- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-01-30
- Bylos Nr.
- 2-1897-467/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-09-3-00335-2014-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alma Urbanavičienė
- Ieškovas
- R. K.
- Atsakovas
- BUAB „Balsas.lt leidiniai“
- Kategorijos
- 26.6pavadinimo nepavyko patikrinti
atsakovo BUAB „Balsas.lt leidiniai“ bankroto administratoriaus UAB „Ekvalda“ įgaliotam asmeniui E. K.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. K. ieškinį atsakovams bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei ,,Balsas.lt leidiniai“ ir I. Z. dėl teisės į privatų gyvenimą ir jo slaptumą pažeidimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė R. K. 2014 m. balandžio 4 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė 1) pripažinti, kad atsakovas UAB ,,Balsas.lt leidiniai“, 2012 m. rugsėjo 25 d. 9.30 val. internetinėje svetainėje www.balsas.lt paskleidęs publikaciją (duomenys neskelbtini), o atsakovė žurnalistė I. Z. parengusi publikaciją (duomenys neskelbtini) ir po ja pasirašiusi, pažeidė ieškovės R. K. teisę į privatų gyvenimą ir jo slaptumą; 2) įpareigoti atsakovą UAB ,,Balsas.lt leidiniai“ iš jo valdomo internetinio portalo www.balsas.lt pašalinti publikaciją (duomenys neskelbtini); 3) priteisti solidariai iš atsakovų UAB ,,Balsas.lt leidiniai“ ir I. Z. ieškovės R. K. naudai 15 000 Lt žalos atlyginimą; 4) priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė ieškinyje nurodė, kad 2012 m. rugsėjo mėn. 25 d. 9.30 val. atsakovas UAB „Balsas.lt leidiniai“, valdantis internetinį portalą www.balsas.lt, paskelbė publikaciją (duomenys neskelbtini), po kuria pasirašė atsakovė žurnalistė I. Z.. Šioje publikacijoje buvo paskelbta informacija apie R. K. privatų gyvenimą. Informacija paskleista žeminant, menkinant ieškovę, atskleidžiant ieškovės asmens duomenis ir kitus faktus apie jos asmeninį gyvenimą. Publikacijoje be ieškovės žinios ir sutikimo paskelbtas jos vardas, pavardė, amžius, šeimyninė padėtis. Publikacija pradėta tokiais žodžiais: „Reketas - atrodytų, vyriškas amatas. Patys turto prievartautojai - skustagalviai, „kampuoti“, bauginančios veido išraiškos vyrai. Toks reketininkų įvaizdis likęs nuo reketo klestėjimo Lietuvoje laikų - bene prieš 20-22 metus, kai šis nusikaltimas neaplenkė turbūt nė vieno verslą pradėjusio asmens. Tačiau šiais laikais reketininkėmis tampa ir moterys.“ Tokia publikacija šokiravo ieškovę, nes joje, iškraipant faktus, buvo paskelbta informacija apie ieškovės padarytą nusikaltimą, dėl kurio ji gailisi. Tačiau tokiu būdu apie ieškovės padarytą nusikaltimą tapo žinoma visiems artimiesiems giminaičiams ir kitiems ją pažįstantiems bei nepažįstantiems žmonėms. Ieškovei visi skambino, gatvėje ar prekybos centre sutikę vertė aiškintis. Dėl padaryto nusikaltimo ji neteko darbo, o dėl atsakovo paskelbtos publikacijos kitą darbą susirado tik praėjus metams ir septyniems mėnesiams. Visą šį laiką ieškovė pragyveno tik iš nedarbo draudimo išmokų ir socialinės pašalpos, įsiskolino. Atsakovų paskelbtos publikacijos „dėka“ visuomenė ieškovę laiko ypatingai pavojinga reketininke, turto prievartautoja, ir itin kerštinga moterimi. Dėl atsakovų paskelbtos informacijos ir neteisėtai sukurto ieškovės įvaizdžio ieškovė patyrė didelių dvasinių išgyvenimų. Po publikacijos paskelbimo ieškovė pusę metų beveik niekur nėjo iš namų, vengė žmonių. Be to dėl tokios paskleistos informacijos itin stiprų emocinį šoką patyrė ieškovės tuo metu buvusi nepilnametė dukra, gim. 1995 m. Mokykloje ją įžeidinėjo, žemino, iš jos tyčiojosi ne tik bendraamžiai vaikai, bet ir vyresnių bei žemesnių klasių mokiniai, ne išimtis buvo net mokytojai. Dukra iš mokyklos kiekvieną dieną grįždavo verkdama, žymiai suprastėjo jos apetitas, nusilpo imuninė sistema, tai turėjo neigiamos įtakos ir mokymosi rezultatams. Nors dukra visada labai gerai mokėsi, dėl šios publikacijos, baigusi dešimt klasių, ji negalėjo tęsti mokslų gimnazijoje, mokslus ji tęsia švietimo centre. Ieškovė susilaukė daug apkalbų iš aplinkinių, patyrė didelę nervinę įtampą. Ilgiau nei vienerius metus be raminamųjų vaistų negalėjo užmigti naktimis, tapo nervinga, emociškai labai pažeidžiama, tapo sunku susikaupti. Atsakovas į ieškovės prašymus nereagavo, publikacijos iš internetinės svetainės nepašalino ir tokių savo elgesio priežasčių neaiškino. Informaciją paskleidusi žurnalistė I. Z. Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos sprendimu yra įtraukta į „pilkąjį sąrašą“ už Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso 36 straipsnio ir 53 straipsnio pažeidimus, už publikaciją „Lakštingala negali nečiulbėti“. Atsakovų įsikišimas į ieškovės privatų gyvenimą nebuvo proporcingas visuomenės pagrįstam interesui, atskleista informacija nebuvo susijusi su ieškovės vykdoma veikla, visuomenė neturėjo jokio pagrįsto intereso žinoti ieškovės privataus gyvenimo paslaptis. Be ieškovės sutikimo buvo paskleista informacija apie jos privatų gyvenimą, faktai apie ieškovės ir V. M. meilės istoriją priskirtini slaptų asmeninių faktų kategorijai.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB ,,Balsas.lt leidiniai“ atsiliepime prašo ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovės teisė į privatų gyvenimą ir jo slaptumą nėra absoliuti ir gali būti ribojama. Ieškovė Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 18 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-220-537/2012 buvo pripažinta kalta pagal BK 181 straipsnio l dalį ir nuteista laisvės atėmimo bausme. Vien tas faktas, kad ieškovė įvykdė nusikalstamą veiką, kurią apkaltinamuoju nuosprendžiu pripažino teismas, yra teisėtas pagrindas visuomenės interesui žinoti. Be to publikacija buvo paskelbta 2012 m. rugsėjo 25 d., t.y. po apkaltinamojo nuosprendžio paskelbimo ir publikacijoje iš esmės pakartotos nustatytos ir viešai teismo nuosprendžio metu paskelbtos faktinės aplinkybės. Teismo apkaltinamasis nuosprendis, kuriuo ieškovė buvo pripažinta kalta dėl padarytos nusikalstamos veikos, buvo skelbiamas viešame teismo posėdyje, todėl atskiras ieškovės sutikimas skelbti informaciją apie jos privatų gyvenimą nebuvo reikalingas. Viešai paskelbtas apkaltinamasis nuosprendis sulaukė visuomenės susidomėjimo šiuo įvykiu ir buvo aktualus. Publikacijoje pateikti ieškovės asmens duomenys buvo gauti ir paskelbti viešai, nepažeidžiant imperatyvių įstatymo normų, publikacija negali ir neturi būti sunaikinta, o turi būti išsaugota kaip autorinis kūrinys. UAB „Balsas.lt leidiniai", gavęs ieškovės prašymą „Dėl publikacijos pašalinimo iš internetinės svetainės“, ėmėsi visų būtinų priemonių, kad publikacija būtų pašalinta iš interneto svetainės.
Atsakovė I. Z. atsiliepime su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad publikaciją (duomenys neskelbtini) ji parašė, remdamasi Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, paskelbtu 2012 m. gegužės 18 d. Šis nuosprendis nėra slaptas dokumentas, byla išnagrinėta viešame teismo posėdyje. Publikacija nebuvo užsakyta. Nusikaltimas sudomino tuo, kad dėl turto prievartavimo yra nuteista moteris, o tai yra gana retas atvejis teismų praktikoje. Visuomenė turi teisę žinoti apie daromas įvairaus pobūdžio nusikalstamas veikas. Nuteistosios nesistengta įžeisti ar iš jos pasišaipyti, žurnalistė tik skaitytojams geriau suprantama kalba perpasakojo oficialaus teismo nuosprendžio faktus. Publikacijos įžangoje vaizdingai žurnalistės pateiktą vyrų-reketininkų įvaizdį ieškovė be reikalo taikė sau. Ieškovė dar iki publikacijos pasirodymo buvo bedarbė, kas yra nurodyta minėtame Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendyje. Sutinka, kad dėl publikacijos ieškovės dukra galėjo išgyventi, kęsti pašaipas mokykloje, bet visa tai paauglė patyrė pirmiausia dėl motinos padaryto nusikaltimo, jos kaltę įrodžius teisme, o ne dėl publikacijos apie nusikaltimą.
Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 28 d. nutartimi atsakovui UAB ,,Balsas.lt leidiniai“ buvo iškelta bankroto byla. 2014 m. spalio 24 d. ieškovė R. K. ieškinį patikslino ir nurodė, kad atsakovas yra BUAB ,,Balsas.lt leidiniai“. Druskininkų miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartimi byla perduota nagrinėti bankroto bylą iškėlusiam teismui.
Teismo posėdyje ieškovė ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti, atsakovą pakeisti nesutiko, papildomai paaiškino, kad publikacija nuo 2014 m. liepos mėnesio iš internetinio puslapio yra pašalinta ir dabar jos ten nebėra. Žurnalistė su ja nėra bendravusi nei iki publikacijos pasirodymo, nei po to nebandė su ja susisiekti. Ji (ieškovė) neprašė baudžiamosios bylos medžiagos pripažinti nevieša, nes neturėjo advokato, o tyrėjas patarė prisipažinti, nes taip bus geriau. Šiuo metu ieškovės sveikata yra gera, kol nepatiria streso, nes jai reikalinga rami emocinė būsena. Nuo 2013 m. rugpjūčio mėnesio ieškovė dirba.
Atsiliepimas
Teismo posėdyje atsakovo atstovas prašė ieškinį atsakovo BUAB ,,Balsas.lt leidiniai“ atžvilgiu atmesti, atsakovės I. Z. atžvilgiu – spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad atsiliepimą į ieškinį atsakovo vardu pasirašė neįgaliotas asmuo, nes tuo metu bendrovei jau buvo iškelta bankroto byla ir direktorius D. K. neturėjo įgalinimų atstovauti bendrovę. Nepaisant to, atsakovo atstovas palaiko atsiliepime į ieškinį išdėstytus motyvus, nes jie yra pagrįsti ir teisingi. Mano, kad atsakovas BUAB ,,Balsas.lt leidiniai“ nėra tinkamu atsakovu nagrinėjamoje byloje, nes pagal į bylą pateiktus duomenis internetinis portalas, kuriame buvo patalpinta ginčo publikacija, priklauso UAB „Balsas.lt“. Šios dvi įmonės yra skirtingi juridiniai asmenys, nepriklausomai nuo to, kad kurį laiką abiejų įmonių vadovu buvo tas pats asmuo D. K.. BUAB ,,Balsas.lt leidiniai“ žurnalistė I. Z. niekada nedirbo. Šiuo metu abi įmonės yra bankrutuojančios. Mano, kad ir iš esmės ieškinys yra nepagrįstas, nes daugiausia sukrėtimų ir stresų ieškovė, jeigu patyrė, tai patyrė dėl ikiteisminio tyrimo ir baudžiamosios bylos nagrinėjimo. Be to ieškovės nurodyta neturtinės žalos atlyginimo suma nėra pagrįsta įrodymais. Prašo buvusiam BUAB ,,Balsas.lt leidiniai“ vadovui D. K. skirti baudą už tai, kad jis nėra tinkamai perdavęs dokumentų bankrutuojančios įmonės administratoriui, neteisėtai naudoja įmonės antspaudą ir veikia įmonės vardu. Taip pat prašo priteisti valstybei iš ieškovę atstovavusio advokato bylinėjimosi išlaidas, nes jis ieškovę atstovavo netinkamai – paslaugas teikė nekvalifikuotai, neatskleidė tinkamo atsakovo, neatvyko į teismo posėdį.
