- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2016-03-16
- Bylos Nr.
- II-4-664/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-16-3-0063-2016-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Irena Vapsvienė
- Kategorijos
- 3.25.3pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje padavusiam asmeniui R. K.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi R. K. skundą dėl Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ignalinos policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjo A. B. 2016 m. vasario 2 d. nutarimo Nr. 59N-50138263-16 administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinimo ir administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ignalinos policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjas A. B. 2016 m. vasario 2 d. R. K. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis, 2015 m. lapkričio 22 d. laikotarpyje nuo 08 val. 00 min. iki 13 val. 00 min., nuosavo gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini), kieme, akivaizdžiai prieštaraudamas įprastoms elgesio taisyklėms, bendražmogiškiems moralės reikalavimams, iškeikė necenzūriniais žodžiais G. K..
Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ignalinos policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjas A. B. 2016 m. vasario 2 d. nutarimu Nr. 59N-50134961-16 R. K. pripažino kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Administracinių teisės pažeidimų kodekso 174 straipsnyje ir paskyrė administracinę nuobaudą – 35 Eur baudą.
Šalies argumentai
R. K. pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ignalinos policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Ignalinos policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjo A. B. 2016 m. vasario 2 d. nutarimą, kuriuo jam už administracinį teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 174 straipsnyje padarymą paskirta administracinė nuobauda – 35 Eur bauda. Prašymą panaikinti šį nutarimą R. K. motyvuoja tuo, jog nutarimas yra visiškai nepagrįstas, neteisėtas nes:
Nutarimą priėmęs pareigūnas neišsiaiškino visų įvykio aplinkybių, o būtent kokie necenzūriniai žodžiai buvo pasakyti ir dėl ko tai įvyko, todėl padarė klaidingas teisines išvadas; Nutarime nurodytos klaidingos faktinės aplinkybės-nutarime nurodoma, jog tarimas pažeidimas padarytas 2015-11-22 08 val. 00 min., nors iš tiesų konfliktas, kurio metu pareiškėjas tariamai necenzūriniais žodžiais iškeikė G. K., įvyko 2015 m. 11-11 apie 13 val. 00 min.Pagrindinis įrodymas administracinio teisės pažeidimo byloje yra nukentėjusiosios G. K. (pareiškėjo žmonos ir gyvenamojo namo, kurio kieme įvyko konfliktas bendrasavininkės), su kuria R. K. sieja konfliktiški santykiai, parodymai, kurių nepatvirtina kitų liudytojų parodymai, o kitų įrodymų, galinčių patvirtinti pareiškėjo kaltę padarius ATPK 174 str. numatytą pažeidimą, nėra, o kadangi visos abejonės vertintinos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, manytina, jog skundžiamas nutarimas priimtas nepagrįstai, dėl ko turi būti panaikintas, o administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina.
Teismo posėdžio metu R. K. palaikė savo skundą jame nurodytais motyvais bei papildomai nurodė, jog 2015 m. lapkričio 22 d. adresu (duomenys neskelbtini) (kurio bendrasavininkiais yra jis ir jo sutuoktinė), kilo konfliktas tarp jo dukterų Z. G. (atvažiavusios minėtą dieną į svečius) ir E. Č. (šiuo metu gyvenančios minėtu adresu), kadangi E. nenorėjo jų įleisti į namus. Konflikto tarp jo, t.y. R. K. ir jo sutuoktinės G. K. nebuvo, jos atžvilgiu R. K. minėtą dieną jokių necenzūrinių žodžių nevartojo. Prašymą panaikinti nutarimą motyvuoja jo neteisėtumu: nesant nurodytam konkrečiam pažeidimo faktui, t.y. vartotų necenzūrinių žodžių, netikslumu nurodant pažeidimo laiką bei įrodymų nebuvimu.
