Telšių apylinkės teismo nuosprendis

2013-11-26 · Baudžiamoji byla Nr. 1-390-169/2013

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2013-11-26
Bylos Nr.
1-390-169/2013
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Violeta Erlickienė
Kaltinamasis
I. L.
MAŽEIKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS(S)NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. lapkričio 26 d.Mažeikiai
Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėja Violeta Erlickienė,sekretoriaujant teismo posėdžio sekretorei Vilijai Rukšėnienei,dalyvaujant prokurorui Šarūnui Vaicekavičiui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje I. L., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, pradinio (6 klasių) išsilavinimo, neįgalus (turintis 40 procentų darbingumą), gyvenantis (duomenys neskelbtini), anksčiau neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. L. neteisėtai įgijo ir laikė naudotojo identifikavimo kodų nustatymo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti: 2012 m. gruodžio 7 d., tiksliai ikiteisminiu tyrimu nenustatytu laiku Mažeikių m. Žemaitijos g.47/Naftininkų g.38 esančiame UAB „Grūstė“ prekybos centre „Putinas“, veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, melagingai įtikindamas nukentėjusįjį A. M. atsidaryti savo vardu banko sąskaitą, kad neva vieno iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų tėvas galėtų iš Vokietijos atsiųsti pinigų ir už tai pažadėjęs 100 Lt atlygį, nukentėjusiajam A. M. patikėjus ir taip būnant suklaidintam sutikus savo vardu AB Ūkio banke, esančiame Mažeikių m. Laisvės g. 23, atsidaryti sąskaitą ir atiduoti savo neviešus AB Ūkio bankas jam suteiktus duomenis, kuriais, panaudojant naudotojo ID duomenis, galima prisijungti prie asmeninės nukentėjusiojo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), ir atlikti su ja finansines operacijas, minėtus duomenis neteisėtai įgijo.

Taip pat, jis neteisėtai panaudojo svetimus naudotojo identifikavimo kodų nustatymo priemonių duomenis:

2012 m. gruodžio 7 d., tiksliai ikiteisminiu tyrimu nenustatytu laiku, veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis nenustatyto modelio automobilyje, kuris stovėjo Mažeikių m. Laisvės g., šalia AB Ūkio bankas, esančio Mažeikių m. Laisvės g.23, neteisėtai inicijavo ir atliko finansines operacijos su neteisėtai įgytais svetimais naudotojo identifikavimo kodų nustatymo priemonių duomenimis – AB Ūkio bankas išduotais A. M. identifikavimo kodais iš kortelės ir nuolatiniu slaptažodžiu elektroniniais kanalais 2012 m. gruodžio 7 d. šių duomenų pagrindu prisijungė prie A. M. elektroninės bankininkystės, 2012 m. gruodžio 7 d. sudarė A. M. vardu kredito sutartį su momentinius kreditus teikiančia bendrove – UAB „4finance“ internetinėje svetainėje www.smscredit.lt 1 000 litų paskolai gauti, paskolos sutarties Nr.771008001, o šiai bendrovei suteikus kreditą, 2012 m. gruodžio 7 d. 1 000 litų persivedė į jam priklausančią sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini); taip pat neteisėtai nukentėjusiojo vardu sudarė kredito sutartį su UAB „4finance“ internetinėje svetainėje www.vivus.lt 1 000 litų paskolai gauti, paskolos sutarties Nr.9902920001, o šiai bendrovei suteikus kreditą, 2012 m. gruodžio 7 d. 1 000 litų, persivedė į jam priklausančią sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), taip panaudodamas tikrus A. M. identifikavimo kodų nustatymo priemonių duomenis pateikė melagingas žinias, kad jis yra sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), naudotojas, taip neteisėtai panaudojo svetimus, neteisėtai įgytus identifikavimo kodų nustatymo priemonių duomenis.

