Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Jolanta Gailevičienė, sekretoriaujant Renatai Garuolienei, dalyvaujant ieškovės atstovui Juridinio departamento direktoriui G. G., atsakovės DNSB „Vėjarodė“ atstovui valdybos pirmininkui V. V., trečiajam asmeniui E. M. , viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės R. J. IĮ „Argus“ saugos tarnybos ieškinį atsakovei Daugiabučio namo savininkų bendrijai „Vėjarodė“ dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2011-06-28 priimtas preliminarus sprendimas.

Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 400 Lt skolą už suteiktas elektroninės apsaugos signalizacijos montavimo paslaugas bei parduotą įrangą, 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2002-01-31 atsakovei buvo išrašyta PVM sąskaita-faktūra 1400 Lt sumai. Atsakovė pagal minėtą sąskaitą sumokėjo 1000 Lt, liko neapmokėta 400 Lt suma. Nurodė, kad rašytinė sutartis tarp šalių nebuvo pasirašyta. Tačiau darbai buvo atlikti ir parduota įranga veikia iki šiol bei ja naudojasi namo gyventojai. Šią aplinkybę patvirtina Sistemos apžiūros ir remonto darbų aktas (b.l.28), kuriuo atsakovui sumontuota ir parduota įranga (viena iš jos dalių) buvo pakeista nauja šiais metais. Nurodė, kad atsakovo atstovas, t.y. pirmininkas E. M., užsakė darbus, priėmė atliktus darbus (ir prekes). Todėl mano, kad yra niekinis atsakovo neigimas, jog nebuvo sudaryta sutartis. Sąskaita buvo pateikta atsakovo atstovui, t.y. pirmininkui E. M., kuris pasirašė, jog sąskaitą gavo, todėl mano, jog nėra pagrindo teigti, kad sąskaita nebuvo pateikta atsakovei. Tai, kad atsakovo duomenys yra nurodyti su klaida, nereiškia, jog paslaugos nebuvo suteiktos. Sąskaita buvo išrašyta pagal atsakovės pirmininko pateiktus duomenis. Ieškovas nė kartą kreipėsi į atsakovę, t.y. jos pirmininką E. M., dėl įsiskolinimo, tai patvirtina pridedami atsakovės skolos daliniai mokėjimai kvitai. Be to, į teismą buvo kreiptasi tik po bandymo skolą išsireikalauti taikiu būdu, tačiau buvo gautas atsakymas, jog skola nebus mokamas. Nurodė, kad ieškovas neprivalo aiškintis, iš kokių lėšų atsakovas mokėjo. Pinigai buvo įnešami atsakovės vardu. Tai, kad atsakovės atstovas netinkamai vykdė jam pavestas funkcijas nėra ir negali būti ieškovės atsakomybė. Prašė priteisti įsiskolinimą, procesines palūkanas, nes sandoris buvo sudarytas su atsakove, darbai buvo atlikti, atsakovės atstovas juos priėmė ir atsakovė už juos privalo atsiskaityti.

Atsakovė su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad nebuvo sudariusi su ieškove sutarties dėl elektroninės apsaugos signalizacijos montavimo paslaugų bei įrangos pirkimo. Atsakovė (bendrija) neturi patalpų, kurias reikia saugoti. Nurodė, kad sąskaitoje neteisingai nurodytas atsakovės pavadinimas (nurodyta GNSB „Vėjarodė“, o turi būti DNSB „Vėjarodė“). Atsakovė 2002-01-31 sąskaitos nėra gavusi, ši sąskaita nėra įtraukta į atsakovės apskaitą, atsakovės apskaitoje tokio įsiskolinimo nėra. Nuo 2002-01-31, t.y. sąskaitos išrašymo, ieškovė nesikreipė į atsakovę (į buhalterę) dėl debitorinio įsiskolinimo, minėtu laikotarpiu nebuvo pasirašytas ir skolos suderinimo aktas. Nurodė, kad bendrijos pirmininkas pasirašyti sutartis su prekių ar paslaugų tiekėjais gali tik apsvarčius tą klausimą visuotiniame bendrijos susirinkime arba bendrijos valdyboje. Gali būti, kad E. M., būdamas bendrijos pirmininku, susirinko iš gyventojų pinigus kaip fizinis asmuo. Ieškovas turėjo įsitikinti, ar atsakovės atstovas turėjo įgaliojimus užsakyti darbus. Protokolo, kuriose būtų sprendimas dėl ginčo paslaugos užsakymo nėra. Valdyba neturi jokių sąrašų, kas buvo skolininkai. Šiuo atveju turėjo būti valdybos sutikimas, tačiau jo nėra. Viskas bendrijoje yra tvarkoma per buhalteriją, pajamuojama, daromos apskaitos. Visus einamuosius klausimus (tame tarpe ir dėl smulkių darbų) sprendžia valdyba. Prašė atmesti ieškinį, nes bendrijos pirmininkas nebuvo įpareigotas sudaryti tokių sutarčių.

