- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-05-29
- Bylos Nr.
- 2A-377-343/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-22-3-02634-2011-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Sprendimas pakeistas iš dalies.
- Teisėjai
- Rūta Palubinskaitė, Algimantas Kukalis, Arvydas Žibas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Helanas“
- Atsakovas
- UAB „ACTIV-FOREX“
- Advokatai
- Raimundas Gargasas, Liucija Jankoitė
- Kategorijos
- 35.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 35.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 52.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Kukalio, Rūtos Palubinskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arvydo Žibo,
dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Helanas“ atstovui direktoriui Ramūnui Gailiui, advokatui Raimundui Gargasui, atsakovės UAB „ACTIV-FOREX“ atstovei advokatei Liucijai Jankoitei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės UAB „ACTIV-FOREX“ apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-60-825/2012 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Helanas“ ieškinį atsakovei UAB „ACTIV-FOREX“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo bei atsakovės UAB „ACTIV-FOREX“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Helanas“ dėl nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškiniu (b.l. 2, t. 1) ieškovė prašė priteisti jai iš atsakovės 17 000 Lt skolos, 367,20 Lt delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas nurodydama, kad pagal 2011 m. gegužės 16 d. tarp šalių sudarytą rangos sutartį Nr. 11/05/16 ieškovė įsipareigojo atlikti asfaltbetonio dangos įrengimo darbus krepšinio aikštelėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), o atsakovė įsipareigojo už atliktus darbus sumokėti 14 000 Lt dydžio avansą bei 3000 Lt sumą pabaigus darbus. Darbai buvo atliekami nuo 2011 m. gegužės 16 d. iki 2011 m. gegužės 31 d. Atlikus darbus atsakovė atsisakė apmokėti pateiktą PVM sąskaitą faktūrą motyvuodama tuo, kad darbai yra atlikti su trūkumais. Ieškovė darbus atliko tinkamai, jie atitinka statybos normas ir taisykles, tačiau dėl prieš tai netinkamai atliktų darbų, nekokybiškai įrengtų pagrindų, kas buvo nustatyta dar prieš atliekant darbus ieškovei, ieškovė nėra atsakinga. Ieškovei darbus atlikus pagal sutartį atsakovė turi už juos sumokėti. Remiantis teismo ekspertizės duomenimis, kad ieškovė darbus atliko ne visai tinkamai, ieškovė ieškinio reikalavimą dėl skolos priteisimo sumažino iki 15 300 bei atsisakė prašomų priteisti 367,20 Lt delspinigių (b.l. 168, t. 1).
Priešieškiniu (b.l. 53-57, t. 1) atsakovė prašė atmesti ieškovės ieškinį kaip nepagrįstą, patenkinti priešieškinį ir priteisti iš ieškovės atsakovei 49 531,59 Lt nuostolių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo priešieškinio priėmimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas nurodydama, kad pagal šalių sudarytą 2011 m. gegužės 16d. rangos sutartį Nr. 11/05/16 ieškovė įsipareigojo atlikti sutarties priede Nr. 1, t. y. lokalinėje sąmatoje nurodytus asfaltbetonio dangos įrengimo darbus krepšinio aikštelėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), savo rizika ir priemonėmis. Už tinkamą darbų atlikimą atsakovė įsipareigojo sumokėti ieškovei sutartyje nustatytą kainą, tačiau ieškovė netinkamai įvykdė rangos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, nekokybiškai atliko rangos darbus, nepašalino atsakovės nurodytų trūkumų, dėl ko atsakovė buvo priversta savo lėšomis ištaisyti ieškovės atliktų darbų trūkumus ir dėl to patyrė nuostolių. Atsakovei pastebėjus atliktų darbų trūkumus, t. y. jog krepšinio aikštelėje kaupiasi vanduo, ji nedelsiant apie tai informavo ieškovę, tačiau ieškovė geranoriškai nurodytų trūkumų nepašalino. Nesutinka su ieškovės argumentu, jog atliktų darbų trūkumai yra dėl to, kad anksčiau atlikti darbai turi trūkumų, kadangi tuo atveju, jei gazoniniai bortai aplink krepšinio aikštelę būtų pakloti be nuolydžio, o trinkelių takai aplink aikštelę būtų aukščiau nei įrengti krepšinio aikštelės pagrindai, tai vanduo kauptųsi krepšinio aikštelės pakraščiuose, o ne aikštelės viduryje, kaip kad šiuo atveju. Kadangi viena iš užsakovo pareigų pagal rangos sutartį yra priimti darbų rezultatus, ieškovei pradėjus siuntinėti darbų perdavimo – priėmimo aktą atsakovė jį galiausiai pasirašė nurodydama, kad darbus priima su išlyga, nes krepšinio aikštelės asfaltbetonio danga yra nelygi, su 2 cm nelygumais per visą aikštelę, dėl ko kaupiasi ir ilgai laikosi balos, dėl kurių aikštele negalima tinkamai naudotis pagal jos paskirtį. Atsakovė šiuo aktu taip pat pareikalavo ieškovę pateikti šių trūkumų šalinimo ar nuostolių už šiuos trūkumus atlyginimo būdus, tvarką bei terminus ne vėliau kaip iki 2011 m. rugpjūčio 5 d., tačiau ieškovė iki nurodyto termino trūkumų nepašalino, nepateikė jokios informacijos kaip trūkumai bus pašalinti ateityje ar kaip bus kompensuota už juos, jokiu kitu būdu nesusisiekė su atsakove dėl susidariusios situacijos. 