Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-10-28 · Administracinė byla Nr. eI-1936-386/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2015-10-28Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2017-01-16Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-10-28
Bylos Nr.
eI-1936-386/2015
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-01124-2015-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Laimutė Jokubauskaitė
Pareiškėjas
P. E.
Atsakovas
Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI-1936-386/2015Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01124-2015-1Procesinio sprendimo kategorija: 1.16.4; 3.21 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. spalio 28 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Laimutė Jokubauskaitė, sekretoriaujant Renatai Šarkauskienei, dalyvaujant pareiškėjui P. E., jo atstovei Lietuvos profesinės sąjungos "Sandrauga" teisininkei Živilei Čeplauskei, 2015 m. spalio 19 d. teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. E. prašymą atsakovui Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl administracinio akto panaikinimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas P. E. (toliau – ir pareiškėjas, ir P. E.) prašo panaikinti Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Tauragės apskrities VPK, ir atsakovas) viršininko 2015 m. birželio 29 d. įsakymą Nr. 85-TE-329 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo P. E“.

Pareiškėjas prašyme nurodė, jog jis yra statutinis valstybės tarnautojas, dirba Tauragės apskrities VPK Šilutės rajono policijos komisariato (toliau – ir Šilutės r. PK) Viešosios policijos skyriaus patrulių būrio patruliu. Atsakovas, vadovaujantis 2015 m. birželio 9 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 85-IS-28, 2015 m. birželio 29 d. priėmė įsakymą „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo P. E.“, kuriuo jam buvo paskirta tarnybinė nuobauda - pastaba už tai, kad 2015 m. gegužės 8 d., nuo 4.00 val. iki 5.00 val., atlikdamas patruliavimo užduotį poste Nr. 6 ((duomenys neskelbtini) gatvių sankryža), nevykdė savo pareigų, miegojo, todėl pažeidė Tauragės apskrities VPK viršininko 2015 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. 85-V-225 patvirtinto Šilutės r. PK Viešosios policijos skyriaus patrulių būrio patrulio pareigybės aprašymo 7.1, 7.3, 7.6, 7.18 ir 7.20 punktus, nevykdė Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2, 4 ir 6 punktų reikalavimų.

Pareiškėjo teigimu, tarnybinė nuobauda jam paskirta nepagrįstai, remiantis neišsamia ir neobjektyvia tarnybinio patikrinimo išvada. Nurodė, jog tarnybinio patikrinimo išvadoje nėra pateikta jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių pareiškėjo ir jo kolegos tariamą miegojimą tarnybos metu.

Skundžiamas atsakovo įsakymas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų – motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir suprantamas. Atsakovas, skirdamas pareiškėjui tarnybinę nuobaudą, pažeidė Vidaus tarnybos statuto, Viešojo administravimo įstatymo, Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarką.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas ir jo atstovė prašymo reikalavimą palaikė ir prašė jį patenkinti jame ir teismo posėdžių metu išdėstytų argumentų pagrindu. Pareiškėjas paaiškino, jog jis ir jo kolega tarnybiniame automobilyje nemiegojo, iš Tarnybinio patikrinimo medžiagoje esančių fotonuotraukų neaišku, kada jos darytos, negalima atpažinti paveiksluotų asmenų. Pareiškėjo atstovė papildomai nurodė, jog skiriant tarnybinę nuobaudą nebuvo gautas Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“, kurios nariu yra pareiškėjas, sutikimas.

Atsiliepimas

Atsakovas Tauragės apskrities VPK atsiliepime nurodė, jog pareiškėjo prašymą prašo atmesti kaip nepagrįstą.