Tretysis asmuo E. M. paaiškino, kad palaiko ieškinį. Namo gyventojai atskirai į savo butą vedėsi signalizaciją. Vienas vieną firmą samdė, kitas kitą. Susirinkime gyventojai nutarė pereiti pas vieną saugos tarnybą, nes tai būtų ekonomiškiau. Kai buvo paklausta, kas norės signalizacijos, didžioji dalis pakėlė rankas. Turėjo būti daug žmonių, bet liko mažai, todėl nebuvo surinkta visa suma. Informavo ieškovę, kad nebesurenka visų pinigų. Ką pavyko surinkti, tą ir atidavė ieškovei. Nurodė, kad buvo sudaręs ir skolininkų sąrašą, jį atidavė. Susirinkime apie tai buvo kalbėta, bet ne visi susirinkimo protokolai buvo rašomi. Kai iš ieškovės gavo sąskaitą, perdavė buhalterei, kur buhalterė ją dėjo nežino. Patvirtino, kad jis užsakė darbus pas ieškovę atsakovės vardu, nes tai buvo bendrijos narių sprendimas, juk bendrija ir yra tie fiziniai asmenys. Visi namo gyventojai apie tai žinojo. Rašytinio bendrijos valdybos sprendimo dėl siųstuvų įrengimo (užsakytos paslaugos pas ieškovę) nebuvo. Nurodė, kad darė gerą darbą, o dabar turi būti kaltas. Trūko tvarkos bendrijoje.

Liudytoja J. V. paaiškino, kad dirba atsakovės buhaltere nuo šios bendrijos įkūrimo. Nagrinėjamu atveju turėtų būti ne tik PVM sąskaita – faktūra, bet ir sutartis, darbų priėmimo – perdavimo aktas. E. M. kalbėjo su gyventojais ir siūlė kaip fiziniams asmenims, o ne atsakovei (bendrijai) įsivesti „Argus“ teikiamą paslaugą. Instaliavimo darbai buvo atlikti tam, kad būtų teikiama apsaugos paslauga, bet tais susiję su gyventojais kaip fiziniais asmenims, o ne bendrija (atsakove). E. M. rinko pinigus iš gyventojų, kurie norėjo įsivesti apsaugą, tačiau tai jis darė ne bendrijos pavedimu. Nurodė, kad minėtos sąskaitos iki tol, kol ją gavo iš teismo nebuvo mačiusi. Iš bendrijos kasos E. M. pinigai ginčo sąskaitai apmokėti nebuvo duoti. Nurodė, kad sąskaitoje nėra bendrijos antspaudo, nurodytas neteisingas pavadinimas.

Preliminarus sprendimas paliktinas nepakeistas (LR CPK 430 str. 6 d. 1 p.).

Faktinės aplinkybės.

E. M., būdamas atsakovės pirmininku, užsakė elektroninės apsaugos signalizacijos montavimo paslaugas bei įrangą, t.y. siųstuvus, kurie leidžia pasijungti signalizaciją (toliau – ginčo paslauga). Ieškovė suteikė užsakytą paslaugą, t.y. minėti siųstuvai yra sumontuoti namo bendrose patalpose (palėpėje). Ieškovė atsakovei 2002-01-31 išrašė PVM sąskaitą – faktūrą LBF Nr.4482388 1400 Lt sumai. Minėtą sąskaitą gavo ir pasirašė atsakovės pirmininkas E. M. (b.l.8). Rašytinė sutartis tarp šalių nebuvo sudaryta. 2002-09-02 (350 Lt; b.l.24), 2002-09-18 (500 Lt; b.l.25) ir 2007-12-02 (150 Lt; b.l.27) pinigų priėmimo kvitais atsakovės vardu E. M. ieškovei iš viso sumokėjo 1000 Lt.