2011 m. rugpjūčio 29 d. atsakovė, nepavykus geruoju susitarti su ieškove, nusiuntė ieškovei reikalavimą dėl darbų trūkumų pašalinimo. Ieškovei atsisakius bendradarbiauti su atsakove, nepašalinus atliktų darbų trūkumų, atsakovė buvo priversta savo lėšomis pašalinti ieškovės padarytus trūkumus tam, kad galutinis darbų rezultatas galėtų būti perduotas krepšinio aikštelės valdytojui – Raseinių rajono savivaldybei. Atsakovė 2011 m. rugpjūčio 30 d. kreipėsi į UAB „Kelių remonto grupė“ dėl ieškovės atliktų darbų trūkumų ištaisymo. Atliekant įrengtos asfaltbetonio dangos su trūkumais nuėmimo darbus paaiškėjo, jog ieškovės įrengta asfaltbetonio danga buvo ne tik kad su nelygumais, bet vietomis nesiekė rangos sutartyje numatyto reikalavimo dėl dangos storio, t. y. kad jis būtų ne mažesnis kaip 3 cm. Atliekant darbų trūkumų šalinimo darbus ne tik turėjo būti nuimta ieškovės paklota asfaltbetonio danga, bet ir naujai paklota danga, taip pat buvo sugadinta ir aplinka, kuri jau buvo sutvarkyta apink aikštelę, dėl ko atsakovė buvo priversta antrą kartą užsakyti ir gerbūvio sutvarkymo darbus. Dėl ieškovės netinkamai atliktų darbų atsakovė patyrė 49 531,59 Lt nuostolių, iš kurių 33 202,40 Lt už krepšinio aikštelės pagrindo lyginimą bei viršutinio sluoksnio dengimą, 16329,19 Lt už asfaltbetonio įrengimą bei žaliavas. Atsakovė patyrė nuostolius dėl ieškovės kaltės, t. y. dėl ieškovės atliktų neteisėtų veiksmų – padarytų darbų trūkumų, atsiradusių iš netinkamai atliktų rangos darbų, todėl nuostolius turi atlyginti ieškovė. Teismo posėdžio metu atsakovė dalies reikalavimo – 2 710,40 Lt - atsisakė, kadangi ieškovė nebuvo atsakinga už pagrindo lyginimo darbus, ir prašė priteisti iš ieškovės 46 821,19 Lt (b.l. 168, t. 1).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kėdainių rajono apylinkės teismas 2012 m. spalio 11 d. sprendimu (b.l. 16-22, t. 2) ieškinį patenkino iš dalies, priešieškinį atmetė, priteisė ieškovei iš atsakovės 17 000 Lt skolos, 367,20 Lt delspinigių, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo 2011 m. lapkričio 3 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 4 521 Lt bylinėjimosi išlaidų, o taip pat priteisė iš atsakovės valstybei 67,20 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas konstatavo, kad ginčo šalys laikytinos vienodais subjektais, neišskiriant kurio nors vieno kaip didesnio rizikos ar veiklos subjekto, todėl šalių paaiškinimus, kad jie dėl sutarties vykdymo tarėsi ir nurodinėjo kaip vykdyti sutartį žodžiu, vertino kritiškai ir atmetė. Teismas nustatė, kad nei sutartyje, nei lokalinėje sąmatoje nėra nurodyti reikalavimai objektui, todėl atmetė atsakovės nurodymą, jog ji informavo ieškovę dėl objektui keliamų reikalavimų. Remdamasis šalių sudaryta sutartimi ir lokaline sąmata, 2010 m. rugsėjo 20 d. subrangos sutartimi, sudaryta tarp atsakovės ir UAB „Irdaiva, ir lokaline sąmata teismas sprendė, kad ieškovė turėjo padengti 4 cm storio asfaltbetonio dvisluoksnės dangos viršutinį sluoksnį, o kadangi atsakovė, atsižvelgiant į nurodytus mato vienetus ir kiekius, buvo įsipareigojusi atlikti mažų plotų asfaltbetonio dangos įrengimą, paskleidžiant masę rankiniu būdu, tankinant volu ir tik po to lieti gumos granulių dangą, padarė išvadą, kad ieškovė dengė tik dalį reikiamo dangos sluoksnio, t. y. konstatavo, kad ji savo įsipareigojimus atliko laiku ir tinkamai, laikydamasi sutarties reikalavimų. Teismas taip pat nustatė, kad sutartyje nebuvo nurodyta, ar privalo būti naikinamas senas asfaltas, ar stiprinama apatinė danga, ar išlyginamas ankstesnis sluoksnis. Teismas nurodė negalintis remtis teismo ekspertizės rezultatais, kadangi atliekant teismo ekspertizę nebuvo įvertintos visos aplinkybės. Teismas konstatavo ekspertizę esant beprasme dėl atsakovės veiksmų procesiškai nebendradarbiaujant, t. y. atsakovė dokumentus, susijusius su ginčo objektu – 2010 m. rugsėjo 20 d. subrangos sutartį su lokaline sąmata – pateikė tik primygtinai teismui prašant jau po ekspertizės atlikimo. Teismas nepripažino pagrįstomis atsakovės nurodytų aplinkybių dėl ieškovės atliktų darbų trūkumų bei jos patirtų nuostolių šiuos trūkumus šalinant, kadangi iš UAB „Kelminta“ pateiktos sąskaitos faktūros Nr. KEL000000058 negalima nustatyti, kur, kokios aikštelės pagrindas buvo lyginamas, kaip buvo atliekamas lyginimas, kokios medžiagos naudotos, taip pat nepateikti jokie papildomai susitarimai ar sutartys, kuriais remiantis būtų išrašyta minėta sąskaita faktūra. Be to, pateiktas sąskaitas faktūras, išrašytas UAB „Kelių remonto grupė“, laikė abejotinomis ir nepakankamomis atsakovės reikalavimui pagrįsti, kadangi jose nebuvo nurodyta, kokio dydžio remontas atliekamas, kokie taisymai atliekami. Teismas sprendė, kad esant neginčijamai aplinkybei, kad ieškovės padengtas sluoksnis buvo apie 4 cm, UAB „Kelių remonto grupė“ bei UAB „Kelminta“ atliko tai, ką pilnai privalėjo atlikti atsakovė pagal subrangos sutartį su UAB „Irdaiva“. Taip pat teismas sprendė, kad nesant įrodymų apie pretenzijos išsiuntimą ieškovei ir įteikimą, o ieškovei neigiant gavus pretenziją, atsakovės 2011 m. rugpjūčio 29 d. reikalavimai dėl darbų trūkumų šalinimo negali būti laikomi kaip įrodymai, įrodantys atsakovės reikštas pretenzijas ieškovei. Teismas taip pat sprendė, kad UAB „Kelminta“ negalėjo atlikti ieškovės atliktų darbų trūkumų šalinimo, kadangi jos sąskaita faktūra išrašyta dar prieš 2011 m. rugpjūčio 29 d., t. y. 2011 m. birželio 28 d. Teismas konstatavo, kad ieškovė įrodė pagal 2011 m. gegužės 16 d. rangos sutartį darbus atlikus tinkamai, o atsakovė neįrodė, kad ieškovė darbus pagal minėtą sutartį atliko su trūkumais ir atsakovė juos taisė, todėl tenkino ieškinį iš esmės pilnai, padidindamas priteistinų procesinių palūkanų normą, o priešieškinį atmetė. Be to, teismas nurodė, kad atsakovė, net ir sudarius papildomą galimybę, nepateikė visų įrodymų dėl ginčo objekto, o pateikti įrodymai yra nepilni, nepateikė darbų priėmimo aktų bei sutarčių.