Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2018-10-05 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1984-961/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-10-05
Bylos Nr.
1-1984-961/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-03000-2018-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ilona Mateikienė
Nukentėjusysis
M. C.
Kaltinamasis
S. C.
Advokatai
Gintarė Leškevičienė, Viktoras Rutkauskas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1984-961/2018 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-03000-2018-7 Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.6.2.1.
(S)VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. spalio 5 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ilona Mateikienė,

sekretoriaujant Rasai Pladaitei, Vaidai Mikalonienei, Ninai Kolesnikovai, Džestinai Medeišytei,

dalyvaujant prokurorui Kęstučiui Karalkevičiui,specialistui Olegui Detiukevičiui,nukentėjusiajai M. C.,jos atstovui advokatui Viktorui Rutkauskui,kaltinamajam S. C.,jo gynėjai advokatei Gintarei Leškevičienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S.C., gimęs (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, išsiskyręs, dirbantis A. D. individualioje įmonėje tiekimo direktoriumi, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (tolau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. C. 2018 m. sausio 14 d., apie 23.30 val. name, esančiame (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto su buvusia žmona M. C. metu elgėsi agresyviai, panaudojo fizinį smurtą prieš savo buvusią žmoną, tai yra sugriebęs nukentėjusiajai M. C. iš priekio už rankų labai stipriai suspaudė suėmęs jos rankas, pradėjo ją stumdyti, dėl ko ji nugriuvo ant grindų, ko pasėkoje sužalojo dešinės kojos kelį, nežymiai sutrikdė sveikatą, pasireiškusia: abiejų žastų, abiejų dilbių, pilvo priekinės sienos, krūtinės ląstos kairės pusės, kairės šlaunies, kairės blauzdos poodinėmis kraujosruvomis, dešinio kelio odos nubrozdinimu su aplinkine poodine kraujosruva.

Teisiamojo posėdžio metu S. C. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad jų su žmona M. C. skyrybų dokumentuose buvo parašyta, kad sutuoktinė turi išsikraustyti iš jų gyvenamo namo, kai bus pasirašyta pagrindinė buto sutartis. Jis įvykio dieną nuėjo pas nukentėjusiąją ir paklausė, kada minėta sutartis bus pasirašyta. Kadangi M. C. šį kartą buvo rami, jis jai pasakė „duok apkabinsiu, pabaigiam šituos reikalus gražiai“. Jis ją apkabino, o tada ji pradėjo jam daužyti į krūtinę. Jis tuomet jai laikė už rankų, kad nesidaužytų, o M. C. jį daužė ir rėkė „mane muša, neliesk manęs, tu mane muši“. Jis niekada nėra jos mušęs. Buvusi žmona buvo apsirengusi chalatą ir pižamą. M. C. jį daužė, spyrė iš kojos į koją. Gal tuomet jis ją atstūmė, o ji pradėjo šaukti „kam tu man rūbus plėšai“. Matė, kad chalatas šiek tiek įplyšo, gal, kai jis chalatą čiupo, tai ir įplyšo, specialiai jo neplėšė. Galiausiai lyg atėjo jauniausias sūnus ir paklausė, kas vyksta, nes mama rėkė. M. C. sūnui atsakė, kad jis ją muša. Jis išėjo iš kambario. Vėliau jis į kambarį grįžo, nukentėjusioji sėdėjo ant lovos su pižama. Jis grįžo, nes norėjo paklausti, kodėl ji meluoja vaikams, kodėl rėkia ant viso namo. Jis paėmė vandens ąsotėlį, kuris stovėjo kambaryje ant komodos, ir apipylė nukentėjusiąją vandeniu, kad ji atsigautų, nerėktų, nešauktų. Kai išpylė vandenį, nuėjo įsipilti dar vandens, kurį atėjęs dar kartą užpylė ant nukentėjusiosios. Nukentėjusioji jį daužė, jis ją laikė už rankų ir atstūmė nuo savęs, tuomet ji nugriuvo, nors to jis nenorėjo. Gali būti, kad nukentėjusioji krisdama lietė lovos kampą. M. C. nugriuvo ant kiliminės dangos prie lovos, paskui atsistojo. Jis nukentėjusiąją dar kartą apipylė vandeniu. Sužeidimai ant nukentėjusiosios galėjo atsirasti tuo metu, kai jis ją buvo apkabinęs, laikė jos rankas. Jis prie nukentėjusiosios šlaunų nesilietė. Visas konfliktas vyko nuo dešimtos valandos vakaro iki dvyliktos, jis pas M. C. atėjo apie dešimtą valandą, pusę vienuoliktos. Įvykio metu nebuvo išgėręs. Jam atrodo, kad M. C. įvykio metu buvo išgėrusi, kadangi nuo jo sklido kvapas, ji buvo mėgėja išgerti, o tada elgdavosi neramiai. Jis sutinka su nukentėjsiosios pareišktu civiliniu ieškiniu dėl turtinės žalos, dėl moralinės žalos nesutinka.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu nukentėjusioji M. C. parodė, kad įvykio vakarą S. C. buvo girtas, jis prieš ją smurtavęs yra anksčiau, anksčiau yra buvę tarp jų konfliktų. S. C. yra agresyvus. Visų pirma konfliktas prasidėjo pirmame aukšte, kai jis pradėjo jos klausti, kada ji pasirašys buto (pirkimo) sutartį. Ji įvykio metu prašė kaltinamojo duoti jai ramiai miegoti, nes kitą dieną reikėjo į darbą. Tačiau jis atsigulė šalia jos, pradėjo lįsti bučiuotis, priekabiauti. Nežinodama, kuo viskas gali baigtis, ji stipriai patrankė į kambario sieną, kadangi už jos yra S. C. tėvų miegamasis, ir pasakė „pasiimkit S.“. Po to kaltinamasis išėjo iš jos kambario, nubėgo į apačią. Po kiek laiko įsiutęs atbėgo atgal, kadangi ji pažadino jo tėvus. Vėl įsiplieskė konfliktas. Jie pradėjo stumdytis, jis ją tąsė už rankų, stumdė, suplėšė jos chalatą ir pižamą. Pakaknkamai ilgai vyko stiprus susistumdymas, ji buvo pargriauta per lovos kraštą ant žemės, stipriai užsigavo koją. Paskui ji sėdėjo ant žemės prie komodos, atėjo jos jaunesnysis sūnus R., kuris klausė, kas čia nutiko. Ji sūnui atsakė, kad tėtis primušė mamą. Tada S. C. pasišalino, o paskui jį ir sūnus. Ji atsinešė plastmasinį dubenį iš dušinės ir pradėjo su rankšluosčiu šaldyti koją. Įsiveržęs S. C. dubenyje buvusį vandenį šliūkštelėjo ant jos ir lovos. Paskui su dubeniu jis nuėjo į apačią, pasisėmė dar vandens ir atėjęs dar kartą ant jos šliūkštelėjo. Tuo metu atsibudo vyresnysis sūnus. Antrą kartą šliūkštelėjęs ant jos vandens, S. C. išėjo, o ji su vaikais užsirakino antrame aukšte. Kaltinamasis bandė pas juos patekti. Paskui atėjo jo brolis ir tėvai. Po įvykio metu patirtos dešinės kojos traumos jai buvo sunku važinėti į darbą. S. C. įvykio metu jai nesmūgiavo, jos netrankė, tiesiog stumdė, kratė, tampė, laikė už įvairių rankų vietų, už viso kūno, išskyrus plaukus, griovė ant lovos, ji atsistoja, jis vėl griauna. Vyro veiksmai jai sukėlė fizinį skausmą. Ji kaltinamojo nespardė, į krūtinę jam netrankė, tik gynėsi nuo jo. Kai ji buvo stumdoma, šaukė jaunesnįjį sūnų, bet jis negirdėjo. Moralinė žala jai pasireiškė ne tik tuo, kad sunkiai galėjo vairuoti automobilį į darbą, bet ir dėl to, kad negalėjo eiti į baseiną, nes buvo mėlynės, tam reikėjo tepalų, vaistų. Įvykio metu ji buvo blaivi, nekvietė policijos, nes buvo šoke.

