Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo V. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 20 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo V. S. ieškinį atsakovams G. S. , Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl prašymo įtraukti į apskaitą santuoką, sudarytą bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka, pripažinimo negaliojančiu prašymą dėl santuokos įtraukimo į apskaitą bei civilinės būklės akto įrašo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas V.S. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti negaliojančiu M. S. ir G. S. 2004-10-19 prašymą dėl santuokos, sudarytos bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka, įtraukimo į apskaitą ir pripažinti negaliojančiu 2004-10-20 santuokos sudarymo įrašą Nr. 3628 bei šį įrašą panaikinti. Nurodė, kad 2005-06-14 mirus ieškovo broliui M. S. , ieškovas kartu su broliu E. S. tapo ketvirtos eilės įstatyminiais įpėdiniais, nes brolis vaikų neturėjo, o tėvai ir seneliai buvo mirę. Pradėjus tvarkyti mirusio brolio palikimo paveldėjimo reikalus, ieškovas kreipėsi į Vilniaus miesto 1-ąjį notarų biurą dėl palikimo priėmimo, tačiau paaiškėjo, kad 2004-10-20 Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje į civilinės būklės aktų apskaitą buvo įtraukta M. S. ir atsakovės G. S. 1999-04-23 Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčioje Vilniuje sudaryta bažnytinė santuoka. Tokiu būdu remiantis CK 3.24 str. 2 d. atsakovė tapo ieškovo mirusio brolio palikimo paveldėtoja, kaip palikėją pergyvenusi sutuoktinė. Nurodė, kad 2004-10-19 prašymas įtraukti bažnytinę santuoką į civilinės būklės aktų apskaitą buvo surašytas likus mažiau kaip 2 mėnesiams iki brolio mirties, kadangi jis sunkiai sirgo, liga, taikomas gydymas turėjo tiesioginės įtakos jo sugebėjimui suprasti veiksmų reikšmę, juos valdyti bei suvokti tokių veiksmų pasekmes. Ieškovas nurodė, kad jo mirusio brolio sudaryta bažnytinė santuoka į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje buvo įtraukta jam neišreiškus tokios valios, gal jam net nežinant, neteisėtai, tuo metu brolis sunkiai sirgo ir pats savarankiškai surašyti prašymo negalėjo, o jeigu ir pasirašė, tai galėjo nesuprasti savo veiksmų reikšmės, todėl 2004-10-20 civilinės būklės akto įrašas Nr. 3628 turi būti panaikintas.

Atsakovė G. S. su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti. Nurodė, jog ieškovas, ginčydamas civilinės būklės akto 2004-10-20 įrašą Nr. 3628, turėtų pirmą nuginčyti santuoką. Teigdamas, jog M. S. įtraukimo į apskaitą metu negalėjo suprasti savo veiksmų, ieškovas turėtų pagrįsti ieškinį CK 3.13 str ir 3.40 str. Tuo tarpu pagal CK 3.40 str. 2d. 3.44 str. ieškinio pateikimo metu nebeliko asmens, turinčio teisę pareikšti ieškinį nurodytais pagrindais. Be to, mirus vienam iš sutuoktinių, ir pasibaigus santuokai, santuoka negali būti pripažinta negaliojančia.

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės Teisės ir personalo departamento Civilinės metrikacijos skyrius su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti. Nurodė, jog skyriaus darbuotojai nuvykus į M. S. namus, santuokos sudarymo įraše jis pasirašė asmeniškai, inspektorės akivaizdoje ir jai nekilo jokių įtarimų, kad jis yra verčiamas tai daryti, ar nesuvokia ką daro. Įtraukiant bažnytinę santuoką į apskaitą buvo laikytasi tuo metu galiojusių Civilinės metrikacijos taisyklių.

Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2006 m. gruodžio 20 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Teismas nustatė, kad 2004-10-19 prašymas buvo parengtas Vilniaus miesto savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje, pritaikius analogiją pagal LR teisingumo ministro 2001-06-29 įsakymu Nr. 129 patvirtintų Civilinės metrikacijos taisyklių (toliau tekste – Civilinės metrikacijos taisyklių) 38 p. Teismas nurodė, kad ginčijamas prašymas dėl santuokos, sudarytos bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka, įtraukimo į apskaitą laikomas teisiniu poelgiu, t.y. civilinės teisės subjektų veiksmu, kuriuo jie specialiai nesiekia sukurti civilinių subjektinių teisių bei pareigų, tačiau dėl tokio veiksmo atsiranda teisiniai padariniai, nes tai numato įstatymas, todėl jo laikyti sandoriu bei ginčyti sandorių negaliojimo pagrindais nėra pagrindo. Kadangi civilinės būklės akto įrašas, atliktas civilinės metrikacijos skyriuje, yra administracinis aktas, o ne sandoris, kaip teigia ieškovas, todėl jis negali būti ginčijamas sandorių negaliojimo pagrindais.

