Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovių uždarųjų akcinių bendrovių „Cornis“ ir „Cornio investicijos“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo V. B. ieškinį atsakovėms uždarosioms akcinėms bendrovėms „Cornis“ ir „Cornio investicijos“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, delspinigių ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas V. B. pareiškė ieškinį, prašydamas priteisti iš atsakovės UAB „Cornis“ 60 819 Eur delspinigių už laikotarpį nuo 2015 m. liepos 15 d. iki 2016 m. gegužės 12 d.; 12 663,12 Eur palūkanų už laikotarpį nuo 2015 m. vasario 12 d. iki 2016 m. gegužės 12 d.; pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2014 m. balandžio 1 d. rangos sutartį, pagal kurią atsakovė UAB „Cornis“ perleido atsakovei UAB „Cornio investicijos“ nuosavybėn 8 nebaigtus statyti statinius ir taikyti restituciją piniginiu ekvivalentu. Reikalavimus dėl delspinigių ir palūkanų priteisimo kildina iš paskolos sutarties, pagal kurią ieškovas suteikė paskolą atsakovei UAB „Cornis“. Atsakovių 2014 m. balandžio 1 d. sudarytą rangos sutartį ieškovas ginčija actio Pauliana pagrindu, prašydamas jam priteistų sumų išieškojimą nukreipti į nuginčyto sandorio pagrindu UAB „Cornis“ iš UAB „Cornio investicijos“ priteistinas lėšas.Ieškinyje buvo prašoma, iš anksto nepranešus atsakovėms, taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovės UAB „Cornio investicijos“ kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, piniginių lėšų ir / ar turtinių teisių areštą už 73 482,12 Eur. Nurodė, kad teismai jau yra konstatavę nesąžiningus atsakovių veiksmus, todėl yra didelė grėsmė, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas bus neįmanomas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2016 m. birželio 8 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino – nutarė areštuoti atsakovei UAB „Cornio investicijos“ nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, neviršijant 73 482,12 Eur sumos, nesant šio turto ar esant jo nepakankamai, areštuoti trūkstamai sumai atsakovei UAB „Cornio investicijos“ priklausančias pinigines lėšas bei turtines teises.Preliminariai įvertinęs ieškinio reikalavimų pagrįstumą, teismas sprendė, kad nėra pagrindo išvadai, jog ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas ir dėl to negalėtų būti patenkintas.Iš atsakovės UAB „Cornio investicijos“ VĮ Registrų centrui pateikto balanso už 2015 m. teismas nustatė, kad atsakovė turėjo trumpalaikio turto už 435 072 Eur, tačiau neturėjo jokio ilgalaikio turto. Didžiąją dalį trumpalaikio turto sudarė atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys. Todėl teismas darė išvadą, kad ieškinio suma 73 482,12 Eur atsakovei UAB „Cornio investicijos“ yra didelė. Atsakovė, siekdama išvengti ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo, gali bandyti slėpti arba perleisti savo turtą kitiems asmenims, todėl teismas sprendė, kad yra reali grėsmė, jog priėmus ieškovui palankų teismo sprendimą, jo įvykdymas gali būti apsunkintas ar pasidaryti neįmanomas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atsakovės UAB „Cornis“ ir UAB „Cornio investicijos“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 8 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Nurodo šiuos argumentus:Teismas jokiais teisiniais argumentais ir faktinėmis aplinkybėmis nemotyvavo savo išvados, kad ieškinys yra tikėtinai pagrįstas. Rangos sutarties pagrindu kitai sutarties šaliai nebuvo perleistas ar perduotas joks atsakovei UAB „Cornis“ priklausęs turtas ar sumažinta šiai įmonei priklausiusio turto vertė, todėl actio Pauliana, kaip pažeistų kreditorių teisių gynimo būdas, nagrinėjamoje byloje negali būti taikomas. Atsakovė niekada nebuvo rangos sutarties pagrindu statomų statinių savininkė, todėl negalėjo perduoti atsakovei UAB „Cornio investicijos“ nuosavybės teisių į statinius.Ieškovas