Be to jis apgaule užvaldė svetimą turtą: 2012 m. gruodžio 7 d., veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, siekdamas apgaule savo naudai įgyti svetimą, A. M. ir trumpalaikius kreditus teikiančių bendrovių turtą, neteisėtai įgytais svetimais identifikavimo kodų nustatymo priemonių duomenimis – A. M. identifikavimo kodų nustatymo priemonių duomenimis, AB Ūkio bankas išduotais A. M. identifikavimo kodais elektroniniais kanalais prisijungęs prie A. M. elektroninės bankininkystės, 2012 m. gruodžio 7 d. sudaręs A. M. vardu kredito sutartį su momentinius kreditus teikiančia bendrove – UAB „4finance“ ir 2012 m. gruodžio 7 d. UAB „4finance“ suteikus 1 000 litų paskolą, kredito sutarties Nr. 771008001 ir 1000 litų paskolą, kredito sutarties Nr. 9902920001, tokiu būdu panaudodamas svetimus, neteisėtai gautus elektroninius duomenis apgaule, savo naudai užvaldė 2012 m. gruodžio 7 d. iš UAB „4finance“ 2 000 litų.

I. L., apklaustas teisiamajame posėdyje apie jam pareikštus kaltinimus ir žinomas bylos aplinkybes, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, jog kaltinime nurodytu laiku A. D. jam pasiūlė užsidirbti pinigų, jeigu jis sutiks duoti jam savo kortelę. Sakė, kad jis turįs gauti pinigų, bet negali jų pervesti į savo sąskaitą, nes yra kažkam skolingas. Jis sutikęs ir davęs savo kortelę, kartu buvęs banke, po to nuo kortelės nuimdavo pinigus ir atiduodavo A. D.. Už tai iš D. gaudavo po 20, 50 Lt. Be to, A. D. paprašytas jis prikalbino A. M. atsidaryti sąskaitą banke. Banke sudarė elektroninės bankininkystės sutartį, A. D. tuo metu buvo kartu su juo.

Byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu (BPK 273 straipsnis), nes kaltinamasis I. L., kuris nėra kaltinamas padaręs labai sunkų ar sunkų nusikaltimą, po kaltinamojo akto paskelbimo pareiškė, kad prisipažįsta esąs kaltas ir pageidauja tuojau pat duoti parodymus bei sutinka, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį ir įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – LR BPK) 291 straipsnio reikalavimus, nutrauktas, nes nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinka prokuroras (LR BPK 273 straipsnio 1 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo I. L. prisipažinimo ir parodymų, jo kaltė yra visiškai įrodyta byloje surinktais ir teisminio nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais:

nukentėjusiojo A. M. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, jog 2012 metų, gruodžio mėnesio pradžioje, tikslios datos neprisimena, jam su sugyventine E. I. būnant parduotuvėje „Putinas“, prie jo priėjo jam iš matymo pažįstamas vyras, kurio nei vardo nei pavardės nežino, tačiau gali atpažinti, jis yra apie 1,80 cm ūgio, vidutinio amžiaus, dažnai dėvi tamsios spalvos ilgą odinį paltą, su juo kartu buvo du vyrai, kurių nepažįsta ir apibūdinti, kaip jie atrodo, negali. Tie vyrai, tiksliau tas su ilgu paltu, pasakė, kad duos 100 Lt už tai, kad atidarytų sąskaitą ir jis sutikęs. Tie vyrai automobiliu nuvežė jį į banką „Ūkio bankas“ ir jis, pateikęs asmens dokumentą, savo vardu atsidarė banke sąskaitą. Į banką kartu ėjo ir tie vyrai. Kai atsidarė sąskaitą, popierius, kuriuos davė banke, jis parodė tiems vyrams. Tada įsėdo atgal į automobilį ir popierius perdavė vienam iš vyrų. Kaip jis atrodė neprisimena, tas vyras viską vedėsi į kompiuterį, kurį turėjo su savimi. Kai viską užsirašė, jam pasakė, kad gali eiti ir pasakė, kad atveš 100 litų, tačiau pinigų niekas neatvežė. Po kiek laiko jis nuėjo į tą patį banką ir jam pasakė, kad jo vardu paimta 2 000 litų paskola ir pinigai iš sąskaitos nuimti. Tada jis supratęs, kad yra apgautas kreipėsi į prokuratūrą (8–9 b. l.);

