- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-01-16
- Bylos Nr.
- e2-1836-1212/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-17784-2025-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Mindaugas Vegys
- Ieškovas
- ADB Compensa Vienna Insurance Group
- Atsakovas
- UAB Mano
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės ADB Compensa Vienna Insurance Group ieškinį atsakovei UAB Mano būstas Kaunas dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų bei aplinkybių, nurodytų procesiniuose dokumentuose, santrauka.
Ieškovė teismo prašo priteisti 186,50 Eur žalos atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodyta: (duomenys neskelbtini) daugiabučiame name adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Daugiabutis namas) dėl nesandarių išorinių konstrukcijų buvo aplietas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Butas); atsakovė draudžiamojo įvykio metu buvo paskirta Daugiabučio namo administratore pagal (duomenys neskelbtini) Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini); ieškovė įvykio metu buvo apdraudusi Butą gyventojų turto draudimu (draudimo poliso Nr. (duomenys neskelbtini)); šios sutarties pagrindu ieškovei, kaip šio Buto draudikui, atsirado pareiga atlyginti dėl išsiliejusio vandens atsiradusią žalą; todėl ieškovė atliko žalos apskaičiavimą ir išmokėjo 186,50 Eur draudimo išmoką padarytai žalai atlyginti; atsakovei netinkamai vykdant Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objekto – išorinių konstrukcijų priežiūrą/prevenciją, įvyko draudžiamasis įvykis; todėl draudikas turit teisę reikalauti grąžinti draudimo išmoką subrogacijos pagrindu.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepimu prašo ieškinį atmesti. Atsiliepime nurodyta: atsakovė, vykdydama bendrojo naudojimo administratoriaus funkcijas (duomenys neskelbtini) parengė statinio apžiūros aktą, kuriame yra nurodyta „Pastato tarpblokinės siūlės vietomis suskeldėjusios, dalis jų nesandarios“; nedelsiant po kasmetinės apžiūros atsakovas ėmėsi veiksmų ir (duomenys neskelbtini) atliko pastato išorinių sienų ir tarpblokinių siūlių remontą; (duomenys neskelbtini) statinio apžiūros akte3 nurodyta, kad „Vietomis yra pripiešta grafiti piešinių“, tačiau nebuvo iš išorės fiksuota jokių nesandarumų ar suskeldėjimų; todėl, vykdant kasmetinę gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), apžiūrą nebuvo nustatyta, kad namo išorinės konstrukcijos būtų blogos būklės ar avarinės.
Atsiliepime taip pat nurodyta: kadangi atsakovė neturi galimybės patikrinti situacijos butuose, (duomenys neskelbtini) paskelbė pranešimą „Prasidėjo lauko remonto darbų sezonas;. kaip ir kiekvienais metais, taip ir šiais, gauname pavienių pranešimų apie šlampančias išorines buto sienas, todėl norime Jus informuoti, jog planuojamus namo išorės darbus atliksime visam namui vienu kartu bei nuoširdžiai prašome Jūsų visų įsitraukimo Norime atkreipti Jūsų dėmesį, jog blokinio tipo name laikui bėgant atsiranda nesandarių tarpblokinių siūlių, o būtent dėl šios priežasties sienos ne tik šlampa, bet ir gali įsiveisti pelėsis bute. Atsižvelgdami į gaunamas užklausas, planuojame atlikti namų tarpblokinių siūlių ir butų apžiūras, o įvertinę pelėsio atsiradimo priežastis – inicijuoti remonto darbus.“; (duomenys neskelbtini) buvo paskelbtas pakartotinis pranešimas: „Norime atkreipti Jūsų dėmesį, jog blokinio tipo name laikui bėgant atsiranda nesandarių tarpblokinių siūlių, o būtent dėl šios priežasties sienos ne tik šlampa, bet ir gali įsiveisti pelėsis bute. Informuojame bei primename apie tarpblokinių siūlių ir butų apžiūras. Įvertinę pelėsio atsiradimo priežastis – inicijuosime remonto darbus. Jeigu bute pastebėjote šlampančias ar pelijančias sienas, prašome kreiptis telefonu 8700 55966 arba el. paštu mano.atstovas@manobustas.lt iki (duomenys neskelbtini) dienos.“; į pranešimus sureagavo vos keli butų savininkai, todėl atsakovė atliko išorinių sienų tarpblokinių siūlių remontą, blokų dažymą ties (duomenys neskelbtini) butais; remonto darbai buvo atlikti, ką patvirtina pridedamas (duomenys neskelbtini) pranešimas.