Teismas nurodė, kad nagrinėjant civilinę bylą dalyje dėl 2004-10-20 santuokos sudarymo įrašo Nr. 3628 panaikinimo būtina nustatyti, ar nebuvo pažeista bažnytinės santuokos įtraukimo į apskaitą tvarka ir konstatavo, jog M. S. ir G. S. santuokos, sudarytos bažnyčios (konfesijos) nustatyta tvarka, įtraukimas į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje buvo atliktas nepažeidžiant CK 3.24 str. 2d. ir tuo metu galiojusių Teisingumo ministro 2001 06 29 įsakymu Nr. 129 patvirtintų Civilinės metrikacijos taisyklių (2001 11 10 redakcija).

Teismas, vadovaudamasis CK 3.49 str. 1d., nurodė, kad pasibaigę teisiniai santykiai mirus vienam santuokiniui negali būti ginčijami, nurodyta aplinkybė sudaro savarankišką pagrindą ieškinį dalyje dėl santuokos sudarymo įrašo Nr. 3628 pripažinimo negaliojančiu ir jo panaikinimo atmesti.

Ieškovas V.S. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2006-12-20 sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas argumentuojamas tuo, jog teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės aktų normas, netyrė ir nevertino faktinių bylos aplinkybių, nesudarė galimybės byloje teikti įrodymus, dėl ko priėmė nepagrįstą ir neteisingą sprendimą.

Nurodo, kad bažnytine tvarka sudarytos santuokos įtraukimas į civilinės būklės aktų registrą yra sandoris, todėl jį įforminantys dokumentai gali būti ginčijami sandorių negaliojimo pagrindais. Teismas nepagrįstai ginčijamą prašymą laikė teisiniu poelgiu, nes bažnytine tvarka santuoką sudariusių sutuoktinių prašymas įtraukti jų santuoką į civilinės būklės aktų apskaitą reiškia jų bendrą susitarimą sukurti teisės aktuose numatytas sutuoktinių teises ir pareigas.

Atitinkamai bažnytine tvarka santuoką sudariusių asmenų pasirašytas dokumentas – santuokos sudarymo įrašas taip pat laikytinas sudedamąja sandorio dalimi ir gali būti pripažįstamas negaliojančiu vadovaujantis sandorių negaliojimo pagrindais. Santuokos sudarymo įrašas nėra ir negali būti laikomas administraciniu aktu Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 str. prasme, nes šį dokumentą pasirašė tik sutuoktiniai, jie nėra subjektai, atliekantys viešojo arba vidaus administravimo funkcijas, juo siekiama sukurti civilines teises ir pareigas.

Teismas nepagrįstai nurodė, kad vieno iš bažnytine tvarka santuoką sudariusių sutuoktinių mirtis ginčui dėl tokios santuokos įtraukimo į civilinės būklės aktų registrą neturi jokios reikšmės, nes ieškovas neginčijo bažnytine tvarka sudarytos santuokos, o prašė pripažinti negaliojančiais dokumentus, kurių pagrindu M. S. ir atsakovė G. S. sukūrė CK numatytas civilinę santuoką sudariusių sutuoktinių teises ir pareigas. Būtent bažnytinės santuokos įtraukimas į civilinės būklės aktų apskaitą pažeidė ieškovo kaip galimo mirusio brolio M. S. turto paveldėtojo teises ir interesus, nes atsakovė įgijo pergyvenusio sutuoktinio paveldėjimo teisę į mirusio sutuoktinio turtą.

Bažnytine tvarka sudarytos santuokos įtraukimo į civilinės būklės aktų registrą tvarkos pažeidimų nebuvimas ginčijamu atveju negali būti pagrindu ieškinį atmesti, nes ieškovas rėmėsi vieno iš sutuoktinių tikrosios valios atlikti tokį veiksmą nebuvimo. Teismas, atsisakydamas skirti šioje civilinėje byloje pomirtinę psichiatrinę ekspertizę, kuri padėtų įvertinti M. S. gebėjimus suprasti savo veiksmų reikšmę pasirašant 2004-10-19 prašymą, užkirto kelią visapusiškai išnagrinėti ginčą ir priimti objektyvų ir teisingą sprendimą.

Ieškovas nurodo, kad jis, kaip galimas turto paveldėtojas, turi teisę ginti savo interesus.

Atsakovė G. S. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2006-12-20 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas teisingai nevertino 2004-10-19 prašymo kaip teisinio veiksmo, kadangi toks prašymas pats savaime jokių teisių ir pareigų nesukelia. Nurodo, kad tokio prašymo 2001-06-29 Civilinės metrikacijos taisyklės apskritai nenumatė. Toks prašymas negali būti laikomas sandoriu, kuriuo siekiama sukurti teisines pasekmes ir negali būti ginčijamas sandorių negaliojimo pagrindais.

