- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-10-03
- Bylos Nr.
- e2-785-1098/2025
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jelena Leščinskienė
- Ieškovas
- J. V.
- Atsakovas
- G. K.
- Advokatai
- Jonas Bložė, Vaida Survilė
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. V. patikslintą ieškinį atsakovei G. K. dėl transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties nutraukimo, abišalės restitucijos taikymo ir nuostolių atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Dalyvaujančių byloje asmenų reikalavimų, atsikirtimų ir paaiškinimų santrauka.
1. Ieškovė J. V. (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu (DOK-8770) atsakovei G. K. (toliau – atsakovė), prašydama:
1.1. Nutraukti 2023 m. rugpjūčio 9 d. Transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį ir taikyti abišalę restituciją – grąžinti ieškovei už automobilį sumokėtą kainą 3 700,00 Eur sumą, o atsakovei – automobilį.
1.2. Priteisti iš atsakovės 877,98 Eur nuostolių atlyginimą.
1.3. Įpareigoti atsakovę per tris darbo dienas nuo pinigų grąžinimo į ieškovės AB Swedbank banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), savo lėšomis pasiimti automobilį, kuris šiuo metu yra adresu (duomenys neskelbtini).
1.4. Priteisti iš atsakovės 5 proc. dydžio procesines metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
2. Ieškovė J. V. patikslintame ieškinyje nurodo, kad 2023 m. rugpjūčio 9 d. Pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu iš atsakovės G. K. už 3 700,00 Eur sumą įsigijo automobilį VOLVO C30, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Anot ieškovės, pardavimo skelbime, patalpintame portale www.autoplius.lt, buvo nurodyta, kad automobilis yra be defektų, išsamiai pažymėti automobilio privalumai. Susisiekus su automobilio pardavėju ir pasiteiravus apie ginčo automobilį, pastarasis nurodė, kad detali automobilio būklė yra nurodyta skelbime bei patikino, kad jis yra be defektų. Su atsakove buvo susitarta dėl automobilio apžiūros vakare po 20.00 val. Kadangi laikas tinkamai automobilio apžiūrai nebuvo palankus, pasak ieškovės, ji pasitikėdama skelbime pateikta informacija ir atsakovės žodžiais, nusprendė ginčo automobilį įsigyti ir tą patį vakarą sudarė automobilio pirkimo – pardavimo sutartį. Pasak ieškovės, po kelių dienų, t. y. 2023 m. rugpjūčio 12 d., važiuojant automobiliu ji pastebėjo, kad automobilio automatinė pavarų dėžė perjungiant pavaras pradėjo netinkamai dirbti – smūgiuoti, o iš žemesnės pavaros perjungiant į aukštesnę pavarą – variklio apsukos neįprastai sukildavo. Ieškovės teigimu, šis defektas stipriai jaučiamas, kai automobilio automatinė pavarų dėžė pasiekia aukštą darbinę temperatūrą. Dėl nurodytų priežasčių buvo kreiptasi į servisą, kuriame ieškovei buvo pasiūlyta pakeisti automobilio automatinės pavarų dėžės tepalus. Pakeitus tepalus, anot ieškovės, situacija nepasikeitė. Apžiūrint automobilį, šio trūkumo, anot ieškovės, ji nepastebėjo, atsakovė pardavimo metu apie defektą neinformavo. Apie rastą automobilio defektą ir susidariusią situaciją atsakovė 2023 m. rugpjūčio 17 d. buvo informuota SMS žinute. Pasak ieškovės, atsakovė su ja susisiekė ir pasiūlė automobiliui atlikti automatinės pavarų dėžės adaptaciją. Po konsultacijos su keliomis automobilių remonto dirbtuvėmis, buvo išsiaiškinta, kad, esant nurodytiems defekto požymiams, automatinės pavarų dėžės adaptacija neva nepadės. Ši informacija buvo perduota ir atsakovei. Ieškovės teigimu, vis dėlto, vadovaudamasi atsakovės nurodymais, ji kreipėsi į bendrovę UAB „Sostena“, kurioje buvo atlikta nurodyta adaptacija, tačiau tai defekto nepašalino, apie ką buvo informuota atsakovė. Atsakovė, anot ieškovės, vengė spręsti susiklosčiusią situaciją, bendradarbiauti. 2023 m. rugsėjo 5 d. buvo suplanuota atlikti išsamią automobilio apžiūrą, apie kurią atsakovė 2023 m. rugpjūčio 30 d. buvo informuota SMS žinute, nurodant tikslų planuojamos apžiūros laiką ir vietą bei kviečiant joje dalyvauti. Ieškovės tvirtinimu, ginčo automobilio apžiūra buvo atlikta suplanuotu laiku, atsakovė apžiūroje nedalyvavo. Po automobilio apžiūros buvo surašytas transporto priemonės apžiūros aktas bei atliktos fotofiksacijos, kuriuose užfiksuoti esminiai automobilio trūkumai: 1) netinkamai veikianti pavarų dėžė; 2) tepaluota oro aušinimo sistemos žarna; 3) emisijos sistemos gedimas; 4) valdymo blokai fiksuoja daug klaidų; 5) netvarkinga stabdžių sistema; 6) netvarkinga važiuoklės sistema; 7) netvarkinga amortizacijos sistema; 8) kėbulas turi korozijos židinių. Apžiūros akte nurodytų trukumų/defektų šalinimo suma sudarytų 4 600,00 Eur, kas faktiškai yra daugiau nei buvo mokėta už ginčo automobilį. Ieškovė pažymi, kad servise buvo nustatyti atsakovės nei skelbime, nei žodžiu, nei sutartyje ar kitu būdu nenurodyti automobilio trūkumai. Ieškovės vertinimu, objektyviai tokio pobūdžio defektai negalėjo atsirasti automobilio naudojimo pasėkoje. Atsakovei buvo pateikta rašytinė pretenzija dėl nekokybiško daikto, kuria pareikalauta nutraukti pirkimo – pardavimo sutartį, grąžinti už automobilį sumokėtus pinigus ir sumokėti dėl to patirtus nuostolius. Atsakovė į pateiktą pretenziją neatsakė, reikalavimų neįvykdė. Ieškovė laikosi pozicijos, jog atsakovė jai pardavė automobilį su paslėptais esminiais defektais/trūkumais, dėl kurių ji negali juo tinkamai naudotis. Apžiūros metu nustatytų defektų šalinimo suma yra per didelė (viršija automobilio vertę), todėl automobilį remontuoti yra ekonomiškai nenaudinga. Ieškovės įsitikinimu, ginčo automobilis dar iki jo perdavimo turėjo aptariamų neakivaizdžių (paslėptų) trūkumų, apie kuriuos atsakovė turėjo informuoti prieš sudarant automobilio pirkimo – pardavimo sutartį. Anot ieškovės, žinodama realią automobilio techninę būklę ir esamus trūkumus pirkimo metu, taip pat numatomas išlaidas šiems trūkumams pašalinti, kurios, kaip paaiškėjo, kainuotų daugiau nei buvo sumokėta automobilio kaina, ji nebūtų šio automobilio pirkusi ir sutarties apskritai nesudariusi. Pareikštu ieškiniu ieškovė prašo taikyti abišalę restituciją, t. y. nutraukti automobilio pirkimo – pardavimo sutartį ir grąžinti netinkamos kokybės daiktą – automobilį atsakovei, o jai – sumokėtą pinigų sumą, padengiant patirtus nuostolius. Ieškinys grindžiamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) CK 6.217 straipsnio 2 ir 4 dalių, 6.317 straipsnio 1 dalies, 6.327 straipsnio 1 ir 3 dalių, 6.333 straipsnio 1 ir 2 dalių, 6.334 straipsnio 1 dalies bei 6.249 straipsnio 1 dalies, 6.431¹ straipsnio, 6.251 straipsnio 1 dalies nuostatomis.