šioje byloje ne tik kad neįrodinėja, bet net nenurodo actio Pauliana sąlygų, o pateikia nuorodą į kitą civilinę bylą, kurioje nustatytos aplinkybės visiškai nesusijusios su šia byla.Ieškovo prašomos priteisti netesybos yra skaičiuojamos nuo skolos, dėl kurios priteisimo į teismą buvo kreiptasi dar 2014 m. balandžio 8 d. Šalių sudarytoje paskolos sutartyje nenumatyta, kad delspinigiai ar palūkanos skaičiuojami iki visiško prievolių įvykdymo. Todėl galioja bendroji taisyklė, pagal kurią netesybos (delspinigiai) skaičiuojamos iki bylos iškėlimo teisme dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2009). Todėl ieškovo reikalavimas dėl delspinigių priteisimo negali būti tenkinamas.Ieškovas bei su juo susiję asmenys piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis ir tokiu būdu siekia trikdyti normalią atsakovių veiklą.Atsakovei UAB „Cornis“ iš UAB „G ir G partneriai“ įsiteisėjusiu Lietuvos apeliacinio teismo sprendimu yra priteista 140 942,13 Eur (civilinės bylos Nr. e2A-207-943/2016). Vykdant išieškojimą antstolis yra areštavęs UAB „G ir G partneriai“ priklausantį nekilnojamąjį turtą ir transporto priemones, kurių vertės pakanka Lietuvos apeliacinio teismo sprendimui įvykdyti. Išieškojus atsakovei UAB „Cornis“ iš UAB „G ir G partneriai“ mokėtinas sumas, gautų piniginių lėšų visiškai užtektų galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui.Ieškovas atsiliepime prašo atsakovių atskirąjį skundą atmesti. Nurodo šiuos argumentus:Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nevertina pareikšto materialinio teisinio reikalavimo pagrįstumo ir tik nustato, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.Actio Pauliana taikymas siejamas ne su konkretaus sandorio pobūdžiu ir jo teisine kvalifikacija, o su CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visetu. Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. lapkričio 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-505-241/2015 nustatytos prejudicinę galią šioje byloje turinčios aplinkybės, kad nebaigti statyti aštuoni statiniai atsakovei UAB „Cornio investicijos“ buvo perleisti atsakovių 2014 m. balandžio 1 d. sudarytos rangos sutarties pagrindu.Šalis siejanti prievolė atsirado nuo paskolos sutarties sudarymo momento, todėl neatsižvelgiant į prievolės įvykdymo terminą, ieškovas ginčijamo sandorio sudarymo metu – 2014 m. balandžio 1 d. – turėjo galiojančią ir neabejotiną reikalavimo teisę. Nei paskolos sutartyje, nei įstatymuose nėra nustatyta, kad netesybos mokamos tik iki kreipimosi į teismą dienos.Antstolių informacinės sistemos duomenimis, iš UAB „Cornis“ vykdomas išieškojimas kitų kreditorių naudai virš 486 944 Eur. Vien areštų registre įregistruotos laikinosios apsaugos priemonės (725 938,29 Eur arešto mastas) kreditorės UAB „Centaurus Investment Group“ naudai akivaizdžiai patvirtina, kad atsakovė UAB „Cornis“ yra nepajėgi grąžinti ne tik pagrindinę skolos sumą, bet taip pat neturi jokių galimybių sumokėti ieškovui priklausančias palūkanas ir netesybas.Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gegužės 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-207-943/2016 pakeista Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 25 d. sprendimo dalis, kuria nustatytos UAB „Cornis“ ir UAB „G ir G partneriai“ pagal ieškinį ir priešieškinį priteistinos sumos. Minėtoje byloje taipogi yra tenkintas ir UAB „G ir G partneriai“ priešieškinis, ir iš UAB „Cornis“ minėtam juridiniam asmeniui yra priteista 39 255 Eur plius procesinės palūkanos. Atlikus priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, UAB „Cornis“ turimas reikalavimas minėtam juridiniam asmeniui yra daug mažesnis.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacine tvarka byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – atsakovės turto areštą.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