liudytojos E. I. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, jog A. M. yra jos sugyventinis, su kuriuo kartu gyvena apie penkerius metus laiko. 2012 m. gruodžio pradžioje, pagal sąskaitos išrašą matyti, kad tai buvo 2012-12-07, dienos metu ji su A. M. buvo prekybos centre „Maxima“, esančiame Žemaitijos gatvėje. Ji sėdėjusi viduje ant suoliuko, o A. M. buvo prie kasos, norėjo pasiimti greitąjį kreditą, tačiau jam nedavė. A. M. girtas tą dieną nebuvo, tik vakarykščiai buvo neblaivus. Ten besėdėdama pamatė vaikštant iš matymo pažįstamą vyriškį, kurio duomenų nežino. Jai su A. M. išėjus iš Maximos į lauką, prie jos priėjo tas iš matymo pažįstamas, ją užkalbino, tada priėjo dar du nepažįstami vyrai. Tas vyriškis, kurį ji žinojo iš matymo, jos ir A. paklausė, gal jie nori užsidirbti pinigų. Kartu buvęs vienas iš vyriškių, kuris buvo apie 30 metų amžiaus, tamsių plaukų, vidutinio kūno sudėjimo, vilkėjo juodos spalvos striukę ir buvo užsidėjęs kapišoną (gobtuvą) ant galvos, paskui atsisėdo už automobilio vairo, jai pasakė, kad jo tėvas yra Vokietijoje ir negali jam atsiųsti pinigų, dėl to reikia atsidaryti sąskaitą. Pasakė, kad jiems duos 100 Lt, jei atsidarys sąskaitą. Jie sutiko atsidaryti sąskaitą. Tada vyrai pasakė, kad važiuoja į banką ir ėjo į automobilių stovėjimo aikštelę, automobilis stovėjo antroje automobilių stovėjimo eilėje, gal antras ar trečias automobilis nuo įėjimo į Maximą, automobilis buvo tamsios spalvos, jo markės ir modelio nežino. Automobilį vairavo tas vyriškis, kurio neva tėvas Vokietijoje, šalia jo atsisėdo kitas vyriškis, kuris irgi atrodė apie 30 m. amžiaus, gal dar jaunesnis, tamsių plaukų, vidutinio kūno sudėjimo, taip pat vilkėjo tamsią striukę su kapišonu, jis su savimi turėjo nešiojamą kompiuterį, kurį buvo įsijungęs. Ji sėdėjo ant automobilio galinės sėdynės už to vyro, kuris žaidė kompiuteriu, per vidurį sėdėjo A., o šalia sėdėjo jai iš matymo pažįstamas. Pirmiausia juos nuvežė į senamiestyje esantį Vilniaus banką. Kadangi ji neturėjo paso, tačiau pasą turėjo A., tai atvykus prie Vilniaus banko už vairo buvęs vyriškis jai iš matymo pažįstamam, kuris sėdėjo gale, pasakė, kad jis tegu su A. eina, o jai nėra ko eiti. A. su tuo iš matymo pažįstamu išėjo, o ji liko sėdėti automobilyje, kartu sėdėjo priekyje ir tie du vyrai, už kokių 5 min. grįžę pasakė, kad nepavyko atsidaryti sąskaitos. Tada juos nuvežė į banką Snoras, vėl į banką įėjo tik A. ir tas iš matymo pažįstamas, kurie netrukus, praėjus gal 5 min. grįžo ir vėl pasakė, kad nepavyko atsidaryti sąskaitos. Tada nuvežė juos į Ūkio banką, esantį Žemaitijos gatvėje prie Maximos, vėl į banką išėjo A. ir tas iš matymo pažįstamas. Po kiek laiko grįžo iš matymo pažįstamas ir pasakė, kad A. tvarkosi dokumentus. Netrukus parėjo A. ir pasakė, kad reikia kažkiek pinigų sumokėti, tas kompiuteriu dirbęs vyras davė A. kažkiek pinigų ir A. išėjo. Kai A. grįžo su dokumentais iš banko, tas su kompiuteriu buvęs vyras pasakė A., kad jis duotų popierius ir A. padavė. Tas vyras kažką rašė į kompiuterį iš tų popierių, kartu popierius žiūrėjo ir už vairo buvęs vyras. Jis į kompiuterį kažką rašė apie 30 min., A. buvo lauke su iš matymo pažįstamu, rūkė. Kompiuteriu dirbęs vyras jos klausė, kur registruotas A., pasakė, kad savivaldybėje, o gyvena Sodų g.5. Jai paklausus, kam reikia adreso, tas vyras pasakė, kad gal dar kada reikės Jūsų pagalbos, kad žinotų, kur ieškoti. Daugiau nieko neklausė. Tada juos parvežė namo ir pasakė, kad važiuoja jie pavalgyti ir už gero pusvalandžio atvažiuos ir atveš 100 litų, Ji pasakė, kad jų buto Nr.16 ir jie išvažiavo. Tas vyras A. dokumentų, kuriuos jis parsinešė iš banko, negrąžino, grąžino tik pasą. Jai su A. grįžus namo pas juos atėjo jos buvęs vyras D. I., kuriam papasakojo, kas įvyko. Jis pasakė, kad jam buvo taip pat ir jam iš sąskaitos nuėmė 5 000 litų. D. I. pasakė jiemsms greitai eiti į banką ir užblokuoti sąskaitą. Tada ji su A. nuėjo į tą patį banką ir banko darbuotoja pasakė A., kad jo vardu paimtas 2 000 litų kreditas ir nuimtas. Tada suprato, kad yra apgauti. Kadangi A. buvo pagiringas, jis gerai neatsiminė kur jie sutiko vyrus, tikrai ne „Putinas“ parduotuvėje (16–17 b. l.);