Atsiliepimas
3. Atsakovė G. K. per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį (DOK-22108), kuriame prašo ieškinį atmesti.
4. Atsakovė G. K. atsiliepime į ieškinį (DOK-22108) nurodo, kad 2023 m. rugpjūčio 9 d. pardavė ieškovei automobilį. Ginčo automobilio pardavimo metu ieškovei buvo nurodyta, jog automobilio būklė nėra ideali. Ieškovė automobilį apžiūrėjo su kartu atvykusiu asmeniu, atliko bandomąjį važiavimą. Atsakovė pažymi, kad transporto priemonės apžiūra užtruko apie valandą laiko. Atsakovės teigimu, apžiūros metu ieškovei buvo išvardintos esamos problemos: subraižytos kėbulo detalės, matomas tepalo lašėjimas, jaučiama netvarkinga važiuoklė, matomi korozijos ženklai. Ieškovė, įvertinusi automobilio būklę, derėjosi dėl jo įsigijimo kainos ir pasitarusi su kitu asmeniu priėmė sprendimą automobilį pirkti už 3 700,00 Eur sumą. Pirminė pardavimo kaina buvo 4 200,00 Eur. Pasirašant sutartį, ieškovei buvo pasiūlyta joje nurodyti ir aukščiau išvardintus defektus. Ieškovė, neva atsakovės, pasitarusi su kartu atvykusiu asmeniu, to atsisakė. Atsakovė teigia, kad jai penkerius metus eksploatuojant automobilį, ji jokių problemų su automobilio pavarų dėže niekada neturėjo. Anot atsakovės, automobilis buvo prižiūrimas. Pavarų dėžės alyva nebuvo keičiama, nes tai nėra privaloma. Atsakovė pažymi, kad ieškovė, įsigijusi automobilį, su juo grįžo iš Vilniaus į Kauną, tačiau jokių pretenzijų nereiškė. Su pretenzijomis ieškovė kreipėsi tik po 10 dienų nuo automobilio įsigijimo, kas atsakovei kelia įtarimą. Atsakovės nuomone, jei nurodomas automobilio defektas/gedimas būtų buvęs automobilio pardavimo metu, tai ieškovė jį būtų pastebėjusi dar tą pačią dieną, kai automobiliu važiavo iš Vilniaus į Kauną, o ne po 10 dienų. Be to, apie kėbulo būklę (jo koroziją), tepalų lašėjimą, važiuoklės būklę ieškovė buvo informuota bei atsižvelgiant į šiuos trūkumus derėjosi dėl automobilio kainos, todėl, anot atsakovės, jai neaišku, kodėl jie yra įtraukiami tarp neva nuslėptų trūkumų. Atsakovė laikosi pozicijos, kad ieškovės nurodyto defekto (automobilio pavarų dėžės gedimas) pardavimo metu nebuvo, o ieškovė šiuo ieškiniu siekia pasipelnyti jos sąskaita.
5. Atsakovė G. K. 2024 m. lapkričio 4 d. pateikė patikslintą atsiliepimą į ieškinį (DOK-164340), kuriame prašo ieškinį atmesti.
6. Atsakovė G. K. patikslintame atsiliepime papildomai nurodo, kad parduodant ieškovei automobilį buvo aiškiai nurodyta, jog parduodamas automobilis yra be esminių defektų. Automobilį apžiūrėti po 20 val. pageidavo pati ieškovė. Anot atsakovės, ieškovei buvo suteikta visa jai žinoma informacija apie automobilio būklę, įskaitant ir žinomi automobilio defektai. Ieškovė derėjosi dėl automobilio kainos, todėl deklaruotų trūkumų pašalinimui automobilio kaina buvo sumažinta 500,00 Eur suma. Kaip minėta, apie atsiradusią problemą dėl pavarų dėžės buvo pranešta tik 2023 m. rugpjūčio 17 d. Atsakovės teigimu, ji automobilį eksploatavo ne vienerius metus, automobiliu naudojosi kiekvieną dieną, su pavarų dėže problemų neturėjo, nurodomo defekto niekada neapstebėjo. Atsakovė pažymi, kad ieškovė su automobiliu grįžo į Kauną, dar kurį laiką jį eksploatavo, ir tik tuomet pajuto, kad pavarų dėžė veikia netinkamai. Atsakovei kyla pagrįstų abejonių, ar automobilis po įsigijimo buvo tinkamai eksploatuojamas. Atkreipia dėmesį, kad pirkdama 16 metų senumo automobilį ir pati ieškovė turi prisiimti riziką, kad vėliau gali paaiškėti automobilio trūkumai, kurie pirkimo–pardavimo metu negalėjo būti žinomi ne tik pirkėjui, bet ir pačiam pardavėjui. Kad automobilio pavarų dėžė nekorektiškai jungia pavaras, taip pat yra ir kitų defektų, tapo aišku tik po išsamios automobilio diagnostikos, o tai, anot atsakovės, reiškia, kad net ir ji nebūtų galėjusi žinoti, kad automobilis turi visus didesnius išvardintus defektus. Atsakovės nuomone, pirkėjas, pirkdamas 16 metų senumo, naudotą automobilį, negali pagrįstai tikėtis, kad už vėliau paaiškėjusius visus jo trūkumus, kurie nebuvo žinomi ankstesniam savininkui, visais atvejais atsakingas bus automobilio pardavėjas. Nors ieškovė tvirtina, kad atsakovė nuslėpė informaciją apie pavarų dėžės gedimus, tačiau, pasak atsakovės, ji apskritai nežinojo, kad egzistuoja toks gedimas/defektas. Taip pat atkreipia dėmesį, kad skaičiuojama defektų pašalinimo suma, nurodant naujų detalių kainas. Atsakovės vertinimu, šiuo atveju defektus galima pašalinti ir dėvėtomis detalėmis, kurios kainuoja 230-379 Eur.
