Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens T. Č. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 23 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Kauno apylinkės teismo 2016-05-23 nutarimu T. Č. pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 1 dalyje ir nubaustas 300 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams. T. Č. nubaustas už tai, kad 2016-04-21, 01.00 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas 0,55 promilių, neblaivumas ir tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus.

2. Apeliaciniame skunde T. Č. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2016-05-23 nutarimą, taikyti ATPK 17 straipsnio, 30¹ straipsnio nuostatas ir palikti galioti paskirtą 300 Eur baudą neskiriant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

2.1. Skunde T. Č. teigia, kad nutarimas skirti jam administracinę nuobaudą – specialiosios teisės atėmimą – yra formalus, bet neteisingas. Teismas, išnagrinėjęs bylą, formaliai pritaikė ATPK normas ir teisingai padarytą pažeidimą kvalifikavo pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį. Tačiau teismas neįvertino įvykio vietoje ir teisme duotų paaiškinimų bei administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovo nurodytų aplinkybių ir prie bylos pridėtų dokumentų. Taip pat neįvertino to, kad apelianto šeima yra daugiavaikė, visi trys vaikai yra mažamečiai, dažnai serga įvairiomis ligomis. Nevertino ir kitų aplinkybių, lengvinančių padaryto pažeidimo pobūdį, neatsižvelgė, kad pagrindinis šeimos pragyvenimo šaltinis yra susijęs su teisės vairuoti transporto priemones turėjimu.

2.2. T. Č. pabrėžia, kad iš karto pareigūnams surašius administracinio teisės pažeidimo protokolą pripažino vartojęs alkoholį, t. y. kaltu prisipažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi, atsakomybės nevengė ir iš įvykio vietos nepasišalino. Nuo pat įvykio pradžios davė tuos pačius ir nuoseklius paaiškinimus dėl įvykio. Iki skundo pateikimo sumokėjo visą paskirtą baudą.

2.3. Skunde apeliantas pažymi, kad jo padarytas pažeidimas yra tęstinis, susidedantis iš dviejų dalių. Pirmoji pažeidimo dalis buvo tuomet, kaip apeliantas ir jo sutuoktinė, išnaudodami visas galimybes, norėjo išsikviesti medikus į namus gelbėjant savo vaiko gyvybę. Požymiai rodė, kad vaiko gyvybei gresia realus pavojus: jis mėlynavo, jį ėmė traukuliai, duso. Tokius požymius matė pirmą kartą. Į bendrąjį pagalbos centrą skambino daug kartų, tačiau medicininė pagalba per 20 min. nebuvo suteikta, nors gyvenamoji vieta yra šalia VšĮ (duomenys neskelbtini). Bandė susisiekti su (duomenys neskelbtini) taksi, tačiau taip pat nepavyko. Esant tokioms aplinkybėms apeliantas ryžosi vairuoti pats, nes sutuoktinė dėl patirto streso, išgąsčio vairuoti atsisakė motyvuodama, kad nesugebės tinkamai vairuoti ir gali atsirasti nepageidaujamos pasekmės (eismo įvykis). Antroji pažeidimo dalis buvo tada, kai automobilį vairavo gydymo įstaigos teritorijoje. T. Č. nurodo sutinkantis, kad vairuojant transporto priemonę gydymo įstaigos teritorijoje jokio būtinojo reikalingumo požymių jau nebebuvo. Tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad jo jaudulys gelbėjant savo vaiką nesibaigė gydymo įstaigoje ir tą aplinkybę patvirtina VšĮ (duomenys neskelbtini) darbuotojai, kad jis elgėsi neadekvačiai. Į lauką išėjo norėdamas apsiraminti, pamatęs, kad jo transporto priemonė gali trukdyti kitoms transporto priemonėms pristatyti ligonius į gydymo įstaigą, būdamas tam tikro susijaudinimo būsenoje, nutarė automobilį pastatyti į gydymo įstaigos teritorijoje esančią automobilių stovėjimo aikštelę. Automobilį vairavo kai jau buvo 1 valanda nakties, teritorijoje nebuvo jokios kitos transporto priemonės ir jokio asmens, kuriam būtų galėjęs kelti realų pavojų. Dėl tokių veiksmų niekas nenukentėjo. Neatsirado žalingų pasekmių. Padarytas pažeidimas, nors ir yra vienas iš pavojingiausių, nėra sistemingas. Tokį pažeidimą apeliantas padarė pirmą kartą gyvenime.