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu (b.l. 24-28, t. 2) atsakovė UAB „ACTIV-FOREX“ prašo Kėdainių rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 11 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti, o atsakovės priešieškinį visiškai patenkinti, priteisti iš ieškovės atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Savo poziciją apeliantė grindžia šiais argumentais:
1. Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, neobjektyviai ištyrė bylos aplinkybes bei jas pagrindžiančius įrodymus, netinkamai taikė teisės normas ir teismų praktiką, dėl ko priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.
2. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovė įrodė atlikusi darbus pagal 2011 m. gegužės 16 d. rangos sutartį, o atsakovė neįrodė, kad ieškovė darbus atliko su trūkumais ir kad atsakovė šiuos trūkumus taisė, kadangi nurodyta išvada niekuo nepagrįsta, o priešingai – byloje esanti teismo ekspertizės išvada patvirtina apeliantės nurodytas aplinkybes. Teismo ekspertizės išvados patvirtino, kad ieškovė rangos darbus atliko nekokybiškai ir su trūkumais, kuriuos apeliantė buvo priversta šalinti savo lėšomis, tačiau teismas ignoravo ekspertizės išvadas, nepaisant to, kad ekspertizė buvo atlikta teismui siūlant. Teismas nenurodė konkrečių aplinkybių, kurios nebuvo įvertintos teismo eksperto. Teismo ekspertizė buvo atlikta remiantis byloje esančiais įrodymais, todėl teismas negali teigti, jog ekspertizė atlikta neįvertinus visų bylos aplinkybių. Kadangi teismas atsisakė vertinti ekspertizės išvadas ir jomis grįsti sprendimą, teismo sprendimas yra visiškai nepagrįstas.
3. Teismas sprendime visiškai neanalizavo rangos darbų atitikimo kokybės reikalavimams, ką turėjo tirti remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, todėl sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Teismas negalėjo išspręsti ginčo neįvertinęs rangos darbų kokybės pagal byloje esančius įrodymus, dėl ko pažeidė įrodymų vertinimo taisykles civiliniame procese, kadangi turėjo konstatuoti, ar labiau tikėtina, kad ieškovės ar atsakovės įrodinėjami faktai buvo ar labiau tikėtina, kad jų nebuvo. Kadangi teismo ekspertizės akte buvo padaryta išvada, kad ieškovė darbus atliko nekokybiškai, yra pagrindas teigti, kad labiau tikėtina, jog apeliantės įrodinėjami faktai dėl nekokybiškų darbų atlikimo buvo nei kad jų nebuvo.
4. Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles visiškai anuliuodamas teismo ekspertizės išvadas kaip tinkamą įrodymą byloje, o sprendime akcentavo tuos dalykus, kurie visiškai neturi įtakos tinkamam ginčo sprendimui.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 39-40, t. 2) ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Helanas“ prašo apeliacinį skundą atmesti, Kėdainių rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 11 d. sprendimą palikti galioti bei priteisti iš apeliantės ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Savo nesutikimą su apeliaciniu skundu ieškovė grindžia šiais argumentais:
Šalies argumentai
1. Pateiktame apeliaciniame skunde nėra nurodyti motyvai, dėl ko skundžiamas teismo sprendimas yra neteisingas ir kokias įstatymų normas yra pažeidęs teismas priimdamas tokį sprendimą.
2. Apeliantė priešieškiniu prašo to, ko nebuvo numatyta sutartyje, o jos veiksmai pateikiant apmokėti ieškovei sąskaitas faktūras už medžiagų komplektą krepšinio aikštelei rodo atsakovės nesąžiningumą ir norą neteisėtai pasipelnyti.
3. Vertinant apeliantės pateiktus dokumentus, manytina, kad ieškovė turi apmokėti visas apeliantės sąskaitas, todėl apeliantė piktnaudžiauja jai suteiktomis teisėmis, bandė suklaidinti teismą, tačiau teismas buvo objektyvus, nuodugniai ištyrė visus byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Vadovaudamasi CPK 320 straipsnio 1 dalimi, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija bylą išnagrinėjo neperžengdama apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrino ir nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tik iš dalies tinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančius įrodymus ir įrodymų vertinimą, iš dalies tinkamai įvertino byloje nustatytas faktines aplinkybes, dėl ko neteisingai išsprendė klausimą dėl rangos sutarties pagrindu atliktų darbų trūkumų ir priėmė tik iš dalies teisingą sprendimą, kurį remiantis apeliacinio skundo argumentais yra pagrindas pakeisti.