Žemesnės instancijos teismas
7. Teismo posėdžių metu ieškovė ir jos atstovas palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, prašė ieškinį tenkinti visa apimtimi.
8. Teismo 2025 m. birželio 12 d. posėdžio metu ieškovė J. V. papildomai paaiškino, kad automobilių pardavimo portale surado atsakovės pardavinėjamą automobilį. Susitarė vakare apžiūrėti automobilį, nes kitu laiku neturėjo galimybės atvykti. Apžiūros metu dalyvavo atsakovės draugas, ji ir jos draugas. Apžiūros metu jokių akivaizdžių trūkumų nepastebėjo, atsakovė jokių esminių trūkumų nenurodė. Atliko bandomąjį važiavimą iki 10 minučių, apie 1 km atstumu, jokių gedimų nepastebėjo, todėl nusprendė automobilį pirkti. Automobilį pirko savo asmeniniams poreikiams tenkinti. Po automobilio įsigijimo, automobiliu kelias dienas nesinaudojo, nes reikėjo sutvarkyti draudimus. Po kelių dienų važiuojant automobiliu pastebėjo, kad keičiant pavaras automobilis buksuoja. Nusprendė patikrinti automobilį. Patikrinus automobilį, jai buvo patarta pakeisti tepalus, ką ji ir padarė, tačiau gedimas nepasišalino. Tada konsultuojantis automobilių servisuose, jai buvo patarta atlikti automobilio adaptaciją, ką ji ir atliko. Adaptacija gal kažkiek ir padėjo, tačiau buksavimas nedingo. Apie susidariusią situaciją ji nuolat telefonu informuodavo atsakovę, tačiau atsakovė atsisakė bendradarbiauti. Atlikus išsamią apžiūrą servise, paaiškėjo ir kiti automobilio trūkumai, kurių pašalinimas kainuotų daugiau, nei kainavo automobilis. Nuo gedimų atsiradimo momento iki šiol ji nesinaudoja automobiliu. Jeigu pirkimo metu būtų žinojusi apie automobilio trūkumus, automobilio nebūtų pirkusi.
9. Teismo posėdžių metu atsakovė ir jos atstovė palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, prašė ieškinį atmesti.
10. Teismo 2025 m. birželio 12 d. posėdžio metu atsakovė G. K. papildomai paaiškino, kad tai buvo jos pirmas automobilis, su kuriuo ji pravažinėjo apie 5 metus. Nusprendė parduoti, nes norėjo įsigyti naujesnį ir gražesnį automobilį. Paprašė draugo įdėti skelbimą į „Autoplius“ pardavimų portalą, nes pati nemokėjo. Pradinė automobilio kaina skelbime buvo 4 000 Eur, paskui kainą skelbime buvo sumažinta iki 3 700 Eur. Ieškovė susidomėjo automobiliu, vakare atvažiavo su draugu jį apžiūrėti. Ji apžiūroje nedalyvavo, dalyvavo jos draugas. Ieškovė atliko bandomąjį važiavimą, kuris trūko apie 20 minučių, pretenzijų neturėjo. Tą patį vakarą ieškovė nusipirko automobilį. Pasirašant sutartį ji dalyvavo. Pasirašymo metu ji klausė ieškovės, ar reikia sutartyje pažymėti pabraižymus, tačiau ieškovė nurodė, jog nereikia. Automobilis pardavimo metu jokių gedimų neturėjo. Įsigytu automobiliu ieškovė iš Vilniaus nuvažiavo į Kauną. Po kažkiek laiko jos draugas gavo SMS žinutę, kad ieškovei pasikeitus automobilio tepalus pradėjo buksuoti automobilio pavarų dėžė. Automobilį jai pirko tėvas, jis buvo atvarytas iš Vokietijos, ji nežino kada iki pardavimo tepalai buvo keisti, ji tepalų nekeitė, tik keitė sezonines padangas ir atlikdavo einamuosius darbus (alyvos keitimas, kaladėlės). Su automobiliu ji važinėjo labai daug, naudojuosi juo kasdien, važinėjo iš Vilniaus į Raseinius (apie 400 km). Jai buvo žinoma, kad jos draugas bendrauja su ieškove telefonu dėl automobilio trūkumų. Taip pat ji žinojo, kad jos draugas pasiūlė ieškovei atlikti automobilio adaptaciją. Neneigia, kad jai buvo pasiūlyta dalyvauti automobilio apžiūroje, tačiau ji neturėjo galimybės nurodytu laiku atvykti.
Žemesnės instancijos teismas
11. Teismo 2025 m. birželio 12 d. posėdžio metu apklaustas ekspertas V. M. papildomai paaiškino, kad pavarų dėžės gedimo atsiradimo momento nustatyti neįmanoma. Automobiliui, pravažiavusiam virš 260 000 km, natūraliai atsiranda pavarų dėžės nusidėvėjimas. Atitolinti šį nusidėvėjimą sunkiai įmanoma. Jo vertinimu, gamintojo rekomendacija nekeisti alyvos pateikta strategiškai, kad būtų kuo daugiau sugedusių automobilių, kuriuos reikėtų remontuoti, tačiau kiekviena situacija turėtų būti vertinama individualiai. Eksperto vertinimu, tinkamai pakeitus alyvą (pakeitus pusę alyvos) pagerinamas pavarų dėžės veikimas. Eksperto teigimu, tyrimo metu pavarų dėžės permušinėjimai pasireiškė įšilus automobiliui ir pravažiavus su automobiliu 5-10 km. Todėl, anot eksperto, jeigu šis gedimas būtų buvęs automobilio pardavimo metu, jis būtų pasireiškęs ieškovei grįžtant su automobiliu iš Vilniaus į Kauną. Anot eksperto, negalima teigti, kad pavarų dėžės gedimas buvo pirkimo-pardavimo metu. Ar pavarų dėžės gedimas atsirado po automobilio pirkimo, ekspertas tiksliai atsakyti negalėjo. Eksperto vertinimu, jeigu automobiliu buvo važiuojama greitkeliu, naudojant tik vieną pavarą ir nepersijunginėjama į žemiausią ar aukščiausią pavarą, tai pavarų dėžės smūgiavimai galėjo ir nepasireikšti.
12. Teismo 2025 m. liepos 31 d. posėdžio metu apklaustas liudytojas G. T. parodė, kad yra ieškovės J. V. draugas. Jis kartu su Justina buvo atvažiavęs apžiūrėti automobilio, atliko bandomąjį važiavimą. Apžiūros metu tik išoriškai apžiūrėjo automobilį, pastebėjo automobilio nubrozdinimus. Tiksliai neatsimena, kokius dar atliko automobilio patikrinimo veiksmus. Darant automobilio bandomąjį važiavimą, automobilio variklis buvo šaltas, tai matėsi iš variklio temperatūros, važiavimas užtrūko iki 5 min. Šio važiavimo metu jokių gedimų nepastebėjo. Iš atsakovės pusės apžiūroje dalyvavo jos draugas, atsakovės nebuvo. Atsakovės draugas apžiūros metu jiems paaiškino, kad automobilis iki pardavimo stovėjo, nebuvo naudojamas. Grįžtant iš Vilniaus į Kauną automobilio gedimų taip pat nepastebėjo. Po automobilio pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo jis nebendravo su atsakove ir/ar jos draugu.
13. Teismo 2025 m. liepos 31 d. posėdžio metu apklaustas liudytojas R. B. parodė, kad yra atsakovės G. K. buvęs draugas, draugavo su atsakove apie du metus. Jis padėjo Gerdai parduoti automobilį – įkėlė skelbimą į „Autoplius“ portalą. Ieškovė su draugu buvo atvažiavusi apžiūrėti automobilio, jis pats dalyvavo apžiūroje, paminėjo automobilio išoriškai matomus trūkumus-padangų ir diskų nusidėvėjimas, pabraižymai. Esminių trūkumų, anot jo, automobilis neturėjo. Ieškovė su draugu atliko bandomąjį važiavimą, po kurio nusprendė automobilį pirkti. Pardavimo metu kaina buvo nuleista. Iki automobilio pardavimo, jis kartu su atsakove apie mėnesį naudojosi parduotu automobiliu. Kažkur po savaitės jis gavo ieškovės SMS žinutę, kuria buvo informuotas, kad sugedo automobilio pavarų dėžė, kad buvo pakeista alyva. Jis iš savo pusės, pasitaręs su draugais, pasiūlė ieškovei atlikti automobilio adaptaciją. Kaip paaiškėjo, adaptacija nepadėjo. Daugiau jis nieko patarti ieškovei negalėjo. Jo žiniomis, iki automobilio pardavimo jokie variklio remonto darbai nebuvo atlikti, buvo atliekami einamieji darbai – tepalų keitimas variklyje, filtrai, padangų keitimas. Iki atvažiuojant pirkėjai automobilis nebuvo naudojamas apie dvi valandas. Jis neturi jokių specialių žinių, susijusių su automobilių technine priežiūra.
Motyvuojamoji dalis
Patikslintas ieškinys tenkintinas.
II. Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados
14. Remiantis byloje esančiais duomenimis ir juos pagrindžiančiais rašytiniais įrodymais, šalių paaiškinimais, nustatyta, kad ieškovė J. V. (pirkėja) ir atsakovė G. K. (pardavėja) 2023 m. rugpjūčio 9 d. sudarė Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovė už 3 700 Eur pardavė ieškovei 2007 metų automobilį VOLVO C30, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Nei transporto priemonės pardavimo skelbime, nei transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje jokie automobilio trūkumai nebuvo pažymėti ir nurodyti. Ieškovė 2023 m. rugpjūčio 12 d. (faktiškai po trijų dienų) važiuodama automobiliu pastebėjo automobilio gedimą, t. y. kad automobilio automatinė pavarų dėžė perjungiant pavaras pradėjo netinkamai dirbti – smūgiuoti, o iš žemesnės pavaros perjungiant į aukštesnę pavarą – variklio apsukos neįprastai sukildavo. Šalinant atsiradusį defektą ieškovė pakeitė automatinės pavarų dėžės tepalus ir atliko automobilio adaptaciją, tačiau gedimas nepasišalino, apie ką atsakovė buvo informuota. 2023 m. rugsėjo 5 d. atlikus automobilio apžiūrą UAB „Automobilių kompiuterinės diagnostikos centras“ salone, buvo nustatytas ne tik netinkamas pavarų dėžės veikimas, tačiau ir kiti techniniai automobilio trūkumai, apie kuriuos atsakovė buvo taip pat informuota. Ieškovė laikosi pozicijos, kad automobilis jai buvo parduotas su paslėptu esminiu trūkumu (pavarų dėžės gedimas), kuris nebuvo jai atskleistas pardavimo metu. Anot ieškovės, dėl esminio ir automobilio apžiūros metu nustatytų kitų techninių automobilio trūkumų, ji negali naudotis automobiliu pagal paskirtį. Todėl atsižvelgiant į tai, kad defektų šalinimas jai ekonomiškai nenaudingas, ji prašo nutraukti transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį bei taikyti dvišalę restituciją, atlyginti patirtus nuostolius.