Teismo posėdžio metu specialistas Oleg Detukevič parodė, kad jo specialisto išvadoje nustatyti sužalojimai, padaryti M. C., nebūtinai turėjo būti padaryti smūgiais, sužalojimai galėjo būti padaryti ir laikant jos rankas, nuo pirštų ir panašiai. Pavyzdžiui vieną kartą sugriebiant ranka galėjo likti iš karto penki trauminiai poveikiai ir panašiai. Nustatytos sužalojimų vietos yra pasiekiamos ranka nukentėjusiajai, todėl sužalojimus galėjo pasidaryti ir pati nukentėjusioji. Susižalojimai nukentėjusiajai galėjo būti padaryti pagal nurodytas aplinkybes. Nukentėjusiajai nustatytas dešinio kelio nubrozdinimas su aplinkine poodine kraujosruva galėjo būti padarytas jai pačiai nugriūnant ant žemės. Tačiau imant bendrai visus sužalojimus neįtikėtina, kad nukentėjusiajai pačiai griūnant galėjo atsirasti tiek sužalojimų skirtinguose kūno paviršiuose ir galūnėse. Griebiant už rūbų nukentėjusiajai galėjo būti padaryta krūtinės ląstos kairės pusės kraojosruva.

Ikiteisminio tyrimo metu S. C. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad 2018 m. sausio 14 d. name, adresu (duomenys neskelbtini), kur jis šiuo metu gyvena, dar gyveno jo buvusi žmona M. C.. 2018 m. sausio 14 d., apie 22.00 val., jis užėjo pas M. C. į kambarį, esantį 2-ame aukšte, paklausti, kada ji pasirašys pagrindinę pirkimo - pardavimo sutartį ir išsikraustys į savo butą. M. C. iškart pradėjo kalbėti pakeltu tonu. Kambaryje tuo metu buvo jis ir M. C.. Jų vaikai buvo namuose, tačiau įvykio metu minėtame kambaryje vaikų nebuvo. Tarp jų prasidėjo žodinis konfliktas. M. C. kaip ir visada pradėjo jį įžeidinėti visokiais žodžiais, po ko pradėjo rankomis stumdyti į krūtinę, t. y. kumščiais daužyti jam į krūtinę. Jis norėjo ją nuraminti, norėjo išvengti konflikto, todėl apkabino bei norėjo pabučiuoti, tačiau M. C. tuo metu jį labai stipriai nustūmė ir jis prarado pusiausvyrą. Todėl jis automatiškai, kad neprarastų pusiausvyros, rankomis užsikabino už M. C. chalato. Tačiau nei chalato, nei jos pižamos jis nesuplėšė. Tada jis išėjo iš kambario ir tuo metu pamatė, kad stovi jų sūnus P. C., tačiau kada jis atėjo, nežino. Taip pat jis konflikto metu pajuto nuo M. C. alkoholio kvapą ir nusprendė, kad ji eilinį kartą išgėrusi. M. C. yra mėgėja vartoti alkoholinius gėrimus, t. y. išgerdavo beveik kiekvieną dieną. Ji išgėrusi tapdavo agresyvi. M. C. įvykio vakarą jam spyrė du-tris kartus į kojas, kur konkrečiai spyrė, neatsimena. M. C. konfliktuoja jau ne pirmą kartą. 2017 m., tiksliai datos neatsimena, M. C. konflikto metu pati save sužalojo, t. y. pradėjo daužyti savo galvą į spintelę. Tai matė jo brolis ir jų sūnus P. C.. Jis 2018 m. sausio 14 d. M. C. nemušė ir mano, kad M. C. nori jam atkeršyti dėl to, kad po skyrybų namas liko jam, o ne jai. (b.l. 41)

