Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Algirdo Giedraičio ir Vaido Vasiliausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

nerengiant teismo posėdžio, apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. K. advokato Dainiaus Gudo skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. gegužės 13 d. nutarties, kuria atsisakyti patvirtinti 2022 m. balandžio 14 d. Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam R. K..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. R. K. Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį (3 veikos), 165 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį, 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą (2 veikos) galutine subendrinta 8 metų laisvės atėmimo bausme.

3. Bausmės pradžia – 2017 m. rugsėjo 12 d., bausmės pabaiga – 2025 m. rugsėjo 11 d.

4. Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau – Komisija) 2022 m. balandžio 14 d. nutarimu Nr. 81/04-494 nutarė taikyti nuteistajam R. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 2 punktą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

8. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą, lygtinai gali būti paleidžiami įstatyme numatytą bausmės dalį atlikę nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Sprendžiant, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pakankama lygtinio paleidimo taikymui, kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tarp jų ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, kad būtų galima pagrįstai spręsti, jog laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

9. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo gynėjo skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad Marijampolės apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog nuteistojo daroma pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nutartis nėra tik formali, bet atvirkščiai, yra objektyvi ir motyvuota. Atsižvelgiant į šios bylos aplinkybes, nutartyje tinkamai įvertinti visi lygtinio paleidimo taikymui reikšmingi duomenys.

10. Nuteistasis yra atlikęs įstatymo nustatytą jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau nesant žemai jo nusikalstamo elgesio rizikai, turi būti nustatyta akivaizdi pažanga mažinant šią riziką.

11. Nors R. K. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią jam taikyti lygtinį paleidimą, tačiau nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra pakankamos išvadai, kad jis gali būti paleistas lygtinai. Įvertinus R. K. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais, teisėjų kolegijai nekyla. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu jis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja socialinės reabilitacijos bei pozityvaus užimtumo priemonėse, 7 kartus skatintas, galiojančių nuobaudų neturi, įgijęs vidurinį išsilavinimą bei dažytojo-tinkuotojo specialybę, šiuo metu mokosi ir siekia įgyti suvirintojo kvalifikaciją, motyvuotas dirbti, tačiau dėl darbo stokos neįdarbintas. Nuteistasis palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, yra savikritiškas, su administracijos darbuotojais yra mandagus ir taktiškas. Byloje pateikti duomenys, kad taikius lygtinį paleidimą nuteistajam, jis būtų įdarbintas bei turėtų gyvenamąją vietą. Visos šios aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, įrodo, kad pataisos įstaigoje jis stengiasi užsiimti prasminga veikla, tokiu būdu koreguodamas savo elgesį tinkama linkme, tačiau vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui vertinamu atveju nepakanka.

12. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, bet ir jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma. Iš skundžiamos teismo nutarties turinio matyti, kad buvo įvertinti tiek teigiami, tiek ir neigiami nuteistojo elgesį charakterizuojantys duomenys. Teigiamai įvertinta, kad yra vykdomos individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytos priemonės, kad nuteistasis 7 kartus skatintas, tačiau atsižvelgta ir į nuteistąjį neigiamai charakterizuojančias aplinkybes: į nuteistojo kriminalinę istoriją bei asmenines savybes, kurios teismui pagrįstai leidžia teigti, jog nuteistasis linkęs rizikuoti negalvojant apie pasekmes, įvykdytuose nusikaltimuose stebimas alkoholio poveikis – nusikalto būdamas neblaivus. Nuteistasis net ir bausmės atlikimo metu už nustatytos tvarkos ir elgesio taisyklių pažeidimus baustas 2 kartus. Dar 2 kartus, pažeidus taisykles, jam nuobauda neskirta, apsiribota pokalbiu. Teismas vertino ir duomenis apie asmens pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, kuri yra vidutinė. Apylinkės teismas vertino ir egzistuojančius tiek statinius, tiek dinaminius kriminogeninius veiksnius, kurie nuteistojo elgesiui daro įtaką. Teigiamų elgesio korekcijos požymių, pirmosios instancijos teismo vertinimu, nuteistojo lygtiniam paleidimui šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje nepakako. Šiai išvadai iš esmės pritaria ir apygardos teismo teisėjų kolegija. Pažymėtina, kad abejonių dėl pakankamos nuteistojo elgesio korekcijos kilo ir Komisijai, kuri nebuvo vieninga priimdama sprendimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą. 2022 m. balandžio 14 d. posėdžio protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenys patvirtina, kad vienas iš keturių balsavusių komisijos narių pasisakė prieš lygtinio paleidimo taikymą nuteistajam.