15. Atsakovė su patikslintu ieškiniu jai pareikštais reikalavimais nesutinka bei laikosi pozicijos, kad ieškovės įrodinėjamas automobilio techninis trūkumas (pavarų dėžės gedimas) jai nebuvo žinomas pardavimo metu. Atsakovės vertinimu, automobilis buvo 16 metų senumo, todėl ieškovė turėjo suprasti, jog ateityje gali atsirasti trūkumų, kurie nebuvo jai žinomi pardavimo metu, taip pat prisiimti iš to kylančią riziką. Atsakovė nesutinka su ieškovės nustatyta defektų šalinimo išlaidų suma ir laikosi pozicijos, kad šiuo atveju defektai gali būti pašalinti naudojant dėvėtas, o ne naujas detales.
16. Pirmiausia pažymėtina, kad tinkamo įrodinėjimo proceso užtikrinimas yra neatskiriamas nuo tinkamo įrodinėjimo naštos paskirstymo. Aiškindamas bendrąsias pirkimo-pardavimo sutarčių normas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad, kilus ginčui dėl parduotų daiktų kokybės, taikoma CPK 178 straipsnyje nustatyta bendroji įrodinėjimo pareigos taisyklė – kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus. Nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl parduoto daikto kokybės, pirkėja (ieškovė) turėjo įrodyti, kad jai parduotas automobilis yra netinkamos kokybės, t. y. kad jo negalima naudoti pagal paskirtį, kad jis neatitinka kokybės reikalavimų, reiškiamų tokio pobūdžio daiktams, ir kad pirkimo metu ji nežinojo ir jai negalėjo būti žinoma apie parduoto automobilio trūkumus. Aplinkybes, kad parduoto automobilio trūkumai atsirado po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ar dėl pirkėjo kaltės, kad šie trūkumai nepriklauso nuo priežasčių, atsiradusių iki daikto pardavimo, kad pirkėja, kaip bet kuris vidutinis ir atidus pirkėjas, turėjo žinoti apie galimus parduodamo daikto trūkumus ir pan., t. y. tas, kurios mažina pardavėjos atsakomybę už parduoto daikto kokybę, turėjo įrodinėti pardavėja (atsakovė).
17. Nagrinėjamu atveju, kaip jau buvo minėta, ieškovė įrodinėja, kad jai buvo parduotas automobilis su paslėptu pavarų dėžės defektu ir kitais trūkumais, kurie buvo nustatyti 2023 m. rugsėjo 5 d. apžiūros metu. Anot ieškovės, pavarų dėžės defektas paaiškėjo vos po trijų dienų (2023 m. rugpjūčio 12 d.) nuo automobilio įsigijimo dienos (2023 m. rugpjūčio 9 d.). Išsami automobilio apžiūra buvo atlikta 2023 m. rugsėjo 5 d. UAB „Automobilių kompiuterinės diagnostikos centras“ salone, kurios metu pasitvirtino pavarų dėžės netinkamas veikimas bei buvo nustatyti dar septyni automobilio techniniai trūkumai. Tai, anot ieškovės, sudaro pagrindą manyti, kad tokio pobūdžio defektai negalėjo atsirasti po automobilio įsigijimo ir buvo automobilio pardavimo metu.
Žemesnės instancijos teismas
18. Vertinant ieškinio pagrįstumą pirmiausia pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovės pozicija dėl automobilio pardavimo aplinkybių ir komunikacijos su ieškove, nebuvo nuosekli. Teismo 2025 m. birželio 12 d. posėdžio metu duodama paaiškinimus, atsakovė nurodė, jog ieškovei perkant automobilį kaina jai nebuvo nuleista, t. y. automobilis buvo parduotas už 3 700 Eur, kiek ir buvo nurodyta kaina „Autoplius“ skelbime. Tačiau, kaip matyti iš byloje esančio „Autoplius“ skelbimo, skelbime kaina buvo nurodyta ne 3 700 Eur, kaip teigia atsakovė, o 3 999 Eur. Kaip posėdžio metu paaiškino atsakovės buvęs draugas R. B., tokią kainą skelbime nusprendė nustatyti pati atsakovė ir apie šią kainą atsakovei buvo žinoma. Duomenų, jog skelbime buvo paskelbta mažesnė kaina (3 700 Eur), kaip teigia atsakovė, byloje nėra (CPK 178 straipsnis). Be to, teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas R. B. (buvęs atsakovės draugas), priešingai nei atsakovė, parodė, jog automobilio pardavimo metu atsakovei buvo nuleista kaina. Iš esmės tokie liudytojo parodymai ir duomenys apie kainą „Autoplius“ skelbime patvirtina, jog labiau tikėtina, kad parduodant automobilį kaina buvo nuleista nuo 3 999 Eur iki 3 700 Eur, ką patvirtino ir pati ieškovė.