Atsiliepime taip pat nurodyta: statinio techninės priežiūros žurnalas patvirtina, kad atsakovė tinkamai atlieka savo namo techninės priežiūros įsipareigojimus - žurnale nėra fiksuota jokių sienų defektų pastaruosius trejus metus; atsakovė taip pat prideda pranešimų suvestines iš gyventojų informacinės sistemos Bono Domo, patvirtinančias, kad atsakovė aktyviai ir tinkamai atlieka savo funkcijas – nuolat atlieka reikalingus darbus, susijusius su daugiabučio namo priežiūra, teikia gyventojams aktualią informaciją.
Atsiliepime taip pat nurodyta: po (duomenys neskelbtini) apliejimo buvo atlikta padarytų nuostolių apžiūra, siekiant išsiaiškinti prabėgimo šaltinį; (duomenys neskelbtini) defektiniame akte buvo padarytos išvados: „(duomenys neskelbtini) Buvo atlikta statinio apžiūra gavus pranešimą dėl vykstančių prabėgimų į (duomenys neskelbtini) buto balkoną esant stipriam lietui, balkonas įstiklintas. Apžiūros metu buvo pastebėta, kad balkonas virš besikreipiančio buto yra taip pat įstiklintas, manoma, kad lietaus vanduo pateko pro nesandarumus iš išorės arba dėl netaisyklingo įstiklinimo, matomo trečioje fotografijoje. Galimas lietaus vandens patekimas pro balkono skardinimo virš įstiklinimo nesandarumą. Siekiant užkirsti kelią galimiems prabėgimams, rekomenduojamas pažymėtos vietos hermetizavimas, preliminarus tvarkomas ilgis: 16,5 metro. Už balkono stiklinimo defektus atsakomybę prisiima gyventojas.“; kadangi neįmanoma padaryti vienareikšmės išvados dėl lietaus vandens patekimo, atsakovė, siekdamas, užkirsti kelią galimiems prabėgimams, imasi veiksmų dėl išorinių konstrukcijų hermetizavimo.
Atsiliepime taip pat nurodyta: su ieškiniu yra patikta nuostolių skaičiavimo sąmata, kurioje yra nurodyta, kad paskutinio remonto data yra 2025 m., tačiau jokių įrodymų, kad tikrai remontas darytas 2025 m. byloje pateikta nėra; turi būti apskaičiuotas nusidėvėjimas; pateiktose su ieškiniu nuotraukose matyti, kad žala padaryta labai mažam plotui, tačiau nuostolio apskaičiavimo sąmatoje imamas 4 kv. m. ploto lubų perdažymas, kai visų lubų perdažyti nereikia; taip pat ir su balkono sienų perdažymu – sąmatoje nurodyta, kad reikia perdažyti 18 kv. m. plotą, galima daryti išvadą, kad visas sienas, kai žala padaryta labai nedideliam plotui, galima sakyti keliasdešimt kvadratinių centimetrų plotui; akivaizdu, kad paimti kiekiai yra neproporcingi padarytai žalai; taip pat sąmatoje yra nurodyta eilutė „Baldų permontavimas, nešimas, daiktų pernešimas“ 36 Eur – iš nuotraukų sprendžiant, jokių baldų balkone, išskyrus vieną gėlę, nėra; atsakovės, požiūriu, neadekvatu už gėlės išnešimą iš balkono skaičiuoti 36 Eur sumą; taigi, akivaizdu, kad sąmatoje nurodyti darbų kiekiai yra nepagrįsti, o minėta eilutė dėl neva kažkokių baldų permontavimo, išnešimo apskritai yra nepagrįsta.
Šalies argumentai
Ieškovė dublike nurodė, kad prašo ieškinį tenkinti. Dublike ieškovė nurodė: atsakovės teikiamame (duomenys neskelbtini) Statinio apžiūros akte nustatyta, jog sienos „vietomis yra pripieštos grafiti piešinių“, tačiau nefiksuoti Daugiabučio namo sienų trūkumai – nesandarumai; pažymėtina, kad taip pat atsakovė teikia (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) Pranešimus skirtus Daugiabučio namo gyventojams, kuriuose atsakovė nurodo „<...> gauname pavienių pranešimų apie šlampančias išorines buto sienas, todėl norime Jus informuoti, jog planuojamus namo išorės darbus atliksime visam namui vienu kartu <..>“; atkreipiamas dėmesys jog šie du įrodymai prieštarauja vienas kitam ir rodo, kad (duomenys neskelbtini) atliktas Statinio apžiūros aktas yra netikslus ir neišsamus; atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuojama, kad nepaisant to, kad atsakovė sužinojusi apie padarytą žalą Daugiabučio namo gyventojams tas avarijas likviduoja, vis dėlto ji netinkamai vykdo savo kaip Daugiabučio namo administratores pareigas nustatyti ir pašalinti bendrojo naudojimo objektų defektus dar iki žalos gyventojams atsiradimo.