Ikiteisminio tyrimo metu S. C. papildomai parodė, kad tuo metu, kai M. C. jį daužė kumščiais labai stipriai į krūtinę, jis savigynai, nuraminimui paėmė ją už rankų ir laikė, t. y. norėjo išvengti sužalojimų. (b.l. 46)

Iš S. C. paaiškinimo matyti, kad 2018 m. sausio 14 d. vakare namuose įvyko konfliktas su buvusia žmona M. C.. Jis jos paklausė, kada bus pasirašyta jos buto pirkimo sutartis ir ji galės į tą butą kraustytis. Dėl to įvyko konfliktas. Jis M. C. nemušė, gal tik rankom suėmė už jos rankų ir jie apsistumdė. (b.l. 50)

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji M. C. parodė, kad 2017 m. spalio 19 d. oficialiai įsigaliojo skyrybos su jos buvusiu vyru S. C.. Ji su jų bendrais vaikais ir su buvusiu vyru gyvena name adresu (duomenys neskelbtini). Čia gyvena tol, kol įsirengs butą, į kurį ruošiasi išsikraustyti iš namo. 2018 m. sausio 14 d., apie 23.00 val., buvęs vyras S. C., būdamas neblaivus pradėjo žodžiais kibti prie jos, pradėjo klausinėti, kada ji pagaliau išsikraustys iš namo. Ji atsakė, kad nežino, kadangi butas, į kurį ruošiasi kraustytis, yra remontuojamas. Po šių žodžių ji nuėjo į savo kambarį antrame namo aukšte, kur ir dabar ji gyvena. Po kažkiek laiko į jos kambarį atėjo buvęs vyras. Jis atsigulė šalia jos, nors ji to nenorėjo, ir pradėjo pasakoti visokias istorijas, kurių ji klausytis nenorėjo. Ji paprašė, kad jis išeitų iš jos kambario, į ką jis atsakė, kad jis savo name ir bus, kur jis nori. Ji iš antro aukšto nusileido į pirmą, jis atėjo iš paskos. Ji grįžo į antrą aukštą, į savo kambarį, atėjo ir buvęs vyras. Atėjęs į kambarį pradėjo ją stumdyti, ji bandė jį išstumti iš kambario, jis pradėjo naudoti fizinę jėgą, plėšyti drabužius, suplėšė pižamą ir chalatą, paskui jis ją stūmė, ji griuvo ant žemės ir stipriai susimušė dešinės kojos kelį, juto stiprų fizinį skausmą. Viso konflikto metu jos vyras naudojo jėgą, buvo suspaudęs, suėmęs jos rankų riešus, liko mėlynės, ji juto fizinį skausmą ir, kai jis ją tampė bei stumdė, liko mėlynės ir ant kitų rankų vietų. Vėliau jos buvęs vyras ant jos išpylė bliūdą vandens, kurį ji buvo atsinešusi tam, kad šaltu vandeniu atšaldytų skaudantį kelią. Visas konfliktas ir muštynės truko apie dvi valandas. Tuo laikotarpiu buvo atėję ir buvusio vyro tėvai, kurie gyvena tame pačiame name, bei jo brolis. Viso konflikto metu vyras jos atžvilgiu naudojo necenzūrinius žodžius. Visas konfliktas baigėsi, kai atsikėlė vyresnysis sūnus P. C. ir pakalbėjo su buvusiu jos vyru, savo tėvu. (b.l. 15-16)

