozuota kairės šlaunies hematoma ir kairės čiurnos raiščių patempimas (el. b. l. 8). Dėl patirtos traumos policijos pareigūnas nuo 2017-11-13 iki 2017-11-28, t. y., 15 kalendorinių dienų buvo nedarbingas (el. b. l. 22-23).

9. 2017-12-21 tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinta, kad pareigūnas lengvą sveikatos sutrikdymą patyrė 2017-11-12 atliekant tarnybines pareigas ir tarnybinių pareigų atlikimas susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai (el. b. l. 12-15). Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisijos specializuotos medicininės ekspertizės 2018-01-08 pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad tarp G. R. sveikatos sutrikdymo ir fizinio įvykio, įvykusio 2017-11-12 yra tarpusavio ryšys (1 punktas), taip pat nustatyta, kad G. R. sveikatos sutrikdymas priskirtinas lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymui pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-08-02 nutarimu Nr. 1130, 3.2 punkto (nekiauriniai sužeidimai ir traumos, jeigu nepažeisti vidaus organai, sąnariai, sausgyslės, stambiųjų nervų kamienai ar pagrindinės kraujagyslės) sąrašą (2 punktas) (el. b. l. 21). (duomenys neskelbtini) AVPK viršininkas 2018-01-17 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), nusprendė dėl minėto sveikatos sutrikdymo išmokėti pareigūnui vieno mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio kompensaciją (2 punktas) (el. b. l. 17), kurios suma 1 208,55 Eur (el. b. l. 19), ši kompensacija pareigūnui buvo sumokėta 2018-04-13 bankiniu pavedimu iš (duomenys neskelbtini) AVPK lėšų (el. b. l. 20).

Dėl deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų ir nukentėjusio pareigūno žalos dydžio (vertinant regresinį reikalavimą dėl jam išmokėtos kompensacijos)

10. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad valstybės įstaiga turi regreso teisę į žalą padariusį asmenį sužalotam pareigūnui atlygintos žalos dydžio, nes pagal CK 6.251 straipsnio 1 dalį ir 6.263 straipsnio 2 dalį asmeniui visiškai atlyginama tik padaryta žala (visiško nuostolių atlyginimo principas; lot. – restitutio in integrum). Trečiasis asmuo, kuriam pereina reikalavimo teisė, negali įgyti daugiau teisių, negu jų turėjo pradinis kreditorius (CK 6.113 straipsnis). Jeigu valstybės lėšomis apdraustam pareigūnui išmokėta kompensacija viršija jam padarytą žalą, tai įstaiga regreso tvarka iš kalto dėl žalos asmens gali reikalauti tos kompensacijos dalies, kuria atlyginta žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-11-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-496/2008).

11. Nagrinėjamoje byloje ieškovas (duomenys neskelbtini) AVPK pareiškė reikalavimą atlyginti jo patirtus nuostolius, lygius jo išmokėtai 1 208,55 Eur kompensacijai, kuri buvo apskaičiuota Vidaus tarybos statuto 50 straipsnio 3 dalyje nustatytu būdu (el. b. l. 19, 20).

12. Vidaus tarnybos statuto 50 straipsnio 3 dalis nustato, kad pareigūnui, kuris buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kai jo sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susijęs su jo tarnybinių pareigų atlikimu, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kai jo sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso, išmokama nuo vieno mėnesio iki 5 metų (nuo 1 mėnesio iki 60 mėnesių) jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija, priklausomai nuo sveikatos sužalojimo ir netekto darbingumo lygio.

13. Aktualioje kasacinio teismo praktikoje yra pažymima, kad Vidaus tarnybos statuto nuostata nesieja kompensacijos tik su pareigūno patirta turtine žala ar negautomis pajamomis (kaip nei nustatyta Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme), todėl Policijos departamento išmokama kompensacija gali dengti ir dėl sveikatos sužalojimo tarnybos metu pareigūno patirtą neturtinę žalą, kurią sukėlė neteisėti žalą padariusio asmens veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-03-07 nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-133-695/2017, 32 punktas).