Apeliantės kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus rašytinius įrodymus, kuriais grindžia atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, kad ieškovas ir UAB „G ir G partneriai“ yra susiję asmenys. Apeliantės įrodinėja, kad ieškovas piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis ir tokiu būdu siekia sutrikdyti atsakovių veiklą. Šios aplinkybės neturi esminės reikšmės teisingam ginčo klausimo išsprendimui, kadangi skundžiama teismo nutartimi buvo sprendžiama dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, o ne dėl ieškovo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, todėl apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti ir vertinti apeliančių pateiktus naujus įrodymus (CPK 180 str., 314 str.).Ieškovas prie atsiliepimo į atskirąjį skundą taip pat pridėjo įrodymus. Dalis šių įrodymų byloje jau buvo pateikti kartu su ieškiniu, o kiti įrodymai yra nauji – Turto arešto aktų registro išrašas apie UAB „Cornis“ turto areštus; VMI duomenys apie UAB „Cornio investicijos“ mokestinę nepriemoką. Ieškovas nenurodo priežasčių, kodėl iš karto nepateikė šių įrodymų pirmosios instancijos teismui. Tačiau kadangi ieškovas, atsikirsdamas į atskirojo skundo argumentus, šiais įrodymais siekia papildomai pagrįsti būtinybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovės UAB „Cornio investicijos“ atžvilgiu, apeliacinės instancijos teismas juos priima ir vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 314 str.).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų

CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatymas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo.Apeliantės teigia, kad teismas jokiais teisiniais argumentais ir faktinėmis aplinkybėmis nemotyvavo savo išvados, kad ieškinys yra tikėtinai pagrįstas. Dėl šio argumento pažymėtina, kad ieškinio teisinio kvalifikavimo pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį tikslas ir pobūdis lemia, kad teismas, įsitikinęs ieškinio tikėtinu pagrįstumu, gali apsiriboti arba formalių teiginių nurodymu, arba to plačiau neaptarti (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-392-943/2016).Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, atliekamas tik preliminarus (lot. prima facie) ieškovo pareikšto reikalavimo vertinimas, kuris nereiškia bylos išnagrinėjimo iš esmės, o tik sudaro pagrindą įvertinti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog teismo atliekamas prima facie ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas negalės būti tenkinamas teismo dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015).Nagrinėjamu atveju ieškovas ieškinyje išsamiai išdėstė faktines aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus dėl delspinigių ir palūkanų priteisimo bei ginčijamos rangos sutarties pripažinimo negaliojančia nuo sudarymo momento CK 6.66 straipsnio pagrindu. Reikalavimai dėl delspinigių ir palūkanų priteisimo kildinami iš paskolos sutarties, pagal kurią ieškovas suteikė paskolą atsakovei UAB „Cornis“. Remdamasis kitoje civilinėje byloje nustatytais prejudiciniais faktais, ieškovas įrodinėja, kad skolininkė UAB „Cornis“ ginčijama rangos sutartimi perleido nebaigtus statyti statinius susijusiam asmeniui UAB „Cornio investicijos“. Atsakovės atskirajame skunde teigia, kad ieškovas nenurodė actio Pauliana taikymui būtinų sąlygų, kad toks pažeistų kreditorių teisių gynimo būdas nagrinėjamoje byloje negali būti taikomas, kad ieškovo reikalaujami priteisti delspinigiai gali būti skaičiuojami tik iki bylos iškėlimo teisme dienos. Tie patys atsikirtimai į pareikštus reikalavimus nurodomi ir atsakovių atsiliepime į ieškinį. Tam, kad būtų galima nuspręsti, ar ieškovo pareikšti materialiniai teisiniai reikalavimai yra pagrįsti, reikia ištirti šalių pateiktus įrodymus, nustatyti bylai teisiškai reikšmingas aplinkybes ir jas teisiškai kvalifikuoti, t. y. išnagrinėti bylą iš esmės. Šiuo