Teigia, kad 2015 m. gegužės 8 d. laikinai einanti Tauragės apskrities VPK Šilutės r. PK Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos grupės vyresnioji specialistė A. A. ir laikinai vykdantis Tauragės apskrities VPK Šilutės r. PK Viešosios policijos skyriaus patrulių būrio vado pareigas R. K. atliko neviešą patikrinimą, kurio metu buvo stebėtas patrulių ekipažas DANA 42, kuriame dirbo patruliai P. E. ir D. A., tarnybiniu automobiliu Škoda Octavia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtas ekipažas nuo 4.00 val. iki 5.00 val. turėjo patruliuoti poste Nr. 6 ((duomenys neskelbtini) gatvių sankryža). Teigiama, kad į postą buvo atvykta laiku, stovint poste iki 5.00 val. nei vienas patrulis nebuvo išlipęs ir tarnybinio automobilio. Laikotarpiu nuo 4.00 iki 5.00 val. pravažiavo keturios transporto priemonės, tačiau nei viena iš jų nebuvo sustabdyta ir patikrinta. Apie 4.40 val. priėjus prie tarnybinio automobilio pastebėta, kad patruliai miega, fotografuojant jie nereagavo į fotoaparato blykstes. Mėginant situaciją sumodeliuoti toliau, t.y. paskambinti Šilutės r. PK budėtojui ir siekiant patikrinti, ar pareigūnai tinkamai sureaguotų į gautą iškvietimą, ekipažas pajudėjo iš posto ir toliau dirbo pagal maršrutą. Tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuota, jog pareigūnai nesivadovavo Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 5-V-673 patvirtintos Policijos patrulių veiklos instrukcijos 20.5 ir 20.7 punktų reikalavimais, kuriuose nurodyta, kad policijos patruliui tarnybos metu draudžiama miegoti bei esant palankioms oro sąlygoms be tarnybinio būtinumo sėdėti tarnybiniame automobilyje. Šiuos pareigūnų pažeidimus įrodo tikrinusių pareigūnų tarnybiniai pranešimai ir tikrinimo metu darytos fotonuotraukos. Esant nurodytoms aplinkybėms negalėjo būti vykdomos pareigūnų funkcijos ir pareigos, numatytos Tauragės apskrities VPK viršininko 2015 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. 85-V-225 patvirtinto Šilutės r. PK Viešosios policijos skyriaus patrulių būrio patrulio pareigybės aprašymo 7.1, 7.3, 7.6, 7.18 ir 7.20 punktuose ir Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2, 4 ir 6 punktuose.

Teigia, kad 2015 m. birželio 10 d. elektroniniu paštu Lietuvos profesinei sąjungai „Sandrauga“ išsiųsta Tarnybinio patikrinimo išvada suderinimui. Kadangi minėta profesinė sąjunga per 14 dienų nepateikė nuomonės dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo pareiškėjui P. E., skundžiamu įsakymu pareiškėjui buvo skirta tarnybinė nuobauda – pastaba.

Mano, kad skundžiamas įsakymas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje numatytus reikalavimus.

Ankstesnio teismo posėdžio, vykusio 2015 m. spalio 5 d., metu atsakovo Tauragės apskrities VPK atstovė prašė pareiškėjo prašymo netenkinti atsiliepime į prašymą išdėstytų argumentų pagrindu.

Konstatuojama:

Nagrinėjamas ginčas kilo dėl Tauragės apskrities VPK viršininko 2015 m. birželio 29 d. įsakymo Nr. 85-TE-329 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo P. E.“, kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba, teisėtumo ir pagrįstumo.

Nustatyta, kad tarnybinis patikrinimas dėl pareiškėjo P. E. galimai padaryto tarnybinio nusižengimo buvo pradėtas 2015 m. gegužės 11 d., Tauragės apskrities VPK viršininkui nurodžius atlikti tarnybinį patikrinimą pagal 2015 m. gegužės 11 d. gautą l. e. Tauragės apskrities VPK Šilutės r. PK Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos grupės vyresniosios specialistės A. A. tarnybinį pranešimą (Tarnybinio patikrinimo medžiagos dėl Tauragės apskrities VPK Šilutės r. PK Viešosios policijos skyriaus patrulių būrio patrulių Povilo E. ir D. A. veiksmų (toliau – ir Tarnybinio patikrinimo medžiaga) 1 lapas).