14. Be to, kasacinės instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad bet koks neteisėtas veiksmas, sukėlęs žalą sveikatai tarnybinių pareigų atlikimo metu, gali lemti ne tik turtinius padarinius nukentėjusiajam, išreiškiamus negautų pajamų ir patiriamų sveikatos priežiūros, reabilitacijos išlaidų forma, bet ir daugybę kitų padarinių, todėl valstybė, siekdama didesnės pareigūnų apsaugos ir skatindama juos aktyviai vykdyti savo pareigas, nepaisant kylančios didelės rizikos, įtvirtino alternatyvius žalos atlyginimo mechanizmus. Tačiau šiuo atveju neužtenka vien paties kompensacijos išmokėjimo ir nukentėjusiojo nedarbingų dienų dėl atsakovo neteisėtų veiksmų sukelto sveikatos sužalojimo fakto kompensacijos dydžiui pagrįsti, nes, sprendžiant dėl neturtinės žalos, turi būti nustatyta, ar tokia žala buvo padaryta, kuo ji pasireiškė ir koks jos dydis. Neturtinės žalos faktą ir dydį turi įrodyti regresinį reikalavimą pareiškęs asmuo. Neatmestina, kad dalis išmokėtos kompensacijos gali būti papildoma socialinė garantija pareigūnui, tiesiogiai nesusijusi su pareigūno patirta žala, arba gali nedengti visos pareigūno patirtos neturtinės žalos. Kiekvienu atveju Policijos departamentas turi įrodyti, kokia būtent žala buvo sukelta nukentėjusiam pareigūnui ir kokiems turtiniams ir neturtiniams padariniams pašalinti buvo išmokėta kompensacija (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-03-07 nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-133-695/2017, 32 punktą).

15. Šiuo konkrečiu atveju egzistuoja visos būtinosios sąlygos atsakovo R. G. civilinei atsakomybei kilti (CK 6.245-6.250 straipsniai). Byloje įrodyta, kad atsakovas nevykdė teisėto savo tarybines pareigas atliekančio pareigūno reikalavimo, t. y., nepakluso reikalavimui sustoti, tokiu būdu atliko neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnis), kurių metu buvo sutrikdyta pareigūno sveikata, tuo padarant pareigūnui žalą (CK 6.249 straipsnis). Dėl sveikatos sutrikdymo (kairės šlaunies hematomos ir kairės čiurnos raiščių patempimo) pareigūnas 15 dienų buvo nedarbingas. Atsakovas įrodymų, patvirtinančių, jog pareigūnui nedarbingumo pažymėjimas buvo išduodami nesant tam teisinio ir (ar) medicininio pagrindo, byloje nepateikė (CPK 12, 178 straipsniai).

16. Teismas vertinimu, būtent neteisėti atsakovo veiksmai yra priežastiniu ryšiu susiję su atsiradusiais neigiamais padariniais pareigūno sveikatai (CK 6.247 straipsnis). Šią išvadą leidžia daryti bylos svarstymui pateikti dokumentai: 2017-12-21 tarnybinio patikrinimo išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 12-15), Specializuotos medicininės ekspertizės 2018-01-08 pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nustatyta, kad tarp G. R. sveikatos sutrikdymo ir fizinio įvykio, įvykusio 2017-11-12, yra tarpusavio ryšys (1 punktas), (el. b. l. 21), o taip pat teismo posėdžio metu pateikti paties trečiojo asmens G. R. paaiškinimai dėl įvykio aplinkybių, Atsakovas nepateikė teismui jokių duomenų, patvirtinančių jo atsiliepime keliamas pareigūno su(si)žalojimo versijas, ir tuo pačiu leidžiančių suabejoti priežastinio ryšio egzistavimu tarp jo neteisėtų veiksmų ir atsiradusių neigiamų padarinių (pareigūno traumos) (CPK 12, 178, 185 straipsniai).

17. Šiuo konkrečiu atveju ieškovas nedetalizavo, į kokios (turtinės ar neturtinės dalies) pareigūnui kompensuotos žalos atlyginimą jis turi atgręžtinio reikalavimo teisę, tačiau byloje nustatyta ir nekilo ginčo dėl aplinkybės, kad 2018-04-13 bankiniu pavedimu iš (duomenys neskelbtini) AVPK lėšų pareigūnui buvo išmokėta 1 208,55 Eur vieno mėnesio pareigūno vidutinio darbo užmokesčio kompensacija (el. b. l. 20). Visų pirma, pareigūnas realiai patyrė žalą, kadangi nuo 2017-11-13 iki 2017-11-28 (15 kalendorinių dienų) buvo nedarbingas. Teismo posėdžio metu pareigūnas paaiškino, kad už tokį laikotarpį jis būtų gavęs apie 600 Eur darbinių pajamų. Taigi dalis kompensacijos buvo skirta nukentėjusio pareigūno turtinių praradimų kompensavimui. Antra, pasisakant dėl neturtinės žalos fakto ir jos dydžio, teismas sprendžia, kad policijos pareigūnas, kuris vykdė tarnybines pareigas padidėjusio pavojingumo ir rizikos sveikatai aplinkybėmis, dėl prieš jį nukreiptų atsakovo neteisėtų tyčinių veiksmų, nors ir nesukėlusių rimtų sužalojimų bei kitų liekamųjų padarinių, vis dėlto patyrė neigiamų išgyvenimų ir nepatogumų, kurie gali būti vertinami 608,55 Eur dydžio neturtine žala. Bylos nagrinėjimo trečiuoju asmeniu apklaustas policijos pareigūnas nurodė, kad dėl čiurnos raiščių patempimo jis negalėjo vairuoti transporto priemonės ir sportuoti, užsiimti kita mėgstama veikla, turėjo lankyti gydytojus ir pan.

