Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2016-05-04 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A2.6.-5753-932/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2016-05-04
Bylos Nr.
A2.6.-5753-932/2016
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-04266-2016-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Julita Dabulskytė-Raizgienė
Pažeidėjas
V. J.
Kategorijos
  • 2.7.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-5753-932/2016Teisminio proceso Nr. 4-68-3-04266-2016-8Procesinio sprendimo kategorija: 2.7.4.2.; 2.7.4.5. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2016 m. gegužės 4 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Julita Dabulskytė–Raizgienė, sekretoriaujant Valentinai Solovejienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. J., išnagrinėjusi V. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), nurodžiusios, jog nuolatinės gyvenamosios vietos neturi, adresą korespondencijai nurodė (duomenys neskelbtini), Vilniuje, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. J. 2016 m. kovo 19 d., apie 23.05 val., Vilniuje, Upės g. 9, vairuodama automobilį „Audi A 6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išvažiuodama į kelią iš šalia jo esančios teritorijos, nedavė kelio juo važiuojančiai transporto priemonei. Šiais veiksmais ji pažeidė Kelių eismo taisyklių 102 punktą bei padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124¹ straipsnio 3 dalyje.

Apklausiama teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiama V. J. pilnai pripažino savo kaltę dėl to, kad išvažiuodama iš parduotuvės aikštelės nedavė kelio važiuojančiai transporto priemonei, tačiau kategoriškai neigė tyčia nepaklususi pareigūnų reikalavimams sustabdyti transporto priemonę. Tą vakarą ji išvažiavo iš CUP automobilių stovėjimo aikštelės, judėjo į pagrindinį kelią, jai pasirodė, kad atstumas pakankamas, tačiau sutinka, kad prastai įvertino ir nedavė kelio važiuojančiai transporto priemonei. To, kad tai pareigūnų tarnybinis automobilis, tuo metu net nepastebėjo. Išvažiavusi judėjo tolyn ir tikrai nepastebėjo, kad paskui ją važiuoja tarnybinis pareigūnų automobilis ir dar ją stabdo. Tą vakarą buvo prastos oro sąlygos, jos automobilis apsnigtas, viduje grojo muzika, todėl ji nematė švyturėlių, negirdėjo garsinio signalo. Važiavo normaliu greičiu ir tik gatvei einant lankstu pamatė pareigūnų automobilį, po ko iš karto sustojo. Neturėjo jokio tikslo nepaklusti pareigūnų reikalavimui sustoti ar pasišalinti (teisę vairuoti turi, visi dokumentai buvo tvarkingi, alkoholio nevartojo) (b. l. 14-15).

Teismo posėdyje apklausiamas liudytojas V. B. parodė, jog tarnybiniu automobiliu važiuojant Upės gatve link Žvėryno iš prekybos centro teritorijos prieš pat jo vairuojamą tarnybinį automobilį (apie 4 metrų atstumu) išvažiavo „Audi“ markės automobilis, dėl ko buvo priverstas staigiai stabdyti. Nusprendė minėtą automobilį sustabdyti, įjungė mėlynos-raudonos spalvos švyturėlius, specialų garsinį signalą, per garsiakalbį davė nurodymą sustoti (pakartojo iki 5 kartų), tačiau automobilio vairuotojas nereagavo, važiavo tolyn (tai pristabdydamas, tai padidindamas greitį). Taip paskui „Audi“ važiavo apie 2 km, kol automobilis privažiavo (duomenys neskelbtini) g., kur šiek tiek pasuko, matyt, norėjo kažką išleisti. Porininkui išlipus, vairuotojas vėl buvo bepradedantis važiuoti, tada sustojo, nes porininkas jį sustabdė. Paaiškėjo, jog „Audi“ vairavo mergina, ji aiškino pareigūnų nemačiusi ir negirdėjusi, nes buvo užsnigtas galinis langas, viduje grojo muzika. Patikrinus dokumentai buvo tvarkingi, įtarimų, jog vairuotoja neblaivi, nekilo (b. l. 21-23).

