- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-02-24
- Bylos Nr.
- 1-36-836/2016
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Henryta Gerdvilė
- Kaltinamasis
- A. J.
- Advokatai
- Mindaugas Vasiliauskas
- Kategorijos
- 1.1.7.2.6Areštas (BK 49 str.)
dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorui Gediminui Bučiūnui,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) vadybininku, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyv. vieta ten pat, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 253 straipsnio 1 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. J., 2015-03-05 apie 22.30 val., važiuodamas automobiliu „INFINITI", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Kėdainiuose, Basanavičiaus g. ties 95 namu neteisėtai laikė šaunamąjį ginklą - pistoletą „PIETRO BERETTA" Nr. (duomenys neskelbtini), pagal 2014-06-26 „Ginklų ir šaudmenų kontrolės" įstatymą priskiriamą prie B kategorijos šaunamųjų ginklų ir 8 šovinius, pagal 2014-06-26 „Ginklų ir šaudmenų kontrolės" įstatymą priskiriamus prie šaudmenų, skirtų šaudyti B kategorijos šaunamuosiuose ginkluose.
Kaltinamasis A. J. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad datos tiksliai nepamena, bet galėjo būti 2015 m. kovo 5 d., ryte, išvedęs šunį į lauką, prie šiukšlių konteinerio, J. Basanavičiaus g.19, Kėdainiuose, pamatė daiktą panašų į pistoletą „PIETRO BERETTA“ bei odinę dėtuvę su šoviniais (jų galėjo būti 8), kuriuos paėmė. Dėtuvę su šoviniais parsinešė namo ir padėjo ant batų dėžės. Pistoletą, apžiūrėjęs, pasidėjo žmonos automobilyje, po sėdyne ir norėjo nuvažiavęs į ginklų parduotuvę išsiaiškinti koks tai ginklas. Vakare pasiėmė R. ir važiavo iki galinės kolonėlės jam pirkti cigarečių. Juos sustabdė policijos pareigūnai ir rado ginklus, juos abu sulaikė. Sulaikymo metu neturėjo galimybės pasakyti apie ginklus. Mašinoje buvo ir antras ginklas - revolveris, kuriam jis turi leidimą. Kadangi turėjo leidimą laikyti ginklą, ginklų laikymo taisykles žinojo, tačiau to nesureikšmino, norėjo pirmiausia išsiaiškinti koks tai ginklas. Jeigu būtų kovinis ginklas, tai būtų atidavęs policijai, o jei būtų atitikęs pagal jo ginklo duomenys, tai būtų pasilikęs sau. Radęs ginklą, turėjo galimybę iškviesti policiją, bet nebuvo įsitikinęs, kad ginklas tikras. Pripažįsta, kad blogai pasielgė, nuoširdžiai gailisi. Dirba (duomenys neskelbtini), vadybininku, gauna 200 Eur. Turi trinkelių klojėjų brigadą, turi patentą ir gauna apie 1000 eurų pajamų per mėnesį. Vokietijoje dirba pas brolį firmoje, gauna apie 16.000 eurų per metus pajamų. Su organizuotomis, nusikalstamomis grupėmis nėra susijęs. Nurodė, kad paimtas revolveris-38, jam nereikalingas, prašo jį sunaikinti.
Įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį nutrauktas, nes kaltinamasis prisipažino kaltu visiškai, pageidavo tuojau pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras ir gynėjas (Lietuvos Respublikos BPK 273 str.).