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji M. C. papildomai parodė, kad jos buvęs vyras S. C. labai yra piktas dėl skyrybų, niekaip negali jai atleisti, kad tai ji padavė jį skyryboms. 2017 m. sausio 14 d., nuo 21.00 val. iki 24.00 val. namo, esančio (duomenys neskelbtini), 2-o aukšto miegamajame, ten kur ji gyveno, vyko iš pradžių žodinis konfliktas su S. C. ir konflikto metu jis ją sumušė, t. y. sugriebė labai stipriai savo rankomis ją už rankų iš priekio, labai stipriai suspaudė suėmęs jos rankas ir pradėjo ją stumdyti, dėl ko ji nugriuvo ant grindų, ko pasėkoje ji labai stipriai sužalojo savo dešinės kojos kelią. Dar stumdymo metu jis jai tyčia suplėšė jos chalatą bei pižamą. Tuo metu, kai ji sėdėjo ant grindų ir negalėjo atsistoti dėl to, kad labai stipriai skaudėjo sužalotą dešinę koją, į kambarį užėjo jų sūnus R. C. ir paklausė, kas atsitiko. Ji pasakė „tėtis sumušė“, tačiau S. C. pradėjo neigti tą ir R. C. išėjo, jam iš paskos išėjo ir S. C.. Paskui ji atsistojo, nuėjo į šalia esančią dušinę, įpylė šalto vandens į plastikinį indą ir nunešė į savo kambarį su tikslu šaldyti sumuštą dešinę koją. Į jos kambarį vėl atėjo S. C., kuris paėmė minėtą indą su šaltu vandeniu ir ją apipylė, t.y. specialiai jai pataikė į veidą. Tuo metu pasirodė jų vaikai, t. y. R. ir P. C.. Tuomet S. C. greitai nuėjo į 1-ą aukštą, įpylė antrą kartą vandens į indą, grįžo į jos kambarį ir vaikams matant ją vėl apipylė. P. C. pasakė tėvui: „Tėvai, ką tu darai?“. Tada S. C. vėl išėjo iš jos kambario ir ji suspėjo užrakinti įėjimą į antrą aukštą, kad apsaugotų save ir vaikus nuo jo agresijos. Vaikai liko su ja. S. C. norėjo vėl patekti į antrą aukštą, tačiau ji jo neįleido. Paskui ji girdėjo, kaip jis 1-ame aukšte kalbėjo su savo motina ir broliu, tačiau ji nebuvo išėjusi. Minėto konflikto jos vaikai nematė, o matė jau konflikto pabaigą. S. C. giminaičiai konflikto nematė. Ji dėl minėto įvykio patyrė turtinę žalą, nes buvo sugadintas jos chalatas, 40 Eur vertės, bei pižama, 30 Eur vertės. Taigi jai padaryta 70 Eur turtinė žala. Taip pat ji patyrė ir 3000 Eur moralinę žalą. Taip pat patyrė fizinę žalą, nes jai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Po įvykio ji į ligoninę nesikreipė, taip pat į polikliniką nesikreipė. Jai dėl įvykio padaryta 3070 Eur bendra žala. (b.l. 19)

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2018 m. sausio 15 d. 12.52 val. Bendrasis pagalbos centras elektroniniu paštu iš M. C. gavo pranešimą, jog ji yra išsiskyrusi, bet gyvena kartu su buvusiu vyru. Ji įsirenginėja naują butą. Buvęs vyras dažnai terorizuoja klausdamas, kada ji įsirengs butą ir išsikraustys. Vakar buvęs vyras padaugino alkoholio, atsigulė šalia jos, ėmė kabinėtis, per prievartą bučiuoti, kilo didelis konfliktas su muštynėmis. (b.l. 4)

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus tyrėjo tarnybinio pranešimo matyti, kad 2018 m. sausio 15 d., apie 18.30 val., buvo nuvykta adresu (duomenys neskelbtini), kur namo duris atidarė S. C.. Pasiteiravus jo apie įvykusį konfliktą, S. C. nurodė, kad konfliktas tikrai buvo su buvusia žmona, jie pasibarė, apsistumdė ir viskas tuo baigėsi. S. C. nurodė, kad niekas policijos nekvietė ir šiuo metu yra viskas gerai. Atėjusi S. C. buvusi žmona M. C. paaiškino, kad dėl naktinio konflikto ji parašė pranešimą per Epolicija ir nurodė, kad naktį jos buvęs vyras prieš ją smurtavo, tačiau ji policijos nekvietė. (b.l. 12)

Iš pareiškėjo, teikiančio skundo, pranešimą, pareiškimą apie įvykį, parodymų protokolo matyti, kad nukentėjusioji M. C. parodė, kad 2018 m. sausio 14 d. 23.59 val. – 2018 m. sausio 14 d. 02.00 val. adresu (duomenys neskelbtini), jos buvęs vyras S. C. prieš ją smurtavo stumdymasis, ją tampydamas, plėšydamas drabužius bei įžeidinėjo. Jai buvo padaryti sužalojimai. Ji irgi sužalojo vyrą, nes ji gynėsi. (b.l. 6-8)

Iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad nukentėjusioji M. C. tyrėjui pateikė garso įrašus. (b.l. 27) Šie garso įrašai pateikti teismui (priedas prie bylos) ir išklausyti įrodymų tyrimo metu.

Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo perklausyti garso įrašai. Perklausius garso įrašą „Balsas 016“, kurio trukmė 7 minutės ir 1 sekundė, girdėti pokalbis tarp vyro ir moters. Vienu metu moteris rėkia „muša“. Perklausius garso įrašą „Balsas 018“, kurio trukmė 4 minutės ir 34 sekundės, girdėti pokalbis tarp vyro ir moters. Moteris sako: „nemušk, nemušk, tu šiandien pradėjai, tu atėjai ir pradėjai muštis, pradėjai mušti, pradėjai bučiuoti, pradėjai lįsti, tu pradėjai, prisigėrei ir tu pradėjai. Neliesk manęs“. „Nesimušk, nesimušk. Nesimušk, nesimušk, nesimušk, pasakiau.“ „Nesimušk, neplėšyk mano pižamų.“ „Plėšyk, plėšyk, plėšyk.“ Vyras sako: „kiek tu mano suplėšei“. Moteris atsako: „Plėšyk, vieną maikę suplėšiau.“ „Siaubas, gražu, gražumu, gražu prieš moterį mušti, pažiūrėk ką tu padarei...“ „Gražu? Dar paplėšyk, bjaurybe tu.“ „Nesimušk.“ Garso įrašo pabaigoje girdisi pašaliniai garsai, kažkoks bumbtelėjimas. Moteris sako: „Pažiūrėk, R., ką jis daro.“ Kitas vyras nei prieš tai sako: „Ką jūs darot?“ Moteris sako: „Pažiūrėk, kaip jisai mamą muša.“ Vyras klausia: „Aš mušu?“ Moteris atsako: „Taip, kas pradėjo? Tu atėjai.“ Vėl kitas vyriškas balsas klausia: „Ką jūs darot?“ Moteris sako: „Paimk, pakalbėk su R., papasakok, kas pradėjo. Pradėjai mane bučiuot, pradėjai gulėt. Kas pradėjo viską? Aš prasidėjau?“. (b.l. 28-30)