Atsakovė I. Z. į teismo posėdį neatvyko, prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Byloje nustatyta, kad 2012 m. rugsėjo 25 d. 9.30 val. internetinėje svetainėje www.balsas.lt buvo patalpinta publikacija (duomenys neskelbtini), kurią pasirašė I. Z. (b.l. 11-12). Domeno „balsas.lt“ turėtoju ir prekės ženklo savininku yra registruotas juridinis asmuo – UAB „Balsas.lt“ (b.l. 158-160). Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registro išrašai (b.l. 94-97, 98-101, 161-164) tvirtina, kad BUAB ,,Balsas.lt leidiniai“ ir BUAB „Balsas.lt“ yra savarankiški juridiniai asmenys. Atsakovė I. Z. pagal Apdraustųjų asmenų sąrašo duomenis (b.l. 165-166) publikacijos (duomenys neskelbtini) pasirodymo internetiniame puslapyje laikotarpiu pas atsakovą BUAB ,,Balsas.lt leidiniai“ nedirbo. Byloje taip pat nėra duomenų, kad I. Z. dėl publikacijos (duomenys neskelbtini) būtų sudariusi autorinę sutartį su atsakovu BUAB ,,Balsas.lt leidiniai“. Ieškovė R. K. atsakovą BUAB ,,Balsas.lt leidiniai“ pakeisti kitu asmeniu nesutiko (b.l. 119, teismo 2015-01-12 posėdyje), todėl teismas išnagrinėjo bylą iš esmės (CPK 45 str. 2 d.) ir, nustatęs aukščiau paminėtus faktus ir aplinkybes, daro išvadą, kad BUAB ,,Balsas.lt leidiniai“ neturi atsakyti pagal pareikštą ieškinį, todėl šio atsakovo atžvilgiu ieškinį atmeta.
Ieškovės R. K. ieškinys dėl teisės į privatų gyvenimą ir jo slaptumą pažeidimo yra pareikštas CK 2.23 straipsnio pagrindu dviems atsakovams - BUAB ,,Balsas.lt leidiniai“ ir I. Z., kadangi ieškovė laiko, jog atsakovai be jos sutikimo neturėjo teisės viešinti jos asmeninių duomenų ir jos privataus gyvenimo, kaip tai buvo padaryta 2012 m. rugsėjo 25 d. internetinėje svetainėje www.balsas.lt patalpinant publikaciją (duomenys neskelbtini), kurią pasirašė I. Z.. Nors ieškinys atsakovo BUAB ,,Balsas.lt leidiniai“ atžvilgiu atmestinas aukščiau nurodytu pagrindu, tačiau, atsižvelgiant į tai, jog R. K. ieškinys pareikštas ir kitam atsakovui – publikacijos autorei I. Z., teismas pasisako ir dėl pareikšto ieškinio esmės kito atsakovo atžvilgiu.
Teisė į privataus gyvenimo neliečiamumą įtvirtinta Konstitucijos 22 straipsnyje ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnyje, kituose teisės aktuose. Fizinio asmens privatus gyvenimas yra neliečiamas, informacija apie asmens privatų gyvenimą gali būti skelbiama tik jo sutikimu (CK 2.23 str. 1 d.). Tačiau nei viena subjektinė teisė, taigi ir teisė į privatų gyvenimą, nėra absoliuti, ji gali būti ribojama, esant tam tikroms sąlygoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008). Visuomenės informavimo įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad informacija apie privatų gyvenimą gali būti skelbiama be žmogaus sutikimo tais atvejais, kai ji padeda atskleisti įstatymų pažeidimus ar nusikalstamas veikas, taip pat, kai informacija yra pateikiama viešai nagrinėjant bylą. Be to informacija apie viešojo asmens privatų gyvenimą gali būti skelbiama be jo sutikimo, jeigu atskleidžia visuomeninę reikšmę turinčias privataus šio asmens gyvenimo aplinkybes ar asmenines savybes (CK 2.23 str. 3 d.). Nurodytu teisiniu reguliavimu saugomas visuomenės interesas būti informuotai apie viešųjų asmenų privataus gyvenimo aplinkybes, turinčias visuomeninę reikšmę, tai reiškia, susijusias su tokių asmenų atliekama vieša veikla. Visuomenė yra suinteresuota gauti informaciją ir kriminaliniais klausimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012-11-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-481/2012).
