Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Bertašienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto K. J. apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 5 d. nutarimo. Išnagrinėjusi bylą teisėja

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. J. nubaustas už tai, kad 2013 m. birželio 1 d. 20 val. 49 min., Vaineikių g. Darbėnų miestelyje, Kretingos raj. sav. vairavo transporto priemonę – automobilį BMW 730, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis (0,50 prom.). Taip pažeidė Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, t.y. padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą.

Kretingos rajono apylinkės teismas 2013 m. rugsėjo 5 d. nutarimu K. J. pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį paskyrė 1250 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu keturiolikai (14) mėnesių.

K. J. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kretingos rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 5 d. nutarimą, nutraukiant administracinį procesą dėl ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo. Apeliantas nurodo, kad jis nepadarė teisės pažeidimo, kadangi 2013 m. birželio 1 d. įvykio metu jis buvo blaivus, tačiau teismas netinkamai įvertino rašytinius įrodymus, netinkamai tyrė įvykio aplinkybes, neišgirdo jo paaiškinimų teisme, bet ypatingai teigiamai įvertino policijos pareigūnų tarnybinius pranešimus bei teismo 2013 m. birželio 20 d. nutartimi paskirtos kitos ekspertizės rezultatus, kurie nebuvo kategoriški, tačiau šie rezultatai buvo spėjamojo pobūdžio bei paremti mokslinėmis teorijomis, bet visiškai netiriant K. J. organizmo bei netiriant jo kūno sudėjimo ir bendrųjų rodiklių (ūgio, svorio, kraujo grupės, susirgimų ir kt.). Teismas 2013 m. birželio 20 d. nutartimi skirdamas kitą ekspertizę buvo šališkas, teismas užėmė pareigūno, turinčio teisę surašyti ATP protokolą poziciją, kadangi teismas ėmė rinkti papildomus jo kaltės įrodymus, tuo nepagrįstai suabejodamas policijos pareigūnų pateiktais duomenimis. Mano, kad teismas neturi teisės savo iniciatyva rinkti naujus įrodymus, nes tokiu atveju teismas paneigia prieš tai teismui pateiktus policijos įrodymus ir tampa suinteresuotu bylos baigtimi, kadangi teismas savo iniciatyva siekia gauti naujų įrodymų, kuriuos teismas vertina kaip pagrindą administracinei nuobaudai paskirti, tačiau nutarime nieko nesprendžia dėl anksčiau pateiktų įrodymų, t.y. Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Toksikologijos teismo medicinos ekspertės E. Š. 2013 m. birželio 12 d. pateiktos specialisto išvados Nr. T-A-5396/13(01), nes teismas vertino kitą, K. J. nežinomą, specialisto išvadą Nr.T-A 350/10(03).

Skunde taip pat nurodoma, kad K. J. įvykio metu 2013 m. birželio 1 d. prieštaravo jam policininkų nustatytam girtumo laipsniui, tą patį paaiškino teisme. Girtumo patikrinimo metu policijos pareigūnai jam pateikė jau jų anksčiau išpakuotą šiaudelį ir reikalavo, kad jis pūstų į alkotesterį, nes priešingu atveju tvirtino, kad surašys jo atsisakymą tikrintis blaivumą ir tada bus konstatuotas sunkus girtumo laipsnis. Nenorėdamas konfliktuoti su policijos pareigūnais, jis įvykdė jų nurodytą patikrą per policijos pareigūnų anksčiau išpakuotą vienkartinį šiaudelį, todėl mano, kad šis šiaudelis jau galėjo būti panaudotas patikrai kito asmens, kuris galėjo būti neblaivus ir to pasėkoje alkoholio garai galėjo likti šio asmens panaudotame vienkartiniame šiaudelyje ir tai galėjo lemti klaidingus bei neobjektyvius alkotesterio rodmenis jo atžvilgiu. K. J. teigia, kad Kretingos rajono apylinkės teismui jis ne vieną kartą teikė 2013 m. birželio 1 d. Kretingos rajono savivaldybės Viešosios įstaigos Kretingos ligoninė Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktą Nr.6, kuriame buvo nustatyta, kad jis 2013 m. birželio 1 d. 21val. 40min. buvo blaivus. Teismas atsisakė priimti šį rašytinį įrodymą, teigdamas, kad dabar šio dokumento teismui nereikia.