Iš specialisto išvados Nr. G 226/2018 (01) matyti, kad M. C. nustatyti šie kūno sužalojimai: abiejų žastų, abiejų dilbių, pilvo priekinės sienos, krūtinės ląstos kairės pusės, kairės šlaunies, kairės blauzdos poodinės kraujosruvos, dešinio kelio odos nubrozdinimas su aplinkine poodine kraujosruva, padaryti kietu buku daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2018 m. sausio 14 d.). Nustatyti sužalojimai yra panašaus makromorfologinio vaizdo, todėl galėjo būti padaryti neilgai trukus vienas po kito. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai 38 trauminiais poveikiais. Nustatytų sužalojimų vietose individualūs požymiai, pagal kuriuos galima būtų spręsti apie įrankių kiekį, įrankio (įrankių) formą, dydį, neužsifiksavo. Nustatytų sužalojimų vietos yra pasiekiamos tiriamosios ranka. Nustatyti sužalojimai visumoje nebūdingi vienkartiniam griuvimui ant kieto paviršiaus. Įprastai tokie sužalojimai sugyja be pasekmių. (b.l. 25-26)

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai sužalojo artimą giminaitį ar šeimos narį.

Byloje nekilo ginčo dėl to, kad 2018 m. sausio 14 d., apie 23.30 val., name, (duomenys neskelbtini), tarp S. C. ir M. C. buvo kilęs konfliktas. Taip pat byloje nekilo ginčo dėl to, kad konflikto metu S. C. laikė M. C. už rankų, stūmė ją, dėl ko nukentėjusioji buvo nugriuvusi ant žemės, kaltinamasis ir nukentėjusioji konflikto metu apsistumdė. Tačiau, pasak kaltinamojo S. C., viskas įvyko dėl to, kad M. C. jį puolė daužyti kumščiais, jis nukentėjusiąją laikė už rankų norėdamas ją nuraminti, o paskui nukentėjusiąją nuo savęs atstūmė, nes prarado pusiausvyrą dėl nukentėjusiosios veiksmų. Atsumdamas nukentėjusiąją nuo savęs, galėjo jai sugriebti už rūbų. Kaltinamojo įsitikinimu, jis nepadarė nukentėjusiajai sužalojimų, nurodytų kaltinime, kadangi jos nemušė. Vis tik teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir juos įvertinęs, konstatuoja, jog yra įrodyta, kad S. C. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje. Kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką patvirtina nukentėjusiosios M. C. parodymai, duoti teisiamajame posėdyje bei ikiteisminio tyrimo metu, specialisto Olego Detukevičiaus paaiškinimai, duoti teismo posėdžio metu, policijos pareigūno tarnybiniame pranešime, BIRT ataskaitų žiūryklėje, objektų apžiūros protokole, specialisto išvadoje užfiksuoti duomenys. Teismo įsitikinimu, nusikaltimo padarymo faktą ir S. C. kaltę padarius nusikaltimą iš dalies patvirtina ir paties kaltinamojo parodymai.

Nukentėjusioji M. C. viso proceso metu nuosekliai tvirtino, jog įvykio dieną kaltinamasis atėjo pas ją į kambarį, pradėjo priekabiauti. Po kurio laiko kaltinamasis pradėjo naudoti fizinius veiksmus, t.y. stumdytis, tąsyti ją už rankų, buvo suspaudęs jos rankas, riešus, per lovos kraštą buvo pargriauta ant žemės, dėl to stipriai užsigavo dešinės kojos kelį. S. C. veiksmai jai sukėlė fizinį skausmą, nuo kaltinamojo tampymo ir stumdymo liko mėlynės ant įvairių rankų vietų. Iš esmės analogiškai nukentėjusioji nurodė ir savo pareiškime, o būtent, kad S. C. ją stumdė, tampė, jai buvo padaryti sužalojimai. Nukentėjusioji kaltinamojo S. C. smurtinius veiksmus patvirtino ir kitą dieną po įvykio rašydama elektroniniu paštu Bendrajam pagalbos centrui. Tai, kad S. C. smurtavo prieš nukentėjusiąją, M. C. patvirtino ir į namus atvykusiems policijos pareigūnams, sureagavusiems į jos pranešimą Bendrajam pagalbos centrui. Specialisto išvada patvirtina, kad M. C. buvo nustatyti kūno sužalojimai, padaryti mažiausiai 38 trauminiais poveikiais, o būtent buvo nustatyta abiejų žastų, abiejų dilbių, pilvo priekinės sienos, krūtinės ląstos kairės pusės, kairės šlaunies, kairės blauzdos poodinės kraujosruvos, dešinio kelio odos nubrozdinimas su aplinkine poodine kraujosruva, kurie galėjo būti padaryti kaltinime nurodytomis aplinkybėmis ir vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai galėjo būti padaryti netrukus vienas po kito. Specialisto išvadą surašęs specialistas Oleg Detukevič teismo posėdyje patvirtino savo išvadą ir papildomai paaiškino, kad M. C. padaryti sužalojimai nebūtinai turėjo būti padaryti smūgiais, minėtiems sužalojimams atsirasti galėjo pakakti ir to, kad nukentėjusioji buvo laikoma už riešų ir panašiai, nuo vieno sugriebimo už rankos galėjo atsirasti ne vienas, o daugiau sužalojimų ant nukentėjusiosios kūno. Specialistas Oleg Detukevič teismo posėdžio metu taip pat paaiškino, kad dešinio kelio nubrozdinimas su aplinkine kraujosruva ant nukentėjusiosios galėjo atsirasti jai pačiai nukritus, tačiau minėtą sužalojimą vertinant su kitais sužalojimais yra neįtikėtina, kad nustatyti sužalojimai ant nukentėjusiosios atsirado jai nukritus ant žemės. Ant krūtinės ląstos nustatyta kraujosruva galėjo atsirasti sugriebus nukentėjusiąją už jos dėvimų rūbų.

