- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-06-29
- Bylos Nr.
- I2-3272-402/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00181-2023-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Rimantas Giedraitis, Janina Vitunskienė, Natalja Zelionkienė
- Pareiškėjas
- D. Š.
- Atsakovas
- Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Janinos Vitunskienės ir Nataljos Zelionkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. Š. skundą atsakovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmuose gautas pareiškėjo D. Š. skundas, kuriuo prašoma: 1) panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau - Kauno apskr. VPK, atsakovas) 2022-12-21 raštą Nr. 20-S-19023; 2) įpareigoti Kauno apskr. VPK išduoti G. Š. pranešimo Kėdainių rajono policijos komisariatui nustatyta tvarka patvirtintą kopiją.
Šalies argumentai
Pareiškėjas skunde (b. l. 18-21) nurodė, kad 2022-11-04 Kėdainių rajono policijos komisariatui (Kėdainių raj. PK) pateikė prašymą išduoti G. Š. pranešimo Kėdainių raj. PK nustatyta tvarka patvirtintą kopiją. Kėdainių raj. PK 2022-10-15 raštu atsakė prašymą tenkinti. 2022-11-30 Kauno apskr. VPK pateikė prašymą išduoti G. Š. pranešimo Kėdainių raj. PK nustatyta tvarka patvirtintą kopiją. Atsakovas 2022-12-21 rašte nurodė, kad, vadovaujantis 2016-04-27 Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau - Reglamentas), kai duomenų valdytojas ar tvarkytojas (fizinis ar juridinis asmuo) nori teikti, gauti ar kitais būdais tvarkyti asmens duomenis, turi būti tenkinama bent viena Reglamento 6 straipsnio 1 dalyje nurodyta teisėto asmens duomenų tvarkymo sąlyga ir laikomasi visų Reglamento 5 straipsnio I dalyje įtvirtintų asmens duomenų tvarkymo principų. Pareiškėjo prašyme nurodytas teisinis duomenų gavimo pagrindas Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalis ir 4 straipsnio 1 dalis nepagrindžia pareiškėjo teisės gauti trečiojo asmens (sutuoktinės) asmens duomenų.
Pareiškėjas pažymėjo, kad sutuoktinė G. Š. pateikė skundą atsakovui dėl jos persekiojimo, nurodydama pareiškėją kaip teisės pažeidimą padariusį asmenį, todėl jis turi teisę gauti ne tik trumpą įvykio aplinkybių aprašymą PRĮR įvykio suvestinėje, kaip kad 2022-12-21 rašte siūlo atsakovas, bet ir visą su juo ir su duomenų šaltiniu (G. Š. skundu) susijusią informaciją, t. y., turi teisę gauti patį G. Š. skundą. Atlikęs sutuoktinės skundo faktinių aplinkybių patikrinimą, atsakovas nenustatė teisės pažeidimų, todėl pareiškėjas turi teisę įvertinti visą skundo turinį pilnai ir tinkamai suformuluoti procesinį dokumentą teismui dėl galimo šmeižto ar melagingo pranešimo apie padarytą nusikalstamą veiką arba asmens garbės ir orumo pažeidimo. Kreiptis į teismą yra kiekvieno asmens konstitucinė teisė ir gyvybinis interesas, teismui turi būti pateiktas įstatymo reikalavimus atitinkantis procesinis dokumentas, kuriame būtina nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžiamas materialinis teisinis reikalavimas ir pridedami įrodymai, sutuoktinės pranešimas atsakovui yra toks įrodymas, todėl, esant šioms aplinkybėms, pareiškėjas turi teisę gauti sutuoktinės skundo atsakovui nustatyta tvarka patvirtintą kopiją. Nurodė, kad visi G. Š. asmens duomenys pareiškėjui yra žinomi, nes ji yra pareiškėjo sutuoktinė. Skundo kopijos išdavimas nepažeidžia G. Š. teisės į privataus gyvenimo neliečiamumą ir asmens duomenų apsaugą, nes šiuos savo asmens duomenis G. Š. pati nurodo santuokos nutraukimo procesiniuose dokumentuose, todėl atsakovas yra įpareigotinas išduoti prašomą dokumento kopiją. Prašė skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas Kauno apskrities VPK atsiliepimu į skundą (b. l. 29-30) teigė, jog su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Atsiliepime į skundą nurodė, kad atsakant į D. Š. 2022-11-30 prašymą „Dėl informacijos gavimo" reg. 2022-12-06 Nr. 20-AP-10498, jam buvo pranešta, kad 2016-04-27 Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau - Reglamentas) 15 straipsnis numato duomenų