Tarnybinio patikrinimo metu surinktais duomenimis, kurie apibendrinti 2015 m. birželio 9 d. Tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 85-IS-28 (Tarnybinio patikrinimo medžiaga, b.l. 39-41), konstatuota, jog patrulių ekipažas „DANA 42“, susidedantis iš Tauragės apskrities VPK Šilutės r. PK Viešosios policijos skyriaus patrulių būrio patrulių P. E. ir D. A., dirbantis pagal 2015 m. gegužės 8 d. patvirtintą pajėgų išdėstymo planą (Tarnybinio patikrinimo medžiagos 23 lapas), 2015 m. gegužės 8 d. nuo 4.00 val. iki 5.00 val. turėjęs budėti poste Nr. 6 ((duomenys neskelbtini) gatvių sankryža), tarnybos metu miegodami tarnybiniame automobilyje Škoda Octavia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Tauragės apskrities VPK viršininko 2015 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. 85-V-225 patvirtinto Šilutės r. PK Viešosios policijos skyriaus patrulių būrio patrulio pareigybės aprašymo 7.1, 7.3, 7.6, 7.18 ir 7.20 punktų reikalavimus, kuriuose reglamentuota, kad šias pareigas einantis valstybės tarnautojas užtikrina viešąją tvarką ir visuomenės saugumą, vykdo nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevenciją, užkardo ir atskleidžia nusikalstamas veikas bei kitus teisės pažeidimus paskirtame sektoriuje, maršrute arba poste, apsaugo įvykių vietas, kontroliuoja, kaip eismo dalyviai vykdo Kelių eismo taisyklių reikalavimus paskirtame sektoriuje, maršrute arba poste, reguliuoja transporto ir pėsčiųjų eismą, pagal kompetenciją vykdo transporto priemonių techninės būklės kontrolę <...>, pavestas funkcijas vykdo <...> nakties metu <...>, vykdo kitas funkcijas, nustatytas teisės aktuose, reglamentuojančiuose policijos veiklą. Taip pat nevykdė Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2,4 ir 6 punktų, kuriuose nurodyta, kad policijos uždaviniai viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo užtikrinimas, nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevencija, saugaus eismo priežiūra ir pažeidė Policijos patrulių veiklos instrukcijos, patvirtintos Lietuvos Policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 5-V-673, 20.5 ir 20.7 punktų („Policijos patruliui tarnybos metu draudžiama: <...> miegoti, be tarnybinio būtinumo būti stovinčiame tarnybiniame automobilyje, išskyrus išimtinius atvejus, kai yra ypač nepalankios, ekstremalios oro sąlygos ar vykdomas neviešas patruliavimas“) reikalavimus ir tuo padarė tarnybinį nusižengimą.

Tarnybinio patikrinimo išvadoje pažymėta, kad tarnybinio patikrinimo metu nustatytas aplinkybes patvirtina l.e. Tauragės apskrities VPK Šilutės r. PK Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos grupės vyresniosios specialistės pareigas A. A. 2015 m. gegužės 8 d. tarnybinis pranešimas, 2015 m. gegužės 8 d. pajėgų išdėstymo planas, fotonuotraukos.

Vadovaudaujantis Lietuvos Respublik?s vidaus tarnybos statuto 26 straipsnio 2 dalies 1 punktu, Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 ir remiantis Tauragės apskrities VPK 2015 m. birželio 9 d. Tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 85-IS-28, Tauragės apskrities VPK viršininko 2015 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 85-TE-329 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo P. E.“ pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba. Ši nuobauda paskirta už Tauragės apskrities VPK viršininko 2015 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. 85-V-225 patvirtinto Šilutės r. PK Viešosios policijos skyriaus patrulių būrio patrulio pareigybės aprašymo 7.1, 7.3, 7.6, 7.18 ir 7.20 punktų, Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2, 4 ir 6 punktų, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 5-V-673 patvirtintos Policijos patrulių veiklos instrukcijos 18, 20.5 ir 20.7 punktų pažeidimą.