Byloje kilo klausimas, ar E. M., būdamas bendrijos valdybos pirmininku, buvo įpareigotas atsakovės vardu užsakyti ginčo paslaugą.

Atsakovės atstovas nurodė, kad E. M., būdamas bendrijos valdybos pirmininku, nebuvo įpareigotas sudaryti tokių sutarčių. Bendrijos valdybos pirmininkas galėjo užsakyti ginčo paslaugą pas ieškovę tik apsvarčius šį klausimą visuotiniame bendrijos narių susirinkime arba bendrijos valdyboje. Protokolo, patvirtinančio, kad bendrijos susirinkime ar valdyboje buvo svarstytas toks klausimas ir priimtas atitinkamas sprendimas nėra. Visuotinio bendrijos susirinkimo, bendrijos valdybos sutikimo nėra.

Ieškovės atstovas nurodė, kad tai, jog atsakovės atstovas netinkamai vykdė jam pavestas funkcijas nėra ir negali būti ieškovės atsakomybė.

Tretysis asmuo nurodė, kad susirinkime gyventojai nutarė pereiti pas vieną saugos tarnybą, gyventojų susirinkime apie tai buvo kalbėta, bet ne visi susirinkimo protokolai buvo rašomi. Patvirtino, kad jis užsakė darbus pas ieškovę atsakovės vardu, nes tai buvo bendrijos narių sprendimas, juk bendrija ir yra tie fiziniai asmenys. Visi namo gyventojai apie tai žinojo.

Įvertinus rašytinę bylos medžiagą, šalių ir liudytojos paaiškinimus, atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra rašytinių duomenų, patvirtinančių, kad atsakovės valdymo organai, t.y. bendrijos narių susirinkimas ir bendrijos valdyba, būtų apsvarstę ir priėmę sprendimą dėl ginčo paslaugos užsakymo, atsakovei nepripažįstant, kad jos valdymo organai šį sprendimą priėmė ir tokią paslaugą užsakė, vien trečio asmens paaiškinimai, kad namo gyventojai susirinkime, kuris nebuvo protokoluojamas, priėmė sprendimą dėl paslaugos užsakymo, apie tai žinojo visi namo gyventojai, nėra pakankami daryti tokią išvadą, todėl teismas daro labiau tikėtiną išvadą, kad E. M., būdamas bendrijos valdybos pirmininku, nebuvo įpareigotas atsakovės vardu užsakyti ginčo paslaugą, t.y. pažeidė savo kompetenciją. Juolab, kad bendrijos valdybos pirmininkas organizuoja valdybos darbą (įstatų 40 p.), pasirašo valdybos nutarimų protokolus (41 p.).

LR CPK 2.83 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sandoriai, kuriuos sudarė privačiojo juridinio asmens valdymo organai pažeisdami savo kompetenciją, sukelia prievoles juridiniam asmeniui, išskyrus atvejus, kai įrodoma, jog sudarydamas sandorį trečiasis asmuo žinojo, jog sandorį sudarė šios teisės neturintis juridinio asmens valdymo organas, ar dėl aplinkybių susiklostymo negalėjo to nežinoti.

Sąžiningumas yra preziumuojamas, todėl ieškovės nesąžiningumą nagrinėjamoje byloje turi įrodyti atsakovė.

Vertinant, ar trečiasis asmuo (nagrinėjamu atveju ieškovė) žinojo ar negalėjo nežinoti, reikia atsižvelgti į CK 2.75 straipsnį, kur nurodyta, kad net jeigu valdymo organų kompetencija paskelbiama viešai, tai negali būti laikoma įrodymu, jog trečiasis asmuo žinojo ar dėl tam tikrų aplinkybių negalėjo nežinoti.