Skunde taip pat teigiama, kad K. J. teisės aktų nustatyta tvarka tuoj po įvykio 2013 m. birželio 1 d. per 51-ą minutę laiko po policijos patikros kreipėsi į Viešosios įstaigos Kretingos ligoninė priėmimo skyrių, kuriame buvo nustatyta, kad jis yra blaivus. Mano, kad nebuvo pagrindo abejoti šios ligoninės pateiktomis išvadomis, tačiau teismas šių išvadų iš jo nepriėmė, o savo iniciatyva į Kretingos ligoninę teismas nesikreipė, todėl teismo procesas tapo vienpusiškas, nepilnutinis, neobjektyvus ir neteisingas.

Skunde nurodoma, kad teismas privalėjo ištirti Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Vilniaus 1 teismo psichiatrijos skyriaus ekspertizės aktą Nr. 80TPK-G-50/2013 ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Toksikologijos teismo medicinos ekspertės E.Š. specialisto išvadą Nr. T-A-5396/13(01), ištirti abiejų medicininių įstaigų veiksmus, nustatyti atitinkamus pažeidimus ir tik tokiu atveju tinkamai įvertinti byloje esančias dvi prieštaringas medicinos specialistų išvadas. Skunde pažymima, kad minėtų tarnybų steigėjas yra Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerija, todėl viena tarnyba negali revizuoti kitos tarnybos darbo rezultatų, nes abi tarnybos yra vienodo lygmens. Dėl šios priežasties mano, kad teismo psichiatrijos ekspertas neturi kompetencijos spręsti apie kraujo mėginio paėmimo procedūros pažeidimus, nes tokie vertinimai neįeina į šio eksperto kompetenciją, todėl ekspertas, kritikuodamas kraujo mėginio paėmimo procedūras viršijo savo kompetencijos ribas. Kraujo mėginio paėmimo procedūros teisėtumą galėtų tirti tik Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos, esanti Žalgirio g.92, Vilniaus mieste. Skunde pažymima, kad jeigu Kretingos ligoninėje 2013 m. birželio 1 d. netinkamai buvo paimtas K. J. kraujo mėginys, tai tokiu atveju šio mėginio taip pat negalėjo tirti Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Vilniaus 1 teismo psichiatrijos skyriaus ekspertai, o taip pat jie negalėjo remtis šio kraujo mėginio tyrimo rezultatais ir ypač negalėjo remtis teismo pateiktais policijos alkotesterio rodmenimis, kuriems prieštarauja K. J. ir Kretingos ligoninės 2013 m. birželio 1 d. aktas Nr.6 bei ekspertės Eglės Šarkienės specialisto išvada Nr. T-A 5396/12(01). Mano, kad šiems prieštaravimams pašalinti byloje turėjo būti apklausti visi Kretingos ligoninės medikai, kurie vykdė jo kraujo mėginio paėmimo procedūras. K. J. pažymi, kad dėl netinkamo jo kraujo paėmimo 2013 m. birželio 1 d. buvo netinkamai atliktas jo blaivumo nustatymas, kas lėmė nuobaudos paskyrimą ir teisės vairuoti netekimą net 14-os mėnesių laikotarpiui.

Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad ekspertas nenustatė konkretaus alkoholio kiekio kraujyje, tačiau padarė prielaidą, kad įvykio metu alkoholio koncentracija jo kraujyje viršijo 0,40 proc., tačiau teismas K. J. nubaudė pagal alkotesterio parodymus, t.y., kad jo kraujyje buvo 0,50 proc. alkoholio koncentracija, todėl liko neaišku, kokiomis priemonėmis teismas nustatė, kad K. J. kraujyje buvo 0,50 proc. alkoholio koncentracija, atsižvelgiant į tai, kad nei viena byloje esanti ekspertizė ar specialisto išvada ir Kretingos ligoninės 2013 m. birželio 1 d. aktas Nr.6 nepatvirtino policijos alkotesterio rodmenų. Dėl šių priežasčių mano, kad teismas jį nubaudė spėjimo būdu, kad teismui nepatiko jo prieštaravimas policijos nustatytam pažeidimui, tai atsispindi griežtos administracinės nuobaudos paskyrime, kadangi už lengvą girtumą Klaipėdos apygardos teismo veiklos teritorijoje veikiančių teismų paskirtų nuobaudų vidurkis yra žymiai mažesnis nei jam buvo paskirtos nuobaudos. Akivaizdu, kad teismas pyko ant jo, atkakliai siekė savo teisybės nustatymo įvairiomis priemonėmis, tačiau bylos procese nebuvo proceso visapusiškumo, įrodymų vertinimo viseto, objektyvumo ir teisingumo, nes teismas visus byloje nustatytus netikslumus ir/ar abejones vertino ne jo naudai, tačiau policijos pareigūnų naudai.

Apelianto nuomone, teismas 2013 m. rugsėjo 5 d. nutarime neturėjo teisės nurodyti prievolės sumokėti baudą, kadangi ši prievolė yra nurodyta visiškai netinkamai, nes teismas nepaaiškino, jog nutarimas gali būti vykdomas tik įsiteisėjus nutarimui, todėl teismo nuoroda, kad bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo pažeidėjui dienos yra neteisėta. Teismas negali pažeidėjui grasinti galimomis didesnėmis nei bauda išlaidomis ir antstolių atitinkamais veiksmais, nes nutarimo vykdymas nėra teismo funkcija. Dėl to mano, kad teismas buvo šališkas, nes teismas ėmėsi nutarimo vykdymo organizavimo procedūrų, nors tokios organizatoriaus procedūros nėra teismo kompetencija, kadangi vienintelė administracinės bylos procese teismo funkcija yra priimti teisėtą nutarimą. K. J. nurodo, kad jo tariamas padarytas administracinis teisės pažeidimas nėra įrodytas tinkamomis priemonėmis, 2013-06-01 Kretingos ligoninėje buvo nustatyta, kad jis įvykio metu buvo blaivus, todėl teismo 2013 m. rugsėjo 5 d. nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes nebuvo nustatyta administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 126 straipsnio l dalyje, sudėtis.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kretingos policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyris prašo apeliacinio skundo netenkinti.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas išanalizavęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, sutinka su Klaipėdos miesto apylinkės teismo išvada, jog K. J. kaltė dėl ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo įrodyta. Pirmosios instancijos teismas šioje byloje tinkamai taikė įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas ir tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus – teismo išvados dėl apelianto kaltės padarius inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą pagrįstos ir motyvuotos. Pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino nešališkai, pasisakydamas, kodėl vienais įrodymais remiasi, o kitus atmeta.

Nepagrįstas apelianto skundo motyvas, kad teismas neturėjo teisės rinkti įrodymų byloje, t. y. paskirti ekspertizę. Pažymėtina, kad vadovaujantis ATPK 256 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, yra numatyta pareiga rinkti įrodymus siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes. Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime taip pat yra konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip pasyvus bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta. Pagal ATPK 256 straipsnio 2 dalį viena iš įrodymų rūšių yra eksperto išvada, todėl esant abejonėms, teismas turi svarstyti galimybę skirti byloje ekspertizę. ATPK 277 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad ekspertą skiria administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas) tuo atveju, kai reikalingos specialios žinios arba kai reikalinga paaiškinti pateiktą prie protokolo ekspertizės aktą. Dėl išvardintų motyvų, Kretingos rajono apylinkės teismas turėjo teisę savo iniciatyva rinkti naujus įrodymus, nes tik taip galima pašalinti byloje esančius prieštaravimus, todėl pagrįstai 2013 m. birželio 20 d. nutartimi paskyrė ekspertizę. Tai negali būtu vertinama kaip teismo šališkumas. Konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas turėjo imtis priemonių išsklaidyti visas abejones dėl bylai reikšmingų faktų, todėl pareiškėjo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas, savo iniciatyva paskirdamas ekspertizę ir rinkdamas įrodymus, buvo šališkas, atmetamas kaip nepagrįstas.