Pagrindinius vidaus tarnybos sistemos pareigūnų atsakomybės principus, skiriamų tarnybinių nuobaudų sąrašą, kriterijus, būtinus nuobaudai skirti, nuobaudų skyrimo terminus ir tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas, patvirtintas Lietuvos Respublikos 2003 m. balandžio 29 d. įstatymu Nr. IX-1538. Tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarka detaliau reglamentuota Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtintoje Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkoje (akto redakcija, galiojanti nuo 2013 m. rugpjūčio 28 d.) (toliau- Tvarka), kurios 3 punkte nurodyta, kad tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindas yra tarnybinis nusižengimas. Tarnybinio nusižengimo sudėtis: neteisėta veika, tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltė, o jeigu tarnybinis nusižengimas sukėlė neigiamas pasekmes – ir priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir neigiamų pasekmių. Tarnybinis nusižengimas yra viena iš teisės pažeidimų rūšių, todėl jam būdingi visi teisės pažeidimo elementai, t. y. objektas, subjektas, objektyvioji ir subjektyvioji pusė. Tik esant šių elementų visumai, galima konstatuoti, kad yra tarnybinis nusižengimas, sukeliantis tarnybinę atsakomybę. Tarnybinio nusižengimo subjektu laikomas valstybės tarnautojas (pareigūnas), turintis tarnybinį teisnumą ir veiksnumą. Tarnybinio pažeidimo objektu pripažįstama nustatyta vidaus tarnybos tvarka, objektyvioji pusė – valstybės tarnautojo (pareigūno) neteisėtas elgesys (t.y. tarnybos pareigų, nustatytų pareigybių aprašymuose, reglamentuojančiuose viešąjį administravimą, valstybės tarnybą, neatlikimas arba netinkamas atlikimas). Tarnybinio nusižengimo subjektyvioji pusė – tai valstybės tarnautojo (pareigūno), neatlikusio ar netinkamai atlikusio pareigas, kaltė, kuri gali pasireikšti tiek tyčios, tiek neatsargumo forma (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-3015/2012, 2013 m. kovo 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-577/2013, kt., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, nagrinėjant bylas dėl tarnybinių ginčų, apibendrinimas, II dalis, Vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 25, 2013 m., 571 p.).

Administracinių teismų praktikoje ne kartą pažymėta, jog sprendžiant ginčą dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo teisėtumo ir pagrįstumo, esminę reikšmę turi konkretaus tarnybinio nusižengimo sudėties nustatymas. Tarnybinio patikrinimo metu turi būti ištirtos ir objektyviai įvertintos visos tarnybinei atsakomybei taikyti reikšmingos aplinkybės. Tarnybinio nusižengimo faktas ir tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, nustatoma nustatyta tvarka atlikus išsamų tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimą tarnybinio patikrinimo metu. Jį baigus, surašoma motyvuota tarnybinio patikrinimo išvada, joje išdėstant nustatytas aplinkybes bei jas pagrindžiančius įrodymus ir pateikiant teisinį tikrinamo pareigūno veikos įvertinimą (Statuto 26 straipsnis, Tvarkos 20 punktas). Tarnybinį tyrimą atliekantis pareigūnas (komisija) turi surinkti visus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tiriamą tarnybinio nusižengimo faktą, tarnautojo kaltę, patikrinti tarnautojo paaiškinime nurodytas su tiriamu nusižengimu susijusias aplinkybes ir visa tai įvertinus motyvuotoje išvadoje suformuluoti atitinkamas išvadas. Tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiantis priimamas individualus administracinis aktas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, teismų praktikoje laikoma tokio akto motyvuojamąja dalimi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. liepos 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1444/2013).