subjekto teisę susipažinti su duomenų valdytojo ar tvarkytojo tvarkomais jo asmens duomenimis. Visais kitais atvejais, kai duomenų valdytojas ar tvarkytojas (fizinis ar juridinis asmuo) nori teikti, gauti ar kitais būdais tvarkyti asmens duomenis, turi būti tenkinama bent viena Reglamento 6 straipsnio 1 dalyje nurodyta teisėto asmens duomenų tvarkymo sąlyga ir laikomasi visų Reglamento 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų asmens duomenų tvarkymo principų. Pareiškėjo prašyme nurodytas teisinis duomenų gavimo pagrindas, Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalis ir 4 straipsnio 1 dalis, tačiau tai nepagrindžia pareiškėjo teisės gauti trečiojo asmens (sutuoktinės) asmens duomenų. Teisės gauti informaciją duomenų pakartotinio naudojimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad institucijų ir valstybės valdomų subjektų prievolė teikti pareiškėjams ar jų atstovams duomenis, įskaitant pakartotiniam naudojimui skirtus duomenis, nėra absoliuti, todėl duomenys gali būti neteikiami šio įstatymo ir kitų įstatymų numatytais atvejais. Teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 6 punktas numato, kad šis įstatymas netaikomas duomenims, prie kurių prieiga pagal nustatytą tvarką neleidžiama arba ribojama dėl asmens duomenų apsaugos, taip pat duomenų, kurių teikimas nėra draudžiamas, daliai, kurią sudaro asmens duomenys, kurių pakartotinis naudojimas pažeistų asmens teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą pagal Europos Sąjungos ar nacionalinę teisę dėl asmens duomenų apsaugos. Atsižvelgiant į tai, kad prašyme nurodytas teisinis asmens duomenų teikimo (gavimo) pagrindas nepagrindžia duomenų subjekto (D. Š.) teisės gauti su trečiuoju asmeniu susijusių duomenų, įskaitant asmens duomenis, pareiškėjo prašymas pilna apimtimi negalėjo būti tenkinamas. Vis dėlto žvelgiant iš Reglamento 15 straipsnio, numatančio duomenų subjekto teisę susipažinti su savo asmens duomenimis, perspektyvos, jam pateikta informacija apie PRįR tvarkomus pareiškėjo asmens duomenis. Pareiškėjas taip pat buvo informuotas, kad išsamią informaciją apie jo asmens duomenų tvarkymą PRįR, įskaitant tvarkomų asmens duomenų kategorijas, asmens duomenų saugojimo terminus, šaltinius ir pan., jis gali rasti Policijos registruojamų įvykių registro nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos policijos generalinio komisaro 2005-11-30 įsakymu Nr. V-766 „Dėl Policijos registruojamų įvykių registro steigimo". Kadangi dėl 2022-09-26 gauto G. Š. pranešimo joks tyrimas nebuvo atliekamas, jokių dokumentų, kuriuos galėtų pateikti, nėra. Prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Byloje ginčas kilo dėl rašto, kuriuo pareiškėjui buvo atsisakyta pateikti informaciją, teisėtumo bei pagrįstumo. Pareiškėjas taip pat prašo teismo įpareigoti atsakovą pateikti jo prašyme nurodytus dokumentus.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas D. Š. į Kauno apskrities VPK Kėdainių raj. PK 2022-10-31 prašymu „Dėl informacijos gavimo“ kreipėsi su prašymu išduoti G. Š. pranešimo Kėdainių rajono policijos komisariatui nustatyta tvarka patvirtintą kopiją (b. l. 7).
Kauno apskrities VPK Kėdainių raj. PK, išnagrinėjęs pateiktą prašymą, 2022-10-15 raštu Nr. 20-S-16763 „Dėl informacijos pateikimo“ nurodė, kad G. Š. pranešimas registruotas Policijos registruojamų įvykių registre yra patikrintas, patikrinimo metu teisės pažeidimų nenustatyta, todėl patikrinimas baigtas. Policijos registruojamų įvykių registro įrašai yra skirti tarnybiniam naudojimui ir asmenims neteikiami. Informavo, kad dėl papildomos informacijos gavimo gali kreiptis į Policijos departamento prie VRM Informacijos teikimo skyrių (b. l. 5-6).
Pareiškėjas 2022-11-30 pateikė pakartotinį prašymą (reg. Nr. AP-10498) dėl informacijos gavimo ir nurodė, kad vadovaujantis Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodytu pagrindu, prašo išduoti G. Š. pranešimo Kėdainių rajono PK nustatyta tvarka patvirtintą kopiją (b. l. 11-13).