Dėl įrodymų ir jų vertinimo
Remiantis CPK 12 straipsniu civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Rungimosi principo esmė yra ta, kad nešališkas teismas nagrinėja privačių šalių privatų ginčą, todėl būtent šalims tenka įrodinėjimo pareiga. Įrodymai civilinėje byloje yra su įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje susiję faktiniai duomenys, gauti įstatymo nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis ir tvarka, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus arba atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas yra teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Remiantis CPK 185 straipsniu teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, o jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus numatytas išimtis. Vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Tačiau teismų praktikoje pripažįstama, kad išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, bet byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus.
Pagal CPK 177 straipsnio 2 dalį eksperto išvada yra viena iš įrodymų rūšių. Ekspertizė civilinėje byloje gali būti skiriama siekiant išsiaiškinti nagrinėjant bylą kylančius klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių. Ekspertizę atlikti teismas gali pavesti ekspertui ar kompetentingai ekspertizės įstaigai, prireikus gali būti skiriami keli ekspertai ar ekspertų komisija (CPK 212 straipsnio 1 dalis). Remiantis CPK 218 straipsniu teismui eksperto išvada nėra privaloma, ji įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu, tačiau teismo nesutikimas su eksperto išvada turi būti motyvuojamas bylos sprendime ar nutartyje. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad eksperto išvada neturi didesnės galios už kitus įrodymus, teismui eksperto išvada neprivaloma ir turi būti vertinama kartu su kitais įrodymais. Nesutikimo su eksperto išvada ar abejojimo jos patikimumu priežasčių gali būti įvairių: išvados neišsamumas, neaiškumas, tam tikrų reikšmingų veiksnių neįvertinimas, prieštaravimas kitai ekspertizės išvadai ar kitiems byloje esantiems leistiniems įrodymams, faktų, keliančių abejonių eksperto nešališkumu, kvalifikacija ar kompetencija, paaiškėjimas ir kt. Tokiu atveju teismas gali arba atitinkamas išvadas daryti kitų pakankamų įrodymų pagrindu, arba skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. lapkričio mėn. 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2011).
Apeliantė nagrinėjamoje byloje kelia proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymus ir įrodymų vertinimą, ir konkrečiai ekspertizės akto vertinimą, tinkamo taikymo klausimą. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai byloje nesirėmė eksperto išvada, kurioje konstatuota ieškovės atliktų darbų trūkumai. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai byloje nesirėmė eksperto išvada ir neatsižvelgė į joje nurodytas išvadas priimdamas skundžiamą teismo sprendimą.
Nustatyta, kad 2012 m. balandžio 26 d. nutartimi, patenkinus ieškovės prašymą, nagrinėjamoje byloje buvo paskirta statybinė teismo ekspertizė, kurią pavesta atlikti uždarajai akcinei bendrovei „Statybinių teismo ekspertizių centras“ (b.l. 113, t. 1). 2012 m. birželio 28 d. teismo ekspertizės akte Nr. 12-06/28 (b.l. 123-152, t. 1) buvo atsakyta į teismo užduotus klausimus, tarp jų ir apie ieškovės atliktų krepšinio aikštelės asfaltavimo darbų trūkumus. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, jog atlikta ekspertizė tapo beprasmė dėl atsakovės veiksmų procesiškai nebendradarbiaujant, kadangi tik po ekspertizės atlikimo buvo pateikti dokumentai, susiję su ginčo objektu, t. y. 2010 m. rugsėjo 20 d. Subrangos sutartis su lokaline sąmata. Teismas nurodė negalintis remtis ekspertizės rezultatais, kadangi joje nėra įvertintos visos aplinkybės. Konkrečiai kokios aplinkybės nėra įvertintos atliekant ekspertizę, kokią reikšmę jos gali turėti ekspertizės rezultatams, o kartu ir civilinės bylos baigčiai, teismas, atsisakydamas vertinti eksperto išvadą byloje, nenurodė. Kaip jau buvo nurodyta, nors eksperto išvada kaip įrodymas byloje neturi didesnės įrodomosios galios, ji teismui nėra privaloma, tačiau teismas, nesutikdamas su eksperto išvada, nesutikimą su ja turi motyvuoti. Teismo atsisakymas vertinti eksperto išvadą dėl to, kad teismo ekspertui nebuvo pateikta 2010 m. rugsėjo 20 d. Subrangos sutartis su lokaline sąmata, šiuo atveju negali būti pateisinamas, kadangi, visų pirma, ekspertizė buvo paskirta teismui pasiūlius, dėl ko teismas, manydamas, kad trūksta tam tikrų duomenų ekspertizei tinkamai atlikti, galėjo pasiūlyti šalims juos pateikti ir ekspertizę paskirti tik gavus šiuos duomenis, o antra, teismas, manydamas, kad ekspertizė buvo atlikta nesant išsamių duomenų dėl ginčo, nesprendė klausimo dėl galimybės paskirti byloje papildomą ar pakartotinę ekspertizę. Kadangi paskirta ekspertizė buvo atlikta remiantis tuo metu byloje esančiais duomenimis, negalima sutikti su teismo argumentu, jog ekspertizėje nėra įvertintos visos aplinkybės. Kaip jau buvo nurodyta pirmiau, teismas, atsižvelgdamas į situaciją, turėjo imtis priemonių, siekiant tinkamo ekspertizės byloje atlikimo. Toks teismo elgesys vertintinas ir kaip neatitinkantis proceso ekonomiškumo bei koncentruotumo principų, kadangi teismui atsisakius vertinti eksperto išvadas laikytina, kad šalys ne tik kad nepagrįstai ir be tikslo patyrė bylinėjimosi išlaidas, susijusias su ekspertizės atlikimu, o taip pat dėl to nepagrįstai užsitęsė bylos nagrinėjimas. Teisėjų kolegijos manymu, pirmosios instancijos teismo motyvai dėl nesivadovavimo ekspertizės išvada byloje nėra pakankami ir pagrindžiantys tokį pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl ekspertizės išvados vertinimo. Kaip jau buvo nurodyta, eksperto išvada yra tik viena iš įrodymų rūšių, dėl ko ji įvertintina pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu, kaip kad ir kiti byloje esantys įrodymai. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, jog teismas, nepagrįstai atsisakydamas vertinti eksperto išvadą, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Kadangi ginčas iš esmės byloje yra kilęs dėl to, ar ieškovės atlikti darbai pagal rangos sutartį buvo atlikti su trūkumais, o galimai vieninteliu įrodymu, kuris tiesiogiai pagrįstų ieškovės atliktų darbų trūkumus ir buvo eksperto išvada, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė vertinti eksperto išvadą net neįvertinęs tos aplinkybės, kad ieškovė sutiko su eksperto išvadomis bei su tuo, jog jos atlikti darbai buvo su trūkumais ir pareikštą ieškinio reikalavimą dėl skolos priteisimo sumažino atitinkamai 10 procentų nuo prašomos priteisti sumos. Esant nurodytai situacijai atsisakymas vertinti eksperto išvadą negali būti pateisinamas ir vertinamas kaip teisėtas ir pagrįstas. Atsižvelgiant į tai, kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakydamas vertinti eksperto išvadas, pažeidė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymus ir jų vertinimą, tačiau pripažįsta, jog šis pažeidimas nėra toks, kuris sudarytų pagrindą naikinti skundžiamą teismo sprendimą.