2.4. Skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo taip pat teigia, kad, jo manymu, šiuo atveju yra pagrindas taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Minėto straipsnio nuostatų taikymą, apelianto manymu, pagrindžia tai, kad jis pilnai prisipažino padaręs pažeidimą ir nuoširdžiai gailisi, nevengė atsakomybės, sumokėjo baudą, nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, šeimos pagrindinis pragyvenimo šaltinis yra susijęs su teisės vairuoti transporto priemones turėjimu, apeliantas išlaiko ir rūpinasi trimis mažamečiais vaikai ir žmona, nustatytas lengvas – 0,55 promilių – girtumo laipsnis, už šiurkščius KET pažeidimus ar pažeidimus, susijusius su alkoholio vartojimu, nėra baustas, nesugadinta jokia transporto priemonė, niekas nenukentėjo, nekilo jokių žalingų pasekmių, nėra pradėtas joks ikiteisminis tyrimas, darbdavio charakterizuojamas išimtinai teigiamai, šeima daugiavaikė, mažamečiai vaikai nuolatos serga, žmona registruota darbo biržoje, vaikai lanko darželius, apeliantas yra vienintelis šeimos ramstis, dirbantis ir gaunantis pajamas. Šios aplinkybes suponuoja išvadą, kad ilgalaikis teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, net ir minimaliam 1 metų terminui, būtų aiškiai per griežta ir neproporcinga nuobauda. Apeliantas skunde cituoja teismų praktiką dėl nuobaudos švelninimo ir nurodo, kad aukščiau skunde paminėtų aplinkybių visuma patvirtina, kad administracinės nuobaudos tikslai jo atžvilgiu jau yra pasiekti.

3. Atsiliepime į apeliacinį skundą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus viršininkas prašo Kauno apylinkės teismo 2016-05-23 nutarimą palikti nepakeistą ir T. Č. skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

4. T. Č. apeliacinis skundas netenkinamas.

Apeliaciniame skunde kaltės, pažeidimo kvalifikavimo klausimai nėra ginčijami, tačiau nesutinkama su paskirta nuobauda. T. Č. prašo taikyti jo atžvilgiu ATPK 30¹ straipsnį ir neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Paskirtos piniginės baudos dydžio apeliantas neginčija. Aukštesnysis teismas skundžiamo nutarimo teisėtumą patikrina skundo ribose (ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalis).

5. Dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo sprendžiama atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Tačiau ATPK 30¹ straipsnis gali būti taikomas tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.

6. Kauno apylinkės teismas skundžiamame nutarime svarstė ATPK 30¹ straipsnio taikymo galimybę, tačiau, įvertinęs pažeidimo pobūdį ir pavojingumą, pažeidėją charakterizuojančių duomenų visumą, kitas aplinkybes, reikšmingas nuobaudos individualizavimui, konstatavo, kad šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo taikyti minėto straipsnio nuostatas ir neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ar šią teisę atimti trumpesniam, nei sankcijoje numatytas minimalus, terminui. Su tokia išvada skundą nagrinėjantis teismas sutinka.

7. Įvertinęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, skundo argumentus, aukštesnysis teismas sprendžia, kad, priešingai, negu tvirtina apeliantas, aplinkybių, kurios pagrįstų ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymą, nenustatyta. Skunde nurodytos aplinkybės, kad T. Č. dėl pažeidimo fakto savo kaltės neneigė nuo pat pradžių, gailisi dėl savo poelgio, nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, sudaro pagrindą individualizuoti bausmę sankcijos ribose, kas nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta. Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, apylinkės teismas įvertino visas nuobaudos individualizavimui reikšmingas aplinkybes, argumentavo, kodėl mano, kad administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti T. Č. skiriant artimą minimaliai baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu minimaliam terminui ir su nutarimo motyvais aukštesnysis teismas sutinka.