18. Tokiu atveju ieškovas turi regreso teisę į 1208,55 Eur (600 Eur + 608,55 Eur) sumokėtos žalos atlyginimą, priteisiant šią sumą iš atsakovo (CK 6.280 straipsnio 1 dalis, 6.283 straipsnio 1 dalis).

Dėl procesinių palūkanų deliktinės atsakomybės taikymo atveju

19. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę. Pagrindas priteisti procesines palūkanas yra asmeninė skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė laiku, geruoju, todėl jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Per bylinėjimosi laiką skolininkas naudojosi kreditoriaus lėšomis, gavo iš to naudos, taip pažeidė kreditoriaus interesus ir privalo CK 6.37 straipsnio 2 dalies pagrindu mokėti įstatymo nustatytas palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo – tai minimalūs kreditoriaus nuostoliai.

20. CK 6.37 straipsnio 2 dalis suteikia teisę į procesines palūkanas, bet nenustato šių palūkanų skaičiavimo tarifo, būtino jų dydžiui nustatyti. Todėl CK 6.37 straipsnio 2 dalis taikoma kartu su CK 6.210 straipsniu, kuris nustato procesinių palūkanų mokėjimo terminą ir tarifą.

21. Procesinės palūkanos yra kompensacinės, nes jų paskirtis yra kompensuoti kreditoriaus netekimus per teisminio nagrinėjimo laiką. Ar kompensacinės palūkanos yra procesinės, teismas sprendžia pagal ieškinio reikalavimo formulavimą, t. y. jeigu kartu su reikalavimu yra prašoma priteisti palūkanas nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško prievolės įvykdymo, tai yra pagrindas kvalifikuoti tokį prašymą kaip reikalavimą priteisti procesines palūkanas pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį, net jei ieškinyje ši teisės norma ir nenurodyta.

22. Procesinės palūkanos nėra įskaičiuojamos į nukentėjusiojo patirtos žalos dydį, tačiau tai yra skolininko prievolės regresinį reikalavimą pareiškusiai įstaigai dalis, atskiras civilinės teisės institutas, skatinantis skolininką greičiau įvykdyti prievolę. Reikalavimą priteisti procesines palūkanas gali pareikšti ir nukentėjusysis, tačiau procesinių palūkanų dydis nekeis nukentėjusiojo patirtos žalos dydžio (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-03-07 nutarties civilinėje byloje 36-40 punktus Nr. 3K-3-133-695/2017).

23. Tokiu atveju iš atsakovo ieškovo naudai priteistinos ir procesines palūkanas už priteistą sumą (1 208,55 Eur), skaičiuojamas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos – 2018-06-21 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.2010 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

24. Visiškai patenkinus ieškinį, atsižvelgiant į tai, kad ieškovas atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas), iš atsakovo priteistinas žyminis mokestis – 27 Eur valstybei bei 3,36 Eur procesinių dokumentų siuntimo (pašto išlaidų), iš viso 30,36 Eur į valstybės biudžetą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 82 straipsnis, 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 93 straipsnis, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260 straipsniais, 270 straipsniu, teismas,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo R. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariatui (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 1 208,55 Eur (vieną tūkstantį du šimtus aštuonis eurus ir penkiasdešimt penkis euro centus) žalos atlyginimo ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1 208,55 Eur), skaičiuojamas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos – 2018 m. birželio 21 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo R. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 30,36 Eur (trisdešimt eurų ir trisdešimt šešis euro centus) bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui skundą paduodant Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmams.