Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vidmanto Mylės,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

O. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, ištekėjusi, aukštojo išsilavinimo, dirbanti (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama padariusi nusikaltimus, numatytus LR BK 228 str. 1 d., 300 str. 3 d., 24 str. 5 d. ir 300 str. 3 d.,

J. M., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, išsituokusi, spec. vidurinio išsilavinimo, gyvenanti ir deklaravusi gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nedirbanti, neteista, kaltinama padariusi nusikaltimą, numatytą LR BK 300 str. 1 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

O. L. buvo kaltinama tuo, jog dirbdama (duomenys neskelbtini) teisėja ir būdama valstybės tarnautoja, 2005 m. birželio 17 d. (duomenys neskelbtini) teismo kabinete Nr. 209, piktnaudžiaudama tarnybine padėtimi, apie 11 val. sukurstė pareiškėją J. M. suklastoti nedalyvavusio šiame teismo posėdyje V. M. parašą pareiškėjo priesaikoje ir suklastojo (duomenys neskelbtini) teismo 2005 m. birželio 17 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-3383-73-2005 m. dėl santuokos nutraukimo, į šį sprendimą įrašydama žinomai melagingas žinias apie pareiškėjo V. M. dalyvavimą (duomenys neskelbtini) teismo 2005 m. birželio 17 d. posėdyje bei į sprendimą įrašė žinomai melagingus duomenis apie pilnamečius vaikus ir 1971 m. įregistruotą santuoką, dėl ko didelės žalos patyrė V. M. ir valstybė, diskreditavo teismo ir teisėjo autoritetą.

J. M. buvo kaltinama tuo, kad 2005 m. birželio 17 d. apie 11 val. (duomenys neskelbtini) teismo kabinete Nr. 209, (duomenys neskelbtini) teisėjai O. L. ją sukursčius, suklastojo tikrą dokumentą - pareiškėjo (suinteresuoto asmens) priesaiką, tai yra žinodama nustatytą tvarką priesaikos pasirašymui, tačiau jos nesilaikydama, pareiškėjo (suinteresuoto asmens) priesaikoje įrašė rankraštinius įrašus „V. M.“, bei imituodama V. M. parašą, už jį pasirašė.

Kaltinamoji O. L. kalta neprisipažino ir nurodė, kad į kabinetą atėjęs vyriškis prisistatė V. M. ir pasakė, kad jis yra ištuoktas ir padalintas turtas be jo sutikimo. Patikrinusi civilinę bylą ji pamatė, kad yra M. sutartis dėl santuokos nutraukimo, taip pat yra parašai M. priesaikose. V. M. pasakė, kad tai ne jo parašas ir kad jis negalėjo teismo posėdyje dalyvauti, nes tuo metu buvo suimtas ir parodė jai dokumentą, patvirtinantį jo suėmimą teismo posėdžio dieną. Prisimena tą teismo posėdį bei tai, kad su moterimi buvo atėjęs vyriškis, kuris kalbėjo rusiškai. Kai ji padavė pasirašyti „priesaikas“, tas vyriškis pasakė, kad jis vardą ir pavardę parašys rusiškai, nes lietuviškai nemoka. Tada ji J. M. nurodė, kad ji už vyrą parašytų jo vardą ir pavardę lietuvių kalba, ką ji ir padarė, o tas vyras pasirašė. Pradėjus posėdį ji klausė, ar jie nepersigalvojo dėl ištuokos. To paties paklausė ir vyro, tik rusų kalba. Jie abu atsakė, kad nepersigalvojo, kad praktiškai abu nebegyvena, kad vyras visam laikui išvažiuoja į Rusiją ir atvažiavo tik tam, kad susitvarkytų ištuokos dokumentus. Po to ji paprašė jų abiejų palaukti koridoriuje, kol ji priims sprendimą. Po kiek laiko paskelbė sprendimą, kurį tam vyrui išvertė į rusų kalbą. Teismo posėdis dėl M. ištuokos vyko jos kabinete, dalyvaujant tik jai ir abiems M. Teismo posėdžių sekretorė nedalyvavo, kadangi posėdis vyko žodinio proceso tvarka. M. ir M. asmens dokumentų ji nereikalavo ir jų nepatikrino, nes buvo nusistovėjusi tvarka netikrinti asmens dokumentų. 2005 m. birželio 17 d. sprendimo ji neklastojo. Jame įrašė, kad posėdyje dalyvavo V. M. ir J. M., kadangi abu buvo teismo posėdyje. Ji nežinojo, kad V. M. tuo metu buvo suimtas, nes jos apie tai niekas neinformavo. J. M. buvo atėjusi su vyru, kuris prisistatė V. M.. Nepatikrinusi jo asmens dokumento ir patikėjusi, kad jis yra M., juos ištuokė.