atveju, atlikus tik preliminarų ieškinio pagrįstumo vertinimą, nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovas akivaizdžiai pasirinko netinkamą pažeistų teisių gynimo būdą ir kad tokie jo reikalavimai apskritai negalėtų būti tenkinami. Taigi, pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad ieškinys yra tikėtinai pagrįstas. Išsamus šalių pateiktų argumentų bei įrodymų tyrimas ir vertinimas reikštų prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nagrinėjimo ribų peržengimą. Todėl apeliacinės instancijos teismas dėl tokių atskirojo skundo argumentų vertinimo nepasisako.Kitą būtiną sąlygą laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti – realią grėsmę, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas – teismas konstatavo atsižvelgdamas į tai, kad pagal atsakovės UAB „Cornio investicijos“ 2015 m. balanso duomenis, ieškinio suma yra didelė, ir kad atsakovė, siekdama išvengti ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo, gali bandyti slėpti arba perleisti savo turtą kitiems asmenims.Teismui nusprendus taikyti laikinąsias apsaugos priemones, būtent atsakovėms tenka pareiga įrodyti, kad grėsmė teismo sprendimo neįvykdymui neegzistuoja, kad atsakovių turtinė padėtis eliminuoja riziką, jog teismo sprendimas gali būti neįvykdytas (CPK 12, 178 str.). Atskirajame skunde teigiama, kad ieškovės reikalavimus dėl delspinigių ir palūkanų priteisimo, jeigu teismas juos patenkintų, galės įvykdyti atsakovė UAB „Cornis“, nes pastarajai įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra priteista 140 942,13 Eur iš UAB „G ir G partneriai“, kurios nekilnojamąjį turtą ir transporto priemones jau yra areštavęs antstolis, vykdantis išieškojimą pagal šį teismo sprendimą. Toks argumentas atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovės UAB „Cornis“ atžvilgiu yra pradėtos 24 vykdomosios bylos dėl skolų išieškojimo / turto arešto taikymo; skolininkė neturi jokio turto, į kurį galima būtų nukreipti išieškojimą. Byloje pateiktas Turto arešto aktų registro išrašas patvirtina, kad atsakovės UAB „Cornis“ turtui bendras pritaikytų areštų mastas daug kartų viršija tiek šioje byloje ieškovo pareikštų reikalavimų sumą, tiek ir atsakovės UAB „Cornis“ nurodomoje civilinėje byloje Nr. e2A-207-943/2016 jos naudai iš UAB „G ir G partneriai“ priteistą sumą, kurios akivaizdžiai neužtektų visiems kreditorių reikalavimams patenkinti. Juolab, kad minėtoje byloje Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gegužės 23 d. nutartimi iš dalies tenkintas ir UAB „G ir G partneriai“ priešieškinis bei pastarajai iš UAB „Cornis“ yra priteista 39 255 Eur.Jokių kitų argumentų bei įrodymų, kurie paneigtų teismo išvadą, kad nepritaikius ieškovo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovės UAB „Cornio investicijos“ atžvilgiu, kyla reali grėsmė, jog ieškovui palankaus teismo sprendimo atveju išieškojimas pagal tokį sprendimą gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, apeliantės nepateikė. Atskirajame skunde neginčijama, kad ieškinio suma atsakovei UAB „Cornio investicijos“ laikytina didele. Šią aplinkybę papildomai patvirtina ieškovo pateikti įrodymai apie atsakovės UAB „Cornio investicijos“ nesumokėtus mokesčius valstybės biudžetui. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys šiuo atveju, be kita ko, yra grindžiamas nesąžiningais atsakovių veiksmais, teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovė UAB „Cornio investicijos“, siekdama išvengti galimo išieškojimo ieškovo naudai, gali paslėpti arba perleisti savo turtą kitiems asmenims (CPK 185 str.).Esant visoms būtinoms sąlygoms taikyti laikinąsias apsaugos priemones, konstatuotina, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis priimta teisėtai ir pagrįstai, todėl atsakovių atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista.

Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.