- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-05-17
- Bylos Nr.
- ATP-484-238/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00974-2013-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Danguolė Šiugždinytė
- Kategorijos
- 45.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėja Danguolė Šiugždinytė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjusi V. U. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 18 d. nutarties administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2013-01-14 Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus specialisto nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 20N-2253565-13 V. U. (toliau – pareiškėjas) pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau-ATPK) 124¹ straipsnio 2 dalį buvo nubaustas 1000 litų bauda bei teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių už tai, kad jis 2012-12-11 23 val. 40 min., vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini) sankryžoje su S. D. ir S. G. gatve suko į kairę į S. D. ir S. G. gatvę užblokavęs galinius ratus rankiniu stabdžiu ir taip privertęs slysti galinę automobilio dalį. Tokiu savo važiavimu demonstravo savo išskirtinumą prieš kitus eismo dalyvius ir kėlė grėsmę kitiems eismo dalyviams, pažeidė KET 9, 19, 28 punktus.
Šį nutarimą V. U. apskundė Kauno apylinkės teismui.
Atmetęs V. U. skundą, Kauno apylinkės teismas 2013-03-18 nutartimi, paliko nepakeistą 2013-01-14 Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos administracinės veiklos skyriaus specialisto nutarimą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nurodė, jog byloje surinkti įrodymai, pagrindžiantys pareiškėjo kaltę, nebuvo paneigti. Pažymėjo, kad iš administracinio teisės pažeidimo protokolo, pareigūnų tarnybinių pranešimų, liudytojo policijos pareigūno R. B. parodymų matyti, kad tyčia, panaudojant rankinį stabdį, automobilis buvo verčiamas slysti, o situacija buvo valdoma. Akcentavo, kad daromą teisės pažeidimą stebėjo policijos patruliai. Konstatavo, kad pareigūnai nėra susiję su pažeidėju jokiais ryšiais, byloje nėra duomenų, rodančių, kad jie siektų pakenkti atsakomybėn traukiamam asmeniui, todėl nėra kliūčių remtis jų pateiktais paaiškinimais ir daryti išvadą, jog toks vairavimo būdas buvo chuliganiškas.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu V. U. prašo Kauno apylinkės teismo 2013-03-18 nutartį panaikinti ir administracinę bylą nutraukti nesant pažeidimo sudėties. Skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai neištyrė ir nesurinko visų galimų įrodymų, visiškai nesiaiškino svarbių bylai aplinkybių. Pažymi, kad teismo posėdyje nebuvo apklaustas liudytojas, kartu su pareiškėju įvykio metu, keleivio vietoje važiavęs M. K., kuris būtų patvirtinęs, skunde ir teismo posėdžio metu nurodytas aplinkybes. Teigia, kad apie šį liudytoją nurodė teismo posėdžio metu, tačiau skundžiamoje teismo nutartyje tai nenurodoma. Mano, kad teismas neatsižvelgdamas į jo paaiškinimus, o remdamasis policijos pareigūno R. B. parodymais pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Nurodo, kad skundžiamoje nutartyje neįvardinta, kokiais konkrečiais veiksmais pasireiškė jo chuliganiškas vairavimas. Mano, kad liko neįvertinta tai, jog jam iškilo būtinybė naudoti rankinį stabdį, o ne tyčia, be jokios priežasties, pykčio ar siekiant demonstruoti savo išskirtinumą prieš kitus. Nurodo, kad atsiradus pagrindinio stabdžio gedimui, kai jis tapo nebeefektyvus, buvo privestas naudoti rankinį stabdį, o tai lėmė jo automobilio galinės dalies sumėtymą. Mano, kad jam paskirta nuobauda yra neadekvati jo padarytam pažeidimui, prieštarauja teisingumo ir protingumo principams.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba prašo V. U. apeliacinio skundo netenkinti, teismo nutartį palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. ATPK 297 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Kartu teismas, nagrinėjantis skundą, turi patikrinti ar nuobauda paskirta pagal įstatymus ir ar ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, taip pat ar buvo laikomasi nustatytos administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad V. U. įvykdyta veika kvalifikuota tinkamai, jis pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 124¹ straipsnio 2 dalį, nuobauda paskirta laikantis ATPK 30² ir 35 straipsniuose numatytų administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių nuostatų, ją paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas. Keisti veikos kvalifikaciją ar naikinti nutarimą apylinkės teismui nebuvo pagrindo.
Pažeidėjas neigia savo kaltę dėl jam inkriminuoto ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo, teigdamas, kad šio pažeidimo nepadarė ir kad jis buvo pagrįstas tik subjektyviais ir neteisingais policijos pareigūnų vertinimais. Tačiau apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino nepažeisdamas procesinių normų reikalavimų. Pažeidėjo V. U. kaltė dėl ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo įrodyta surinkta byloje medžiaga. Apelianto kaltę dėl jam inkriminuojamo pažeidimo pagrindžia administracinio teisės pažeidimo protokole ir policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose užfiksuoti duomenys, policijos pareigūno – liudytojo R. B. parodymai. Pastarasis liudytojas apklaustas teismo posėdyje nurodė, jog yra buvęs ekstremalaus vairavimo kursuose, o pažeidėjas akivaizdžiai atliko pavojingą slydimą į sankryžą, kuris buvo kontroliuojamas ir kėlė grėsmę eismo saugumui. Nors apeliantas nuo pradžių neigė padaręs aptariamą pažeidimą, tačiau administracinio teisės pažeidimo protokole ir policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose užfiksuoti duomenys laikytini objektyviais įrodymais, nes jie tiesiogiai matė daromą pažeidimą, ir jį užfiksavo protokole. Byloje nėra jokių duomenų, kad minėti pareigūnai būtų suinteresuoti bylos baigtimi, to nenurodė ir administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo.
Taigi ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtis V. U. veiksmuose įrodyta 2012-12-11 V. U. surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo duomenimis, policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais ir pareigūnų parodymais teismo posėdyje, o jo veiksmai rankiniu stabdžiu užblokuojant galinius ratus ir priverčiant galinę automobilio dalį slysti, t. y. pažeidžiant KET nustatytą imperatyvą, kad vairuotojai kelyje visada privalo elgtis taip, kad nesukeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams, pagal ATPK 124¹ straipsnio 2 dalį kvalifikuoti tinkamai. Teismas pareiškėjo nurodytą aplinkybę, kad jam iškilo būtinybė naudoti rankinį stabdį dėl pagrindinio stabdžio gedimo, o jis tai atliko ne tyčia, be jokios priežasties, siekdamas demonstruoti savo išskirtinumą prieš kitus, vertina kaip gynybinę poziciją, nes byloje nėra jokių duomenų, kad atsirado pagrindinio stabdžio gedimas ir jis tapo nebeefektyvus. Teismas atmeta ir pareiškėjo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neapklausė kartu su pareiškėju įvykio metu keleivio vietoje važiavusio M. K., nes, kaip matyti iš 2013-03-08 teismo posėdžio protokolo, priešingai nei teigia pareiškėjas, jis neprašė apklausti šio asmens.
Už ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą pareiškėjui skirta nuobauda minimali, individualizuota tinkamai, laikantis ATPK 30, 30² straipsnių reikalavimų bei įvertinus padaryto pažeidimo pavojingumą ir pareiškėjo asmenybę. Jokių išskirtinių aplinkybių, kurios suteiktų pagrindą taikyti ATPK 30¹ straipsnį ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali, apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė. Administracine nuobauda siekiama nubaudimo ir prevencinių tikslų (ATPK 20 straipsnis), o vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų.
Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, tai yra pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257, 284 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Todėl pagrindo tenkinti apeliacinį skundą nėra, jis atmetamas, o teismo nutartis paliekama galioti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
V. U. apeliacinio skundo netenkinti ir Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 18 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.