Kaltinamoji J. M. kalta prisipažino ir nurodė, kad O. L. parodymai yra išgalvoti. Nurodė melavusi tyrėjai, kad skyrybų dokumentus paruošė advokatas, nes iš tiesų juos paruošė pažįstama teisininkė, tačiau nenori sakyti jos pavardę. V. M. pasirašytus dokumentus - pareiškimą dėl santuokos nutraukimo ir sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuriuos jis pasirašė būdamas suimtas, ji pateikė teismui. 2005 m. birželio mėn. viduryje į vykusį teismo posėdį ji atvyko viena. Teisėjai paklausus, kur yra jos vyras, ji atsakė, kad sulaikytas. Pasirašiusi ant savo priesaikos, teisėjai leidus, ar suagitavus, nežino kaip reikia tiksliai išsireikšti, ji pasirašė ir po V. M. priesaika, imituodama jo parašą. Mano, kad teisėja O. L. nebuvo suinteresuota jos santuokos nutraukimu.

Nukentėjusysis V. M. parodė, kad 2005-05-30 buvo suimtas, bet dar prieš suėmimą buvo sutikęs J. M. ir sutarė skirtis, tačiau apie turto dalybas nebuvo jokios kalbos. Jam būnant suimtųjų laikinojo saugojimo patalpoje, vienas iš pareigūnų – I. Š. , kurį pažinojo kaip J. M. draugės sužadėtinį, padavęs blanką su tekstu pasakė, kad tai dėl skyrybų ir reikia greitai pasirašyti, nes jam gresia turto konfiskacija. Jis pasirašė tik pareiškimą dėl santuokos nutraukimo ir atidavė blanką atgal. 2005 m. spalio 30 d. grįžęs iš suėmimo į namus sužinojo, kad jie išsiskyrę, jo daiktų namuose nebėra ir jis čia nebegyvena. Jis teisme nedalyvavo ir ten jokių dokumentų nepasirašė. Susipažinęs su skyrybų byla jis atkreipė dėmesį, kad parašai, esantys santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje ir priesaikoje, yra ne jo, todėl jis parašė prašymą dėl proceso atnaujinimo.

Jis patyrė moralinę žalą ne vien dėl žmonos neteisėtų veiksmų, bet ir dėl neatsakingų teisėjos, kuri nagrinėjo jo ištuokos bylą, veiksmų. Todėl jis prašo pripažinti jį civiliniu ieškovu ir priteisti jo naudai 30 000 litų.

Liudytojas I. Š. nurodė, kad jis dirbo (duomenys neskelbtini) konvojaus viršininku ir 2005 m. gegužės 30 d. iš (duomenys neskelbtini) ligoninės į (duomenys neskelbtini) teismą konvojavo V. M.. Priėjusi J. M. paprašė paduoti V. M. pasirašymui kažkokius dokumentus dėl skyrybų. Jis pats skaitė tuos dokumentus ir prisimena, kad juose buvo parašyta apie norą nutraukti santuoką, tačiau apie turto dalybas dokumento jis nematė. Padavęs dokumentus V. M. pasakė, kad jo žmona padavė šiuos dokumentus ir paklausė, ar jis juos pasirašys. Apie galimą turto konfiskavimą V. M. nieko nesakė. V. M. atsakė, kad jam viskas vienodai ir paėmęs dokumentus skaitė, o V. M. pasirašytus dokumentus jis perdavė J. M.. Pripažįsta, kad perdavė pasirašyti dokumentus nusižengdamas konvojavimo taisyklėms.

Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2006-08-18 pažymoje Nr. 14/01-8533 nurodyta, kad 2005-06-17 V. M. buvo Šiaulių tardymo izoliatoriuje (t. 1, b. 1. 163).

2006-07-18 specialisto išvadoje Nr. 11-1907(06) nurodyta, kad nustatyti, ar pareiškime dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu ir santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje pasirašė V. M., J. M., ar kitas asmuo, nebuvo galima dėl tiriamųjų parašų mažos apimties. Priesaikoje, esančioje civilinėje byloje, pasirašė ne V. M.. Dėl tiriamųjų parašų mažos apimties, nustatyti ar V. M. vardu pasirašė J. M., nėra galimybės (t. 1, b. 1. 134-136). 2006-09-22 specialisto išvadoje Nr. 11-2493(06) nurodyta, kad nustatyti, ar pareiškime, santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje ir priesaikoje prie įrašo „V. M.“ pasirašė vienas ar skirtingi asmenys, nėra galimybės dėl tiriamųjų parašų mažos apimties ir riboto informatyvumo (t. 1, b. 1. 140-141).

2006-09-29 specialisto išvadoje Nr. 11-2686(06) nurodyta, kad pareiškėjo (suinteresuoto asmens) priesaikoje eilutėje „Parašas“ esantis parašas pasirašytas kitu rašikliu nei 2005-06-09 užregistruotame pareiškime dėl santuokos nutraukimo ir 2005-05-10 santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje prie spausdintinio įrašo „V. M.“ esantys parašai (t. 1, b. 1. 143-146).

2006-ll-28 specialisto išvadoje Nr. 11648 nurodyta, kad rankraštinis įrašas „J. M.“ ir parašas, esantys pareiškėjo (suinteresuoto) asmens priesaikoje J. M. vardu, rankraštinis įrašas „V. M.“, esantis pareiškėjo (suinteresuoto) asmens priesaikoje V. M. vardu, yra atlikti J. M. ranka.

Parašas, esantis pareiškėjo (suinteresuoto) asmens priesaikoje V. M. vardu, eilutėje „(Parašas)“, yra atliktas ne V. M., o kito asmens ranka.

Atsakyti, ar parašas, esantis priesaikoje V. M. vardu yra atliktas J. M., ar kito asmens ranka, nėra galimybės, kadangi šis parašas atliktas pamėgdžiojant V. M. parašą (t. 1, b. 1. 150-152).

Dėl O. L. ir J. M. kaltės

Nors teismo posėdyje dėl M. santuokos nutraukimo, be jokių abejonių dalyvavo du asmenys: teisėja O. L. ir pareiškėja J. M., ikiteisminio tyrimo metu buvo būtina nustatyti, kas pasirašė pareiškėjo priesaikoje už V. M., nes šiuo klausimu O. L. ir J. M. parodymai iš esmės buvo skirtingi. Tačiau, remiantis J. M. parodymais, buvo padaryta kategoriška išvada – šiame posėdyje daugiau joks asmuo nedalyvavo, nors O. L. nurodė, jog posėdyje su J. M. buvo rusakalbis vyras, prisistatęs V. M.. O. L. pateiktas kaltinimas neįvertinus visų byloje surinktų duomenų. O byloje surinkta medžiaga leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad J. M. buvo suinteresuota santuokos nutraukimu bei turto padalijimu jos naudai ir siekdama įgyvendinti savo tikslą, pasinaudodama V. M. suėmimu bei pažintimi su konvojavimo tarnybos pareigūnu Š., veikė nusikalstamai. Iš J. M. paruoštos ir teismui pateiktos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties matyti, kad visas turtas vienašališku J. M. sprendimu turėjo atitekti jai, nors tokio susitarimo tarp jos ir V. M. nebuvo, ką teisme ir nurodė V. M.. Nors J. M. ikiteisminio tyrimo metu bei teisme nurodė, jog ji teisėjai O. L. posėdžio metu pasakė, kad V. M. suimtas ir teisėja jai leido pasirašyti priesaikoje už V. M., toks kaltinamosios J. M. aiškinimas prieštarauja teisinės logikos dėsniams. Akivaizdu, kad tokioje J. M. sukurtoje situacijoje - V. M. esant suimtam tardymo izoliatoriuje, o už jį pasirašant teismo posėdyje, priimtas sprendimas yra neteisėtas ir negali būti pradėtas vykdyti, nes akivaizdžiai pažeidžiamos vienos proceso šalies - V. M. teisės. Tik neturinti teisinių žinių J. M. tikėjosi tokiu būdu savo tikslo įgyvendinimo – perimti visą turtą santuokoje turėtą turtą. Kad tokių tikslų ji turėjo, nurodė ir V. M.. Dar ikiteisminio tyrimo metu apklaustas V. M. nurodė, o šiuos parodymus patvirtino ir teisme, kad J. M. jam pasakiusi, kad ji padarys taip, kad jis nieko neturės (t. 1, b. l. 187). Netgi išaiškėjus apgaulei, J. M. parašė apeliacinį skundą dėl sprendimo atnaujinti procesą panaikinimo (t. 1, b. l. 69). Kokiomis aplinkybėmis V. M. pasirašė pareiškimą dėl santuokos nutraukimo, parodo tolimesnes neteisėtas J. M. naudojamas priemones. V. M. nurodė, kad I. Š. padavęs dokumentus pasakė, jog jam gresia turto konfiskacija, todėl greitai turi pasirašyti dokumentus. Nors I. Š. ir neigia sakęs tokius žodžius, tačiau teismas remiasi V. M. parodymais ir atmeta liudytojo I. Š. parodymus, nes eidamas konvojaus tarnybos viršininko pareigas, pažeisdamas konvojavimo taisykles, perduodamas V. M. J. M. pateiktus dokumentus, jis piktnaudžiavo savo tarnybine padėtimi, todėl vengdamas atsakomybės neigia įtakojęs V. M. apsisprendimą dėl dokumento pasirašymo. Kita vertus tai parodo, kad J. M., pasinaudodama palankia situacija - esant suimtam V. M. bei pažintimi su I. Š., siekė bet kokiu būdu gauti V. M. parašą paruoštame pareiškime dėl santuokos nutraukimo.

Kadangi J. M. teismui pateiktame pareiškime nėra datos, o sutartyje (santuokos nutraukimo pasekmių) nurodyta data, yra pagrindas teigti, kad pareiškimas ir sutartis surašyti skirtingu laiku, kas leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad V. M. nepasirašė santuokos nutraukimo pasekmių sutarties, ką tvirtina ir pats V. M., liudytojas I. Š. bei specialisto išvada. Kadangi J. M. slepia santuokos nutraukimo pareiškimo ir santuokos nutraukimo pasekmių sutarties paruošimo aplinkybes bei jos autorių, teismas negali tiksliai įvertinti jos nusikalstamos veikos. Nors nuo ikiteisminio tyrimo pradžios buvo kardinaliai priešingi O. L. ir J. M. parodymai, tačiau ikiteisminio tyrimo pareigūnai vis dėlto rėmėsi akivaizdžiai suinteresuotos sprendimo baigtimi civilinėje byloje J. M. parodymais, nevertindami teisėjos O. L. parodymų, netirdami ir kitų svarbių aplinkybių. Viena iš tų šioje byloje netirtų ir neįvertintų svarbių aplinkybių yra tai, kad specialistų išvadoje (t. 1, b. l. 134-136) nurodyta, kad jie negali atsakyti, ar pareiškime dėl santuokos nutraukimo ir sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių ties eilute „V. M.“ pasirašė V. M., nors jis neigia pasirašęs sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Teismas konstatuoja, kad teisėja O. L., turėdama didelę teisinio darbo patirtį, negalėjo priimti sprendimo, žinodama, kad jis negali būti įvykdytas. Teismas turi pakankamą pagrindą teigti, jog (duomenys neskelbtini) teismui buvo pateikta suklastota sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, o V. M. sutikimas nutraukti santuoką gautas neteisėtai.

Teismas, remdamasis byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais, daro išvadą, kad 2005 m. birželio 17 d. teisėjos O. L. sprendimas buvo priimtas ne kaltinamosios J. M. nurodytomis aplinkybėmis, todėl teismas atmeta J. M. parodymus, kad V. M. pasirašė sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, ir jog ji pasirašė už V. M. pareiškėjo priesaikoje. Teismas remiasi O. L. parodymais, kad 2005 m. birželio 17 d. teismo posėdyje prisistatęs už V. M. dalyvavo kitas asmuo, kuris ir pasirašė pareiškėjo priesaikoje, nes šią išvadą patvirtina ne tik O. L., bet ir kiti byloje surinkti įrodymai.

Netgi pats V. M. savo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad jo turimais duomenimis teisme už jį teisme dalyvavo J. M. pakviestas žmogus, kad teismui pateikdama suklastotą dokumentą J. M. sukčiavo siekdama užvaldyti jo butą (t. 1, b. l. 77). Nors teisme V. M. teigė, kad tai yra tik jo nepatikrinta informacija, tačiau tokius jo teiginius patvirtina teisėja O. L.. Be to ir liudytojas I. Š. nurodė, kad konvojuojant V. M. iš ligoninės, su M. ir M. ėjo aukštas vaikinas, o V. M. pristačius į teismą, kur atvažiavo ir J. M., su ja kartu buvo tas pats nepažįstamas vyras, nors J. M. neigia buvus su ja kokį nors vyrą. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamoji J. M. nurodė, kad jai pareiškimą ir sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių paruošė advokatas, kurio pavardės ji neprisimena, tačiau teisme ji nurodė, jog ji melavo duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu, nes šiuos dokumentus paruošė ne advokatas, o pažįstama draugė teisininkė, tačiau nenori nurodyti jos pavardės. Tokia kaltinamosios J. M. pozicija parodo jos norą nuslėpti pareiškimo dėl santuokos nutraukimo bei sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių surašymo aplinkybes. Be to J. M. teismui pateikė dokumentus, kuriuose nurodyta V. M. gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nors tuo metu jis buvo suimtas ir laikomas tardymo izoliatoriuje. Teismas negali nustatyti, ar kaltinamoji J. M. pati sąmoningai nuslėpė V. M. buvimo vietą ir tokius dokumentus pateikė teismui, ar taip pasielgti jai patarė dokumentus ruošęs nenustatytas asmuo. Bet kokiu atveju už teismui pateiktų dokumentų tikrumą atsako pareiškėja, todėl J. M. aiškinimas, kad pareiškimas ir sutartis buvo paruošti dar iki V. M. suėmimo, nekeičia esmės, nes pareiškime nurodyta V. M. gyvenamoji vieta neatitiko tikrovės. Tai reiškia, kad ir dokumentų pateikimo į teismą metu J. M. veiksmuose buvo išreikšta apgaulė, todėl teismas neturi pagrindo remtis jos parodymais. Reikia pripažinti, kad J. M. nusikalstamos veikos požymius bandė įvertinti ir ikiteisminio tyrimo pareigūnai, tačiau 2007-01-30 prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas dalyje dėl pareiškimo santuokos nutraukimo bendru sutikimu ir santuokos nutraukimo pasekmių sutarties suklastojimo J. M. atžvilgiu nutrauktas nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamosios kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo (t. 2, b. 1. 14-15). Vis dėlto ikiteisminio tyrimo pareigūnai netyrė galimo J. M. sukčiavimo, o nesurinkę pakankamai kaltės įrodymų J. M. klastojant dokumentus, pateikė kaltinimus teisėjai O. L.. Tokiuose ikiteisminio tyrimo veiksmuose yra tam tikrų neobjektyvaus ir šališko tyrimo apraiškų.

LR BK 228 str. 1 d. dispozicijoje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi. Inkriminuojant šį straipsnį būtina nustatyti veiką (piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimą), pasekmes, priežastinį ryšį tarp veikos ir pasekmių, kaltės formą. Kadangi LR BK 228 str. dispozicija savo esme yra blanketinė, visais atvejais būtina nustatyti, kokius teisės aktus pažeidė kaltininkas, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba viršijęs įgaliojimus. Iš pateikto kaltinimo matyti, kad, nors O. L. kaltinama piktnaudžiavimu tarnyba, tačiau jai neinkriminuoti kokių nors teisės aktų pažeidimai. Baudžiamoji atsakomybė už piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimą pagal LR BK 228 straipsnį iškyla, jei veika padaroma tiesiogine tyčia. Piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimas yra padarytas tiesiogine tyčia, jei kaltininkas suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame straipsnyje numatyti padariniai, ir jų norėjo. Tačiau byloje nėra surinkta jokių įrodymų, kad kaltinamoji O. L. būtų norėjusi J. ir V. M. priklausantį turtą perleisti J. M., ir todėl būtų ją kursčiusi suklastoti V. M. parašą, o susitarimas tarp O. L. ir J. M. nenustatytas, apie tokį bendrininkavimą nenurodė ir J. M.. Kaltinime nurodytas teiginys, kad O. L. „...sukurstė J. M. suklastoti V. M. parašą“, pagrįstas vien samprotavimu ir prielaida, nes ikiteisminio tyrimo metu apklausta J. M. nurodė, jog teisėja O. L. leido pasirašyti priesaiką už V. M.. Teisme kaltinamoji net negalėjo paaiškinti, ar ji buvo teisėjos O. L. kurstoma suklastoti parašą, ar jai teisėja tiesiog „leido“ pasirašyti. Iš bylos aplinkybių nustatyta, kad teisėja tikrai leido J. M. parašyti pareiškėjo priesaikoje V. M. vardą ir pavardę, bet ne klastoti V. M. parašą. Taigi byloje nėra surinkta įrodymų apie tai, kad teisėja O. L., piktnaudžiaudama tarnybine padėtimi, sukurstė J. M. padaryti nusikaltimą - suklastoti parašą, ir būtų siekusi tokių pasekmių. Pareikštas kaltinimas prieštarauja ne tik byloje surinktai medžiagai, bet ir elementariai logikai.

LR BK 24 str. yra numatytas bendrininkavimas darant nusikaltimus. Šio straipsnio 1 d. nurodyta, kad bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Kurstytoju laikomas asmuo, palenkęs kitą asmenį padaryti nusikaltimą. Kurstytojo veikla visuomet yra aktyvi, nes ja siekiama palenkti asmenį nusikaltimo padarymui. Kurstytojo kaltės forma yra tiesioginė tyčia. Kurstydamas padaryti nusikaltimą, jis suvokia savo pavojingumo visuomenei pavojingas pasekmes ir jų nori. Būdai, kuriais vykdytojas lenkiamas padaryti nusikaltimą yra įvairūs: pasiūlymas, įtikinimas, prašymas, papirkimas, grasinimas ir kt. Iš prieštaringų J. M. parodymų matyti, jog O. L. veiksmuose nėra ir kito būtino nusikaltimo požymio – aktyvios veiklos. O. L. kaltinama sukursčiusi nusikaltimo vykdytoją – J. M. padaryti nusikaltimą, tačiau toks kaltinimas pateiktas nekaltinant jos bendrininkavimu, kas būtų būtina esant šiems nusikaltimo požymiams ir kvalifikuojant nusikalstamą veiką remiantis LR BK 24 str. Kita vertus, kaltinamosioms J. M. ir O. L. nepateiktas kaltinimas bendrininkavimu, nes byloje ir nėra jokių duomenų apie jų kokį nors nusikalstamą bendrininkavimą. Priešingai O. L. pareikštam kaltinimui, specialisto išvada (t. 1, b. l. 150- 152) patvirtina O. L. parodymus, kad teisme už V. M. dalyvavęs vyras nemokėjo rašyti valstybine kalba, todėl tekstą priesaikoje: „V. M.“, užrašė J. M., o pasirašė teisme dalyvavęs ir V. M. prisistatęs vyras. Ir kitos kaltinime nurodytos aplinkybės: įrašymas žinomai melagingų duomenų apie pilnamečius vaikus ir 1971 m. įregistruotą santuoką, yra akivaizdi rašymo klaida, kuri nesukėlė ir negalėjo sukelti juridinių pasekmių bei negali būti laikomos žinomai melagingomis žiniomis. Tokią išvadą patvirtina ir teismui pateikta 2005 m. vasario 25 d. nutartis (t. 2, b. l. 163-164), iš kurios matyti, kad būtent iš šios nutarties kompiuteryje buvo perkelti paminėti duomenys į 2005 m. birželio 17 d. nutartį. J. M. pareiškime dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu nurodyta teisinga santuokos įregistravimo data - 1987 m., bei tai, kad santuokoje vaikų sutuoktiniai nesugyveno. Kita vertus, rašymo klaidos nėra ir negali būti vertinamos kaip žinomai melagingų žinių užrašymas, o sprendimas dėl tokių rašymo klaidų netampa suklastotu, nes LR CPK 276 str. yra numatyta rašymo klaidų ištaisymo galimybė.

O. L. pateiktas kaltinimas suklastojus sprendimą, buvo pagrįstas vien formaliu teiginiu – kad ji nutartyje nurodė, jog V. M. 2005 m. birželio 17 d. dalyvavo posėdyje, nors iš tiesų jis buvo suimtas ir negalėjo jame dalyvauti. Remiantis šia aplinkybe ir melagingais J. M. parodymais buvo daroma prielaida, kad O. L. suklastojo sprendimą civilinėje byloje. Tikrovės neatitinkančių duomenų įrašymas į sprendimą, savaime dar nereiškia, jog toks sprendimas suklastotas. Tik ištyrus ir įvertinus visas tokio sprendimo surašymo aplinkybes, kuriame nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys, galima spręsti kaltės klausimą.

Toliau kaltinime išdėstyta, kokiais veiksmais O. L. suklastojo sprendimą, tai yra „žinomai melagingų žinių įrašymas į sprendimą apie pareiškėjo V. M. dalyvavimą (duomenys neskelbtini) teismo 2005 m. birželio 17 d. posėdyje“. Teismas konstatuoja, kad ir ši kaltinimo dalis neatitinka byloje surinktų įrodymų, nes J. M. pateiktuose santuokos nutraukimo dokumentuose buvo išreikšta geranoriška J. ir V. M. valia, o posėdyje dalyvaujant dviems pareiškėjams, O. L., pasitikėdama pareiškėjų gera valia, nepatikrino šių asmenų tapatybės. Tai reiškia, kad įrašą sprendime apie V. M. dalyvavimą teismo posėdyje teisėja O. L. padarė suklaidinta J. M., siekiančios gauti teismo sprendimą, kuriuo būtų patvirtinta jos suklastota sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, o ne žinodama apie jo suėmimą, bei kad V. M. prisistatęs vyras yra ne V. M.. Be jokių abejonių teisėja O. L. 2005 m. spalio 17 d. sprendime įrašė tikrovės neatitinkančią aplinkybę – apie V. M. dalyvavimą teismo posėdyje, nors jis buvo suimtas, tačiau tai žinojo tik J. M., o teisėja tokį įrašą padarė apgaulės įtakoje - nusikalstamai veikiant J. M.. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad O. L., sužinojusi esanti apgauta (kai apie parašų suklastojimą jai pranešė paleistas iš suėmimo V. M.), pati panaikino sprendimą civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo.