Dėl rangovo atsakomybės už netinkamos kokybės darbą
Rangos sutartimi rangovas įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (CK 6.644 straipsnio 1 dalis). Rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos, - įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus. Darbų rezultatas jo perdavimo užsakovui momentu turi turėti rangos sutartyje numatytas ar įprastai reikalaujamas savybes ir turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį protingą terminą (CK 6.663 straipsnio 1 dalis). Tuo atveju, jei darbai yra atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų ir dėl to darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), o jeigu sutartyje paskirtis nenurodyta, – pagal normalią paskirtį, tai užsakovui įstatymas savo pasirinkimu suteikia teisę reikalauti iš rangovo: 1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; 2) atitinkamai sumažinti darbų kainą; 3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo nustatyta rangos sutartyje, išskyrus tuos atvejus, jei įstatymas ar sutartis nustato ką kitą (CK 6.665 straipsnio 1 dalis). Be kita ko, tuo atveju, kai rangovas nepašalina sutarties pažeidimų ar kitokių trūkumų per protingą terminą arba kai trūkumai yra esminiai ir nepašalinami, įstatymas suteikia teisę užsakovui nutraukti sutartį ir reikalauti atlyginti nuostolius (CK 6.66 straipsnio 3 dalis). Taigi materialinės teisės normos, reglamentuojančios rangos teisinius santykius, nustato rangovo atsakomybę už netinkamos kokybės darbą, o galimybę rinktis vieną iš įstatyme numatytų pažeistų teisių gynimo būdų suteikia užsakovui. Aplinkybė, jog darbai atlikti su trūkumais, savaime nereiškia, kad jų nereikia apmokėti.
Nustatyta, kad 2011 m. gegužės 16 d. rangos sutartimi Nr. 11/05/16 (b.l. 4-5, t. 1) apeliantė ir ieškovė sudarė sutartį, pagal kurią ieškovė įsipareigojo atlikti asfaltbetonio dangos įrengimo darbus, numatytus lokalinėje sąmatoje, sutartyje numatytais terminais ir tvarka, o apeliantė įsipareigojo tinkamai atliktus darbus priimti bei sutartyje numatytais terminais ir tvarka sumokėti rangovui šalių susitartą atlyginimą. Ieškovė darbus įsipareigojo atlikti savo rizika bei priemonėmis iš savo bei apeliantės medžiagų laikotarpiu nuo 2011 m. gegužės 16 d. iki 2011 m. gegužės 31 d. Pagal minėtos sutarties sąlygas ieškovė įsipareigojo atliekant darbus nenukrypti nuo lokalinės sąmatos, išskyrus tuos atvejus, kai apeliantė su tuo raštiškai sutinka, ir savo sąskaita pašalinti visus darbų trūkumus, atsiradusius dėl ieškovės kaltės darbų atlikimo metu (sutarties 2.1.2 p., 2.1.3. p.), o apeliantė įsipareigojo be kita ko tikrinti darbų atlikimo procesą, pareikšti pastabas bei teikti pasiūlymus ir priimti pagal sutarties bei jos priedų sąlygas atliktus darbus (sutarties 2.2.3. p. ir 2.2.4. p.). Kaip matyti iš prie tarp šalių sudarytos sutarties pridėtos lokalinės sąmatos, ieškovė įsipareigojo atlikti 0/11-V asfaltbetonio dvisluoksnės dangos viršutinio sluoksnio įrengimo darbus (sluoksnis numatytas 4 cm storio, o naudojama klotuvas iki 200 t/h), numatyta darbus atlikti 448 m² plote.