Sprendžiant klausimą, ar skundžiamu įsakymu pareiškėjui tarnybinė nuobauda buvo paskirta teisėtai, būtina nustatyti visus tarnybinio nusižengimo sudėties elementus ir analizuoti tarnybinio patikrinimo išvados pagrįstumą. Atkreiptinas dėmesys, jog teismo atliekamas vertinimas administracinėje byloje neturi būti tapatinamas su tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimu apskritai iš naujo. Teismas tik patikrina tarnybinio patikrinimo metu nustatytų aplinkybių tikrumą ir padarytų išvadų pagrįstumą, bei, siekdamas priimti objektyvų sprendimą, gali tirti byloje naujus įrodymus, patvirtinančius (paneigiančius) tarnybinio patikrinimo metu egzistavusias ir su nagrinėjamais pažeidimais susijusias aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-756-529-14).

Teisės teorijoje pripažįstama, kad objektiniai teisės pažeidimo požymiai yra: a) veika (veikimas ar neveikimas); b) veikos padariniai (žala – reali ar galima, materialioji ar moralinė); ir c) tiesioginis priežastinis veikos ir sukeltų padarinių ryšys (Vaišvila A., Teisės teorija, Vilnius, leidykla „Justitia“, 2009 m., 448 p.). Pagal pobūdį teisės pažeidimai skirstomi į materialius ir formalius; materialus teisės pažeidimas yra toks, kuris sukelia jutimiškai apčiuopiamą žalą kito asmens (fizinio ar juridinio) teisėms; formalus yra tada, kai pažeidžiama pati teisinė tvarka – sukeliama ne pati reali žala, o tik grėsmė, kad ta žala atsiras (žr. ten pat, 451 p.). Taigi pasekmės ne visais atvejais yra būtinas tarnybinio nusižengimo sudėties objektyviosios pusės elementas, jų nustatymas nėra reikšmingas formaliosios sudėties pažeidimas, tačiau kilusių neigiamų pasekmių sunkumo laipsnis gali būti reikšmingas sprendžiant dėl padaryto nusižengimo sunkumo ir taikytinos atsakomybės griežtumo. Teisinės atsakomybės neišvengiamumo principas reikalauja, kad pažeidimą padariusiam asmeniui būtų pritaikyta jo nusižengimo sunkumui proporcinga nuobauda (LVAT 2014 m. lapkričio 20 d. nutartis administracinėje byloje byloje Nr. A492 -1736/2014).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai akcentuojama, jog tam, kad valstybės tarnautojas (nagrinėjamu atveju pareigūnas) būtų patrauktas tarnybinėn atsakomybėn, nepakanka vien fakto, kad jis neatliko savo pareigų ar jas atliko netinkamai, konstatavimo. Tam būtinas ir kitas tarnybinio nusižengimo sudėties elementas – valstybės tarnautojo (pareigūno) kaltė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, nagrinėjant bylas dėl tarnybinių ginčų, apibendrinimas, II dalis, Vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 23, 2013 m., 547 p., 577 p.).

Teisės teorija subjektiniais teisės pažeidimo požymiais pripažįsta ne tik kaltę, bet ir veikos motyvus, tikslus. Motyvai yra tos paskatos, dėl kurių padarytas teisės pažeidimas. Pažeidimo tikslas – tai tas rezultatas, kurio siekiama teisei priešingais veiksmais. <...> Kaltė – veikos sąmoningumas. <...> tai pažeidėjo psichinis santykis su savo veika, priešinga teisei. Kaltės formos – tyčia ir neatsargumas (Vaišvila A., Teisės teorija, Vilnius, leidykla „Justitia“, 2009 m., 448 p.).