19. Atsakovė, duodama paaiškinimus dėl bendradarbiavimo su ieškove, teismo posėdžio metu nurodė, jog gavo tik paskutinę ieškovės SMS žinutę, kuria buvo informuota apie planuojamą automobilio defektavimą servise. Tuo tarpu, kaip matyti iš byloje esančio susirašinėjimo SMS žinutėmis, ieškovė skelbime nurodytu telefono numeriu, kuris priklauso atsakovės draugui, 2023 m. rugpjūčio 17 d. informavo, jog automobilio pavarų dėžė yra su problemomis, buksuoja, kai permetinėjamos pavaros. Taip pat informavo, kad bandė keisti tepalus, tačiau situacija nepasikeitė, todėl planuoja tikrinti automobilį pas mechanikus. Kaip bylos nagrinėjimo patvirtino atsakovės draugas R. B. (apklaustas liudytoju), jam su atsakove buvo žinoma apie atsiradusį automobilio gedimą bei jie ieškovei pasiūlė atlikti automobilio adaptaciją. Apie atsakovės draugo siūlymą atlikti adaptaciją nurodyta ir ieškovės 2023 m. rugpjūčio 18 d. SMS žinutėje, išsiųstoje atsakovės draugui. Ieškovė, gavusi tokį pasiūlymą, apsilankė trijuose servisuose, kuriuose jai buvo paaiškinta, jog adaptacija problemos neišspręs. Apie tai ji informavo atsakovės draugą 2023 m. rugpjūčio 21 d. išsiųsta SMS žinute, joje dar kartą patikslindama, ar tikrai būtina pasidaryti adaptaciją, nes tai gali nepadėti bei pareikalaus papildomų išlaidų. Ta pačia SMS žinute ieškovė pasiūlė atsakovei atvykti į Vilnių ir įsitikinti, kad yra atsiradę automobilio gedimai. Kaip matyti iš tolimesnio susirašinėjimo, iki 2023 m. rugpjūčio 22 d. 15.35 val. atsakovė taip ir neinformavo ieškovės dėl adaptacijos atlikimo būtinumo. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė ir/ar jos draugas būtų išreiškę norą atvykti automobilį apžiūrėti (CPK 178 straipsnis). Kaip posėdžio metu nurodė atsakovė, ji dėl laiko stokos neatvyko į ieškovės suplanuotą automobilio apžiūrą servise, nors buvo informuota apie apžiūros laiką ir vietą. Kaip matyti iš ieškovės 2023 m. rugpjūčio 23 d. atsakovės draugui išsiųstos SMS žinutės, ji informavo, kad atliko adaptaciją, buksavimas sumažėjo, tačiau nedingo, todėl pasiūlė automobilį nuvaryti į servisą bei patikrinti kokia situacija. Iki 2023 m. rugpjūčio 29 d. ieškovė negavo jokio atsakymo nei iš atsakovės, nei iš jos draugo, todėl 2023 m. rugpjūčio 30 d. išsiuntė SMS žinutę tiek atsakovei, tiek jos draugui, kad automobilis 2023 m. rugsėjo 5 d. bus pristatytas į Automobilių kompiuterinės diagnostikos centrą, kur bus atliekamas defektavimas. Atsakovė neatvyko į automobilio apžiūrą, kaip paaiškino posėdžio metu, dėl iš anksto nesuderinto su ja laiko. Šiuo aspektu pažymėtina, kad apie 2023 m. rugsėjo 5 d. automobilio apžiūrą atsakovė, priešingai nei teigia, buvo informuota iš anksto (2023 m. rugpjūčio 30 d.), todėl jos argumentai, jog ji neatvyko dėl užimtumo vertinami kritiškai. Aptartų faktinių aplinkybių visuma patvirtina, kad priešingai nei teigia atsakovė, ji nuolat ir tinkamai buvo informuojama apie sugedusio automobilio būklę, atliktus ar planuojamus atlikti remonto darbus, apie planuojamą apžiūrą sertifikuotame servise, tačiau bendradarbiauti su ieškove atsisakė nesant tam jokių objektyvių priežasčių.
20. Kaip matyti iš UAB „Automobilių kompiuterinės diagnostikos centras“ 2023 m. rugsėjo 5 d. apžiūros akto, automobiliui šalia pavarų dėžės gedimo buvo nustatyti ir kiti techniniai gedimai: 1) tepaluota oro aušinimo sistemos žarna; 2) emisijos sistemos gedimas; 3) valdymo blokų fiksavimas su daug klaidų; 4) netvarkinga stabdžių sistema; 5) netvarkinga važiuoklės sistema; 6) netvarkinga amortizacijos sistema; 7) kėbulas su korozijos židiniais. Šios apžiūros metu buvo padarytos automobilio ir kompiuterinės programos klaidų nuotraukos, kurios kartu su apžiūros išvadomis ir rašytine pretenzija 2023 m. rugsėjo 21 d. buvo atsakovei išsiųsti registruota pašto siunta ir pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytu elektroninio pašto adresu. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė iš esmės neginčijo automobiliui nustatytų gedimų pobūdžio, kaip ir neginčijo aplinkybių, kad esant tokiems automobilio gedimams (defektams) automobilis negali būti naudojamas pagal paskirtį (CPK 178 straipsnis).
21. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė įrodinėjo, kad pagrindinis automobilio pavarų dėžės gedimas atsirado po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, ji apie šį gedimą nežinojo, todėl negalėjo jo atskleisti automobilio pardavimo metu.
22. Pažymėtina, kad įstatyme nustatytos pardavėjo pareigos garantuoti parduodamo daikto kokybę ir atskleisti pirkėjui informaciją apie daikto būklę nepaneigia paties pardavėjo nežinojimas apie daikto būklę, todėl atmestini kaip nepagrįsti atsakovės argumentai, kad galimai ji pati nežinojo apie paslėptus trūkumus.
23. Kaip matyti iš byloje esančios UAB „Sostena“ konsultacijos (DOK- 156422), šiame dokumente pateikta bendro pobūdžio konsultacija apie automobilio VOLVO C30 technines savybes, t. y. kad gamintojas šiam automobiliui nėra nustatęs privalomo automatinės pavarų transmisijos alyvos keitimo intervalo, jei automobilis intensyviai neapkraunamas, tačiau esant intensyviam apkrovimui alyvą rekomenduojama keisti kas 60 000 km., nes ilgainiui nekeičiant alyvos gali būti paspartintas automatinės pavarų transmisijos dilimo procesas. Remiantis ginčo automobilio 2018 m. balandžio 14 d. pirkimo-pardavimo sutarties duomenimis (DOK-114161), atsakovė ginčo automobilį pirko Vokietijoje už 3 900 Eur. Automobilį atsakovė įsigijo (2018 m. balandžio 14 d.) su automobilio 183 000 km rida, tačiau automobilio pardavimo ieškovei metu (2023 m. rugpjūčio 9 d.) automobilio rida jau buvo 263 000 km, t. y. atsakovei naudojantis ginčo automobiliu buvo pravažiuota 80 000 km. Kaip posėdžio metu paaiškino pati atsakovė, visą naudojimosi automobiliu laikotarpį ji nei karto nekeitė pavarų dėžės alyvos. Pažymėtina ir tai, kad byloje nėra duomenų, kada iki ieškovei įsigyjant automobilį, paskutinį kartą buvo keista alyva (CPK 178 straipsnis).