Apeliaciniame skunde ginčijama teismo padaryta išvada, jog ieškovė asfaltbetonio dangos įrengimo darbus atliko tinkamai, kad apeliantė neįrodė darbus buvus atliktus su trūkumais ir kad apeliantė šiuos trūkumus taisė. Teisėjų kolegija, įvertinusi ir ištyrusi byloje esančius įrodymus, teismo posėdžio metu išklausiusi byloje dalyvaujančių asmenų atstovų paaiškinimų, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovė asfaltbetonio dangos įrengimo darbus atliko tinkamai. Nurodyta išvada paneigiama byloje esančiais rašytiniais įrodymais, t. y. eksperto išvada, kurioje, atsakant į pirmąjį klausimą, nurodyta, kad krepšinio aikštelės įrengimo darbai buvo atlikti nekokybiškai ir nustatyti defektai: neleistini aikštelės dangos nelygumai, aikštelės dangos nuolydis įrengtas į aikštelės vidų, aikštelės dangos storis vietomis mažesnis negu numatytas sutartyje, t. y. mažesnis negu 4 cm, atsakant į aštuntąjį klausimą nurodyta, kad šalių pasirašytoje rango sutartyje numatyti krepšinio aikštelės įrengimo darbai atlikti nekokybiškai. Be to, nurodytą aplinkybę pripažino ir su ja sutiko ieškovė, pareikštą reikalavimą sumažindama eksperto išvadoje nurodytais 10 procentų. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, mano nesant jokio pagrindo spręsti, jog byloje nėra įrodyta ieškovės atliktų darbų trūkumai, dėl ko spręstina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertindamas teismo eksperto išvados, neatsižvelgdamas į ieškovės pareikšto ieškinio reikalavimo sumažinimą, sprendė ir padarė nepagrįstą išvadą, kad apeliantė neįrodė ieškovės atliktus darbus esant su trūkumais.
Pripažinus, kad ieškovė pagal 2011 m. gegužės 16 d. rangos sutartį atliktus asfaltbetonio dangos įrengimo darbus atliko su trūkumais, spręstinas klausimas dėl ieškovės pareikšto reikalavimo atlyginti už atliktus darbus ir apeliantės reikalavimo dėl nuostolių šalinant netinkamai atliktų darbų trūkumus pagrįstumo.
Kaip jau buvo nurodyta, pagal rangos sutartį darbams esant atliktiems su trūkumais, užsakovui yra suteikiama galimybė rinktis vieną iš CK 6.665 straipsnio 1 dalyje numatytų teisių gynimo būdų. Tačiau pažymėtina, jog pagal šalių sudarytą sutartį trūkumus, pažymėtus darbų perdavimo – priėmimo akte, ieškovė kaip rangovė įsipareigojo nedelsiant ištaisyti arba tuo atveju, jei šalys susitartų, būtų mažinama darbų kaina (sutarties 4.4.p.). Taigi šalių sudarytoje sutartyje nebuvo numatyta užsakovo, t. y. šiuo konkrečiu atveju apeliantės teisė pašalinti trūkumus įgyjant teisę reikalauti iš rangovo trūkumų šalinimo išlaidas, kadangi šalių sudarytoje sutartyje trūkumų šalinimo galimybė buvo numatyta tik rangovui, t. y. ieškovei. Pažymėtina, kad tuo atveju, jei rangovas sutarties pažeidimų ar kitokių trūkumų per protingą terminą nepašalina arba trūkumai yra esminiai ir nepašalinami, užsakovas turi teisę nutraukti sutartį ir reikalauti jam atlyginti nuostolius (CK 6.665 straipsnio 3 dalis). Remiantis byloje esančiais duomenimis spręstina, jog apie ieškovės galimai netinkamai atliktus darbus apeliantė sužinojo dar 2011 m. liepos mėnesio pradžioje, gavusi UAB „Kelminta“ pranešimą apie darbų metu užtvindytą darbų frontą (b.l. 27, t. 1), tačiau apeliantė savo teisę pareikalauti pašalinti ieškovės atliktų darbų trūkumus įgyvendino tik 2011 m. rugpjūčio 1d., išlygą dėl netinkamo darbų atlikimo nurodydama darbų perdavimo - priėmimo akte, o raštu pareikalavo pašalinti trūkumus tik 2011 m. rugpjūčio 29 d. reikalavimu (b.l. 24-25, t. 1), dėl kurio įteikimo ieškovei pagrįstai kyla abejonių, kadangi, kaip nurodė teismas, nesant įrodymų apie reikalavimo įteikimą ieškovei nėra aišku, ar šis reikalavimas ieškovei iš viso buvo pateiktas. Pažymėtina, kad minėtas reikalavimas dėl darbų trūkumų pašalinimo ieškovei buvo siųstas faksu ir elektroniniu paštu, tačiau šiuos reikalavimo įteikimo būdus patvirtinančių įrodymų teismui nėra pateikta, o reikalavime nurodytas ieškovės fakso numeris yra netikslus.
Teisėjų kolegija pažymi, kad nors, kaip galima spręsti iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir byloje dalyvavusių asmenų paaiškinimų, abejonės dėl ieškovės atliktų darbų kokybės ir atitikimo sutarties reikalavimams kilo kaip tik po 2011 m. liepos 6 d. UAB „Kelminta“ rašto, adresuoto apeliantei, tačiau negalima teigti, jog remiantis minėtu raštu būtų galima spręsti apie netinkamai atliktus ieškovės darbų trūkumus. Atkreiptinas dėmesys, kad tik 2011 m. rugpjūčio 22 d. UAB „Kelių remonto grupė“ apeliantei adresuotame pranešime dėl broko taisymo objekte (duomenys neskelbtini) (b.l. 26, t. 1) yra nurodyta, kad aikštelės asfaltbetonio danga nebuvo lygi, su nuolydžiais į aikštelės centrą, o nufrezavus vidutiniškai 3 cm storio esamos asfaltbetonio dangos nelygumus vietomis asfaltbetonio danga nusifrezavo iki pagrindų, kas parodo, kad vietomis buvo paklotas mažesnis kaip 3 cm storio asfaltbetonio sluoksnis. Nurodytų aplinkybių paaiškėjimas sudaro pagrindą spręsti apie ieškovės atliktų darbų trūkumus, tačiau byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, jog dar prieš minėto rašto gavimą apeliantė neabejotinai galėjo būti įsitikinusi dėl ieškovės atliktų darbų trūkumų. Nors tarp šalių bendravimas ir susirašinėjimas dėl galimai netinkamai atliktų darbų vyko ir anksčiau, tačiau konkretūs įrodymai, kurių pagrindu buvo galima spręsti apie ieškovės netinkamai atliktus darbus, teisėjų kolegijos vertinimu, paaiškėjo būtent tik remiantis 2011 m. rugpjūčio 22 d. UAB „Kelių remonto grupė“ raštu.