Teismo posėdyje apklausta G. K. parodė, kad jos santykiai su sutuoktiniu R. K. yra konfliktiški, mat pastarasis jau nuo 2015 m. gegužės 20 d. negyvena namuose, adresu (duomenys neskelbtini), o gyvena su kita moterimi A. gatvėje. Konfliktai tarp sutuoktinių padažnėjo tuomet, kai ėmė atvažinėti ir jų namuose lankytis R. K. dukra iš pirmosios santuokos E. G. ir jos vyras S. G.. Minėti asmenys pastoviai provokuoja konfliktines situacijas. 2015 m. lapkričio 22 d. vėl atvykus E. ir S. G., tarp pastarųjų ir jos bendros su R. K. dukros E. Č. kilo žodinis konfliktas, jie susistumdė namo koridoriuje, o G. K. tuo metu buvo kambaryje su metukų neturinčiu anūku ant rankų. G. K. nurodo, jog išgirdusi triukšmą ir dukters E. pagalbos šauksmą koridoriuje, norėjo išeiti į koridorių, tačiau R. K. užtvėrė duris ir neleido jai išeiti iš kambario. Ji šaukė, kad iškvies policiją, tuomet S. G. jai šaukė atgal, jog ji galinti kviesti, vis tiek policija nebevažiuos. Vėliau G. K. visgi pavyko ištrūkti laukan ir jai jau išėjus į namo kiemą R. K. jos atžvilgiu ėmė vartoti įvairius necenzūrinius žodžius: „giltinė“, „kurva“, „šliundra“, „prostitutė“. G. K. nurodo buvusi atsukus nugarą R. K. ir kur jis tiksliai buvo vartodamas šiuos žodžius ji nematė, bet nė kiek neabejoja, jog šiuos žodžius pasakė būtent jis.
Liudytojas A. B. parodė, kad jis iki 2016 m. kovo 4 d. dirbo Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ignalinos policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėju. Kiek atsimena, 2015 m. lapkričio pabaigoje jis gavo tyrimui grupės Ignalinos miesto Laisvės gatvės gyventojų pareiškimą dėl 2015 m. lapkričio 22 d. konflikto, įvykusio tarp G. K. ir R. K. adresu (duomenys neskelbtini), su prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą. Apklausus minėtus asmenis ir išaiškinus įvykio aplinkybes, buvo priimtas sprendimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ir pradėti R. K. atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, pagal Lietuvos Respublikos ATPK 174 straipsnį dėl necenzūrinių žodžių vartojimo viešoje vietoje G. K. atžvilgiu. Toks sprendimas buvo priimtas apklausus visus konflikto liudytojus ir vienai iš liudytojų, tai yra A. R. paliudijus, kad pastaroji girdėjusi, kaip R. K. vartojo G. K. atžvilgiu necenzūrinius žodžius:“kurva“, „šliučka“. Šiuo pagrindu 2016 m. vasario 2 d. R. K. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis, 2015 m. lapkričio 22 d. laikotarpyje nuo 087 val. 00 min. iki 13 val. 00 min., nuosavo gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini), kieme, akivaizdžiai prieštaraudamas įprastoms elgesio taisyklėms, bendražmogiškiems moralės reikalavimams, iškeikė necenzūriniais žodžiais G. K. bei 2016 m. vasario 2 d. nutarimu R. K. pripažintas kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Administracinių teisės pažeidimų kodekso 174 straipsnyje ir jam paskirta administracinė nuobauda – 35 Eur bauda. Taip pat liudytojas nurodo, jog nesusipratimas dėl minėtame protokole ir nutarime nurodytų konflikto laiko tikslumo (protokole nurodytas laikotarpis nuo 8 val. iki 13 val., o nutarime-8 val.) įvyko dėl to, jog minėti sprendimai yra spausdinami kompiuterizuotose blankuose, kuriuose yra ribotas ženklų skaičius, todėl nutarime nepavyko atitinkamoje eilutėje įvesti viso laikotarpio nuo iki.