Taigi teismui, įvertinus ir sugretinus nukentėjusiosios parodymus, specialisto išvadą, eksperto paaiškinimus ir pačio kaltinamojo parodymus, nekyla abejonių, kad S. C. savo veiksmais, nukreiptais prieš nukentėjusiąją, t.y. tampymu, stumdymu, sugriebimu už rankų ir pargriovimu ant žemės padarė nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą.

Tiesa, kaltinamasis S. C. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdžio metu aiškino, kad jis tik bandė M. C. apraminti, kadangi ji buvo agresyviai nusiteikusi, ji jį pirma puolė mušti rankomis į krūtinę. Vis tik minėtus kaltinamojo parodymus paneigia jau anksčiau išanalizuoti nukentėjusios parodymai, taip pat garso įrašai bei jų apžiūros protokolai.

Iš kitų objektų apžiūros matyti, kad buvo perklausyti garso įrašai, daryti įvykio metu. Perklausius garso įrašus akivaizdžiai girdėti, kaip S. C. pats ateina į nukentėjusiosios kambarį, daug kartų prašant M. C. duoti jai ramybę ir leisti miegoti, pastarasis į prašymus ir reikalavimus nereaguoja. Pavyzdiui, iš garso įrašo balsas 018.ma4 neginčijamai girdėti, kaip S. C. grįžta atgal į nukentėjusiosios kambarį, yra agresyviai nusiteikęs, pradeda priekaištauti nukentėjusiajai dėl to, kad buvo prikelti jo tėvai, paskui girdisi stumdymasis tarp nukentėjusiosios ir kaltinamojo, atliekami fiziniai veiksmai, grumtynės, akivaizdžiai girdėti, kad kaltinamasis plėšo nukentėjusiosios drabužius. Be to atkreiptinas dėmesys, kad pats S. C. teismo posėdžio metu nurodė, jog kelis kartus buvo grįžęs į nukentėjusiosios kambarį, ją apipylė vandeniu. Taigi teismas konstatuoja, kad įvykio metu būtent S. C. buvo agresorius, pats inicijavo žodinį konfliktą, o kilus konfliktui tarp jo ir nukentėjusiosios, būtent kaltinamasis pats pirmas pradėjo naudoti fizinius – smurtinius veiksmus prieš M. C. bei šiuos veiksmus aktyviai tęsė. Teismas konstatuoja, kad ištirti ir įvertinti įrodymai patvirtina, jog S. C. nebuvo poreikio naudoti savigynos prieš nukentėjusiąją, tai yra neva gintis nuo pastarosios fizinio pobūdžio veiksmų. Priešingai, kaip matyti iš ištirtos rašytinės bylos medžiagos, teisiamajame posėdyje išklausyto garso įrašo, nukentėjusioji ne vieną kartą prašė duoti jai ramybę, leisti ilsėtis, ji neatliko jokio pobūdžio veiksmų, nuo kurių kaltinamasis turėjo gintis, atsakydamas fiziniais veiksmais.

Teismo posėdžio metu tiek kaltinamasis, tiek jo gynėja advokatė kėlė versiją, kad kaltinamasis S. C. yra apkalbamas nukentėjusiosios, kadangi pastaroji nori pakenkti jam dėl įvykusių skyrybų, nes namas, kuriame gyveno kaltinamasis ir nukentėjusioji, atiteko kaltinamajam.

Vis tik teismas, įvertinęs anksčiau aptartų duomenų, kuriuos laiko įrodymais, visumą, konstatuoja, jog nėra pakankamo pagrindo manyti, kad nukentėjusioji siekia apkalbėti kaltinamąjį ir nagrinėjamu atveju nurodo aplinkybes, kurių iš tikrųjų nebuvo. Teismas pažymi, kad S. C. ir M. C. santuoka Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 19 d. sprendimu buvo nutraukta abipusiu sutikimu, minėtu sprendimu buvo patvirtina abiejų sutuoktinių sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią namas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo pripažintas esantis S. C. asmenine nuosavybe. Taigi priežasčių, dėl ko nukentėjusioji siektų apkalbėti kaltinamąjį arba jam pakenkti, byloje nenustatyta.