Pažymėtina, kad apeliantė 2011 m. rugpjūčio 1 d. darbų perdavimo – priėmimo akte nurodė darbus priimanti su išlygomis ir pareikalavo ieškovę pateikti trūkumų pašalinimo ar nuostolių už šiuos trūkumus atlyginimo būdus, tvarką bei terminus ne vėliau kaip iki 2011 m. rugpjūčio 5 d., tačiau apeliantės išlygoje nurodyti trūkumai, remiantis ekspertizės išvada, negali būti laikomi kaip neginčijamai patvirtinantys, jog dėl jų atsiradimo yra kalta ieškovė (b.l. 8, t. 1). Išlygoje apeliantė yra nurodžiusi, kad krepšinio aikštelės danga yra nelygi, su 2 cm nelygumais per visą aikštelę, tačiau, kaip spręstina remiantis ekspertizės akto išvadomis, dėl nurodytų nelygumų kaltė negali būti priskiriama tik ieškovei. Tačiau, nepaisant to, kad apeliantė nustatė ieškovei terminą iki 2011 m. rugpjūčio 5 d. nurodyti trūkumų šalinimo ar nuostolių atlyginimo būdus, terminus ir tvarką, ji 2011 m. rugpjūčio 29 d. reikalavime ieškovei papildomai nustatė vienos savaitės terminą trūkumams pašalinti. Nurodyta aplinkybė leidžia padaryti išvadą, kad apeliantė, ieškovei nepašalinus trūkumų iki 2011 m. rugpjūčio 29 d., nemanė, kad trūkumai nėra pašalinti per protingą laiką. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantė ieškovei net ir per papildomai nustatytą terminą su ieškove sudarytos sutarties nenutraukė ir nepareikalavo atlyginti ieškovės jos patirtų nuostolių ir tik kreipusis ieškovei į teismą dėl skolos priteisimo pateikė priešieškinį dėl nuostolių atlyginimo.
Nurodytos aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, pagrįstai leidžia spręsti, jog apeliantė, kuriai šalių sudarytos sutarties pagrindu nebuvo suteikta teisė pačiai pašalinti darbų trūkumus ir reikalauti su tuo susijusių išlaidų, atlikdama šiuos darbus dar iki rašytinio pareikalavimo ieškovei pašalinti nustatytus trūkumus pateikimo, veikė savo iniciatyva ir rizika. Pažymėtina, jog apeliantė yra statybos darbus atliekanti įmonė, kuriai turėtų būti žinomos teisės aktų nuostatos, reglamentuojančios šiuos santykius, todėl apeliantė, kuriai keliami didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, neturėdama teisės šalinti darbų trūkumus, tačiau šiuos darbus atlikdama veikė ne kaip atidus, rūpestingas ir protingas teisinių santykių subjektas, kuris tokio elgesio neigiamus padarinius prisiėmė savo iniciatyva ir rizika.
Teisėjo kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad teismo eksperto išvadoje konstatuota, jog krepšinio aikštelės įrengimo darbai buvo atlikti nekokybiškai ne tik dėl ieškovės kaltės, t. y. ne tik dėl per mažo aikštelės asfaltbetonio dangos sluoksnio, bet ir dėl neleistinų aikštelės dangos nelygumų ir aikštelės dangos nuolydžio įrengimo į aikštelės vidų, ką sąlygojo netinkamo pagrindo įrengimas. Pažymėtina, kad nurodyta aplinkybė, t. y. dėl netinkamo pagrindo įrengimo, buvo žinoma tiek ieškovei, tiek ir apeliantei, tiek ir kitai įmonei, kuri klojo krepšinio aikštelės dangą ant ieškovės įrengto asfaltbetonio dangos atliekant darbus, tačiau apeliantė nurodytos aplinkybės tinkamai neįvertino ir neatsižvelgė į ieškovės atstovų paaiškinimus, kad dėl to gali nukentėti atliktų darbų kokybė. Šalių paaiškinimai patvirtina, kad apeliantei buvo žinoma aplinkybė dėl netinkamo krepšinio aikštelės pagrindo įrengimo, tačiau apeliantė į šią aplinkybę neatsižvelgė ir veikdama savo rizika prašė ieškovę atlikti krepšinio aikštelės asfaltavimo darbus. Paaiškėjusios aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, jog tik dėl pačios apeliantės kaltės, šiai žinant, kad darbai negali būti atlikti tinkamai dėl to, jog krepšinio aikštelės pagrindas nėra įrengtas tinkamai, ji patyrė nuostolius, susijusius su netinkamai atliktų darbų trūkumų šalinimu, dėl ko pirmosios instancijos teismas, net ir remdamasis skirtingais motyvais, pagrįstai sprendė, jog nėra pagrindo tenkinti apeliantės priešieškinį. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, jog apeliantė tam tikrus atliktų darbų trūkumų šalinimo darbus dar atliko iki tol, kol buvo pateiktas ieškovei reikalavimas pašalinti paaiškėjusius trūkumus, kas rodo, kad apeliantė veikė savo iniciatyva ir rizika ir tokiu būdu prisiėmė galimus neigiamus padarinius. Pirmiau nurodytas apeliantės elgesys negali būti pateisinamas ir vertinamas kaip atitinkantis protingumo ir sąžiningumo principus, dėl ko laikytina, kad visi nuostoliai, atsiradę dėl krepšinio aikštelės atliktų darbų trūkumų šalinimo, laikytini apeliantės rizika prisiimtais nuostoliais, už kurių atsiradimą nelaikytina atsakinga tik ieškovė.
