Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Algirdo Remeikos, teisėjų Danguolės Šiugždinytės ir Ramūno Antanavičiaus, sekretoriaujant Evelinai Dzenytei, dalyvaujant prokurorui Evaldui Tarasevičiui, nuteistojo O. L. gynėjai advokatei Ramunei Genovaitei Baltrušaitienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo O. L. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 5 d. nuosprendžio, kuriuo

O. L. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje, ir nuteistas:

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2015 m. birželio 6 d. vagystė) 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2015 m. birželio 14 d. vagystė) 1 (vienerių) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 2 (dveji) metai 3 (trys) mėnesiai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta galutinė 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Laisvės atėmimo bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytas nuo 2015 m. birželio 14 d. iki 2015 m. birželio 16 d. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

O. L. nuteistas už tai, kad jis 2015 m. birželio 6 d., apie 10.45 val., iš automobilio „Renault Scenic“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) stovėjusio automobilių stovėjimo aikštelėje prie prekybos centro „Maxima“, esančios Kaune, (duomenys neskelbtini), pagrobė svetimą 333 eurų vertės turtą – juodos spalvos dirbtinės odos rankinę, kurios vertė 14 eurų, kurioje buvo piniginė, 6 eurų vertės, grynieji pinigai – 15 eurų, A. B. vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas, be vertės, automobilio „Renault Scenic“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimas, be vertės, mobiliojo ryšio telefonas „Huawei“, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), jo vertė 298 eurai, ir tuo padarė nukentėjusiajai A. B. 333 eurų turtinę žalą.

Be to, jis 2015 m. birželio 14 d., apie 10 val. 40 min., būdamas parduotuvės „Maxima“, automobilių stovėjimo aikštelėje, adresu (duomenys neskelbtini) Kaunas, iš nukentėjusiajai A. Č. priklausančio automobilio atvirai pagrobė svetimą A. Č. priklausantį turtą – rankinuką, 57 eurų vertės, su jame buvusiais mobilaus ryšio telefonu „Samsung Galaxy SII“, 202,73 eurų vertės, pinigine, 50 eurų vertės, 77,54 eurais, Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortele, Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimu, „Swedbank“ ir „Seb“ banko mokėjimų kortelėmis, išduotomis A. Č. vardu, tokiu būdu padarydamas A. Č. 387,27 eurų žalą.

Apeliaciniame skunde O. L. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 5 d. nuosprendį ir skirti švelnesnę bausmę. Teigia, kad nusikaltimų neplanavo, juos padarė spontaniškai, dėl to, jog neturėjo darbo, pinigų maistui. Nurodo, kad visiškai prisipažino, labai gailisi, atvykdavo į visus tardymus, nesislapstė nuo atsakomybės. Mano, kad apylinkės teismas skyrė per griežtą bausmę.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroras skundą atmesti.

Nuteistojo O. L. apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliaciniame skunde nuteistasis veikos kvalifikavimo neginčija, tačiau kelia jam paskirtos bausmės individualizavimo klausimą. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 str. 3 d.).

Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo sprendimą pagal apeliacinį skundą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatų, pagrįstai O. L. pripažino kaltu ir nuteisė pagal jam inkriminuotas nusikalstamas veikas bei paskyrė teisingą bausmę ir galutinę subendrintą bausmę.

Nuteistasis savo apeliaciniame skunde prašo paskirti jam švelnesnę bausmę.

Bausmės skyrimas yra baudžiamąją bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Keisti nuosprendį galima tik tada, kai bausmė paskirta pažeidžiant baudžiamojo kodekso bendrojoje dalyje numatytus bausmės skyrimo ir paskirtų bausmių bendrinimo principus.

Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 str. 2 d.). Todėl teismas, skirdamas bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio sankciją, privalo vadovautis ir šio kodekso bendrosios dalies nuostatomis. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo praktikoje (2003 m. birželio 10 d., 2009 m. birželio 8 d. nutarimai) yra pažymėjęs, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos; bausmės ir jų dydžiai baudžiamajame įstatyme turi būti diferencijuojami atsižvelgiant į nusikalstamų veikų pavojingumą. Nusikalstamų veikų pavojingumą lemia inter alia vertybės, į kurias šiomis veikomis yra kėsinamasi. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, stadiją; kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 str. 1, 2 d.). Pažymėtina, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-369-942/2015, 2K-39-895/2016). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 str. 1, 2 d.).

Nagrinėjamu atveju teigti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam O. L. bausmę, pažeidė nurodytus baudžiamojo įstatymo reikalavimus, nėra pagrindo. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad skirdamas bausmę nuteistajam, teismas atsižvelgė į tai, jog yra viena O. L. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, kad nusikaltimą padarė būdamas teistas bei baustas administracine tvarka. Taip pat teismas atsižvelgė ir į tai, kad nuteistasis padarė du apysunkius nusikaltimus, veikė tiesiogine tyčia. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti tik paskyrus laisvės atėmimo bausmes.

BK 63 straipsnyje reglamentuojamos bausmių skyrimo už kelias nusikalstamas veikas taisyklės. Jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę; skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti (BK 63 str. 1 d.). Kolegijos nuomone, skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės buvo teisingai subendrintos ir paskirta subendrinta galutinė bausmė pagrįstai sumažinta vienu trečdaliu.

Konstatuotina, jog BK 178 str. 2 d. sankcijoje numatyta bausmė yra laisvės atėmimas iki 6 metų, apylinkės teismas O. L. paskyrė laisvės atėmimo bausmes ženkliai švelnesnes negu sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, kurios savo dydžiu nėra aiškiai per griežtos, todėl galutinė bausmė yra teisinga, ne per griežta, jos švelninti nėra pagrindo.

Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2016 m. sausio 19 d. pažyma patvirtina, jog nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos O. L., išlaidos sudaro 30,92 Eur. BPK 322 str. 1 d. imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014). Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš kaltinamojo netenkintinas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu, 336 straipsnio 3 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo O. L. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos ir yra neskundžiama.