Taigi įvertinęs visa, kas aptarta, teismas konstatuoja, jog S. C. pareikštas kaltinimas pasitvirtino, jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, kadangi savo veiksmais, t.y., suspaudęs nukentėjusiosios rankas, ją stumdydamas, dėl ko nukentėjusioji nugriuvo, padarė savo buvusiai žmonai M. C. nežymų sveikatos sutrikdymą. Teismas taip pat konstatuoja, kad S. C. akivaizdžiai suvokė savo atliekamų veiksmų prieš nukentėjusiąją pavojingumą ir turėjo numatyti, kad dėl jo veiksmų gali būti sužalota nukentėjusioji, sutrikdyta jos sveikata.

Kaltinamojo gynėja advokatė baigiamosiose kalbose nurodė, kad jos ginamojo S. C. veiksmai turėjo būti kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, kadangi S. C. ir M. C. yra nutraukę santuoką, todėl jie nėra šeimos nariai.

BK 248 straipsnis, kuriame pateikta šeimos nario sąvoka, yra BK XXXIV skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai teisingumui“, todėl teismų praktikoje, nors BK 248 straipsniu remiamasi ir bylose dėl nusikaltimų žmogaus gyvybei ir sveikatai, tačiau laikomasi pozicijos, kad sprendžiant apie šeimos santykių buvimą svarbios tokios bylos aplinkybės, kurios liudija apie paties kaltinamojo požiūrį į kartu su juo gyvenusį asmenį, tarpusavio atsakomybės supratimą ir atitinkamą pareigų prisiėmimą vienas kitam, ir kurios būtų pagrindas išvadai, jog šių asmenų santykiai vertintini kaip šeimos narių. Taip pat kasacinio teismo praktikoje (pavyzdžiui, 2017 m. kovo 21 d. nutartyje baudžiamoje byloje Nr. 2K-77-942/2017) išaiškinta, kad tokio pobūdžio bylose būtina atsižvelgti į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2008 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. X-1569 „Dėl valstybinės šeimos politikos koncepcijos patvirtinimo“ patvirtintos valstybinės šeimos politikos koncepcijos nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pateiktą šeimos sampratos išaiškinimą, kuriame nurodyta, kad konstitucinė šeimos samprata grindžiama šeimos narių tarpusavio atsakomybe, supratimu, emociniu prieraišumu, pagalba ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas, t. y. santykių turiniu, o šių santykių išraiškos forma konstitucinei šeimos sampratai esminės reikšmės neturi. Atsižvelgiama ir į Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje plėtojamą šeimos sampratą, pagal kurią šeimos egzistavimą lemia faktiniai dviejų ar daugiau asmenų santykiai, pasižymintys abipusiu dvasiniu ir kitokiu jų artumu, todėl, sprendžiant klausimą, ar yra šeima, būtina atsižvelgti ne tik į ekonominius ar kitokius formalius, bet ir į emocinius asmenų ryšius (1994 m. gegužės 26 d. sprendimas byloje Keegan prieš Airiją, peticijos Nr. 16969/90; 2002 m. lapkričio 5 d. sprendimas byloje Yousef prieš Olandiją, peticijos Nr. 33711/96; 2004 m. birželio 1 d. sprendimas byloje Lebbink prieš Olandiją, peticijos Nr. 45582/99). Nagrinėjamu atveju, nors M. C. yra buvusi S. C. sutuoktinė, taigi ji formaliai nepatenka nei į artimųjų giminaičių, nei į šeimos narių sąvoką (BK 248 straipsnio 1, 2 dalys), vis tik atsižvelgtina į tai, kad S. C. ir M. C. nusikalstamos veikos metu buvo išsiskyrę pakankamai neseniai (teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 19 d. sprendimas dėl santuokos nutraukimo įsiteisėjo 2017 m. spalio 20 d.), santuokoje abu išbuvo daugiau nei 20 metų, įvykio dieną gyveno viename name, akivaizdu iš bylos medžiagos, tarpusavyje bendravo, palaikė tarpusavio santykius, augina du bendrus vaikus; kaip nustatyta, kaltinamasis konflikto metu, nors ir reikalavo nukentėjusiosios išsikelti, tačiau parodė akivaizdžią nuoskaudą dėl santuokos nutraukimo, akcentavo, kad tai jis buvo tinkamas sutuoktinis, patį konfliktą sukėlė būtent dėl santykių (ginčų), kilusių santuokoje ar dėl jos nutraukimo kilusių pasekmių, todėl teismas laiko, kad nusikalstamos veikos metu M. C. ir S. C. buvo šeimos nariai ir S. C. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

S. C. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų BK 59 straipsnyje, nenustatyta, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų BK 60 straipsnyje, taip pat nenustatyta.

Skirdamas S. C. bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė tyčinį nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai, nusikalstama veika padaryta tyčia, taip pat į tai, kad nėra nustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad kaltinamasis anksčiau nėra teistas (b.l. 60), nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, buvo baustas administracine tvarka (b.l. 51), nusikalstamos veikos padarymo metu paskirtos nuobaudos negaliojo, yra dirbantis (b.l. 58). Kaltinamasis Respublikiniame priklausomybės ligų centre, VŠĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (b.l. 71, 72). Įvertinęs aptartų aplinkybių visumą, teismas mano, jog S. C. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, turi būti skiriama bausmė – laisvės apribojimas, kurio dydis nustatytinas mažesnis nei šios bausmės vidurkis, numatytas BK 48 straipsnyje. Taip pat jam turi būti nustatytos baudžiamajame įstatyme numatytos baudžiamojo poveikio priemonės ir pareigos, kurios atitiktų jo paties, visuomenės bei valstybės interesus. Teismas mano, kad kaltinamąjį tikslinga įpareigoti atlyginti nukentėjusiajai padarytą turtinę žalą, be to, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje. Prokuroras prašė S. C. įpareigoti nustatytu laiku būti namuose. Teismas konstatuoja, jog nėra jokio pagrindo S. C. skirti prokuroro siūlytą įpareigojimą, kadangi tokio įpareigojimo paskyrimo tikslingumo nepatvirtina nei nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės (nusikalstama veika buvo padaryta namuose), nei jokie kaltininką charakterizuojantys duomenys. Taigi paminėtas įpareigojimas S. C. nėra skiriamas.