Teisėjų kolegijai sprendžiant, kad civilinėje byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovės atlikti darbai neatitiko tarp šalių sudarytos sutarties nuostatų, kad krepšinio aikštelės asfaltavimo darbai yra atlikti netinkamai ir kad šis defektas negali būti pašalintas iš dalies, spręstina, kad apeliantė, priėmusi ieškovės atliktus darbus, nors ir su trūkumais, turi atlyginti ieškovei už atliktus darbus. Tačiau nustačius, kad darbai atlikti su trūkumais, spręstina, kad ieškovės reikalavimas dėl skolos už atliktus darbus priteisimo turėtų būti mažinamas, t. y. turėtų būti sumažinta atitinkamai darbų kaina, dėl ko teismo sprendimas, kuriuo ieškovei iš apeliantės priteista visa prašoma priteisti ieškiniu suma, yra nepagrįstas. Nors eksperto išvadoje nurodyta, kad pagrįstas darbų kainos mažinimas šiuo atveju būtų 10 procentų, tačiau, teisėjų kolegijos manymu, atsižvelgiant į tai, kad ieškovei tikėtinai buvo žinoma apie netinkamai atliktus darbus, kad ji, nors ir matydama, kad pagrindas darbams atlikti yra netinkamas, tačiau veikė savo rizika, dėl ko, ieškovės teigimu ir atsirado asfaltbetonio sluoksnio nelygumai, vadovaujantis protingumo ir sąžiningumo principais, mano esant pagrįsta mažinti atliktų darbų kainą 30 procentų, priteisiant ieškovei iš apeliantės už atliktus krepšinio aikštelės asfaltbetonio dangos įrengimo darbus 11 900 Lt, t. y. į minėtus 30 procentų įskaitant ieškovės nurodytą 10 procentų kainos sumažinimą, nepriteisiant ir ieškovės prašomų delspinigių, kadangi ieškovė jų atsisakė bylos nagrinėjimo teisme metu.
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, kaip neturinčių esminės reikšmės skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, nepasisakytina. Atsižvelgiant į visas pirmiau nurodytas aplinkybes, laikytina, kad nors pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė vertinti byloje eksperto išvadą, jos nevertindamas padarė nepagrįstą išvadą dėl tinkamai ieškovės atliktų darbų, tačiau priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, tačiau teisėjų kolegijai sprendžiant, kad ieškovės atlikti darbai buvo su trūkumais, jai priteistina mažesnė suma už atliktus darbus, dėl ko pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje keistinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
Nustatyta, kad apeliantė už apeliacinį skundą iš viso yra sumokėjusi 2 007 Lt žyminio mokesčio (b.l. 29, 37 t. 2). Kadangi apeliacinis skundas yra patenkintas iš dalies, t. y. 8 procentais, apeliantei priteistina iš ieškovės 160,56 Lt sumokėto žyminio mokesčio. Kadangi ieškovė už advokato pagalbą rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą patyrė 400 Lt bylinėjimosi išlaidų (b.l. 41, t. 2), atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas nepatenkintas 92 procentais, jai iš apeliantės proporcingai priteistina 368 Lt bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme.
Pakeitus teismo sprendimą iš naujo spręstinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas.
Nustatyta, kad pirmosios instancijos teisme ieškovė patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 521Lt žyminis mokestis (b.l. 3, t. 1), 500 Lt už advokato pagalbą surašant procesinius dokumentus (b.l. 14-15, t. 1), 500 Lt už atstovavimą (b.l. 87, t. 1), už atliktą ekspertizę – 3000 Lt (b.l. 118, t. 1), iš viso 4 521 Lt. Proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio ir priešieškinio reikalavimų sumai ieškovei iš apeliantės priteistina 3 820,25 Lt bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.
Nustatyta, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme apeliantė patyrė šias išlaidas: 1 491 Lt sumokėto žyminio mokesčio (b.l. 60, t. 1), už teisines paslaugas - 1 183,67 Lt (b.l. 78-80, 83-85, t. 1), už teisines paslaugas – 3 257,73 Lt (b.l. 17, t. 1), už teisines paslaugas – 1 563,84 Lt (b.l. 175, t. 1), už teisines paslaugas – 1 289,86 Lt (b.l. 176, t. 1), iš viso 8 786,10 Lt. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į civilinės bylos pobūdį, į tai, kad civilinė byla nėra sudėtinga, kad joje nebuvo sprendžiami nauji ir itin sudėtingi klausimai, kurie reikalautų specialių žinių, kad parengtų procesinių dokumentų apimtis nėra didelė, o juose nurodyti argumentai nėra ypatingai reikšmingi, juose nėra keliami aktualūs ir reikšmingi teisės taikymui klausimai, vadovaudamasi teisingumo, protingumo principais mano, kad pagrįstomis išlaidomis laikytina 5 000 Lt suma, todėl apeliantei iš ieškovės priteistina 775 Lt bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu.
Taigi iš viso ieškovei iš apeliantės priteistina 4 188,25 Lt bylinėjimosi išlaidų, o apeliantei iš ieškovės 935,56 Lt bylinėjimosi išlaidų, todėl atlikus įskaitymą ieškovei iš apeliantės priteistina 3252,69 Lt bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
n utaria:
Apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Kėdainių rajono apylinkės teismo sprendimą pakeisti.
Uždarajai akcinei bendrovei „Helanas“, įmonės kodas 161284349 priteistą iš uždarosios akcinės bendrovės „Activ-Forex“, įmonės kodas 300110357 skolą sumažinti iki 11 900 Lt (vienuolika tūkstančių devynis šimtai litų); likusioje dalyje ieškinį dėl skolos priteisimo atmesti.
Likusią teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti uždarajai akcinei bendrovei „Helanas“, įmonės kodas 161284349, iš uždarosios akcinės bendrovės „Activ-Forex“, įmonės kodas 300110357, 3 252,69 (tris tūkstančius du šimtus penkiasdešimt du litus šešiasdešimt devynis centus) bylinėjimosi išlaidų.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.