2013-03-12 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriame nurodyta, jog A. M. pateikė Ūkio banko sąskaitos išrašą už laikotarpį nuo 2012-12-07 iki 2013-01-11, iš kurio matyti, jog 2012-12-07 į A. M. banko sąskaitą buvo pervestos dvi paskolos iš UAB “4finance” po 1 000 litų, tą pačią dieną 2 000 litų buvo pervesti į I. L. priklausančią sąskaitą AB DNB banke, nurodant mokėjimo paskirtį “skola už baldus” (11–12 b. l.);

2013-03-12 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu, iš kurio matyti, jog A. M. atpažino I. L., kaip vieną iš asmenų, kuris 2012 m. gruodžio pradžioje priėjęs prie jo prašė atidaryti banko sąskaitą (14–15 b. l.);

2013-04-24 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu, iš kurio matyti, jog liudytoja E. I. atpažino I. L., kaip iš matymo pažįstamą asmenį, kuris 2012 m. gruodžio 17 d. jai ir A. M. pasiūlė užsidirbti pinigų atidarant banke sąskaitą (18–19 b. l.);

2013-10-07 Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros nutarimu, iš kurio matyti, jog ikiteisminis tyrimas prieš asmenį – A. D. nutrauktas, kadangi jis nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (81 b. l. ).

Teismų praktikoje formuojama pozicija, kad svetima elektroninė mokėjimo priemonė su-prantama kaip priemonė, kuri jos panaudojimo finansinei operacijai inicijuoti ar atlikti metu priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-197/2011); toks pat aiškinimas tinka ir naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenims, iš kurių vienas yra kortelės PIN kodas. Vadinasi, svetimi elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenys – tai konkrečiam naudotojui būdingi ar konkrečiam naudotojui priskirti duomenys, kuriais naudotis elektroninių mokėjimo priemonių duomenų naudotojas ar kredito įstaiga nėra išreiškusi sutikimo. Svetimos elektroninio mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenų panaudojimas finansinei operacijai atlikti – tai svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių pateikimas kredito įstaigai, prisistatant mokėjimo priemonės naudotoju, siekiant įgyti kredito įstaigoje naudotojo sąskaitoje esančias lėšas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-389/2013).

Įvertinus byloje surinktus ir teisiamojo posėdžio metu ištirtus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, teismui nekyla jokių abejonių dėl I. L. kaltės padarius LR BK 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje numatytas veikas – neteisėtai įgijus, laikius ir panaudojus svetimus mokėjimo instrumento duomenis bei apgaule įgijus svetimą turtą ir todėl jis baustinas už minėtų nusikalstamų veikų padarymą.

Kaltinamojo I. L. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK BK 59 straipsnio 1 dalies punktas). Jo atsa-komybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Bausmės paskirtis yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Skirdamas kaltinamajam I. L. bausmę teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir stadiją (du apysunkiai ir vienas nesunkus nusikaltimai), į kaltės formą ir rūšį (tiesioginė tyčia), įstatymo ginamas vertybes, į kėsinimosi dalyko vertingumą, padarytos žalos dydį ir mastą, nusikaltimo tikslus ir motyvus, nusikaltimo padarymo būdą, laiką ir vietą, žalingų pasekmių turinį ir sunkumą, taipogi kaltinamojo asmenybę: anksčiau neteistas ir nebaustas administracine tvarka, nedirba, yra neįgalus (turi 40 procentų darbingumo).