Ikiteisminio tyrimo metu S. C. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri pradėjus bausmės vykdymą naikintina.

Nukentėjusioji M. C. byloje yra pareiškusi civilinį ieškinį dėl 70 Eur turtinės žalos ir 3000 Eur neturtinės žalos atlgynimo. S. C. sutiko su nukentėjusiosios pareikštu civiliniu ieškiniu dėl turtinės žalos atlyginimo, pripažino, kad jis galėjo suplėšyti nukentėjusiosios pižamą ir chalatą. Teismui nekyla abejonių, kad civiliniame ieškinyje nurodyta turtinė žala atsirado dėl S. C. nusikalstamų veiksmų, teismo įsitikinimu, M. C. prašomas turtinės žalos dydis yra protingas, todėl kaltinamasis privalo padarytą turtinę žalą – 70 Eur nukentėjusiajai atlyginti.

M. C. neturtinės žalos dydį grindė tuo, kad po patirtos kojos traumos jai buvo sunku važinėti į darbą automobiliu, be to, negalėjo eiti į baseiną, nes buvo mėlynės ant jos kūno, taip pat nurodė tokį neturtinės žalos kriterijų, kaip ketinimą su vaikais imti atostogų, kad atsigautų po įvykio.

Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos CK) 6.250 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo ar asmens sveikatai. Išgyvenimai dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, tokių kaip sveikata, yra ypač dideli. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Respublikos CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovautis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymo nustatyta tik piniginė satisfakcija, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-03 nutartis Nr. 3K-3-196/2010, 2012-04-30 nutartis Nr. 3K3-202/2012, kt.). Taip pat Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacinėje nutartyje Nr. 2K-68/2008 yra pažymėjęs, jog deliktinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kaip jos paveiks tolimesnį nukentėjusiojo gyvenimą. Jeigu pasekmės susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susijusios su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus.

Nagrinėjamu atveju nukentėjusiajai M. C. buvo sukeltas fizinis skausmas, taip pat jai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, po įvykio jos kūnas buvo nusėtas mėlynių. Nekyla abejonių, jog dėl smurtinių kaltinamojo veiksmų nukentėjusioji patyrė ir stresą, o, siekdama apginti savo teises, privalėjo dalyvauti baudžiamajame procese, be to, nukentėjusioji be jokių abejonių patyrė nepatogumų: dėl sužalotos kojos jautė skausmą, sunkiau buvo valdyti transporto priemonę, buvo sumažėjusios nukentėjusiosios galimybės gyventi sau įprastą gyvenimą. Teismas atsižvelgia ir į kaltinamojo kaltų veiksmų intensyvumą bei trukmę (inicijavo konfliktą, neleido ilsėtis, nors smūgių nesudavė, tačiau stumdė, tampė už rankų, už drabužių, apipylė vandeniu, tada nuėjęs atsinešė dar vandens ir vėl apipylė). Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad nukentėjusioji po įvykio į medikus nesikreipė, iš esmės galėjo atlikti savo darbines funkcijas, buvo darbinga. Duomenų, kad ji iki šiol jaučia stresą dėl įvykio, kad pašlijo jos psichinė savijauta ar/ir kad dėl jos fizinės sveikatos sutrikdymo yra išlikusios pasekmės, kad yra grėsmė tokioms pasekmėms kilti ateityje, nenustatyta. Taip pat įvertintina, kad nors M. C. sužalojimai padaryti ne mažiau kaip 38 trauminiais poveikiais, tačiau, kaip nustatyta iš specialisto paaiškinimų, nuo vieno sugriebimo jau galėjo atsirasti mažiausiai penki trauminiai poveikiai (t. y. nuo kiekvieno piršto). Todėl, nepaneigiant sukelto skausmo, streso, veikos nusikalstamumo, manytina, kad neturtinė žala nebuvo tokia didelė, kaip įvardinta ieškinyje. Taigi teismas, atsižvelgęs į aptartas aplinkybes, konstatuoja, kad nukentėjusiosios prašomos neturtinės žalos dydis yra per didelis ir jis mažintinas iki 500 Eur.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laimena su garso įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktina saugoti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

S.C. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam laisvės apribojimą šešiems mėnesiams, įpareigojant per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nukentėjusiajai padarytą turtinę žalą (70,00 Eur) bei per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti S. C. panaikinti pradėjus bausmės vykdymą.

Nukentėjusiosios M. C. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš S. C. priteisti 70,00 Eur turtinei žalai atlyginti ir 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laimeną su garso įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos.

Išaiškinti S. C., kad:

1) asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus;

2) jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas, bausmę vykdančios institucijos teikimu, gali atleisti jį nuo bausmės, vietoj jos paskirdamas Lietuvos Respublikos BK IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę;

3) jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ilona Mateikienė