- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2020-09-15
- Bylos Nr.
- A5.-1313-269/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-52-3-00452-2020-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Tadeušas Volkovskis (pirm.)
- Institucija
- Lietuvos Respublikos Valstybinės Darbo inspekcijos Vilniaus teritorinis skyrius
- Kategorijos
dalyvaujant Valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus (toliau-skyrius, Institucija) atstovui J. V.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą (toliau-byla), kurioje I. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini)., Lietuvos Respublikos pilietės, nebaustos administracine tvarka, gyvenančios (duomenys neskelbtini) Teismas, -
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. G. būdama mažosios bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ įmonės kodas (duomenys neskelbtini), kurios buveinė (duomenys neskelbtini), direktore, leido piliečiui P. S. A. de Oliveira nuo 2019 m. birželio 1 d. iki 2020 m. vasario 26 d. nelegaliai dirbti importo/eksporto/vadybininko pareigose, nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai (toliau-Sodra, VSDF) mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą, Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 1 ir 2 dalies (toliau-DK) nuostatas. Tokiais savo veiksmais I. G. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso (toliau-ANK) 95 straipsnio 1 dalyje.
Administracinėn atsakomybėn traukiama I. G. administracinio nusižengimo protokolu (toliau-protokolas) buvo informuota apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, neatvyko nurodytu laiku. Teismui ji nepateikė prašymo bylos nenagrinėti be jos dalyvavimo. Ji teismą informavo, kad ji yra neva (duomenys neskelbtini), todėl vadovaujantis ANK 629 straipsnio 2 dalimi, 630 straipsnio 2 dalimi, byla išnagrinėta jai nedalyvaujant.
Žemesnės instancijos teismas
Institucijos atstovas J. V. teismo posėdyje palaikė protokole ir byloje kurioje jis atliko administracinio nusižengimo tyrimą ir surašė protokolą nurodytas aplinkybes. Taip pat nurodė, kad nusižengimas padarytas protokole nurodytų laiku, kai buvo gautas (duomenys neskelbtini) piliečio P. S. A de O (toliau-pareiškėjas) pranešimas dėl paties galimo nelegalaus darbo MB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – įmonė, MB, bendrija). P. S. A de Oliveira nurodė, kad dirbo Įmonėje importo ir eksporto vadybininku nuo 2019 m. birželio mėn. iš (duomenys neskelbtini). Nurodoma, kad gautas vienas darbo užmokestis už 2019 m. birželio mėn., t.y. 2660 Eur. iš įmonės. Taip pat Įmonė išdavė banko kortelę išlaidoms, telefono numerį. Su juo nebuvo pasirašyta jokia darbo sutartis, nebuvo mokėti už jį jokie mokesčiai. Tyrimo metu P. S. Alves de O2020-03-29 papildomai pateikė informaciją į skyriaus paklausimą. Pareiškėjas nurodė, kad pradėjo dirbti 2019 m. birželio mėn., sutarė 700 Eur per savaitę darbo užmokestį, nurodė smulkiau darbo funkcijas, kurias vykdė Įmonės vardu. Taip pat pridėjo susirašinėjimai susijusius darbo klausimais tarp tiekėjų ir bendrijos vadovės I. G. nuo 2019 m. liepos 6 d. iki 2020 m. vasario 3 d.
2020-04-30 bendrijos vadovė I. G. pateikė paaiškinimą, bei pridėjo mokėjimo nurodymą pareiškėjui. Vadovė paaiškino, kad P. S. A de O. yra žinomas, jis bendradarbiavo žodiniu susitarimu Portugalijoje, jo darbo funkcijose buvo ieškoti naujų importo eksporto partnerių, darbo grafikų nebuvo. Vadovė patvirtino, kad pareiškėjas turėjo įmonės banko kortelę, mobiliojo ryšio operatoriaus numerį, įmonės išmanųjį telefoną, buvo suteiktas elektroninis paštas. Naudos iš jo vykdomos veiklos kaip ir nebuvo, nes Įmone nepasirašė nei vieno sandorio už kuri butų gautas pelnas. 2020-05-05 P. S. A. de O. pateikė skyriui papildomą informaciją. Asmuo patvirtino, kad tarp šalių susitarimas buvo žodinis, nors ne kartą buvo prašyta pasirašyti sutartį, dirbti pradėjo nuo 2019- 06-01 iki 2020-02-29. Taip pat nurodė savo vykdytas funkcijas įmonės naudai: „užmezgiau komercinius kontaktus su Portugalijos įmonėmis norėdamas nusipirkti tokių produktų kaip vynas, alyvuogių aliejus, žuvies konservai, alyvuogės, kamščių kamščiai ir kamštienos izoliacinės medžiagos, kuriuos parduoda „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvoje. Jis taip pat susisiekė su (duomenys neskelbtini) ir Ž. K. įmonėmis (portugališkai kalbančiomis šalimis), norėdamas parduoti lietuviškus gaminius, kuriems „(duomenys neskelbtini)“ atstovavo iš kitų kompanijų, pavyzdžiui, „(duomenys neskelbtini) Pareiškėjas nurodė, kad jam buvo pažadėtas 700 Eur atlyginimas per savaitę, 1 mėnesio apmokamos atostogos, sumokėtos automobilio ir automobilio išlaidos, sumokėtos kelionės išlaidos (maitinimas, apgyvendinimas). Jis buvo importo ir eksporto direktorius, tvarkaraštis buvo 40 valandų per savaitę, o darbo vieta buvo (duomenys neskelbtini).