Teismo posėdyje apklausiamas liudytojas A. Č. parodė, jog tarnybiniu automobiliu važiuojant Upės g., iš universalinės parduotuvės automobilių stovėjimo aikštelės prieš pat jų automobilį netikėtai išvažiavo „Audi“ markės automobilis, dėl ko jo porininkas buvo priverstas staigiai stabdyti. Tą vakarą buvo slidu, snigo. Nusprendė minėto automobilio vairuotoją sustabdyti, įjungė mėlynos-raudonos spalvos švyturėlius, garsinį signalą, be to, 4-5 kartus per garsiakalbį išsakė reikalavimą sustoti. Nei į jokius reikalavimus vairuotojas nereagavo, nors kiti automobiliai sustojo. Taip paskui „Audi“ važiavo apie 2 km, iki (duomenys neskelbtini) gatvės, kur pastarasis automobilis sustojo. Mano, jog ir tada automobilis sustojo ne dėl to, kad pamatė esantis stabdomas, bet dėl kažkokių kitų priežasčių. Tokią išvadą daro, nes automobilis sustojo, po to vėl pradėjo važiuoti. Matyt, automobilio vairuotoja iš tikrųjų jų nei matė, nei girdėjo. Priėjus vairuotoja aiškino nieko nemačiusi, nes automobilio langas buvo užsnigtas, grojo muzika. Visi dokumentai buvo tvarkingi, įtarimų dėl vairuotojos neblaivumo nekilo (b. l. 21-23).

Rašytiniame paaiškinime V. J. nurodė, kad išvažiuodama iš VCUP aikštelės, nepraleido policijos pareigūnų automobilio, kadangi nebuvo įjungti švyturėliai, dėl ko ji važiavo kaip prieš paprastą automobilį, iki kurio buvo pakankamas atstumas. Nematė, jog pareigūnai įjungė garsinį signalą, švyturėlius ir liepė sustoti, kadangi buvo prastos oro sąlygos, jos automobilis buvo apsnigtas, salone grojo muzika. Pamačiusi iš karto sustojo (b. l. 6).

Motyvuojamoji dalis

V. J. kaltę padarius ATPK 124¹ straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą patvirtina byloje esantys įrodymai. Iš V. J. surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo Nr. 10P-54704652-16 matyti, jog jame užfiksuotos esminės nurodyto administracinio teisės pažeidimo aplinkybės. Teisme V. J. savo kaltę dėl nurodyto pažeidimo pilnai pripažino. Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 1 kuopos 3 būrio vyr. patrulio V. B. bei Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 1 kuopos 2 būrio vyr. patrulio A. Č. 2016-03-19 tarnybiniuose pranešimuose nurodyta, kad 2016-03-19, 23.05 val., patruliuojant bei važiuojant Upės g. nuo Kalvarijų g. iš esančių šalia kelio teritorijų išvažiavo automobilis „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas nedavė kelio pareigūno vairuojamai transporto priemonei (b. l. 4, 5). Iš byloje esančio vaizdo įrašo taip pat matyti, jog „Audi‘ markės automobilis iš šalia kelio esančios parduotuvės teritorijos išvažiuoja, neduodamas kelio pagrindiniu keliu važiuojančiam pareigūnų tarnybiniam automobiliui (b. l. 13).

Išdėstyti ir teismo ištirti įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad V. J. nedavė kelio pagrindiniu keliu važiuojančiai transporto priemonei, tokiu būdu pažeisdamas KET 102 punkto reikalavimą. Tokie V. J. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ATPK 124¹ straipsnio 3 dalį.

Surašytu administracinio teisės pažeidimo protokolu V. J. taip pat buvo kaltinama padariusi administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, t. y. tuo, kad nedavusi kelio policijos tarnybiniam automobiliui, po to nepakluso uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, tokiu būdu pažeidžiant KET 16 punkto nuostatas.

Pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas, be kita ko, žinomai tyčia nepakluso reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. Šiame straipsnyje nustatyta administracinė atsakomybė atsiranda nustačius būtinus šio pažeidimo sudėties požymius: subjektyviosios pusės požymį – tyčinę kaltės formą ir objektyviosios pusės požymį – veiksmus (tyčinį nepaklusimą reikalavimui sustabdyti transporto priemonę). Teismų praktikoje ne kartą konstatuota, jog ATPK 130 straipsnio 1 dalies dispozicijoje esantis terminas „nepaklusimas uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę“ apibūdina būtinąjį šio pažeidimo subjektyviosios pusės požymį – šis pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia, t. y. suvokiant, kad pažeidėjas matė ir suprato esantis stabdomas, tačiau elgėsi priešingai ir nepakluso teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. Taigi administracinei atsakomybei pagal ATPK 130 straipsnį kilti yra reikšmingas asmens suvokimas - jį stabdo ir jis tam nepaklūsta.

Nagrinėjamoje byloje teismas neturi pakankamo ir abejonių nekeliančio pagrindo išvadai, jog administracinėn atsakomybėn traukiama V. J. tyčia nepakluso policijos pareigūnų reikalavimui sustabdyti vairuojamą transporto priemonę. Proceso metu V. J. nuosekliai aiškino nemačiusi ir negirdėjusi esanti stabdoma, aiškino, jog eismo sąlygos buvo prastos, galinis automobilio langas užsnigtas, automobilio viduje grojo muzika. Pareigūnų automobilį ir švyturėlius pamatė tik gatvei pasisukant lankstu ir tai dar ne iš karto suprato, kad tai paskui ją pareigūnai važiuoja ir būtent ją stabdo, tačiau po to iš karto sustojo. Akcentavo neturėjusi jokio tikslo nepaklusti pareigūnų reikalavimui ir nestoti (b. l. 6, 14-15). Nors apklausti pareigūnai V. B. ir A. Č. parodė, jog V. J. vairuojamą automobilį „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stabdė panaudoję tiek mėlynos-raudonos spalvos švyturėlius, tiek garsinius signalus, taip pat per garsiakalbį išsakę reikalavimus sustoti, ką pakartojo 4-5 kartus, tačiau tokios aplinkybės šiuo konkrečiu atveju nėra absoliutus pagrindas išvadai, jog V. J. matė ir suprato pareigūnų reikalavimą. Neabejotina, jog įprastai vairuotojas dėl į jį nukreiptų nurodytų specialiųjų priemonių turėtų suprasti jam adresuojamą reikalavimą, juo labiau, jog, kaip pažymėjo liudytojai, kitų automobilių vairuotojai reagavo ir pradėjo stoti. Visgi kiekvieno asmens suvokimas yra subjektyvus ir priklausomas nuo kitų aplinkybių. Šiuo atveju negalima nevertinti to, jog V. J. vairuojamo automobilio galinis stiklas buvo apsnigtas (kas aiškiai matyti ir vaizdo įraše). Nusivalyti sniegą vairuotoja prieš pradėdama važiuoti, be abejo, turėjo, tačiau visgi to nepadarė ir tai galėjo būti viena iš priežasčių, apsunkinančių jai galimybę matyti galinį vaizdą. Neatmestina, jog vairuotojos automobilyje grojo muzika, be to, ji važiavo ne viena, dėl ko nukentėjo pastarosios dėmesingumas. Reikšminga aplinkybe laikytina tai, jog patikrinus dokumentus, pastarieji buvo tvarkingi, nė vienam iš pareigūnų jokių abejonių dėl vairuotojos neblaivumo nekilo, dėl ko nėra jokio objektyvaus pagrindo manyti, kad V. J. turėjo suinteresuotumą išvengti akistatos su pareigūnais. Netgi teisme apklaustas pareigūnas A. Č. nurodė manantis, jog vairuotoja jų iš tikrųjų nei matė, nei girdėjo (b. l. 21-23). Ta aplinkybė, jog V. J. prieš tai padarė pažeidimą, kuris iš esmės užtraukia nepalyginamai švelnesnę atsakomybę, neleidžia vienareikšmiškai teigti, kad tai buvo priežastis ženkliai šiurkštesniam pažeidimui padaryti. Pažymėtina, jog V. J. automobilį vairuoja palyginti neseniai, kas, matyt, taip pat nulėmė susiklosčiusią situaciją.

Nesant galimybės paneigti abejonių, visi byloje nepašalinti neaiškumai yra vertinami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-7-3-2013). Byloje nesant pakankamai objektyvių ir neginčytinų įrodymų dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėties konstatavimo, t. y. nenustačius subjektyviąją pusę patvirtinančių įrodymų, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo nutrauktina (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).

Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą pagal ATPK 124¹ straipsnio 3 dalį, atsižvelgia į padaryto teisės pažeidimo pobūdį (padarytas administracinis teisės pažeidimas transporto srityje), atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažįsta ir gailisi (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas), atsakomybę sunkinančią aplinkybę – pakartotinai per metus padarė tos pačios rūšies administracinį teisės pažeidimą, už kurį jai buvo skirta nuobauda (ATPK 32 straipsnio 1 dalie 5 punktas), taip pat įvertinama V. J. asmenybė (vidurinio išsilavinimo, netekėjusi, dirbanti, administracine tvarka bausta, turi galiojančių nuobaudų). Dėl šių aplinkybių darytina išvada, jog administracinio nubaudimo tikslai bus pasiekti paskyrus V. J. baudą, artimą ATPK 124¹ straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytos baudos vidurkiui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ straipsnio 3 dalimi, 130 straipsnio 1 dalimi, 224 straipsniu, 250 straipsnio 1 punktu, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

V. J. pripažinti kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ straipsnio 3 dalyje, ir paskirti jai 35 eurų dydžio baudą.

V. J. administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį nutraukti, nesant šio administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001, mokėjimo pavedime būtina nurodyti pažeidimo identifikacinį numerį ROIK: 16056236223. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 straipsnio 1 dalis).

Teisėja Julita Dabulskytė-Raizgienė