24. Bylos nagrinėjimo metu atsakovės prašymu buvo atlikta automobilio techninė ekspertizė, ekspertas V. M. pateikė byloje 2025 m. vasario 6 d. ekspertizės aktą su išvadomis (DOK-20045). Kaip matyti iš eksperto pateiktų išvadų, automobiliui nustatyti šeši didesni ir/ar pavojingi defektai: 1) užpakalinių stabdžių žarnelės pažeidimas; 2) priekinių stabdžių trinkelės susidėvėjimas; 3) priekinių stabdžių diskų darbiniai paviršiai surūdiję; 4) nešviečia abi valstybinio numerio ženklo apšvietimo lemputės; 5) lūžusi priekinio kairio rato pakabos spyruoklė; 6) variklio būklė ir(ar) veikimas netinkami dūmingumo matavimui atlikti. Dėl šių šešių defektų, anot eksperto, ginčo automobilis neatitinka Techninių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimų ir negali būti naudojamas viešajame eisme. Be nurodytų defektų, ekspertas nustatė, kad automobilio automatinė pavarų dėžė veikia netinkamai, dėl ko negalimas automobilio panaudojimas pagal paskirtį. Eksperto vertinimu, šis automatinės pavarų dėžės defektas susiformavo dėl natūralaus jos elementų susidėvėjimo, kuris didėjo esant didesnei automobilio ridai.
25. Teismas, pasisakydamas dėl ekspertizės akto ir jame padarytų išvadų, pirmiausia pažymi, kad nagrinėjamoje byloje eksperto išvados bus vertinamos pagal vidinį teismo įsitikinimą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 straipsnis).
26. Kaip matyti iš ekspertizės akto, tiriamojoje dalyje ekspertas nurodo, kad interneto informacijos šaltiniuose minima, jog automatinės pavarų dėžės sutrikimai paprastai pasireiškia po 200 000 km. automobilio ridos (žr. ekspertizės 12 lapo 2.5 punktą). Tuo tarpu ekspertizės tiriamos dalies 13 puslapyje jau nurodo, kad vien natūralus susidėvėjimas nelemia pavarų dėžės netinkamo veikimo, nes automatinė pavarų dėžė turi savireguliavimo funkciją. Tarp pateiktų galutinių išvadų ekspertas konstatuoja, kad labai tikėtina, jog automatinės pavarų dėžės defektas susiformavo dėl natūralaus jos elementų susidėvėjimo, kuris didėjo esant didesnei automobilio ridai. Tuo pačiu ekspertas pateikė galutinę išvadą, kad „techniniu požiūriu negalima nustatyti, kada susiformavo pavarų dėžės defektas, lėmęs jos netinkamą veikimą, tačiau negalima teigti, kad jis buvo pasireiškęs prieš automobilio pirkimą-pardavimą“. Faktiškai teigdamas, jog pavarų dėžės defekto atsiradimo momento neįmanoma nustatyti, tuo pačiu ekspertas neatmeta galimybės, jog šio gedimo nebuvo pardavimo metu. Teismo posėdžio metu paprašius eksperto paaiškinti, kuom remiantis buvo padaryta išvada, kad nesant galimybės nustatyti kada atsirado pavarų dėžės gedimas, teigtina, jog jo nebuvo pirkimo-pardavimo metu, ekspertas objektyviai ir išsamiai paaiškinti negalėjo. Teismo vertinimu, ekspertizės akto tiriamosios dalies ir galutinės išvados yra neaiškios, dviprasmiškos ir prieštaringos, todėl negali būti lemiamos sprendžiant dėl automobilio pavarų dėžės gedimo atsiradimo momento ir priežasčių.
27. Be to, ekspertizės akte ekspertas padarė prielaidą, kad jeigu į automobilio pavarų dėžę buvo įpilta netinkamos kokybės arba netinkamos specifikacijos alyva, tai galėjo sąlygoti pavarų dėžės netinkamą veikimą. Vertinant tokias eksperto išvadas, pažymėtina, kad jos pateiktos išimtinai remiantis viešai paskelbta informacija bei vadovaujantis eksperto nuojauta, tačiau joks objektyvus konkrečiai ginčo automobilio tyrimas šiuo aspektu nebuvo atliktas. Be to, kaip matyti iš ieškovės papildomai pateiktų rašytinių įrodymų (DOK-87964), automobilio pavarų dėžės alyvą keitęs darbuotojas (vykdantis individualią veiklą) patvirtino, jog ieškovė įsigijo tinkamą alyvą, kuri jos automobiliui buvo pakeista 2023 m. rugpjūčio mėnesį. Alyvos įsigijimo faktą patvirtina byloje esantis UAB „Autoaibė“ 2023 m. rugpjūčio 16 d. mokėjimo kvitas 112,88 Eur sumai, kurio data sutampa su SMS žinutėse, išsiųstose atsakovės draugui, nurodoma informacija apie tepalų pakeitimą. Įrodymų, kad keičiant automobilio pavarų dėžės alyvą buvo panaudota netinkama ar/netinkanti alyva, byloje nėra (CPK 178 straipsnis).
28. Teismo vertinimu, eksperto teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai, kad ieškovei įsigytu automobiliu grįžtant iš Vilniaus į Kauną, turėjo pasimatyti (pasijausti) automobilio pavarų dėžės permušinėjimai, jeigu jie būtų buvę pirkimo-pardavimo metu, vertinami taip pat kritiškai, nes stokoja objektyvumo. Kaip teismo posėdžio metu papildomai paaiškino ekspertas, tyrimo metu pavarų dėžės permušinėjimai pasireiškė įšilus automobiliui ir pravažiavus su automobiliu 5-10 km. Tokios eksperto nurodytos aplinkybės tik patvirtina ieškovės ir jos draugo paaiškinimus, kad darant bandomąjį važiavimą jie nepastebėjo pavarų dėžės permušinėjimų, nes bandomasis važiavimas trūko iki 10 minučių, 1 km atstumu. Ekspertui atsakant į ieškovės atstovo klausimus, pastarasis papildomai nurodė, kad automobiliu važiuojant greitkeliu ir pagrinde naudojant tik vieną pavarą ir nepersijunginėjant į žemiausią ar aukščiausią pavaras, pavarų dėžės smūgiavimai galėjo ir nepasireikšti. Taigi, susidariusioje situacijoje ekspertui netyrus aplinkybių, kaip buvo važiuojama automobiliu greitkeliu iš Vilniaus į Kauną, kokiu greičiu ir kokias pavaras naudojant, jo išvada dėl važiavimo metu turėjusių atsirasti permušinėjimų paremta vien prielaida.