Byloje nustatyta, kad ieškovė Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 18 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-220-537/2012 buvo pripažinta kalta pagal LR BK 181 straipsnio 1 dalį (turto prievartavimas) ir nuteista laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymą atidedant (b.l. 13-17). Nuosprendis yra įsiteisėjęs, baudžiamoji byla išnagrinėta viešame teismo posėdyje. Todėl vien ta aplinkybė, jog ieškovė įvykdė nusikalstamą veiką, kurią apkaltinamuoju nuosprendžiu konstatavo teismas, yra pakankamas ir teisėtas pagrindas visuomenės interesui žinoti. Ieškinyje nurodyta publikacija buvo paskelbta 2012 m. rugsėjo 25 d. - po viešai paskelbto apkaltinamojo nuosprendžio ir, kaip matyti iš publikacijos turinio, joje iš esmės pakartotos nustatytos ir viešai teismo nuosprendžiu paskelbtos faktinės aplinkybės. Lietuvos Konstitucinis Teismas 2000 m. gegužės 8 d. nutarime „Dėl operatyvinės veiklos įstatymo 2 straipsnio 12 dalies, 7 straipsnio 2 dalies 3 punkto, 11 straipsnio 1 dalies ir Baudžiamojo proceso kodekso 198 straipsnio 1 ir 2 dalių atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ yra pažymėjęs, kad asmuo, darydamas nusikalstamas ar kitas priešingas teisei veikas, neturi ir negali tikėtis privatumo. Žmogaus privataus gyvenimo apsaugos ribos baigiasi tada, kai jis savo veiksmais nusikalstamai ar kitaip neteisėtai pažeidžia teisės saugomus interesus, daro žalą atskiriems asmenims, visuomenei ir valstybei. Turto prievartavimo, kaip nusikalstamos veikos, už kurią ieškovė ir buvo nuteista, fakto atskleidimas negali būti nereikšmingas visuomenei dėl savo sunkumo laipsnio (turto prievartavimas pagal BK yra priskiriamas prie nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams). Dėl nurodytų aplinkybių ir dėl to, kad apkaltinamasis teismo nuosprendis, kuriuo ieškovė buvo pripažinta kalta dėl padarytos nusikalstamos veikos, kaip jau buvo minėta, buvo paskelbtas viešame teismo posėdyje, atskiras ieškovės sutikimas skelbti informaciją apie jos privatų gyvenimą nebuvo reikalingas. Ieškovė teismo posėdyje pripažino, jog neprašė baudžiamosios bylos medžiagos pripažinti nevieša ir tokia ji nebuvo pripažinta.
Ieškovė tvirtina, kad visuomenė neturėjo jokio intereso žinoti informacijos apie jos privataus gyvenimo faktus, nes paskelbta informacija nėra susijusi su jos visuomenine veikla ar tarnybine padėtimi. Teismas šiuos ieškovės argumentus atmeta, kadangi teismų praktikoje yra išaiškinta (pvz. žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-1106 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2006), kad asmens padėtis visuomenėje suprantama ne vien tik kaip asmens veikla ar pareigos, t.y. gali būti pateisinamas ir trumpalaikis susidomėjimas konkrečiu asmeniu dėl jo tam tikros veiklos ar su juo susijusio įvykio. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ginčo publikacija buvo paskelbta po to, kai ieškovei viešai buvo paskelbtas apkaltinamasis nuosprendis, todėl visuomenės susidomėjimas šiuo įvykiu buvo aktualus, juo labiau, kad žiniasklaida visuomenėje yra itin reikšmingas informacijos šaltinis, o nagrinėjamu atveju nusikalstamą veiką – turto prievartavimą padarė moteris, kas yra gana retas atvejis teismų praktikoje. Taigi susidomėjimas nusikalstamas veikas darančiais asmenimis yra didelis ir ieškovės atvejis nėra išimtimi - visuomenė turi teisę žinoti apie daromas įvairaus pobūdžio nusikalstamas veikas, o žiniasklaidos priemonėmis paviešinti nusikalstami veiksmai yra viena iš priemonių kovojant su nusikalstamumu.
Atmestinas kaip nepagrįstas taip pat ieškovės argumentas, kuriuo, remdamasi Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso 44 straipsniu, ieškovė teigia, kad duomenys apie jos privatų gyvenimą neturėjo būti skelbiami. Minimas straipsnis nurodo, kad neturi būti viešai skelbiami duomenys tų privačių asmenų, kurie padarė pažeidimus ir už tai buvo nubausti lengvomis bausmėmis. Tačiau nagrinėjamu atveju turto prievartavimas, už kurį ieškovė yra nuteista įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, yra priskiriamas prie apysunkių nusikaltimų (LR BK 11 str. 4 d.). Be to ieškovei įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu skirta laisvės atėmimo bausmė yra viena iš griežčiausių bausmės rūšių (LR BK 42 str.). Todėl nėra jokio pagrindo konstatuoti, jog atsakovas pažeidė Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso 44 straipsnio nuostatas.
Atsakovė I. Z. tvirtina, kad publikacija ji ieškovės nesistengė nei įžeisti, nei iš jos pasišaipyti, tiesiog skaitytojams geriau suprantama kalba perpasakojo oficialaus teismo nuosprendžio faktus. Šių aplinkybių ieškovė nepaneigė, o iš publikacijos (duomenys neskelbtini) turinio matyti, kad jis nėra įžeidžiantis ar piktavališkas, jame nurodyti faktai ir aplinkybės atitinka Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 18 d. nuosprendyje nustatytas faktines aplinkybes bei įrodymų vertinimą. Publikacijos įžangoje vaizdingai žurnalistės pateiktas vyrų-reketininkų įvaizdis neturi nieko bendro su ieškove ir yra ne apie ieškovę, todėl ieškovė be reikalo jį taikė sau. Be to, nors ieškovė teigia, kad dėl žiniasklaidoje paskelbtos publikacijos ji ilgai nerado darbo, nes esą trukdė straipsniu suformuotas neigiamas jos įvaizdis, tačiau, kaip tvirtinama Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendyje 2012 m. gegužės 18 d., ieškovė jau anksčiau tapo bedarbe, todėl tikėtina, jog tam įtakos turėjo ne ginčo publikacija, o pačios ieškovės įvykdyta nusikalstama veika (kaip teigia ieškovė, ji buvo sulaikyta darbo vietoje, prarado darbą). Taigi ir daugiausia sukrėtimų bei stresų ieškovė, jeigu patyrė, tai patyrė dėl ikiteisminio tyrimo ir baudžiamosios bylos nagrinėjimo, o ne publikacijos paskelbimo. Pažymėtina, ką pripažino ir ieškovė, jog minėta publikacija iš interneto svetainės pašalinta 2014 m. liepos mėnesį.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad R. K. ieškinys yra nepagrįstas ir neįrodytas, todėl atmestinas abiejų atsakovų atžvilgiu (CPK 178, 185 str.).
Atsakovą BUAB ,,Balsas.lt leidiniai“ atstovaujantis bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo prašo buvusiam BUAB ,,Balsas.lt leidiniai“ vadovui D. K. skirti baudą už tai, kad jis nėra tinkamai perdavęs dokumentų bankrutuojančios įmonės administratoriui, neteisėtai naudoja įmonės antspaudą ir veikia įmonės vardu, tačiau toks prašymas nagrinėjamoje byloje nėra aktualus ir nenagrinėtinas – jis nagrinėtinas BUAB ,,Balsas.lt leidiniai“ bankroto byloje (LR įmonių bankroto įstatymo nuostatos). Pažymėtina, kad, nors BUAB ,,Balsas.lt leidiniai“ atsiliepimą pasirašė neįgaliotas asmuo, nes tuo metu bendrovei jau buvo iškelta bankroto byla ir direktorius D. K. neturėjo įgalinimų atstovauti bendrovę, tinkamas atsakovo atstovas (bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo) palaikė tame atsiliepime į ieškinį išdėstytus motyvus, laikydamas juos pagrįstais ir teisingais.
Taip pat atsakovą BUAB ,,Balsas.lt leidiniai“ atstovaujantis bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo prašo priteisti valstybei iš ieškovę atstovavusio advokato bylinėjimosi išlaidas, nes jis ieškovę atstovavo netinkamai, tačiau šis klausimas spręstinas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo ir su juo susijusių norminių aktų nustatyta tvarka. Pagal minėto Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 36 straipsnį valstybės garantuojama teisinė pagalba finansuojama iš valstybės biudžeto. Nagrinėjamoje byloje, atmetus ieškinį, bylinėjimosi išlaidos iš ieškovės nepriteistinos (CPK 96 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185, 259, 265, 268-270 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškovės R. K. ieškinį atsakovams bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei ,,Balsas.lt leidiniai“ ir I. Z. dėl teisės į privatų gyvenimą ir jo slaptumą pažeidimo atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos teismą.