Liudytoja A. R. paaiškino, jog ji gyvena adresu (duomenys neskelbtini), kartu su vyru A. R. jau daugiau kaip aštuonerius metus. Šalia jų, adresu (duomenys neskelbtini), gyvena kaimynai G. ir R. K.. Šiuo metu pas juos ramu, tačiau 2015 m. spalio-lapkričio mėnesiais pas juos nuolat girdėjosi triukšmas, buvo kviečiama ir atvažiuodavo policija. Dažnai girdėjosi triukšmas, bet ką kas konkrečiai sako, ji negirdėjo. 2015 m. lapkričio 22 d. nebuvo išimtis, K. namuose kilo triukšmas, konfliktas, liudytoja nurodo girdėjusi, kaip G. K. šaukia, kad ji uždaryta kambaryje ir negali išeiti, šaukėsi pagalbos. Matė, kaip kieme vaikšto S. G.. Po to matė, kaip atvažiavo policija ir į lauką išėjo G. K. duktė E., kuri vaikščiojo aplink namus verkdama. Tuomet vėl girdėjo G. balsą, tačiau ką pastaroji sakė, ji negirdėjo. Liudytoja nurodo, jog būtent 2015 m. lapkričio 22 d. ji negirdėjo, kad R. K. būtų vartojęs G. K. ar ko nors kito atžvilgiu kokius nors necenzūrinius žodžius. Ankstesnių tarp šalių vykusių konfliktų metu girdėjo kelis kartus, tačiau šį kartą negirdėjo.
Liudytojas A. R. į teismo posėdį neatvyko, nurodė, jog lieka prie savo parodymų, duotų administracinės bylos nagrinėjimo metu. 2015 m. gruodžio 2 d. A. R. parodė, jog jis gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Šalia jo, adresu (duomenys neskelbtini) gyvena kaimynai G. ir R. K.. Ankščiau pas juos būdavo ramu, tačiau pastaruoju metu pas juos nuolat girdisi triukšmas, yra kviečiama ir atvažiuoja policija. Dažnai girdisi triukšmas, bet ką kas konkrečiai sako, jis negirdi. 2015 m. lapkričio 22 d. nebuvo išimtis, K. namuose taip pat girdėjosi triukšmas ir barniai, tačiau dėl atstumo A. R. nurodo tiksliai negirdėjęs sakomų žodžių. Tą dieną pas jį į namus atėjo G. K. ir paprašė pasirašyti jos policijai surašytą pareiškimą (b.l. 35-36) .
Liudytoja S. Š. paaiškino, kad ji gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Šalia jos, adresu (duomenys neskelbtini), gyvena kaimynai G. ir R. K.. Su kaimynas bendravo visada normaliai, tik R. K. visada pasižymėjo aštriu charakteriu. Tačiau 2015 m. vasarą pas K. nuolat vykdavo konfliktai, nes niekam ne paslaptis, kad R. K. susirado kitą moterį. Nors R. K. išėjo gyventi pas kitą moterį, tačiau pastaruoju metu kiekvieną sekmadienį K. namuose R. K. dukra iš pirmosios santuokos su vyru. Ir kiekvieną dieną pas juos girdisi triukšmas ir konfliktai. Paskutinis konfliktas vyko 2015 m. lapkričio 22 d. kada pas K. girdėjosi didelis konfliktas, kurio metu liudytoja A. R. nurodo girdėjusi kaip G. K. šaukė, kad kvies policiją, o jos žentas sakė, kad niekas čia jau nevažiuos. Po to matė, kaip G. dukra E. verkdama vaikščiojo kieme su vaiku ant rankų. Po to atvyko policija. Kadangi gyvena šalia, tai ne kartą yra girdėjusi, kaip R. K. keikia G. įvairiais necenzūriniais žodžiais "kurva", „šliučka“ ir panašiai. Taip pat matė, kaip G. K. lipo per langą, nes R. K. uždarydavo duris. 2016 m. lapkričio 22 d. pareiškimą rašė kartu su visais kaimynais. Liudytoja nurodo, jog 2015 m. lapkričio 22 d. ji negirdėjo, kad R. K. būtų vartojęs G. K. ar ko nors kito atžvilgiu kokius nors necenzūrinius žodžius. Ankstesnių tarp šalių vykusių konfliktų metu girdėjo kelis kartus, tačiau šį kartą negirdėjo.