13. Socialinio tyrimo išvados duomenimis nuteistajam nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, stebima nuteistojo rizikos mažėjimo dinamika, tačiau ji yra nežymi. Lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto elgesio jam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nuteistajam atliekančiam laisvės atėmimo bausmę vis dar nustatomas ne vienas kriminogeninis (dinaminis) rizikos veiksnys – oficialaus darbo stoka, apsunkinta finansinė padėtis, netinkamas gyvenimo būdas ir draugų įtaka bei problemų sprendimo lankstumo stoka. Minėti kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik R. K. praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus. Teisėjų kolegijos vertinimu nuteistojo dedamų pastangų šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis dar nepakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos.

14. Pritariant skundžiamos nutarties argumentams, vertinama ir tai, kad šis teistumas nuteistajam nėra pirmasis. Praeityje jis du kartus teistas. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad jis teistas 4 kartus Ispanijoje (ĮKNR duomenys). Jo nauji teistumai įrodo, kad nuteistajam anksčiau skirtos bausmės teigiamo poveikio jo elgesiui neturėjo, jis ir toliau darė nusikaltimus, nusikaltimai sunkėjo. Analizuojant bylos medžiagą matyti, kad nuteistasis nusikaltimus darė bendrininkų grupėje. Nusikaltimų darymo metu vyravo impulsyvus jo elgesys, taip pat visiškai pagrįstai nurodyta, kad neteisėtų veiksmų kilimui įtakos turėjo ir kiti asmenys. Taip pat prie to prisidėjo ir vartojamas alkoholis. Analizuodamas savo neteisėtus veiksmus ir padarinius, nuteistasis alkoholio įtaką menkina. Nuteistasis taip pat linkęs menkinti savo nusikalstamą elgesį. Dėl padarytos nusikaltimo jis kaltina kitus, savo kaltės nepripažįsta. Iš bylos medžiagoje esančių duomenų matyti, kad jo vaidmuo nusikaltimų padaryme buvo aktyvus.

15. Nuteistasis turi finansinių įsipareigojimų, kurie yra neįvykdyti. Pažymima, kad iki bausmės atlikimo nuteistasis tvirtina dirbęs neoficialiai. Aplinkybė apie nuteistojo neoficialų darbą pagrįstai leidžia teigti, kad būdamas laisvėje nuteistasis pirmenybę teiks būtent tokio darbo paieškai. Pagal vykdomuosius dokumentus R. K. turi finansinių įsipareigojimų, nes privalo atlyginti 24 778,69 Eur, iš kurių atlyginta tik 6 613,48 Eur ir tik priverstine išieškojimo tvarka. Nuteistasis taip pat yra skolingas valstybei 1 219 Eur už jo anksčiau padarytus administracinius nusižengimus už kurių padarymą jam buvo skirtos administracinės nuobaudos - baudos. Šios aplinkybės taip pat gali skatinti nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Visos šios aplinkybės leidžia pagrįstai abejoti, jog išėjęs į laisvę nuteistasis sugebės tinkamai integruotis į visuomenę ir savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Taigi nuteistojo turimi finansiniai įsipareigojimai gali būti rimta kliūtis sėkmingai probacijai. Nors byloje yra duomenų apie darbo vietos suteikimą jam išėjus iš pataisos namų, tačiau tokio pobūdžio pažymos pateikimas savaime neužtikrina to, kad nuteistasis paleistas lygtinai tikrai įsidarbins ir gaus stabilų atlyginimą, bus orientuotas kuo didesnę dalį gaunamų pajamų skirti skolų eliminavimui.

