Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Jurisdictus“ ieškinį atsakovams A. R., A. N. bei R. G. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir išlaidų už transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir saugojimą priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas, remdamasis Reikalavimo perleidimo (cesijos) sutartimi Nr.11/6 tarp UAB „Sauda" ir UAB „Jurisdictus", 2001 m. lapkričio mėn. 27 d. Lietuvos Respublikos vVyriausybės nutarimu „Dėl transporto priemonių priverstinio nuvežimo ir važiuoklės užblokavimo tvarkos patvirtinimo" 12 straipsniu, 2001 m. gegužės mėn. 04 d. Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato ir UAB „Sauda" sutartimi ir LR saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 str. 6 d., pateikė ieškinį prašydamas: pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento 2015-02-27 transporto priemonės VW Passat valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį tarp A. R. ir A. N.; priteisti iš R. G. (kaip transporto priemonės valdytojo) ir A. R. (kaip transporto priemonės savininko) solidariai 1451,00 EUR už transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir saugojimą; priteisti iš R. G. (kaip transporto priemonės valdytojo) ir A. R. (kaip transporto priemonės savininko) solidariai 5% (penkių procentų) dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (1451 Eur), nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos; priteisti iš atsakovų lygiomis dalimis visas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodoma, kad 2014-12-29 buvo surašytas transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktas. Viešame transporto priemonių registre VĮ „Regitra“ transporto priemonės VW Passat valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininku yra nurodytas A. R.. Vadovaujantis Vilniaus apskr. VPK turimais duomenimis automobilio savininkas taip pat yra A. R., jam 2014-12-30 registruotu laišku buvo siųsta informacija apie automobilio nuvežimą. A. R. pateikė 2015-02-27 pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią transporto priemonė yra neva parduota A. N.. Transporto priemonė buvo parduota tuo metu, kai jau buvo uždaryta ir saugoma priverstinai nuvežtų transporto priemonių saugojimo aikštelėje. Mano, kad realiai joks sandoris tarp A. R. ir A. N. neįvyko, sutartis yra sudaryta tik dėl akių, todėl prašo sandorį pripažinti negaliojančiu kaip tariamą sandorį. Ieškovo manymu sandoriu siekiama išvengti Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme numatytos solidarios transporto priemonės savininko ir valdytojo atsakomybės. A. N., įsigijęs ginčo automobilį, savo vardu jo neįregistravo, net nesikreipė dėl transporto priemonės atsiėmimo iš saugojimo aikštelės, todėl akivaizdu, kad A. N. nesielgė kaip teisėtas turto savininkas, nesiekė jo faktiškai valdyti. A. N. yra nuolatinės gyvenamosios vietos neturintis asmuo, transporto priemonės pirkimo pardavimo sutartyje nurodytas adresas Konstitucijos pr. 3, Vilnius yra Vilniaus miesto savivaldybės administracijos adresas, kur registruojami gyvenamosios vietos neturintys benamiai. A. N. yra nemokus asmuo, kadangi ieškovo žiniomis jis turi daugiau nei pusšimtį neįvykdytų bylų vien tik įvairiose Vilniaus miesto antstolių kontorose. Nurodytos aplinkybės leidžia manyti, kad yra galimai siekiama pasinaudoti šiuo asmeniu formaliai perkeliant jam įsiskolinimo padengimo naštą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2014-12-29 buvo surašytas transporto priemonės VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priverstinio nuvežimo aktas ir transporto priemonė nuvežta į aikštelę, esančią adresu (duomenys neskelbtini) (Administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. A26-1844-932/2015, b.l. 36). Transporto priemonės savininkui atsakovui A. R. apie priverstinį transporto priemonės nuvežimą pranešta registruotu laišku 2014-12-30 (e.b.l. 22). Transporto priemonė saugoma nuo jos pastatymo į saugojimo aikštelę dienos, t.y. nuo 2014-12-29 iki šiol.

Iš 2014-12-30 administracinio teisės pažeidimo protokolo, nustatyta, kad 2014-12-29 atsakovas R. G., būdamas neblaivus vairavo atsakovui A. R. priklausančią transporto priemonę VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir sukėlė eismo įvykį (Administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. A26-1844-932/2015, b.l. 2).

2015-02-26 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi atsakovas R. G. pripažintas kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 3 dalyje (Administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. A26-1844-932/2015, b.l. 41-43).