8. Apeliantas skunde teigia, kad automobilį būdamas neblaivus vairavo tik todėl, kad buvo susijaudinimo būsenoje dėl vaiko sveikatos būklės, bijojo dėl jo gyvybės. Ši apeliaciniame skunde keliama versija nėra nauja. Analogiškas aplinkybes T. Č. nurodė ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir dėl jų skundžiamame nutarime motyvuotai pasisakyta. Pažymima, kad šiuo konkrečiu atveju aplinkybės, sąlygojusios asmens apsisprendimą vairuoti transporto priemonę esant neblaiviam, esminės reikšmės sprendžiant dėl administracinės nuobaudos dydžio ir ATPK 30¹ straipsnio taikymo galimybės, neturi. Kaip teisingai pažymėta nutarime, administracinio teisės pažeidimo protokolas T. Č. buvo surašytas už vairavimą neblaiviam gydymo įstaigos teritorijoje, t. y. jau po to, kai T. Č. sergantį vaiką jau buvo atvežęs į gydymo įstaigą ir jam jau buvo suteikta medicininė pagalba. Objektyvių duomenų, kuriais remiantis būtų galima manyti, kad T. Č. pažeidimą administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytomis aplinkybėmis padarė būdamas itin susijaudinęs ir sunerimęs dėl vaiko gyvybės, kad veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis, bylos medžiagoje nėra. Priešingai, byloje nustatytos faktinės aplinkybės paneigia T. Č. paaiškinimus ir leidžia juos vertinti kaip siekį pateisinti savo itin neatsakingą elgesį ir išvengti griežtos atsakomybės.

8.1. T. Č., būdamas neblaivus, automobilį gydymo įstaigos kieme vairavo jau po to, kai jo vaikas buvo perduotas gydymo įstaigos personalui ir jam suteikta pirmoji pagalba, t. y. vaikui joks realus pavojus gyvybei tuo metu negrėsė. Šių aplinkybių neneigia ir pats apeliantas. Be to, remiantis byloje pateiktais VšĮ (duomenys neskelbtini) darbuotojų N. M., G. O., A. K. ir E. Ž. pareiškimais nustatyta, kad atvykęs į gydymo įstaigą T. Č. buvo agresyviai nusiteikęs, plūdosi necenzūriniais žodžiais, matėsi, kad neblaivus. Kol medicinos personalas vaikui suteikė pirmąją pagalbą, vyras ir toliau plūdo įvairiais žodžiais personalą, nesutiko duoti vaiko dokumentų, kėlė triukšmą, sąmyšį visame skyriuje. Buvo paprašyta nusiraminti, pasakyta, kad bus iškviesta apsauga, tačiau vyras neblaivus sėdo į savo automobilį ir dideliu greičiu nuvažiavo iki automobilių stovėjimo aikštelės (b. l. 7-10). Paminėtos aplinkybės iš esmės paneigia apelianto versiją, kad automobilį gydymo įstaigos teritorijoje jis vairavo esant būtinajam reikalingumui, t. y. esant realiai grėsmei jo vaiko gyvybei ir sveikatai.