Kauno apskrities VPK, išnagrinėjęs pateiktą prašymą, 2022-12-21 raštu Nr. 20-S-19023 „Dėl atsakymo į prašymą dėl informacijos gavimo“ nurodė, kad pareiškėjo prašyme nurodytas teisinis duomenų gavimo pagrindas nepagrindžia pareiškėjo teisės gauti trečiojo asmens (sutuoktinės) asmens duomenų. Teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje Institucijų ir valstybės valdomų subjektų prievolė teikti pareiškėjams ar jų atstovams duomenis, įskaitant pakartotiniam naudojimui skirtus duomenis, nėra absoliuti, todėl duomenys gali būti neteikiami šio įstatymo ir kitų įstatymų numatytais atvejais. Teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 6 punktas numato, kad šis įstatymas netaikomas duomenims, prie kurių prieiga pagal nustatytą tvarką neleidžiama arba ribojama dėl asmens duomenų apsaugos, taip pat duomenų, kurių teikimas nėra draudžiamas, daliai, kurią sudaro asmens duomenys, kurių pakartotinis naudojimas pažeistų asmens teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą pagal Europos Sąjungos ar nacionalinę teisę dėl asmens duomenų apsaugos. Atsižvelgiant į tai, kad prašyme nurodytas teisinis asmens duomenų teikimo (gavimo) pagrindas nepagrindžia duomenų subjekto (D. Š.) teisės gauti su trečiuoju asmeniu susijusių duomenų, įskaitant asmens duomenis, pareiškėjo prašymas pilna apimtimi negali būti tenkinamas. Atsižvelgiant iš Reglamento 15 straipsnio, numatančio duomenų subjekto teisę susipažinti su savo asmens duomenimis, perspektyvos, pareiškėjui pateikė informaciją apie PRĮR tvarkomus pareiškėjo asmens duomenis: nurodė, kad PRĮR tvarkomi pareiškėjo asmens duomenys, susiję su 2022-09-26 registruotu įvykiu (duomenys neskelbtini) dėl galimo persekiojimo, t. y. kartu su trumpu įvykio aplinkybių aprašymu PRĮR įvykio suvestinėje yra tvarkomi pareiškėjo, kaip galimai teisės pažeidimą padariusio asmens, vardas ir pavardė. Asmens duomenų tvarkymo PRĮR tikslas – identifikuoti PRĮR objektus, kad būtų tinkamai suteikta policijos pagalba ar asmenims taikoma atitinkama atsakomybė. Nurodė, kad išsamią informaciją apie pareiškėjo asmens duomenų tvarkymą PRĮR, įskaitant tvarkomų asmens duomenų kategorijas, asmens duomenų saugojimo terminus, šaltinius ir pan., pareiškėjas gali rasti Policijos registruojamų įvykių registro nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos policijos generalinio komisaro 2005-11-30 įsakymu Nr. V-766 „Dėl Policijos registruojamų įvykių registro steigimo“ (b. l. 8-10).
Pareiškėjas, nesutikdamas su raštu su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti raštą ir įpareigoti atsakovą pateikti jo prašytą informaciją (dokumentus). Pareiškėjo teigimu, atsakovas teikdama informaciją turėjo vadovautis informacijos išsamumo principu, reiškiančiu, kad turėjo būti pateikta visa pagal teisės aktus teiktina jo prašymo turinį atitinkanti informacija.
Pagal Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) (akto redakcija, galiojusi nuo 2021-07-17 iki 2023-01-01) nuostatas, institucijos ir valstybės valdomi subjektai privalo teikti pareiškėjams ar jų atstovams duomenis, įskaitant pakartotiniam naudojimui skirtus duomenis, išskyrus šio įstatymo ir kitų įstatymų nustatytus atvejus (4 str. 1 d.). Pagal Įstatymo nuostatas yra užtikrinama asmenų teisė gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, nustatoma šios teisės įgyvendinimo tvarka ir reguliuojami valstybės bei savivaldybių institucijų ir įstaigų veiksmai teikiant informaciją asmenims. Prašymai dėl duomenų teikimo ir jų pakartotinio naudojimo teikiami ir nagrinėjami Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka (13 str. 1 d.).