29. Teismas, įvertinęs visumą aptartų įrodymų, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju ieškovė (pirkėja) įvykdė jai tenkančią pareigą įrodyti transporto priemonės defektus. Tuo tarpu atsakovė (pardavėja) bylos nagrinėjimo metu neįrodė, kad parduoto automobilio trūkumai atsirado po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ar dėl pirkėjos kaltės.
30. Byloje nustačius ir atsakovei neginčijant, kad ieškovė negali naudoti įsigytos transporto priemonės pagal tiesioginę paskirtį, kad įsigyjant automobilį ieškovė nurodytų transporto priemonės trūkumų nežinojo, kad parduodant automobilį atsakovė jų neatskleidė, kad trūkumai išaiškėjo po sutarties sudarymo, todėl negalėjo atsirasti dėl ieškovės veiksmų ir dėl ieškovės kaltės, kad trūkumai vizualiai nesimatė, nebuvo akivaizdūs, buvo paslėpti, todėl bet koks atidus pirkėjas nebūtų galėjęs juos pastebėti be specialaus tyrimo, laikytina, kad ieškovė pagrįstai reikalauja nutraukti transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį bei taikyti abišalę restituciją (CK 6.327 straipsnio 3 dalis, 6.333 straipsnio 2 dalis).
31. Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės 877,98 Eur dydžio patirtų nuostolių atlyginimą. Kaip matyti iš byloje esančių 2023 m. rugsėjo 5 d. UAB „Automobilių kompiuterinės diagnostikos centras“ PVM sąskaitos faktūros ir apmokėjimo kvito, už automobilio defektų nustatymą ieškovė patyrė 217,80 Eur dydžio išlaidas. Už automobilio kalibravimą ieškovė sumokėjo 37,03 Eur, ką patvirtina byloje esantys 2023 m. rugpjūčio 23 d. UAB „Sostena“ PVM sąskaita-faktūra ir apmokėjimo kvitas. Už vertimo paslaugas ieškovė patyrė 18,15 Eur išlaidas. Už teisines konsultacijas dėl transporto priemonės gedimų ir ikiteisminės pretenzijos surašymą ieškovė patyrė 605,00 Eur išlaidas, ką patvirtina 2023 m. rugsėjo 11 d. ir 2023 m. lapkričio 20 d. UAB „Autopretenzija“ PVM sąskaitos-faktūros ir ieškovės atlikti mokėjimo pavedimai.
32. Atsižvelgiant į tai, kad visos ieškovės iki kreipimosi į teismą patirtos išlaidos yra tinkamai pagrįstos, atsakovė jų dydžio neginčija, reikalavimas dėl 877,98 Eur nuostolių atlyginimo taip pat tenkintinas (CK 6.249 straipsnio 1-4 punktai, 6.251 straipsnio 1 dalis).
33. CK 6.37 straipsnio 2 dalis ir 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti 5,00 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, iš atsakovės priteistinos 5,00 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (4 577,98 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. vasario 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
34. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 3 050,35 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 346,00 Eur žyminis mokestis ir 2 522,85 Eur išlaidos už suteiktas teisines paslaugas byloje (907,50 Eur už susipažinimą su civilinės bylos medžiaga pagal sąskaitą-faktūrą Nr. JB 2024-05-10/1, 1 034,55 Eur už prašymo teismui rengimą, įrodymų rinkimą, už pasirengimą ir atstovavimą 2024 m. rugsėjo 12 d. parengiamajame teismo posėdyje, už pasirengimą ir atstovavimą 2024 m. lapkričio 7 d. teismo posėdyje, už mokėjimą UAB „Diginet LTU“ už informaciją dėl skelbimų pagal sąskaitą-faktūrą Nr. JB 2024-10-18/01, 580,80 Eur už pasirengimą ir atstovavimą 2025 m. liepos 31 d. teismo posėdyje, už 2025 m. liepos 31 d. prašymo rengimą, įrodymų rinkimą) ir 181,50 Eur už UAB „Sostena“ suteiktas paslaugas (už pateiktą atsakymą į ieškovės paklausimą dėl informacijos, susijusios su ginču, pateikimo). Ieškovė įstatymų nustatyta tvarka ir terminais pateikė įrodymus, patvirtinančius patirtas bylinėjimosi išlaidas bei jų apmokėjimo faktą (CBP-1092, DOK-8770, DOK-156422, DOK-114249 CPK 178 straipsnis).
35. Teismas, atsižvelgęs į nagrinėjamos bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, advokatų darbo ir laiko sąnaudas, parengtų procesinių dokumentų skaičių, apimtį ir jų turinį, sprendžia, kad ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos yra protingo dydžio, neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteisimo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis), pagrįstos rašytiniais įrodymais, kas sudaro pagrindą tenkinti ieškovės prašymą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,
nusprendžia:
patikslintą ieškinį tenkinti.
Nutraukti 2023 m. rugpjūčio 9 d. Transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį ir taikyti abišalę restituciją – įpareigoti atsakovę G. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) grąžinti ieškovei J. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) už automobilį sumokėtą 3 700,00 Eur (trijų tūkstančių septynių šimtų eurų) sumą, o atsakovei G. K. – automobilį VOLVO C30, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).
Įpareigoti atsakovę G. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) per tris darbo dienas nuo pinigų grąžinimo į ieškovės J. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) AB Swedbank banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), savo lėšomis pasiimti automobilį VOLVO C30, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris šiuo metu yra adresu (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš atsakovės G. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei J. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 877,98 Eur (aštuonių šimtų septyniasdešimt septynių eurų 98 ct) nuostolių atlyginimą.
Priteisti iš atsakovės G. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei J. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5 (penkių) procentų dydžio procesines metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos (4 577,98 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. vasario 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti iš atsakovės G. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei J. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3 050,35 Eur (trijų tūkstančių penkiasdešimties eurų 35 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo (sprendimo) priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.