16. Nors nuteistasis jau kurį laiką nėra svarstytas ar baustas drausmine tvarka ir galiojančių nuobaudų neturi, tačiau pažymėtina, kad jo toks elgesys nebuvo nuoseklus. Per visą bausmės atlikimo laikotarpį nuteistasis 4 kartus pažeidė nustatytą tvarką ir yra baustas drausmine tvarka. Šios aplinkybės įrodo, jog net būdamas įkalinimo įstaigoje nuteistasis nesugebėjo maksimaliai kontroliuoti savo elgesio taip, kad būtų išvengta bet kokių įstatymo reikalavimų pažeidimų. Kiekvienas nustatytos tvarkos pažeidimas neigiamai charakterizuoja nuteistąjį bei parodo, kad nuteistasis nepakankamai stengiasi elgtis nepriekaištingai.

17. Teisėjų kolegijos vertinimu pataisos procesas nuteistajam dar nėra pakankamas ir užtikrinantis, kad būdamas nestruktūruotoje aplinkoje, galimos probacijos metu, jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia, bausmė turi būti veiksminga, o vienas iš jos tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, todėl yra būtina įvertinti šiuos duomenis visų nuteistąjį charakterizuojančių duomenų kontekste, kurių visuma nesudaro pagrindo išvadai, kad atliktos bausmės dalis ir jo pastangos dėl elgesio korekcijos nuteistajam jau padarė pakankamą įtaką ateityje nedaryti naujų nusikaltimų. Skunde nurodytos Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacijų Rec (2003) 22 valstybėms narėms nuostatos bei teiginiai apie pernelyg ilgą įkalinimą ir jo nenaudą nuteistiesiems nėra prioritetas teismams sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, kuomet įvertinus konkrečių nuteistąjį charakterizuojančių duomenų visumą, neprieita prie išvados, kad nuteistojo pataisos procesas yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai pasiekti.

18. Pažymima, kad vadovaujantis BVK 164 straipsnio 3 dalyje įtvirtintu teisiniu reguliavimu lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto socialinio tyrimo išvadoje pateiktą informaciją ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba lygtinio paleidimo netaikyti. Tačiau BPK 360 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo pagrįstumo sprendžia teismas, kuris vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos. Taigi, vadovaujantis galiojančiu teisiniu reguliavimu būtent teismui yra suteikta teisė priimti galutinį sprendimą taikyti lygtinį paleidimą ar jo netaikyti. Aplinkybė, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimas yra palankus nuteistajam, neįpareigoja teismo šį nutarimą besąlygiškai patvirtinti. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas priimdamas skundžiamą nutartį, savo priimtą sprendimą pakankamai išsamiai argumentavo, aiškiai nurodė, kodėl šiuo metu nuteistajam taikoma probacija nepasiektų savo tikslo ir pagrįstai sprendė, kad teigiami nuteistojo taisymosi procesai dar turi būti tęsiami pataisos namuose, įtvirtinant ir teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje, ir skatintų tik teisėtą jo elgesį.

19. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistasis, atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, ir tai nesudaro besąlyginio pagrindo konstatuoti pakankamą nuteistojo pažangą, mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Nurodytina, kad nuteistasis jam išskiriamus kriminogeninius veiksnius, siekdamas daryti akivaizdžią pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, turi eliminuoti kiek galima maksimaliau, o šiuo metu tai nėra padaryta.

20. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, konstatuojama, kad skundžiamas procesinis sprendimas priimtas apibendrinus aktualią R. K. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios įvertinimas nuteistojo skundą nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai teigti, kad nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką dar nesudaro pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Probacija gali būti taikoma tik kai nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu yra nepriekaištingas, o kitos nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės leidžia neabejoti, kad švelnesnė likusios neatliktos bausmės dalies atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesas gyventi saugioje aplinkoje. Būtent šiems tikslams yra teikiamas prioritetas, o ne nuteistojo lūkesčiams kuo greičiau išeiti į laisvę. Atsižvelgiant į tai, Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. gegužės 13 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją aukštesniajam teismui pateikto skundo motyvais, teisinio pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu ir 9 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo R. K. skundą ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. gegužės 13 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.