Viešojo administravimo įstatymo (toliau - VAĮ) 10 straipsnio 5 dalis nustato, kad administraciniame sprendime turi būti nurodyta: 1) administracinį sprendimą priėmusio viešojo administravimo subjekto pavadinimas; 2) administracinio sprendimo data; 3) administraciniam sprendimui suteiktas registracijos numeris; 4) atliekamas tvarkomasis veiksmas arba asmenims nustatytos teisės ir (ar) pareigos; 5) administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; 6) administracinio sprendimo motyvai; 7) administracinio sprendimo apskundimo tvarka, nurodant konkrečią skundą nagrinėjančią instituciją ar įstaigą, skundo padavimo terminą ir teisės aktą, reglamentuojantį apskundimo tvarką; 8) administracinį sprendimą priėmusio asmens vardas, pavardė ir pareigos.
Paminėtos VAĮ nuostatos nustato, jog individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. LVAT aiškindamas ankstesnės redakcijos VAĮ 8 straipsnį, reglamentavusį individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, yra nurodęs, kad VAĮ 8 straipsnio nuostata reiškia, kad akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-756-450/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010; 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-556-15/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010). VAĮ 8 straipsnyje yra įtvirtintos bendro pobūdžio taisyklės, kurios keliamos, visų pirma, individualaus administracinio akto turiniui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-438-1116/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010). Iš aptarto teisinio reglamentavimo bei pateiktų teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių matyti, kad VAĮ 8 straipsnio 1 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, jog asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai, todėl, kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Toks vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-556-336/2011, Administracinė jurisprudencija Nr. 21, 2011).
Taigi, atsižvelgiant į nurodytas ginčo faktines aplinkybes, proceso šalių argumentus, nagrinėjamu atveju pirmiausia turėtų būti įvertintina skundžiamo sprendimo atitiktis VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje įtvirtintiems reikalavimams. Tam, kad individualus teisės aktas būtų teisėtas, jis turi apimti faktinių aplinkybių tyrimą, taikytinos teisės normos paiešką, teisinį nustatytų faktų vertinimą (kvalifikavimą). Esminė individualaus administracinio akto pagrįstumo sąlyga – turi būti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, būtinas ir pakankamas teisės normai taikyti.
Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo rašto turinį, sprendžia, jog skundžiamas raštas neatitinka aukščiau paminėtų reikalavimų.
Kaip jau buvo nustatyta, pareiškėjas į atsakovą kreipėsi su prašymu, prašydamas pateikti konkrečią informaciją.
Atsakovas, atsakydamas į pareiškėjo prašymą tam tikrą informaciją pateikė, tačiau dalis prašomos informacijos pateikta nebuvo. Rašte yra tik cituojami Teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymo tam tikri straipsniai, taip pat Reglamento straipsniai ir tik keliais žodžiais nurodoma, kad pareiškėjo prašyme nurodytas teisinis asmens duomenų teikimo (gavimo) pagrindas nepagrindžia duomenų subjekto (D. Š.) teisės gauti su trečiuoju asmeniu susijusių duomenų, įskaitant asmens duomenis, todėl pareiškėjo prašymas pilna apimtimi negali būti tenkinamas.
Teismas pažymi, jog pareiškėjo prašyme buvo pateiktas konkretus prašymas išduoti G. Š. pranešimo Kėdainių rajono PK nustatyta tvarka patvirtintą kopiją, prašyme nurodyta, kad G. Š. yra pareiškėjo sutuoktinė ir jam yra žinomi jos asmens duomenys, tačiau atsakovas atsisakydamas suteikti prašomą informaciją nenurodo jokių argumentų, faktinių duomenų, kodėl negali būti pateikta pareiškėjo prašoma informacija, atsakymas apsiriboja vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas. Šia prasme skundžiamas sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio reikalavimų ir išsamumo bei objektyvumo principų.
Teismas pažymi, kad VAĮ 10 straipsnio reikalavimų nepaisymas yra savarankiškas bei pakankamas pagrindas naikinti skundžiamą raštą, todėl, nagrinėjamoje byloje, įvertinus rašto atitikimą VAĮ 10 straipsnio nuostatoms, darytina išvada, kad aukščiau aptartų argumentų apimtyje yra pagrindas pareiškėjo skundą tenkinti iš dalies, t. y. skundžiamą raštą panaikinti, įpareigojant atsakovą iš naujo nagrinėti pareiškėjo pateiktą prašymą dėl informacijos suteikimo. Atitinkamai reikalavimas įpareigoti atsakovą pateikti pareiškėjui jo prašytą informaciją nagrinėjamu atveju negali būti tenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjo skundą patenkinti iš dalies.
Panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2022-12-21 raštą Nr. 20-S-19023 ir įpareigoti Kauno apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą iš naujo nagrinėti pareiškėjo D. Š. 2022-11-30 prašymą „Dėl informacijos gavimo“ reg. 2022-11-06 Nr. 20-AP-10498.
Kitą skundo dalį atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.