Aiškindamas procesinės teisės normas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 13 straipsnio 1 dalis, 20 straipsnio 3 dalis) Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad tarnybos teisinių santykių srityje dėl neigiamų pasekmių valstybės tarnautojui taikymo įrodinėjimo našta paprastai perkeliama darbdaviui. Tai lemia tarnybos teisinių santykių specifika, nes tarnautojas iš esmės yra silpnesnioji šalis, o tarnybos teisiniai santykiai yra jautrūs vertinant socialiniu aspektu. Atsižvelgiant į tai, darbdaviu esantis viešojo administravimo subjektas tarnybinio ginčo teisme atveju privalo įrodyti, kad yra pagrindas taikyti valstybės tarnautojui, drausminę atsakomybę, atleisti jį iš pareigų, perkelti į kitas pareigas ir pan. (žr., pvz. LVAT nutartis administracinėse bylose: 2014 m. balandžio 22 d. Nr. A146-278/2014, 2012 m. vasario 10 d. Nr. A756-156/2012,2011 m. rugsėjo 22 d. Nr. A62-2207/2011, 2011 m. vasario 17 d. Nr. A62-773/2011, 2009 m. rugsėjo 21 d. Nr. A438-1112/2009, 2006 m. gruodžio 4 d. Nr. A6-2160/2006 ir kt.).

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į nurodytą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, nagrinėjimo tarnybinio ginčo atveju, kurio esmę sudaro nuobaudos pareiškėjui už tarnybinių pareigų neatlikimą, pagrįstumas ir teisėtumas, įrodinėjimo našta tenka atsakovui Tauragės apskritiesVPK.

Nors Tarnybinio patikrinimo išvadoje parašyti teisės aktų punktai, kuriuos nurodoma pažeidęs pareiškėjas, tarnybinių pareigų neatlikimas iš esmės siejamas su Policijos patrulių veiklos instrukcijos, patvirtintos Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 5-V-673, 20. ir 20.7 punktų reikalavimų pažeidimu.

Vertinant tarnybinio patikrinimo metu nustatytus faktinius duomenis nustatyta, jog patrulių ekipažą „DANA 42“, kuriame dirbo pareiškėjas, stebėjusių pareigūnų darytos fotonuotraukos yra nekokybiškos, nes pagal jas iš esmės negalima identifikuoti jose užfiksuotų asmenų, nenurodytas fotografavimo laikas (data). Taigi minėtos nuotraukos šiuo atveju negali būti laikomos tinkamu įrodymu, jog pareiškėjas padarė jam inkriminuotus pažeidimus.

Tarnybinio patikrinimo išvadoje teigiama, jog pareiškėjas pažeidė Policijos patrulių veiklos instrukcijos, patvirtintos Lietuvos Policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 5-V-673, 20.7 punktą, tačiau iš jos turinio matyti, jog tarnybinio patikrinimo metu nebuvo tirtos nurodyto tarnybinio nusižengimo padarymo metu buvusios oro sąlygos, nesiaiškintos priežastys, sąlygojusios pareigūnų buvimą stovinčiame tarnybiniame automobilyje.

Tarnybinio patikrinimo išvadoje pažymėta, kad neviešą patikrinimą atlikę pareigūnai A. A. ir R. K. pažeidė Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 5-V-673 patvirtintos Policijos patrulių veiklos instrukcijos 99 punktą, nurodantį, kad tarnybos patikrinimo metu nustačius tarnybos atlikimo ar drausmės pažeidimų, nedelsiant turi būti imamasi priemonių šiems pažeidimams pašalinti.

Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Kaip jau nurodyta, teisiškai reikšmingos aplinkybės, patvirtinančios tarnybinio nusižengimo pareiškėjo veiksmuose buvimą, nėra įrodytos, todėl konstatuojama, jog skundžiamas įsakymas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų.