Įvertinus teismo nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, kaltinamojo požiūrį į padarytas nusikalstamas veikas – gailėjosi padaręs nusikalstamas veikas, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajam švelniausią iš BK 182 straipsnio 1 dalies, 214 straipsnio 1 dalies, 215 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytų alternatyvių bausmių – baudą, jos dydį nustatant mažesnį, negu BK 47 straipsnio 3 dalies 2 ir 3 punkte numatytas šios bausmės vidurkis (BK 54, 55, 58 ir 61 straipsniai).

Atsižvelgiant į tai, jog baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis prisipažino kaltu, vadovaujantis LR BK 64¹ straipsnio nuostatomis, jam paskirtos bausmės sumažintinos vienu trečdaliu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, už idealiosios su-tapties sąlygomis padarytas nusikalstamas veikas, numatytas BK 215 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje, paskirtos bausmės bendrintinos apėmimo būdu, o apėmimo būdu subendrinta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, dalinio sudėjimo būdu subendrintina su už BK 214 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką paskirta bausme.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kaltinamajam paliktina nepakeista kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Kaltinamajam išaiškintinos teisinės savanoriško baudos bausmės neįvykdymo pasekmės, priverstinio baudos bausmės vykdymo tvarka, sąlygos, teisinės vengimo sumokėti ir negalimumo ją išieškoti pasekmės (BK 47 straipsnio 6, 7 dalys).

Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – LR BPK) 28 straipsnyje nu-matyta, kad nukentėjusiuoju pripažįstamas fizinis asmuo, kuriam nusikalstama veika padaryta fizi-nės, turtinės ar moralinės žalos. Minėtojo Baudžiamojo proceso kodekso 44 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustaty-tas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą.

Turtinės žalos samprata suformuluota CK 6.249 straipsnio 1 dalyje. Pagal šią teisės normą žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pa-jamos.

Civilinio ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „4finance“ pareikštas 2 412,59 Lt dydžio civilinis ieškinys tenkintinas visiškai, nes iš byloje esančių duomenų akivaizdu, jog turtinė žala ieškovei yra padaryta kaltinamojo nusikalstamais veiksmais, kaltinamasis dėl žalos bei jos dydžio neprieštaravo, todėl iš kaltinamojo I. L. priteistina civiliniam ieškovui 2 412,59 Lt turtinės žalos (CK 6.263 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297–305, 306, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

I. L. pripažinti kaltu:

pagal LR BK 214 straipsnio 1 dalį ir paskirti 6 MGL (minimalių gyvenimo lygių) – 780 (septynių šimtų aštuoniasdešimties litų) dydžio baudą. Vadovaujantis LR BK 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti 4 MGL – 520 Lt (penkių šimtų dvidešimties litų) dydžio baudą;

pagal LR BK 215 straipsnio 1 dalį ir paskirti 9 MGL (minimalių gyvenimo lygių) – 1 170 (tūkstančio šimto septyniasdešimties litų) dydžio baudą Vadovaujantis LR BK 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti 6 MGL – 780 (septynių šimtų aštuoniasdešimties litų) dydžio baudą;

pagal LR BK 182 straipsnio 1 dalį ir paskirti 5 MGL (minimalių gyvenimo lygių) – 650 Lt (šešių šimtų penkiasdešimties litų) dydžio baudą. Vadovaujantis LR BK 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti 3 MGL – 390 Lt (trijų šimtų devyniasdešimties litų) dydžio baudą.

Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, po to šią bausmę subendrinti iš dalies sudedant su pagal BK 214 straipsnio 1 dalį paskirta bausme ir nustatyti galutinę subendrintą bausmę – 7 MGL – 910 Lt (devynių šimtų dešimties litų) dydžio baudą.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kaltinamajam palikti nepakeistą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Uždarosios akcinės bendrovės „4finance“ civilinį ieškinį patenkinti visiškai ir priteisti jai iš kaltinamojo I. L. 2 412,59 Lt (du tūkstančius keturis šimtus dvylika litų 59 ct) turtinės žalos.

Išaiškinti I. L., kad jis privalo sumokėti baudą į valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią Swedbank, AB (banko kodas 73000, įmokos ko-das 6801) per devynis mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ir pateikti teismo raštinės tarnautojui banko kvitą. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškota priverstinai.

Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaujantis BK 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą areštu.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.

Teisėja Violeta Erlickienė