Kadangi pareigūnų tikrinimo ir kraujo tyrimo rezultatai, nustatyti šiek tiek vėliau, skiriasi, šioje administracinėje byloje esminę reikšmę įgauna (įgavo) visapusiškas bylai reikšmingų įrodymų surinkimas ir prieštaravimų tarp jų pašalinimas. K. J. vairuotas automobilis buvo sustabdytas 2013 m. birželio 1 d. 20 val. 49 min., 21 val. 04 min. patikrinus K. J. blaivumą alkotesteriu „Lion alcolmeter 500“ Nr. 19099, nustatytas 0,50 % girtumas (b. l. 10). Po to 2013 m. birželio 1 d., 21 val. 40 min. K. J. buvo apžiūrėtas Kretingos rajono savivaldybės VšĮ Kretingos ligoninėje, kur padaryta išvada, kad K. J. blaivus, tačiau alkotesteriu blaivumas ligoninėje tikrintas nebuvo. 21 val. 45 min. šioje ligoninėje buvo paimtas K. J. kraujas, ištyrus šį kraują buvo gauta specialisto išvada Nr. T-A 5396/13(01), kurioje nustatyta, kad K. J. kraujyje rasta 0,30 promilės etilo alkoholio. Siekiant pašalinti abejonės dėl skirtingų K. J. blaivumo nustatymo rzultatų, pirmosios instancijos teismas 2013 m. birželio 20 d. nutartimi paskyrė teismo psichiatrijos ekspertizę dėl neblaivumo nustatymo (b. l. 23). Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus 1 teismo psichiatrijos skyriaus Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte 2013 m. rugpjūčio 12 – 2013 m. rugpjūčio 22 d. konstatuota, jog K. J., gim. 1984 m. 2013 m. birželio 1 d., 20 val. 49 min., Vaineikių g., Darbėnų miestelyje, Kretingos rajone vairavo automobilį būdamas neblaivus – lengvo girtumo laipsnio. Ekspertizės išvadoje nurodoma, kad kraujas tyrimui paimtas apeinant reikalavimus, tai yra neįvertinus vairuotojo bendros būklės, tačiau ir praėjus 56 min. nuo policijos sustabdymo paimtame vairuotojo kraujyje dar buvo rasta 0,30 promilių etilo alkoholio. Ekspertė nurodo, jog nepratusio suaugusio žmogaus fermentinės sistemos alkoholį metabolizuoja vidutiniškai 100 – 125 mg/kg/val. greičiu, o kraujyje jo koncentracija sumažėja vidutiniškai 0,15 – 0,2 promilės per valandą (460 psl. 2003 m. Psichiatrija, mokslinis redaktorius A. Dembinskas). Atsižvelgiant į tai, kraujyje rastas etanolio kiekis galėtų patvirtinti, kad policijos sustabdymo metu vairuotojo kraujyje alkoholio koncentracija viršijo 0,40 % (b. l. 28 - 29).

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo apeliaciniame skunde nurodo, kad ekspertas neturi kompetencijos spręsti apie kraujo mėginio paėmimo procedūros pažeidimus, nes tokie vertinimai neįeina į šio eksperto kompetenciją, todėl ekspertas, kritikuodamas kraujo mėginio paėmimo procedūras, viršijo savo kompetencijos ribas. Pažymėtina, kad ekspertas, atlikęs teismo psichiatrijos ekspertizę tik nurodė, kokie pažeidimai buvo padaryti paimant K. J. kraują, pagal savo kompetenciją įvertino K. J. kraujo tyrimo rezultatus ir padarė apie tai išvadą. Ekspertas savo išvadą grindė ne prielaidomis, o moksliškai įrodytais faktais. Apygardos teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo netikėti šia eksperto išvada, apylinkės teismas tinkamai įvertino minėtą eksperto išvadą ir ja kaip vienu iš įrodymų šaltiniu rėmėsi priimdamas nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje. Pažymėtina, kad įvykio vietoje atlikto vairuotojo blaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatai paprastai geriausiai atspindi asmens būseną vairavimo metu, o medicininės apžiūros metu, kuri atliekama praėjus tam tikram laikui po reikšmingo įvykio, nustatytas neblaivumo laipsnis neparodo to laipsnio, kuris buvo prieš tam tikrą laiko tarpą, šis laipsnis parodo tai, ar vairuotojas buvo neblaivus kraujo paėmimo metu, bet gali skirtis nuo duomenų, kokios būsenos jis buvo tuo metu, kai buvo sustabdytas policijos pareigūnų, nes tarp šių dviejų patikrinimų praeina tam tikras laiko tarpas, per kurį alkoholis laipsniškai pasišalina iš žmogaus kraujo. Dėl šios priežasties kilus abejonių buvo paskirta teismo psichiatrijos ekspertizė, kuri patvirtino, kad K. J. policijos pareigūnų patikrinimo metu buvo neblaivus, todėl nėra pagrindo netikėti alkotesterio parodymais, kuriais nustatytas girtumas (0,50 promilių) atitinka lengvo girtumo laipsnį.

Apeliantas taip pat nepagrįstai nurodo, kad teismas visiškai nevertino aplinkybių, jog policijos pareigūnai patikrinimą atliko pažeisdami tikrinimo tvarką, t.y., kad galimai K. J. buvo paduotas išpakuotas šiaudelis, kuris galėjo anksčiau būti panaudotas kito neblaivaus asmens. Iš policijos pareigūnų R. B. ir A. B. 2013 m. birželio 1 d. tarnybinių pranešimų matyti, kad sustabdytas K. J. elgėsi ramiai, sakė, kad iš vakaro buvo gėręs alaus, tačiau tą dieną alkoholinių gėrimą nevartojo (b.l. 6 – 7). Išanalizavus policijos pareigūnų tarnybinius pranešimus ir administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą nustatyta, kad nėra jokių objektyvių duomenų apie tai, kad policijos pareigūnai būtų pažeidę K. J. blaivumo patikrinimo tvarką, todėl šie pažeidėjo argumentai vertintini kaip pasirinkta gynybos pozicija, kuri yra visiškai paneigta policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais ir kitais byloje surinktais įrodymais, todėl Apygardos teismas apelianto skunde nurodytus motyvus atmeta kaip nepagrįstus.

Nėra pagrindo sutikti su apelianto skundo motyvu, kad teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus. ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Įvertinęs bylos medžiagą ir pirmosios instancijos teismo nutarime išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir tinkamai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino ir įvertino byloje surinktus įrodymus ir sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog K. J. kaltė padarius jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą įrodyta. Apeliacinės instancijos teismas su pirmosios instancijos teismo išdėstytais motyvais sutinka, juos palaiko ir nekartoja.

Apeliantas skunde taip pat nurodo, kad teismas 2013 m. rugsėjo 5 d. nutarime neturėjo teisės nurodyti prievolės sumokėti baudą, nes teismas nepaaiškino, jog nutarimas gali būti vykdomas tik įsiteisėjus nutarimui, todėl teismo nuoroda, kad bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo pažeidėjui dienos yra neteisėta. Toks apelianto teiginys yra nepagrįstas, nes ATPK 286 straipsnis, reglamentuojantis nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje turinį, neįpareigoja nutarimą priėmusio organo (pareigūno) nurodyti nutarimo apskundimo pasekmes. Teismas paaiškino bendrą nutarimo skirti baudą vykdymo proceso eigą, toks paaiškinimas nutarime negali būti vertinamas nei kaip grasinimas, nei kaip nei kaip teismo kišimasis į baudos išieškojimo procesą, o ne visos ATPK 313 straipsnio 1 dalies išdėstymas nedaro nutarimo neteisėtu.

Remiantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad Kretingos rajono apylinkės teismas, priimdamas 2013 m. rugsėjo 5 d. nutarimą, išsamiai ištyrė ir teisingai įvertino byloje esančius įrodymus, tinkamai pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas, t. y. priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą, kurio naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Kretingos rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 5 d. nutarimą nepakeistą ir K. J. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.