Remiantis Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ 2015 m. spalio 15 d. rašte Nr. L-(Ž)-261 pateikta informacija, pareiškėjas P. E. minėtos profesinės sąjungos nariu yra nuo 2015 m. gegužės 21 d., todėl spręstina, kad 2015 m. birželio 29 d. įsakymo Nr. 85-TE-329 priėmimo metu pareiškėjui turėjo būti taikomos teisės aktuose įtvirtintos garantijos profesinių sąjungų nariams. Viena iš tokių garantijų reglamentuota Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 43 straipsnio 4 dalyje, kurioje numatyta, kad profesinių sąjungų nariams (išskyrus išimtį, nustatytą šio straipsnio 5 dalyje ir šio Statuto 53 straipsnio 1 dalies 13 punkte) negali būti taikomos tarnybinės nuobaudos ir atleidimas iš vidaus tarnybos dėl jų narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo vidaus reikalų įstaigų profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose. Skiriant tarnybines nuobaudas, išskyrus tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš vidaus tarnybos, taip pat reikalingas išankstinis profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas. Atitinkamai Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. IV-308, 29 punktas nustato, kad vadovas, priėmęs sprendimą dėl tarnybinės atsakomybės taikymo, ne vėliau kaip kitą darbo dieną kreipiasi į profesinės sąjungos renkamąjį organą sutikimo. Profesinės sąjungos renkamasis organas per 14 dienų privalo nuspręsti, ar patenkinamas toks prašymas, ir atsakyti raštu. Jeigu per šį laikotarpį profesinės sąjungos renkamas organas nepateikia atsakymo, darbdavys turi teisę skirti tarnybinę nuobaudą.

Pažymėtina, jog Vidaus tarnybos statuto 43 straipsnio 4 dalyje įtvirtintu reguliavimu siekiama nustatyti garantijas statutiniams pareigūnams – profesinių sąjungų nariams, kad jie nebūtų diskriminuojami tarnyboje dėl jų narystės profesinėse sąjungose dėl atstovavimo vidaus reikalų įstaigų profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-165/2010). Profesinės sąjungos sutikimas ar nesutikimas yra skirtas asmenį apsaugoti ne nuo drausminės atsakomybės, o nuo diskriminacijos ir persekiojimo už narystę ir veiklą profesinėje sąjungoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A438-1457/2009).

Nors atsakovas atsiliepime nurodo, kad Lietuvos profesinei sąjungai „Sandrauga“ 2015 m. birželio 10 d. elektroniniu paštu info@sandrauga.lt išsiuntė tarnybinio patikrinimo išvadą ir prašymą leisti skirti tarnybinę nuobaudą P. E., tačiau Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ 2015 m. spalio 15 d. raštas Nr. L-(Ž)-261 bei prie jo pateikta elektroninio pašto info@sandrauga.lt 2015 m. birželio 9 d. -2015 m. birželio 11 d. laiškų išklotinė paneigia atsakovo argumentus ir leidžia daryti išvadą, kad tarnybinė nuobauda ginčijamu administraciniu aktu P. E. buvo paskirta negavus profesinės sąjungos sutikimo.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnyje, reglamentuojančiame ginčijamų aktų panaikinimo pagrindus, įtvirtinta, jog skundžiamas aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis inter alia neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, jog tarnybinės nuobaudos paskyrimas iš anksto, negavus profesinės sąjungos sutikimo, yra esminis procedūrinis pažeidimas, kuris yra pakankamas pagrindas paskirtai nuobaudai panaikinti (2011 m. lapkričio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-3129/2011).

Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2015 m. birželio 29 d. įsakymas Nr. 85-TE-329 priimtas pažeidžiant imperatyvų Vidaus tarnybos statuto 43 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą reikalavimą skiriant profesinės sąjungos nariui tarnybinę nuobaudą gauti profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimą, todėl atsakovas padarė esminį tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarkos pažeidimą. Taigi, ginčijamas administracinis aktas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.

Atsižvelgiant į nurodytas teisines ir faktines bylos aplinkybes, pareiškėjo prašymas tenkintinas, skundžiamas įsakymas naikintinas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 127 straipsniu,

nusprendžia:

tenkinti pareiškėjo P. E. prašymą;

panaikinti Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2015 m. birželio 29 d. įsakymą Nr. 85-TE-329 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo P. E.“.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Teisėja Laimutė Jokubauskaitė