Liudytojas G. D. į teismo posėdį neatvyko, nurodė, jog lieka prie savo parodymų, duotų administracinės bylos nagrinėjimo metu. 2015 m. gruodžio 3 d. G. D. parodė paaiškino, kad jis gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Šalia jo, adresu (duomenys neskelbtini) gyvena kaimynai G. ir R. K. su kuriais bendrauja kaimyniškai. Konfliktai pas juos būna kai atvažiuoja giminaičiai. 2015 m. lapkričio 22 d. pas K. buvo didelis triukšmas, jis girdėjo kaip G. šaukė, kad iškvies policiją, o kažkoks vyriškis šaukė, kad gali kviesti, tačiau pas juos niekas nevažiuos. Daugiau jokių kitų kalbų jis negirdėjęs. Parašyti pareiškimą sugalvojo kaimynės. R. buvo surašiusi pareiškimą ranka, o pas juos parašė kompiuteriu ir pasirašė (b.l.47-48).
Liudytoja I. B. paaiškino, kad ji gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Šalia jos, adresu (duomenys neskelbtini), gyvena kaimynai G. ir R. K.. Su kaimynas bendravo visada normaliai. Paskutiniu metu, sekmadieniais pas juos atvažiuodavo R. K. dukra su vyru. Kai tik jie atvažiuoja, būna konfliktai, girdisi dideli klyksmai, barniai. Liudytoja nurodo, jog 2015 m. lapkričio 22 d. jis vaikščiojo lauke ir žaidė su šuniuku, kai išgirdo, jog pas K. vėl vyksta barnis, girdėjosi triukšmas ir riksmai. Vyriškas balsas šaukė, kad gana kviesti policiją, kad niekas čia nevažiuos. Liudytoja nurodo, jog minėtą dieną ji negirdėjusi, kad R. K. būrų vartojęs kokius nors necenzūrinius žodžius. Ankstesnių konfliktų metu girdėjo, tačiau 2015 m. lapkričio 22 d. negirdėjo.
Liudytoja A. J. į teismo posėdį neatvyko, nurodė, jog lieka prie savo parodymų, duotų administracinės bylos nagrinėjimo metu. 2015 m. gruodžio 2 d. A. J. parodė, kad ji gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Šalia jos, adresu (duomenys neskelbtini), gyvena kaimynai G. ir R. K.. G. K. ji pažįsta nuo vaikystės, o jos vyrą R. nuo tada, kai jie susituokė. K. K. gyveno kartu, R. K. dažnai vadindavo žmoną įvairiais žodžiais. Maždaug nuo 2015 m. gegužės mėnesio, kai K. išėjo pas kitą moterį, jis pasidarė ramesnis ir konfliktų iš jo pusės liudytoja nurodo negirdėjusi. Tačiau kelis sekmadienius iš eilės ten konfliktus ėmė kelti K. dukters vyras, t.y. R. K. žentas. Kai tik jie atvažiuoja, pastoviai girdisi garsūs barniai, po to atvažiuoja policija ir greitoji. Konkrečių grasinimų G. K. atžvilgiu ji negirdėjusi, girdisi tik barniai. 2015 m. lapkričio 22 d. pas juos buvo didelis triukšmas ir po šio įvykio jie su kaimynais parašė pareiškimą (b.l.55-56).
Liudytoja L. D. į teismo posėdį neatvyko, nurodė, jog lieka prie savo parodymų, duotų administracinės bylos nagrinėjimo metu. 2015 m. gruodžio 4 d. L. D. parodė, kad ji gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Šalia jos, adresu (duomenys neskelbtini), gyvena kaimynai G. ir R. K.. Maždaug nuo 2015 m. spalio mėnesio kiekvieną savaitgalį pas K. atvažiuoja žentas ir dukra. Kai jie atvažiuoja K. šeimoje vyksta kažkokie tai konfliktai. Dažnai būna kviečiama policija. Ankščiau jų žentas atvažiuodavo labai retai ir konfliktų nebūdavo girdėti. Kai jie konfliktuoja, liudytoja nurodo girdinti tik tai, kad būna konfliktas, kokie būna sakomi žodžiai ji negirdi. Jos manymu, pas K. vyksta konfliktai todėl, jog R. K. ėmėm gyventi su kita moterimi. K. kaimynai susirinkę pasikalbėjo ir nusprendė palaikyti kaimynę G. K., todėl parašė pareiškimą (b.l.59-60).