Lietuvos Respublikos BPK 291 str. 2 d. tvarka išvardinti: 2015-03-05 Tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta kad 2015-03-05 apie 22.30 val. Kėdainiuose, Basanavičiaus g., ties 95 namu sulaikytas automobilis "INFINITI" , valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuri vairavo A. J., kartu važiavo A. R.. Automobilyje rastas revolveris (duomenys neskelbtini) ir pistoletas "PIETRI BERETA" Nr. (duomenys neskelbtini) su 8 šoviniais (1 t., b. 1. 2); Iš 2015-03-05 įvykio vietos apžiūros matyti, kad apžiūrint automobilį „INFINITI". Valt. Nr. (duomenys neskelbtini) ant automobilio grindų, po priekinę keleivio sėdynę rastas pistoletas "PIETRO BERETA" Nr. (duomenys neskelbtini) su šoviniais (1 t., b. 1. 18-19); Iš Licencijavimo veiklos posistemio pažymos matyti, kad A. J. 2013-03-12 išduotas leidimas įsigyti ir laikyti (nešiotis) ginklus, A. J. registravęs mažos galios revolverį (duomenys neskelbtini) (savigynai) ( l t., b. 1. 20); Kratos metu pas A. J. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), rastas ir paimtas odinis dėklas su pistoleto šovinių dėtuve (1 t. b.l.34-38); Iš 2015-09-07 specialisto išvados Nr. 140-(1733)-IS 1-5757 matyti, kad pistoletas BERETTA (duomenys neskelbtini), pagal Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą priskiriamas prie B kategorijos šaunamųjų ginklų. Tirti pateikti 8 šoviniai yra šaudmenys-pramoninės gamybos, skirti daugelio modelių pistoletams. Dėtuvė odiniame dėkle, paimta iš A. J. namų yra šaunamojo ginklo dalis ir gali būti naudojama su tyrimui pateiktu pistoletu BERETTA (duomenys neskelbtini) (1 t., b. 1. 52-56); Apklaustas įtariamuoju A. R. parodė, kad 2015-03-05 apie 22 val., jam būnant namuose, A. J. pakvietė jį į kiemą. Kai išėjo į lauką, jam A. J. pasakė, kad kažkas įtartinas vaikšto po kiemą ir trinasi prie automobilių. Abu apėjo kiemą, bet nieko nerado, tada A. J. jam pasiūlė pasivažinėti po miestą. Važiuodamas A. J. žmonos automobiliu, kurį vairavo A. J., keleivio vietoje jis matė daiktų dėtuvėje revolverį. A. J. pasakė, kad tai jo legaliai laikomas ginklas ir jam jis turi leidimą, kad automobilyje buvo dar vienas ginklas nežinojo (1 t., b. 1. 96-97); 2015-11-18 Kauno apygardos prokuratūros nutarimu ikiteisminis tyrimas A. R. atžvilgiu nutrauktas (l t., b. 1. 99).
Motyvuojamoji dalis
Teismas išanalizavęs įrodymų visumą, daro išvadą, kad kaltinamasis padarė minėtą nusikalstamą veiką, t.y. automobilyje neteisėtai laikė šaunamąjį ginklą - pistoletą „PIETRO BERETTA" Nr. (duomenys neskelbtini), pagal 2014-06-26 „Ginklų ir šaudmenų kontrolės" įstatymą priskiriamą prie B kategorijos šaunamųjų ginklų ir 8 šovinius, pagal 2014-06-26 „Ginklų ir šaudmenų kontrolės" įstatymą priskiriamus prie šaudmenų, skirtų šaudyti B kategorijos šaunamuosiuose ginkluose. Tai, kad toks šaunamasis ginklas civilinėje apyvartoje yra draudžiamas, patvirtina 2015-09-07 specialisto išvada Nr. 140-(1733)-IS 1-5757. Šio nusikaltimo sudėtis yra formalioji. Nusikaltimas yra baigtas nuo šaunamųjų ginklų ir šaudmenų įsigijimo ar laikymo, neturint leidimo, pradžios momento. Nusikaltimas numatytas LR BK 253 str. 1 d. padaromas esant kaltininko tiesioginiai tyčiai. Kaltininkas suvokia, kad neturėdamas leidimo laiko šaunamąjį ginklą. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuota teisingai atitinka LR BK 253 str. 1 d.
Teismo posėdžio metu buvo pateiktas kaltinamojo A. J. sutuoktinės I. J. ir darbdavio A. L. prašymas taikyti A. J. atžvilgiu BK 40 str. ir jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, o jie sutinka būti jo laiduotojais.
Prokuroras teismo posėdžio metu nurodė, kad kaltinamasis A. J. neatitinka BK 40 str. 2 d. 4 p. sąlygos, kad turi būti pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nepadarys nusikalstamų veikų, bet šio pagrindo jis neatitinka, nes buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės nukentėjusiajam ir kaltinamajam susitaikius, vėliau buvo ne vieną kartą ikiteisminis tyrimas nutrauktas, teistas Vokietijoje.