Santuokos sudarymo įrašas vertintinas kaip individualus administracinis aktas, kurio teisėtumas gali būti nuginčijamas tik administraciniame teisme.

Civilinio proceso šalies reikalavimas panaikinti civilinės būklės akto įrašą, t. y. paneigti tuo įrašu nustatyto fakto juridinę reikšmę, gali būti tenkinamas tik šiai šaliai įrodžius, kad civilinės būklės aktų registravimo knygos įrašas negalėjo sukelti įregistruoto civilinės būklės akto teisinių padarinių. Todėl ieškovas turėtų ginčyti ir pačią santuoką. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad pasibaigę santykiai negali būti ginčijami.

Teismas pagrįstai atmetė prašymą dėl ekspertizės skyrimo, nes nei vienas iš byloje dalyvavusių asmenų nepatvirtino, kad M. S. būtų negalėjęs suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti.

Atsakovė nesutinka su apelianto argumentu, jog ji inicijavo bažnytinės santuokos įtraukimą į apskaitą, be to, dar 1998-09-03 M. S. sudarė testamentą atsakovės naudai.

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovas yra M. S. brolis (T 1, b.l.111-113). Vilniaus Šv.Kryžiaus Atradimo bažnyčioje M. S. ir G. S. 1999-04-23 sudarė bažnytinę santuoką (T 1, b.l. 49, 9). Byloje pateiktas M. S. ir G. S. 2004-10-19 Prašymas dėl santuokos, sudarytos bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka, įtraukimo į apskaitą (T 1, b.l. 8). M. S. ir G. S. bažnytinė santuoka 2004-10-20 Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje buvo įtrauktą į apskaitą ir išduotas santuokos liudijimas (T 1, b.l.9, 49, 73). M. S. 2004-12-18 mirė (T 1, b.l. 9). VĮ Registrų centro pažyma patvirtina, jog M. S. nuosavybės teise valdė butą (duomenys neskelbtini), garažą (duomenys neskelbtini), bei automobilį Ford Escort, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (T 1, b.l. 10-14).

Ieškovas savo galutiniu ieškiniu prašė panaikinti įrašą dėl bažnytinės santuokos įtraukimo į apskaitą, Įrašo Nr. 3628, tuo pagrindu, jog ieškovo mirusysis brolis M. S. neišreiškė savo valios dėl bažnytinės santuokos įtraukimo į registrą, nepasirašydamas prašyme, o jeigu ir pasirašė prašyme, tai negalėdamas suprasti savo veiksmų esmės dėl ligos. Nurodytais faktiniais pagrindais prašė pripažinti prašymą ir įrašą negaliojančiais.

Pirmos instancijos teismas sprendime teisingai nurodė, kad nagrinėjant šį ieškinį būtina nustatyti ar nebuvo pažeista bažnytinės santuokos įtraukimo į apskaitą tvarka, tačiau faktiškai ieškovo nurodytos pažaidos netyrė ir nesudarė galimybės ieškovui įgyvendinti savo procesinės įrodymų pateikimo teismui teisės. Tuo teismas pažeidė procesines teisės normas, dėl ko neatskleidė bylos esmės ir dėl nurodytų pažeidimų priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą (Civilinio proceso kodekso 327 straipsnio 1 dalies 2 p.).

Teismas spręsdamas, kad vieno iš bažnytine tvarka santuoką sudariusių sutuoktinių mirtis ginčui dėl tokios santuokos įtraukimo į civilinės būklės aktų registrą neturi jokios reikšmės, nes ieškovas neginčija bažnytine tvarka sudarytos santuokos, prieštarauja savo paties išvadai, jog nagrinėjant ieškovo ieškinį būtina nustatyti ar nebuvo pažeista bažnytinės santuokos įtraukimo į apskaitą tvarka, nes būtent ne bažnytinės santuokos sudarymo teisėtumą, o jos įtraukimo į apskaitą ginčija ieškovas.

Bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudaryta santuoka valstybės pripažįstama įtraukiant ją į apskaitą viešuose registruose. Bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudaryta santuoka įtraukiama į oficialią apskaitą Civilinio kodekso 3.304 straipsnio nustatyta tvarka, o taip pat metu galiojusių Teisingumo ministro 2001 06 29 įsakymu Nr. 129 patvirtintų Civilinės metrikacijos taisyklių (2001 11 10 redakcija) nustatyta tvarka (Civilinio kodekso 3.25 straipsnis). Taigi Civilinio kodekso 3.24 straipsnyje yra nustatytas sąlygų visetas, kurio kiekviena sąlyga yra būtina, kad santuoka, įregistruota bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka, būtų pripažinta valstybės ir sukeltų tokias pat teisines pasekmes kaip ir santuokos sudarymas civilinės metrikacijos įstaigoje (valstybės pripažinimo prasme) (CK 3.7 straipsnio 2 dalis, CK 3.24 straipsnio 2 dalis, 3.26 straipsnio 1 dalis). Teismas aiškindamas CK 3.24 straipsnio 2 dalies ir 3.304 straipsnio nuostatas, neatkreipė dėmesio į tai, kad bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudaryta santuoka ir įtraukta į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje įstatymų nustatyta tvarka sukelia tokias pat teisines pasekmes kaip ir santuokos sudarymas civilinės metrikacijos įstaigoje, t.y. tokia santuoka sukelia pasekmes tiek sutuoktiniams, tiek ir kitiems asmenims, o nagrinėjamu atveju ieškovui – mirusiojo broliui, kuris esant įregistruotai atsakovės ir mirusiojo M. S. bažnytinei santuokai viešuose registruose, netenka teisės pagal įstatymą paveldėti mirusiojo brolio turtą (žemesnės eilės įpėdinis), nes šiuo atveju paveldi vyrą pergyvenusi žmona. Tokiu būdu ieškovas turi reikalavimo teisę reikšti ieškinį dėl bažnytinės santuokos įtraukimo į apskaitą teisėtumo ir pareikštą ieškinį turi teisę įrodinėti visomis Civilinio proceso kodekso numatytomis priemonėmis, tame tarpe ginčijant tokį įrašą dėl vieno iš sutuoktinių – M. S. valios nebuvimo pagrindu - nepasirašius prašymo, ar nesupratus savo veiksmų esmės ir nesugebėjimą jų valdyti – turi procesinę teisę prašyti teismo skirti atitinkamą ekspertizę, nes tokių įrodymų pats be teismo pagalbos gauti negali (Civilinio proceso kodekso 199 straipsnis). Teismas atmetęs prašymą skirti ieškovo prašomą ekspertizę, pažeidė Civilinio proceso kodekso 199 straipsnio nuostatas, dėl ko neatskleidė bylos esmės, teismo priimtas sprendimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, todėl naikintinas ir byla perduoti nagrinėti iš naujo.

Teismas, įvertindamas šalių pareikštus reikalavimus, išsakytas pozicijas ir pateiktus įrodymus, turi įvertinti ir teisiškai kvalifikuoti, ar yra pagrindų, dėl kurių santuokos apskaitos įrašas galėtų būti panaikinamas. Civilinės būklės akto registracija atliekama asmenų, siekiančių suteikti registruotinam civilinės būklės aktui juridinę reikšmę, pareiškimų, t.y. valinių aktų, pagrindu. Ieškovas įrodinėja, jog tokios valios iš vieno iš bažnyčioje susituokusių asmenų pusės nebuvo, todėl teismas ir turi įvertinti ar M. S. valia buvo tinkamai išreikšta, siekiant suteikti bažnytinei santuokai civilinės santuokos pasekmes. Nors negalima sutikti su apeliantu, kad įrašas yra sandoris, tačiau tokį įrašą gali teismas panaikinti nustatęs, kad jis padarytas pažeidžiant nustatyta tvarką tokiam įrašui padaryti ir patį pareiškimą kaip valios išraišką ieškovas turi teisę ginčyti sandorio negaliojimo pagrindais, nors jo pripažinti negaliojančiu kaip sandorio atskiru reikalavimu nėra reikalo, tačiau tokio pareiškimo negaliojimas ir jo negaliojimo pagrindai yra motyvas ir faktinis pagrindas pareikštam ieškiniui dėl įrašo panaikinimo.

Atsakovės G. S. nurodyta aplinkybė, jog mirusysis yra surašęs testamentą, todėl ieškovui net ir nuginčijus santuokos registravimo teisėtumą neatsirastų jokių teisinių pasekmių, atmestinas, kaip nepagrįstas, nes iš testamento turinio matyti, kad mirusysis testamentu patvarkė ne visą turėtą jo turtą, o tik butą. Taip pat ta aplinkybė, jog mirus M. S. santuoka pasibaigė, nėra pagrindas teigti, jog negali būti ginčijamas bažnytinės santuokos įregistravimo teisėtumas, nes ieškovas neginčija bažnytinės santuokos apskritai, o jos registracija sukeltas teises ir teisėtus interesus.

Dėl išdėstyto teismo sprendimas naikintinas ir byla perduoti pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Panaikinus sprendimą dėl absoliučių jo negaliojimo pagrindų apeliantui grąžintinas jo sumokėtas žyminis mokestis už apeliacinį skundą (Civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 1 dalies 7 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 str. kolegija

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 20 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Grąžinti V.S. 200 Lt žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą iš valstybės biudžeto.