Esant aukščiau nurodytai įstatyminei nuostatai, prezumpcijai ir nurodytoms aplinkybėms, įvertinus rašytinę bylos medžiagą, šalių ir liudytojo paaiškinimus, atsižvelgiant į tai, kad paslaugas pas ieškovę atsakovės vardu užsakė tretysis asmuo E. M., kuris tuo metu buvo atsakovės bendrijos valdybos pirmininkas, taip pat į tai, kad E. M. kalbėjo su gyventojais ir siūlė įsivesti ginčo paslaugą, šią aplinkybę patvirtina liudytojos paaiškinimai ir tai, kad 1000 Lt suma buvo surinkta ir perduota ieškovei, dar atsižvelgiant į tai, kad sudaryto sandorio suma nėra didelė (1400 Lt), be to, į tai, kad tretysis asmuo nurodė, jog ieškovės atstovas buvo atvykęs ir namo gyventojams aiškino užsakomos paslaugos privalumus ir aplinkybes, ši aplinkybė bylos nagrinėjimo metu nebuvo paneigta, vadovaujantis teisingumo, protingumo kriterijais, teismas daro išvadą, kad atsakovė neįrodė ieškovės nesąžiningumo, t.y. to, kad ieškovė žinojo, jog paslaugas užsakęs atsakovės pirmininkas E. M., būdamas bendrijos valdybos pirmininku, nebuvo įpareigotas atsakovės vardu užsakyti ginčo paslaugą, t.y. pažeidė savo kompetenciją.

Bylos nagrinėjimo metu nustačius, kad ginčo paslaugą užsakė atsakovės bendrijos valdybos pirmininkas, ginčo paslauga buvo atlikta, darbai priimti, sumokėta dalis ginčo paslaugos vertės, teismas daro išvadą, kad atsakovės nurodyti argumentai dėl neteisingo atsakovės nurodyto pavadinimo sąskaitoje, sąskaitos neįtraukimo į atsakovės apskaitą, ieškovės nesikreipimo į atsakovės buhalterę dėl debitorinio įsiskolinimo, skolos suderinimo akto suderinimo yra teisiškai nereikšmingi, todėl teismas dėl jų nepasisako nagrinėjamoje byloje.

Duomenų apie tai, kad atsakovė būtų tinkamai įvykdžiusi prievolę byloje nėra.

Ištyrus byloje pateiktus rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad tarp šalių susiklostė sutartiniai prievoliniai teisiniai santykiai (CK 1.71, 6.1 – 6.4, 6.154, 6.477 str.). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę draudžiama, todėl atsakovė laikoma pažeidusia prievolę, nes praleido prievolės įvykdymo terminą (CK 6.38 str., 6.59 str., 6.63 str. 1 d. 2 p., 6.205 str., 6.256 str., 6.487 str.). Ieškovė įrodė skolos dydį, todėl jos reikalavimas, kaip pagrįstas, tenkintinas, iš atsakovės priteistina 400 Lt skola.

Kadangi atsakovė laiku ir tinkamai nevykdė piniginės prievolės, privalo mokėti ieškovui 6 procento dydžio metines palūkanas už priteistą 400 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 2 d.).

Patenkinus ieškinį, iš atsakovės ieškovės naudai priteistinos bylinėjimosi išlaidos, pagrįstos rašytiniais įrodymais – 27 Lt žyminis mokestis (CPK 80 str. 1 d. 4 p., 93 str. 1 d.).

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-06-28 preliminarus sprendimas paliktinas nepakeistas.

Dėl valstybės turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Rašytinė bylos medžiaga nustatyta, kad valstybė turėjo 7,50 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios buvo apmokėtos iš valstybės biudžeto lėšų. Minėta suma iš atsakovės valstybei nepriteistina, nes yra mažesnė už išieškomą minimalią sumą, t.y. 10 Lt.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-06-28 preliminarų sprendimą palikti nepakeistą, t.y. priteisti iš atsakovės Daugiabučio namo savininkų bendrijos „Vėjarodė“ 400 Lt (keturių šimtų litų 00 ct.) įsiskolinimą už parduotą įrangą, 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos 400 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. 2011-06-27, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 27 (dvidešimt septynis litus 00 ct.) bylinėjimosi išlaidų ieškovei R. J. IĮ „Argus“ saugos tarnyba.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.