LR BK 40 straipsnis numato galimybę asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu yra visuma šio straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Pagal suformuotą teismų praktiką, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismas neprivalo atleisti asmens nuo baudžiamosios atsakomybės ir negali apsiriboti tik formaliu laidavimo sąlygų nustatymu. Tik įvertinęs visas bylos aplinkybes teismas sprendžia, ar yra pagrindas taikyti kaltininkui BK 40 straipsnio nuostatas. Kiekvienu atveju, kai baudžiamojoje byloje teismas realizuoja įstatymo jam suteiktą galimybę apsispręsti, taip pat ir asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimu, turi būti atsižvelgiama ne vien į formaliąsias teisines baudžiamajame įstatyme nustatytas sąlygas, būtina įvertinti visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, kad kaltininko atleidimu nuo baudžiamosios atsakomybės būtų pasiekti bausmės tikslai.
Kaltinamasis A. J. padarė apysunkį nusikaltimą, numatytą LR BK 253 str. 1 d., t.y. įgijo, gabeno ginklą pažeisdamas įstatymų, teisės aktų reikalavimus ir šis nusikaltimas kėlė grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai, visuomenės saugumui ar viešajai tvarkai. LR Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 35 straipsnyje yra nurodyta, jog asmuo, radęs ginklą ar šaudmenų, privalo nedelsdamas apie tai pranešti policijai. Asmeniui draudžiama rastus ginklus ar šaudmenis gabenti į policijos įstaigą ar kitą vietą. Policija asmens rastus ginklus ar šaudmenis paima jų radimo vietoje. Remiantis kaltinamojo nurodytomis aplinkybėmis, jis vaikštinėdamas rado ginklą 2015-03-05, ryte, kuris buvo paimtas iš jo vairuojamos transporto priemonės salono, transporto priemonės apžiūros metu 2015 m. kovo 5 d., apie 22 val. 30 val. Taigi nuo ginklo radimo iki ginklo suradimo praėjo pakankamas laikas, per kurį A. J. turėjo galimybę informuoti policijos pareigūnus, pastaruosius iškviesti į įvykio vietą, kur ginklas buvo rastas, tačiau A. J. žinodamas LR Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą, ginklų laikymo tvarką, rastą ginklą paėmė iš įvykio vietos, įsidėjo į automobilį, pakišo po sėdynę, vežiojosi jį, apie tai nepranešdamas policijos pareigūnams. Turėdamas ketinimą netgi jį pasilikti sau, jei rastas ginklas būtų atitikęs jo turimo ginklo duomenys. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kratos metu automobilyje rastas ir išimtas ginklas su 8 šoviniais, o namuose buvo rastas ir paimtas odinis dėklas su pistoleto šovinių dėtuve. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad A. J. suprato radęs ginklą, sąmoningai jį paėmė, dėklą parnešė namo, ginklą padėjo automobilyje po sėdyne, nors ir žinojo, kad apie tokį radinį turėjo pranešti atitinkamoms tarnyboms. Nepaisant to, ginklą laikė, kas rodo, jog pastarasis suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti. Bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis A. J. nurodė, kad yra vedęs, augina tris vaikus, sutuoktinė I. J. nedirba, jis pats dirba (duomenys neskelbtini), vadybininku, gauna 200 Eur per mėnesį atlyginimą. Turi trinkelių klojėjų brigadą, turi patentą ir gauna apie 1000 eurų pajamų per mėnesį. Vokietijoje brolis turi statybos firmą, ten jis dirba ir gauna apie 16.000 eurų per metus pajamų. Tačiau iš byloje esančių duomenų (Sodros pažymos) matyti, kad paskutinį kartą pastarasis verslo liudijimą buvo įsigijęs laikotarpiu nuo 2012-05-02 iki 2012-10-31. Duomenų apie darbą Vokietijoje ir gaunamas pajamas teismui nepateikė, kas kelia teismui abejonių dėl jo gaunamų lėšų ir legalaus pragyvenimo šaltinio. Iš byloje esančių duomenų, kaip į asmenį charakterizuojančią medžiagą atkreiptinas dėmesys, kad kaltinamasis A. J. praeityje buvo nuo baudžiamosios atsakomybės nukentėjusiajam ir kaltinamajam susitaikius, atleistas, teistas Vokietijoje (1 t. b.l.178, 2 t., 132-134). Kauno AVPK Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos rašte, nurodyta, kad kaltinamasis A. J. buvo žinomas Kauno AVPK KPONTV pareigūnams kaip asmuo palikęs ryšius su organizuotomis grupėmis ir jų nariais bei galėjęs daryti sunkius ar labai sunkius nusikaltimus, dėl šių priežasčių pastarasis 2008 m. buvo oficialiai įspėtas pagal LR Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymą (2 t. b.l.131). Atsižvelgiant į A. J. padaryto nusikaltimo pobūdį, į byloje nustatytas aplinkybes, kad A. J. suprato radęs ginklą, sąmoningai jį paėmė nors žinojo, kad apie tokį radinį turėjo pranešti atitinkamoms tarnyboms. Teismas daro išvadą, toks prašymas, dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, netenkintinas, nes tokios priemonės taikymas nelaikytinas adekvačiu nusikalstamos veikos sunkumo laipsniui, jos mastui ir būdui. A. J. visiškai atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės bei nepaskyrus jam bausmės už jo padarytą nusikalstamą veiką, nebus įgyvendintas teisingumo principas. A. J. už jo padarytą nusikaltimą turi būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir jam turi būti paskirta bausmė.