Dublike taip pat nurodyta: ieškovė nusidėvėjimo procentą skaičiuoja gavusi informaciją iš draudėjo apie paskutinę turto remonto datą, o taip pat vertindamas turto būklę vizualiai; šiuo atveju nusidėvimas nebuvo pritaikytas, kadangi apdraustas turtas nėra nusidėvėjęs, apgadintas kitų įvykių ar avarijų; esant nustatytoms visoms civilinės atsakomybės sąlygoms, atsakovei atsiranda pareiga atlyginti padarytus nuostolius (žalą), nes jos veiksmais (neveikimu) buvo apgadintas ieškovės apdraustas turtas.
Atsiliepimas
Atsakovė triplike nurodė, kad prašo ieškinį atmesti. Atsakovė triplike nurodė: remiantis gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), techninės priežiūros žurnale esančiais įrašais, matyti, kad atsakovė nuolatos vykdo daugiabučio namo priežiūrą, per pastaruosius žurnalo pildymo metus nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) nebuvo ilgesnio nei dviejų mėnesių laiko tarpo, per kurį žurnalas nebuvo pildomas, taip pat žurnale aprašyti atitinkamais laikotarpiais užfiksuoti statinio defektai ir jų pašalinimo momentas, kas leidžia daryti išvadą, jog atsakovas tinkamai vykdė daugiabučio namo priežiūrą, todėl atsakovė buvo pakankamai rūpestinga ir ar tinkamai vykdė daugiabučio namo administravimo pareigas.
Triplike taip pat nurodyta: atsakovės nuomone, pateiktos nuotraukos niekaip nepatvirtina fakto, kad atliktas remontas buvo 2025 m., kaip teigiama ieškinyje; ilgalaikio turto nusidėvėjimas – tai procesas, kai turto vertė laikui bėgant mažėja dėl jo naudojimo ar senėjimo; šiuo atveju žala padaryta balkonui, akivaizdu, kad balkonas yra naudojamas kasdienėje veikloje, todėl jis dėvisi kiekvieną dieną, todėl nusidėvėjimą privaloma skaičiuoti, o kaip atskaitos pradžią skaičiavimui yra būtina žinoti atlikto remonto datą; ieškovė, administruodama žalos bylą aklai pasitiki draudėjo pateikiama informacija, nesant jokių informaciją pagrindžiančių įrodymų, tačiau visas iš to kylančias neigiamas pasekmes turi prisiimti būtent ieškovė; taip pat byloje nėra jokių įrodymų, kad ieškovė būtų faktiškai apžiūrėjusi vizualiai balkoną, nes į bylą nėra pateiktas apžiūros aktas, tik nuotraukos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
II. Teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados.
Nustatyta: (duomenys neskelbtini) daugiabučiame name adresu (duomenys neskelbtini) buvo aplietas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini); atsakovė draudžiamojo įvykio metu buvo paskirta Daugiabučio namo administratore pagal (duomenys neskelbtini) Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini); ieškovė įvykio metu buvo apdraudusi Butą gyventojų turto draudimu (draudimo poliso Nr. (duomenys neskelbtini)); ieškovė išmokėjo 186,50 Eur draudimo išmoką padarytai žalai atlyginti.
Byloje kilo ginčas, kurio esmė – nustatyti ar egzistuoja sąlygos atsakovės atžvilgiu taikyti civilinę atsakomybę.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnį draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Draudikui perėmus nukentėjusio asmens reikalavimo teisę ir reiškiant reikalavimą atlyginti žalą ją padariusiam asmeniui, tarp pastarojo ir reikalavimą jam pareiškusio draudiko susiklosto deliktiniai santykiai, kuriuos reglamentuoja bendrosios deliktinės atsakomybės normos. Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, jog deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 straipsnio 4 dalis). Siekiant išsiaiškinti, ar atsakovei kyla deliktinė atsakomybė, būtina nagrinėjamoje byloje nustatyti deliktinės atsakomybės sąlygas. CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės, t. y., kad žala atsirado dėl force majeure (nenugalimos jėgos) arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo. Taigi, šioje teisės normoje įtvirtinta deliktinė civilinė atsakomybė kyla be kaltės ir jai atsirasti pakanka nustatyti tris civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, padarytą žalą ir priežastinį ryšį tarp veiksmų ir žalos.
Konstatuotina, kad bylos duomenys sudaro pagrindą padaryti toliau nurodytas išvadas dėl ieškinio reikalavimo.