9. Apelianto skunde nurodyta aplinkybė, kad teisė vairuoti transporto priemones reikalinga darbui, iš kurio gaunamos pajamos yra vienintelis šeimos pragyvenimo šaltinis, teismų praktikoje nelaikytina išimtine, sudarančia pagrindą taikyti ATPK 30¹ straipsnį ir neatimti teisės vairuoti transporto priemones. Pažymima, kad T. Č. aplinkybės, susijusios su darbine veikla, buvo žinomos ir prieš darant pažeidimą, tačiau tai jo nuo itin neatsakingo ir pavojingo elgesio nesulaikė ir kilę neigiami padariniai šiuo atveju yra paties administracinėn atsakomybėn patraukto asmens itin neatsakingo elgesio rezultatas. Asmuo privalo numatyti ir atsakingai įvertinti savo elgesį ir galimas pasekmes, kilsiančias jam, jo artimiesiems, taip pat kitiems eismo dalyviams dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo. Asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra būtina dėl darbo pobūdžio, turi būti pats suinteresuotas nedaryti tokių pažeidimų, kurie galėtų lemti šios specialiosios teisės netekimą, todėl šie argumentai negali būti vertinami kaip pagrindas ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymui. Be to, kaip matyti iš paties T. Č. paaiškinimų, jo sutuoktinė turi teisę vairuoti transporto priemones, todėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimas T. Č. jo šeimos narių teisėtų interesų užtikrinimui itin neigiamos įtakos neturės (bus užtikrintas vaikų nuvežimas į gydymo įstaigą, darželį, užtikrinti kiti šeimos poreikiai).

10. Skunde nurodytos aplinkybės, kad už šiurkščius KET pažeidimus T. Č. nebaustas, kitos transporto priemonės nebuvo apgadintos, asmenys nenukentėjo, neatsirado žalingų pasekmių taip pat nelaikytinos pagrindu švelninti paskirtą administracinę nuobaudą. Iš pažymos apie asmens baustumą matyti, kad T. Č. už vairavimą esant neblaiviam anksčiau baustas nebuvo, tačiau buvo baustas už kitus KET pažeidimus. Nors nuobaudos ir negalioja, tačiau T. Č. charakterizuoja iš neigiamos pusės, kaip ne itin atsakingą vairuotoją. Ta aplinkybė, kad padarytas pažeidimas šiuo atveju nesukėlė neigiamų padarinių, reali žala padaryta nebuvo, šio pažeidimo pavojingumo nemažina. T. Č., žinodamas, kad yra neblaivus, objektyviai neegzistuojant jokių pažeidimą galinčių pateisinti aplinkybių (būtinojo reikalingumo), sąmoningai pasirinko teisei priešingą elgesį.

11. ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytas pažeidimas yra vienas iš pavojingiausių KET pažeidimų, todėl vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Nuobaudos už padarytus pažeidimus įstatymų leidėjo yra numatytos straipsnių, kuriuos asmenys pažeidžia, sankcijose ir teismai, skirdami nuobaudas, privalo laikytis sankcijoje apibrėžtų nuobaudos ribų. Tik išimtiniais atvejais leidžiama skirti mažesnę nuobaudą, negu numatyta, arba iš viso neskirti administracinės nuobaudos. Nagrinėjamu atveju aplinkybių, dėl kurių T. Č. atžvilgiu turėtų būti taikoma išimtis, nėra nustatyta. Tokių aplinkybių skunde apeliantas taip pat nenurodė. Pažymima, kad neigiamų pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Asmuo privalo numatyti ir atsakingai įvertinti savo elgesį ir galimas jam kilsiančias pasekmes.

12. Įvertinus aptartas aplinkybes, darytina išvada, jog apylinkės teismas tinkamai įvertino visas nuobaudos skyrimui reikšmingas bylos aplinkybes ir už ATPK 126 str. 1 d. numatytą pažeidimą T. Č. paskyrė nuobaudą sankcijos ribose, kuri šiuo konkrečiu atveju yra teisinga. Paskirta nuobauda laikytina proporcinga padarytam administraciniam teisės pažeidimui, atitinkanti nubaustojo asmenybę ir pakankama, kad būtų įgyvendinti administracinės nuobaudos tikslai, tiek nubaudimo, tiek prevenciniai. Teismo įsitikinimu, nagrinėjamu atveju paskirta administracinė nuobauda nėra per griežta siekiant nubausti ir auklėti nubaustą asmenį, kad šis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles ir, kad nedarytų naujų teisės pažeidimų. Pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą, kurį keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Todėl apeliacinis skundas netenkinamas, o teismo nutarimas paliekamas nepakeistas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, 302¹³ straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 23 d. nutartį palikti nepakeistą ir T. Č. apeliacinio skundo netenkinti.