Liudytojas S. G. paaiškino, jog jis yra R. K. dukters Z. vyras. 2015 m. lapkričio 22 d. jis su žmona ir sūnumi buvo atvažiavę aplankyti uošvio R. K., adresu (duomenys neskelbtini). Minėtą dieną įvyko konfliktas tarp jo žmonos Z. G. ir E. Č.. Liudytojas S. G. nurodo, jog jis nematė, jog tarp R. K. ir G. K. tą dieną būtų kilęs koks nors konfliktas, pati G. K. iš kambario išėjo tik tuomet, kai atvažiavo policijos pareigūnai. Kad R. K. būtų vartojęs G. K. atžvilgiu necenzūrinius žodžius 2015 m. lapkričio 22 d. , liudytojas nurodo negirdėjęs.
Liudytoja Z. G. nurodė, jog ji yra R. K. duktė iš pirmosios santuokos. 2015 m. lapkričio 22 d. ji su vyru S. G. ir sūnumi buvo atvažiavę aplankyti tėvo R. K., adresu (duomenys neskelbtini). Minėtą dieną, jiems būnant svečiuose, įvyko konfliktas tarp Z. G. ir jos sesers E. Č.. Liudytoja nurodo, jog ji nematė, jog tarp R. K. ir G. K. tą dieną būtų kilęs koks nors konfliktas, pati G. K. iš kambario išėjo tik tuomet, kai atvažiavo policijos pareigūnai. Kad R. K. būtų vartojęs G. K. atžvilgiu necenzūrinius žodžius 2015 m. lapkričio 22 d. , liudytoja nurodo negirdėjusi.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 256 straipsnio nuostatas įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Pažymėtina, kad įrodymų rinkimo procesas negali būti begalinis. Įrodymų turi būti surenkama ir ištiriama tiek, kad jų pakaktų pagrįstoms išvadoms padaryti. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone (Administracinių teisės pažeidimų kodekso 257 str.). Iš paminėtų teisės normų išplaukia, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Administracinių teisės pažeidimų kodekso 257 straipsnio nuostatų taip pat matyti, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Analizuojant bylos medžiagą nustatyta, jog Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ignalinos policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjas A. B. 2016 m. vasario 2 d. R. K. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis, 2015 m. lapkričio 22 d. laikotarpyje nuo 08 val. 00 min. iki 13 val. 00 min., nuosavo gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini), kieme, akivaizdžiai prieštaraudamas įprastoms elgesio taisyklėms, bendražmogiškiems moralės reikalavimams, iškeikė necenzūriniais žodžiais G. K..
Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ignalinos policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjas A. B. 2016 m. vasario 2 d. nutarimu Nr. 59N-50134961-16 R. K. pripažino kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Administracinių teisės pažeidimų kodekso 174 straipsnyje ir paskyrė administracinę nuobaudą – 35 Eur baudą.
Traukiamas administracinėn atsakomybėn R. K. su protokolu ir nutarimu nesutiko, nurodė, jog jokių necenzūrinių žodžių G. K. atžvilgiu nevartojo.