Pirma, rašytiniai įrodymai (Statinio techninės priežiūros žurnalas; (duomenys neskelbtini) statinio apžiūros aktas; (duomenys neskelbtini) statinio apžiūros aktas;) patvirtina, kad atsakovė tinkamai teisės aktų nustatyta tvarka vykdė Daugiabučio namo administratoriaus pareigas.
Ieškovei argumentuojant, kad žala buvo padaryta dėl nesandarių išorinių konstrukcijų, už kurių priežiūra yra atsakinga atsakovė, atskirai pažymėtini šie atsakovės veiksmai, atlikti jai vykdant Daugiabučio namo administratoriaus pareigas: (duomenys neskelbtini) atsakovė atliko Daugiabučio namo apžiūrą ir surašė Statinio apžiūros aktą (toliau – aktas), pagal kurį nustatyta, kad atsakovė užfiksavo balkonų betono įtrūkimus (akto 1.5 punktas); (duomenys neskelbtini) atsakovė atliko išorinių sienų tarpblokinių siūlių remonto, blokų dažymo darbus ((duomenys neskelbtini)pranešimas apie atliktus darbus). Draudiminis įvykis įvyko (duomenys neskelbtini) t.y. jau po minėtų darbų atlikimo.
Antra, ieškovė nurodo, kad draudiminis įvykis įvyko dėl nesandarių išorinių konstrukcijų, tačiau byloje nėra objektyvių duomenų (rašytinių ar kitų įrodymų), kuriais remiantis būtų pagrindas padaryti išvadą dėl vandens prasiskverbimo į butą priežasties. Ieškovė šią aplinkybę įrodinėja šiais įrodymais – nuotraukomis, draudėjos pranešimu apie įvykį, meteorologinių ir hidrologinių stebėjimų archyvo duomenimis, buto planu. Ištyrus šiuos rašytinius įrodymus darytina išvada, kad jie patvirtina draudiminio įvykio egzistavimo faktą, tačiau nepatvirtina (neįrodo) vandens prasiskverbimo į butą priežasties t.y. to, ką turėjo pareigą įrodyti ieškovė. Tik nustačius minėtą priežastį būtų pagrindas spręsti dėl atsakovės atsakomybės pagrindų buvimo ar nebuvimo. Vien ta aplinkybė, kad į butą (jo balkoną) prasiskverbė vanduo, savaime nereiškia, kad jis prasiskverbė pro išorines konstrukcijas, ypač atsižvelgiant į tai, kad butas yra trečiame iš penkių Daugiabučio namo aukštų.
Bylos duomenimis nėra galimybės nustatyti tikslios ieškovės nurodytų nesandarių išorinių konstrukcijų lokacijos; šių duomenų nebuvimas lemia tai, kad nėra galimybės objektyviai nustatyti, iš kurios išorinių konstrukcijų vietos galėjo į butą prasiskverbti vanduo. Šių duomenų nebuvimas taip pat lemia, kad nėra pagrindo abejoti atsakovės pateiktuose rašytiniuose įrodymuose užfiksuota informacija, kuri patvirtina, kad atsakovė ne tik formaliai tinkamai vykdė Daugiabučio namo administratoriaus pareigas (ruošė dokumentaciją ir kt.), bet ir faktiškai ir tinkamai atliko veiksmus, susijusius su ginčui aktualia sritimi – Daugiabučio namo išorinių konstrukcijų priežiūra.
Ieškinyje nurodyti duomenys ir ieškovės pateikti įrodymai, laikytini formalia informacija, kurios nepakanka, kad būtų galima konstatuoti, kad atsakovė atliko neteisėtus veiksmus ar neteisėtai neveikė ir tarp šių veiksmų ar neveikimo ir žalos egzistuoja priežastinis ryšys. Ši informacija gali būti pakankama ieškovei priimant sprendimą dėl draudimo išmokos išmokėjimo, tačiau šios civilinės bylos dalyko įrodinėjimo procese tokio pobūdžio ir išsamumo duomenų nepakanka, nes juose nurodytos aplinkybės yra apibūdintos pernelyg abstrakčiai, kad jų pagrindu būtų galima ieškovės reikalavimą pripažinti pagrįstu.
Pažymėtina, kad civilinės bylos nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, ir kad šalis, neįgyvendindama (tinkamai neįgyvendindama) įrodinėjimo pareigos prisiima riziką, kad nepateikus atitinkamų įrodymų ar jų pateikus nepakankamai ieškinys gali būti atmestas arba patenkintas iš dalies (CPK 12 straipsnis).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškinys atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265 straipsniu, 268-270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.