2020 m. vasario mėn. pabaigoje „watsapp“ žinute P. S. A. de Oliveira pareiškė direktorei I. G. apie savo norą to mėnesio pabaigoje nustoti dirbti MB „(duomenys neskelbtini)“, o nuo 2020 m. kovo 1 d. nutraukė bet kokį darbą MB „(duomenys neskelbtini)“ dėl atlyginimų nemokėjimo nuo 2019 m. liepos mėn. Prašo skirti nuobaudą sankcijos ribose.
Motyvuojamoji dalis
DK 99 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad darbdavio pareiga užtikrinti, kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį, įteikus jam antrą sutarties egzempliorių ir išdavus jo tapatybę patvirtinantį dokumentą. Ši norma, sistemiškai vertinant su DK 98 straipsnio 3 dalimi, įtvirtinančia, jog darbdaviai ar jų įgalioti asmenys, leidę dirbti nelegalų darbą, atsako įstatymų nustatyta tvarka, suponuoja išvadą, kad neteisėtas leidimas dirbti objektyviai pasireiškia ne tiesioginiu nurodymu darbuotojui pradėti dirbti nelegaliai, tačiau darbdavio neužtikrinimu, jog būtų dirbama sudarius darbo sutartį. Šis teisės normų aiškinimas atitinka ir teismų praktiką, kurioje suformuota, kad nusižengimas, numatytas ANK 95 straipsnyje, gali būti padaromas tiek tyčia, tiek ir dėl neatsargumo. Asmuo, būdamas bendrovės vadovu ar jo įgaliotu asmeniu, turi imtis tinkamų priemonių ne tik sudaryti darbo sutartį su darbuotojais, tačiau ir kontroliuoti, kad įmonės darbus atliktų tik joje tinkamai įdarbinti asmenys, o atsakingi darbuotojai tinkamai atliktų savo pareigas ir norminių aktų nustatyta tvarka laiku pateiktų VSDFV teritoriniam skyriui, t.y. Sodrai duomenis apie asmens darbo pradžią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-61-2014).
I. G. kaltė dėl padaryto nusižengimo įrodyta jos prisipažinimu, nelegalaus darbo tyrimo aktu (b. l. 2-3), Valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbų ginčų komisijos tarnybiniu pranešimu (b. l. 4); P. S. A. de Oliveira susirašinėjimu su Valstybinė darbo inspekcija (b. l. 6-9); VSDF informacinės sistemos duomenimis (b.l. 11), I. G. susirašinėjimu su Valstybinė darbo inspekcija (b.l. 13-14) ir kita bylos medžiaga (b.l. 15-62). Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, kad yra įrodyti visi nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyvieji požymiai, t. y. nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) pilietis P. S. A.de O. nuo 2019 m. birželio 1 d. iki 2020 m. vasario 26 d. nelegaliai dirbo importo/eksporto/ vadybininko pareigose MB „(duomenys neskelbtini). Už darbuotojų įdarbinimą įmonėje atsakinga I. G.. I. G. nusižengimas teisingai kvalifikuotas pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį.
I. G. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.
Skiriant nuobaudą, teismas atsižvelgia į tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiama I. G. už analogišką nusižengimą nėra bausta, kaip 2020-09-02 nurodė elektroniniame pranešime, kad sutinka su visais teismo sprendimais ir juos vykdys. Įvertinus visas šias byloje nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti paskyrus administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui minimalią baudą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje. Duomenų, kad būtų galima skirti jai švelnesnę nuobaudą, negu numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje, byloje nėra surinkta.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis ANK 22 straipsniu, 25 straipsniu, 32 straipsniu, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 4 dalimi, 636 straipsniu,-
nutaria:
I. G. pripažinti kalta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jai 1000 (vieno tūkstančio) eurų baudą.
Išaiškinti I. G., kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnis).
Išaiškinti I. G., kad bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, į AB banką „Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT247300010112394300, kodas 73000, įmokos kodas1001. Pildant įmokos kvitą, jame būtina nurodyti nutarimo, kuriuo paskirta bauda, datą, Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų administracinio nusižengimo bylos numerį A5.-1313-269/2020 bei nusižengimo identifikuojantį Nr. ROIK 20119776977.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.