Teismas pažymi, kad nesant įstatyminio pagrindo taikyti A. J. atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, netikslinga svarstyti pateiktų laiduotojų I. J. ir A. L. asmenybių atitikimo reikalavimams, keliamiems laiduotojui (BK 40 str. 3 d.).
Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis padarė apysunkį nusikaltimą ( BK 11 str. 4 d.) jo ši nusikalstama veika sunkių pasekmių nesukėlė. Kaltinamasis neteistas (b.l.28), dirba (b.l.36), psichikos sveikatos ir priklausomybės ligų kabinetų įskaitose neįrašytas (1 t., b.l. 166, 168), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (1 t., b.l.173), dirba (1t., b.l.179), verslo liudijimą paskutinį kartą buvo įsigijęs 2012-05-02 iki 2012-10-31 (2 t. b.l. 150); vedęs, turi šeimą, augina tris vaikus. Iš Kauno AVPK Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos rašto, matyti, kad kaltinamasis A. J. buvo žinomas Kauno AVPK KPONTV pareigūnams kaip asmuo palikęs ryšius su organizuotomis grupėmis ir jų nariais bei galėjęs daryti sunkius ar labai sunkius nusikaltimus, dėl šių priežasčių pastarasis 2008 m. buvo oficialiai įspėtas pagal LR Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymą (2 t. b.l.131)
Teismas kaltinamajam bausmę skiria vadovaujantis LR BK 54 str. 61 str. nuostatomis, atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 41 str.), bei teisingumo principą, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti, kaltinamajam už padarytą apysunkį nusikaltimą paskyrus sankcijoje numatyta švelniausia bausmę –minimalaus dydžio areštą. Baudžiamojoje byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas BPK 273 str. numatyta tvarka, A. J. prisipažino esąs kaltas dėl jam inkriminuotos veikos. Šios sąlygos lemia taikymą BK 64¹ str. (redakcija nuo 2013-07-13, Žin. 2013, Nr. 75-3770) nuostatų, pagal kurias teismas privalo šias sąlygas atitinkančiam kaltinamajam tuo pačiu nuosprendžiu skiriamą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti - pistoletą BERETTA (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) su dviem dėtuvėm, šovinių dėtuvės dėklu ir 8 vnt. šovinių, revolverį (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir 7 vnt. grankulkių, saugomus Kauno apskrities VPK, nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuoti ir perduoti Ginklų fondo prie Lietuvos Respublikos VRM žiniai (1 t. b. 1. 58).
Civilinio ieškinio byloje nėra.
Kardomoji priemonė. Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina (1 t. b.l.156).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 273 str. 297 str. 302-307 str.
nusprendžia:
A. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos BK 253 straipsnio 1 dalyje ir nubausti jį – 15 parų arešto bausme.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. 1d. nuostatomis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti 10 (dešimt) parų arešto.
Į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo ir suėmimo laiką 10 (dešimt) dienų, ir A. J. laikyti atlikus arešto bausmę.
Kardomąją priemonę, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti byloje: pistoletą BERETTA (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) su dviem dėtuvėm, šovinių dėtuvės dėklu ir 8 vnt. šovinių, revolverį (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir 7 vnt. grankulkių, saugomus Kauno apskrities VPK, nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuoti ir perduoti Ginklų fondo prie Lietuvos Respublikos VRM žiniai.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui.