Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiai (duomenys neskelbtini), specialiojo vidurinio išsilavinimo, dirbančiai, ištekėjusiai, baustai administracine tvarka, neteistai, surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 181 straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. K. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad 2015-10-16 apie 16.10 val., adresu (duomenys neskelbtini), jos nepilnametė dukra E. K., gim. 2000-10-18, atsiėmė 2015-10-16 L. G. per siuntų tarnybą išsiųstą siuntinį su juvelyriniais dirbiniais, adresuotą J. K., į Šiaulius,– apgaulės būdu įgydama svetimą turtą. Tarp šalių buvo susitarimas mainais gauti kitus juvelyrinius dirbinius, tačiau šių negavus, L. G. padaryta 250 Eur žala. Pradėtas ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nes E. K. dėl savo amžiaus negali būti patraukta baudžiamojon atsakomybėn. Dėl šių aplinkybių I. K. kaltinama padariusi teisės pažeidimą, numatytą ATPK 181 straipsnio 2 dalyje, nes nepanaudojo savo valdžios dukros interesams.

I. K. į teismo posėdį atvyko, teismo posėdžio metu su jai surašytu administracinio teisės pažeidimo protokolu nesutiko, savo kaltę dėl padaryto pažeidimo neigė. Nurodo, kad byloje surinkti įrodymai nėra pakankami, iš jų nėra aišku, kas tiksliai buvo siuntinyje. Paaiškino, kad įvykio metu jos dukra mokėsi Šiauliuose, gyveno bendrabutyje, o tėvai gyvena Klaipėdoje. Apie šį įvykį su dukra kalbėjo, dukra neigia ėmusi siuntinį. Paaiškino, kad jos dukra serga diabetu ir iš paštomato pasiėmė siuntinį, kuriame buvo reikmenys, reikalingi dėl esamos sveikatos būklės, tačiau siuntinio su juvelyriniais dirbiniais negavo. 2015-12-01 dukra grįžo mokytis į Klaipėdą. Problemų su dukra dėl panašaus pobūdžio pažeidimų yra buvę, tai buvo praėjusiais metais. Parodė, kad dukra mokosi neblogai.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas atsakomybėn, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.165 straipsnyje nustatytos tėvų asmeninės teisės ir pareigos auklėti savo vaikus ir būti atsakingiems už jų auklėjimą ir raidą, rūpintis savo vaikų sveikata, rūpintis savo vaikų dvasiniu ir moraliniu ugdymu, sudaryti sąlygas savo vaikams mokytis iki įstatymuose nustatyto amžiaus. Tėvams, blogai įgyvendinant savo teisę ir vykdant pareigą tinkamai auklėti vaikus, taikoma administracinė atsakomybė. ATPK 181 straipsnio 2 dalis numato, kad administracinė atsakomybė kyla, kai tėvų valdžia nepanaudojama arba panaudojama priešingai vaiko interesams tėvų, baustų administracine nuobauda už šio straipsnio pirmojoje dalyje numatytą pažeidimą, t.y. tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams. Tėvų valdžios turinys atskleistas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.155 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad vaikai iki pilnametystės ar emancipacijos yra tėvų prižiūrimi, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje.

Pažymėtina, jog ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Atsižvelgiant į tai galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Teismas įvertinęs visas bylos aplinkybes, pripažįsta įrodyta, kad I. K., privalėdama diegti savo dukrai teigiamas savybes ir įpročius, apsaugoti ją nuo žalingos įtakos, formuoti vaiko interesus, atitinkančius visuomenės pripažintas normas, šią tėvų valdžią įgyvendina nepakankamai atsakingai. Iš I. K. parodymų matyti, kad ji nekontroliuoja dukros elgesio, žinias apie dukros užsakymus ir veiksmus turi minimalias, nors vaikas nėra emancipuotas ir savarankiškai negali disponuoti turtu. Taip pat matyti, kad ji kaip mama nedaro poveikio savo dukrai, kad ši keistų savo elgesį, ypač įvertinant aplinkybę, kad I. K. jau ne kartą bausta administracine tvarka už dukros veiksmus, kurie savo pobūdžiu yra analogiški ir pasireiškia sukčiavimu (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys).

Administracinio teisės pažeidimo padarymo faktas ir I. K. kaltė įrodyta: administracinio teisės pažeidimo protokolu (b.l. 3-4); nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą (b.l. 5-6); L. G. pareiškimu (b.l. 8-9), policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais (b.l. 10-12), liudytojų L. G., T. M. parodymais (b.l. 13-16); V. A. paaiškinimu (b.l. 8), administracinių teisės pažeidimų registro išrašu (b.l. 10-16), kita bylos medžiaga.

Šis I. K. pažeidimas tinkamai kvalifikuotas pagal ATPK 181 straipsnio 2 dalį, kadangi ji ne kartą bausta administracine nuobauda už tėvų valdžios nepanaudojimą pagal ATPK 181 straipsnio 1 dalį bei administracine nuobauda pagal ATPK 181 straipsnio 2 dalį. I. K. skirtina administracinė nuobauda.

I. K. administracinę atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nors ji pakartotinai per metus keletą kartų buvo bausta už analogiškus teisės pažeidimus (pagal ATPK 181 str. 2 d.), už kuriuos jai buvo paskirtos administracinės nuobaudos, tačiau ši aplinkybė nepripažintina sunkinančia, kadangi tai yra ATPK 181 straipsnio 2 dalies sudėtyje numatytas kvalifikuojantis požymis (ATPK 32 str. 3 d.).

Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgia į padaryto teisės pažeidimo pobūdį – I. K. nepanaudojo tėvų valdžios auklėti dukrą, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę – ne kartą bausta administracine tvarka už analogiško pobūdžio teisės pažeidimus, į jos atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Teismas taip pat įvertina pačios I. K. bei jos dukros teiginius, kurie yra užfiksuoti policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose, iš kurių matyti, kad abiems asmenims situacija yra žinoma, tačiau instinktyviai neigiama ir nėra imamasi adekvačių veiksmų, ypač įvertinant tai, kad kitiems žmonės yra daroma ženkli turtinė žala. Manytina, kad administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 straipsnyje, bus pasiekti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui I. K. paskyrus ATPK 181 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą – baudą, artimą sankcijoje numatytos baudos vidurkiui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 straipsniu, 24 straipsniu, 30 straipsniu, 181 straipsnio 2 dalimi, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 302⁴ straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutaria:

I. K. pripažinti kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 181 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jai administracinę nuobaudą – 50 Eur (penkiasdešimties eurų) baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant ROIK numerį 16055765768 ir įmokos kodą 1001.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui tiesiogiai arba per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.