Teismas, remdamasis byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais daro išvadą, kad O. L. nepiktnaudžiavo tarnybine padėtimi, neklastojo sprendimo civilinėje byloje, todėl ji išteisintina, nes nepadaryta veika, turinti šių nusikaltimų požymių. Teismas nustatė, kad O. L. nekurstė J. M. suklastoti parašą, tačiau V. M. parašas vis dėlto buvo suklastotas, O. L. išteisintina, nes nenustatyta, kad ji dalyvavo šio nusikaltimo padaryme. Kadangi CPK 239 str. 2 d. yra numatyta, jog teismas nustato atvykusių asmenų tapatybę, o teisėja O. L. nesilaikė šios procesinės normos, jos veiksmuose yra drausminio nusižengimo požymių.

Nors teismas nustatė, kad byloje surinkti įrodymai duoda pakankamą pagrindą manyti, jog J. M. veikė nusikalstamai: pateikė teismui suklastotą dokumentą – sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, tačiau ji išteisintina dėl jai pareikšto kaltinimo, nes nenustatyta, kad ji padarė šią nusikalstamą veiką, kadangi ne ji buvo šio nusikaltimo vykdytoja. Teismas nustatė, kad priesaikoje, imituojant V. M. parašą, pasirašė ne J. M., o jos atsivestas nenustatytas asmuo. Nors kaltinamoji J. M. ir pripažino priesaikoje suklastojusi V. M. parašą, tačiau teismas atmeta tokius parodymus, nes jie prieštarauja O. L. parodymams bei byloje nustatytoms aplinkybėms. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad J. M., pripažindama pati suklastojusi parašą, siekia išvengti atsakomybės už sunkesnį nusikaltimą – sukčiavimą. Tinkamai kvalifikuoti J. M. nusikalstamą veiką galima tik nustačius jos vaidmenį vykdant nusikalstamą bendrininkavimą su nenustatytu asmeniu. Nustatyta ir ydinga J. M. pateikto kaltinimo detalė – kaip klastojimas jai inkriminuotas ir rankraštinio įrašo „V. M.“ pareiškėjo priesaikoje užrašymas. Tokio įrašo autorius negali būti vertinamas kaip dokumento klastotojas.

Nukentėjusiojo V. M. civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtu, nes vienas iš O. L. išteisinimo pagrindų yra tai, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių (LR BPK 115 str. 3 d. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

O. L. pagal LR BK 228 str. 1 d. ir 300 str. 3 d. (dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ir dėl dokumento suklastojimo) išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti šių nusikaltimų požymių, o pagal LR BK 24 str. 5 d. ir 300 str. 3 d. (dėl kurstymo suklastoti dokumentą) išteisinti, nes nenustatyta, kad ji dalyvavo šio nusikaltimo padaryme.

J. M. pagal LR BK 300 str. 1 d. (dėl dokumento suklastojimo) išteisinti, nes nenustatyta, kad ji dalyvavo šio nusikaltimo padaryme.

Nukentėjusiojo V. M. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu.

Panaikinti laikiną nuosavybės teisių apribojimą į O. L. ir J. M. priklausantį turtą (2 t., b. 1. 48-49, 52-53,72-73,74-77).

Daiktinius įrodymus: civilinę bylą Nr. 2-3383-73-2005, grąžinti Panevėžio apygardos teismui.

Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Apeliaciniam teismui per šį teismą.