Administracinių teisės pažeidimų kodekso 174 straipsnis numato, jog administracinę atsakomybę užtraukia nedidelis chuliganizmas, tai yra necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių ar kiti panašūs veiksmai, pažeidžiantys viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Iš Administracinių teisės pažeidimų kodekso 174 straipsnyje įtvirtintos teisės normos turinio matyti, jog esminis joje apibrėžto pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad šis pažeidimas privalo būti atliktas viešosiose vietose ir juo turi būti pažeidžiama viešoji tvarka bei žmonių rimtis. Atitinkamai nedideliu chuliganizmu gali būti laikomos tik veikos, turinčios viešą pobūdį, tuo tarpu įvairūs privataus pobūdžio asmenų tarpusavio konfliktai (nepažeidžiant viešosios tvarkos ir kitų, pašalinių bei konflikte nedalyvaujančių žmonių rimties) negali būti kvalifikuojami pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 174straipsnio nuostatas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nedidelio chuliganizmo yra pasisakęs, jog Administracinių teisės pažeidimų kodekso 174 straipsnio dispozicijos analizė leidžia daryti išvadą, kad tikslas pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį nėra būtinas šio administracinio teisės pažeidimo sudėties požymis, taip pat nėra būtina ir tai, kad konkrečiu momentu viešoje vietoje būtų pašalinių žmonių. Tarp asmenų esant konfliktui dėl atitinkamų asmeninių santykių, veikos teisinį įvertinimą kaip smulkų chuliganizmą lemia asmens pasirinkta tokių santykių aiškinimosi vieta bei nepriimtinas visuomenei tokių santykių aiškinimosi būdas, kuriais asmuo netiesiogiai parodo savo nepagarbą visuomenei (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis bylose Nr.N16-73/06, Nr.N1-1280/2007).
Administracinio teisės bylos medžiaga patvirtina, tam neprieštarauja ir administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. K., jog 2015 m. lapkričio 22 d., adresu (duomenys neskelbtini) mieste, dienos metu, įvyko konfliktas tarp jo dukterų: į svečius atvykusios Z. G. ir minėtame name gyvenančios E. Č.. Kadangi konfliktas peraugo į susistumdymą ir muštynes, buvo iškviesta policija. Šiame konflikte taip pat dalyvavo ir minėto gyvenamojo namo savininkai, sutuoktiniai R. K. ir G. K. (liudytoja apklausta A. R. patvirtino girdėjusi G. K. pagalbos šauksmą). Ši situacija, nustačius nepriimtiną visuomenei santykių aiškinimosi būdą, paprastai galėtų atitikti nedidelio chuliganizmo sudėtį, tačiau šiuo atveju nedidelio chuliganizmo veiksmų atlikimas objektyviais įrodymais nepagrįstas. Apie pažeidimo įvykio ir sudėties buvimą šioje administracinio teisės pažeidimo byloje galima spręsti tik pagal įvykyje dalyvavusių ir jį girdėjusių asmenų paaiškinimus, tačiau apie tai, jog R. K. G. K. atžvilgiu 2015 m. lapkričio 22 d. vartojo necenzūrinius žodžius apklausos metu patvirtina tik pati nukentėjusioji G. K.. Tuo tarpu išanalizavus teismui pateiktą administracinio teisės pažeidimo medžiagą Nr. ROIK: 16054988718 bei ikiteisminio tyrimo medžiagą ROIK Nr. 0115000698686, įvertinus liudytojų: A. R., S. Š., A. R., G. D., I. B., A. J., L. D., Z. G., S. G. parodymus (teigiančius, kad iš R. K. pusės 2015 m. lapkričio 22 d. tarp šalių įvykusio konflikto metu jokių necenzūrinių žodžių negirdėjo, girdėjo tik šauksmus bei matė atvykusios policijos automobilį, iš kurių suprato, jog vyksta konfliktas), atsižvelgus į tai, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad dėl R. K. veiksmų, atliktų 2015 m. lapkričio 22 d. būtų pažeista viešoji tvarka ir aplinkinių žmonių rimtis, darytina išvada, kad byloje nėra pakankamai duomenų, leidžiančių objektyviai konstatuoti administracinio teisės pažeidimo, numatyto Administracinių teisės pažeidimų kodekso 174 straipsnyje, sudėties buvimą administracinėn atsakomybėn patraukto R. K. veikoje, todėl nutarimas panaikintinas ir administracinė byla nutrauktina.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 300-302 straipsniais, teismas
nutaria:
Skundą tenkinti.
Panaikinti Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ignalinos policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjo A. B. 2016 m. vasario 2 d. nutarimą Nr. 59N-50138263-16, kuriuo R. K. pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Administracinių teisės pažeidimų kodekso 174 straipsnyje ir jam paskirta administracinė nuobauda – 35 Eur bauda ir administracinę bylą nutraukti.
Nutarimas per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apeliacine tvarka skundžiama Panevėžio apygardos teismui per Ignalinos rajono apylinkės teismą.