Į bylą pateikta 2015-02-27 Transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartis (toliau -Sutartis), kurios pagrindu atsakovas A. R. jam priklausančią transporto priemonę VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), už 100 Eur perleido atsakovui A. N. (e.b.l. 21).

Iš į bylą pateikto VĮ „Regitra“ transporto priemonių registro išrašo nustatyta, kad saugomos transporto priemonės VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), savininku viešame registre nurodytas atsakovas A. R. (e.b.l. 20).

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad UAB „Sauda“ ieškovui UAB „Jurisdictus“ (buvęs pavadinimas UAB „Trade grupp“) Reikalavimo perleidimo sutartimi Nr.11/6 ir 2016-09-19 priėmimo-perdavimo aktu Nr. 24-175 perleido reikalavimo teisę už UAB „Sauda“ teritorijoje ((duomenys neskelbtini)) saugomos transporto priemonės VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), saugomos nuo 2014-12-29, savininko ir/ar valdytojo atlyginti išlaidas už transporto priemonės priverstinį nuvežimą bei saugojimą, kurios perdavimo metu sudarė 1451 Eur ( e.b.l. 15-19).

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovams A. R. bei R. G. buvo siųsti antstolės B. P. pranešimai apie neapmokėtą įsiskolinimą (e.b. l. 24).

Atsakovams A. R. bei R. G. ieškovas registruotu paštu siuntė pranešimus apie kreditoriaus pasikeitimą perleidus reikalavimo teisę bei reikalavimas dėl įsiskolinimo apmokėjimo (e.b. l. 27-38).

Ginčas byloje kilęs dėl išlaidų už priverstinai sulaikytos transporto priemonės saugojimą atlyginimo. Ginčas dėl ieškovo teisės į išlaidų atlyginimą ar dėl šių išlaidų dydžio byloje nekeliamas. Ginčas keliamas dėl Sutarties galiojimo.

Ginčo sprendimui aktualus Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymas (toliau – SEAKĮ) taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-11-27 nutarimu Nr. 1426 patvirtintos Transporto priemonių priverstinio nuvežimo ir važiuoklės užblokavimo tvarkos aprašas (toliau- Aprašas) bei Lietuvos policijos generalinio komisaro 2001-12-19 įsakymu Nr. 622 patvirtintos Paimtų, areštuotų, konfiskuotų daiktų, daiktinių įrodymų priėmimo apskaitos, saugojimo, perdavimo, grąžinimo ir naikinimo instrukcija.

SEAKĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad priverstinai transporto priemonė gali būti nuvežama į ūkio subjekto, kuris teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę verstis tokia ūkine komercine veikla, transporto priemonių stovėjimo aikštelę arba uždraudžiama važiuoti, jei transporto priemonės valdytojas, naudodamas transporto priemonę, sukelia grėsmę eismo dalyvių ar kitų asmenų sveikatai ar gyvybei arba trukdo saugiam transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui ir pažeidžia KET ar kitų teisės aktų reikalavimus. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-11-27 nutarimu Nr. 1426 patvirtinto Transporto priemonių priverstinio nuvežimo ir važiuoklės užblokavimo tvarkos aprašo 12 punktą priverstinai nuvežta transporto priemonė laikoma teritorinės policijos įstaigos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento ar jam pavaldžios įstaigos saugomoje vietoje arba ūkio subjekto, kuris teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę verstis tokia ūkine komercine veikla, transporto priemonių stovėjimo aikštelėje. Šiuo atveju tokiu ūkio subjektu buvo UAB „Sauda“.

Atsakovas A. R., neigia savo pareigą atlyginti transporto priemonės priverstinio saugojimo išlaidas už laikotarpį po Sutarties sudarymo, remdamasis ta aplinkybe, kad ginčo transporto priemonę yra perleidęs kitam bylos atsakovui A. N. ir būtent šis atsakovas solidariai su valdytoju turi atlyginti transporto priemonės saugojimo išlaidas.

Ieškovas prašo minėtą Sutartį pripažinti negaliojančia CK 1.86 straipsnio pagrindu kaip tariamą sandorį.

CK 1.86 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių) sudarytas sandoris negalioja. Kasacinio teismo praktika dėl sandorio pripažinimo tariamuoju reglamentuojančių teisės normų yra suformuota ir nuosekli. Ji grindžiama sandorio, kaip teisinio veiksmo, kuriuo asmenys siekia sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ar pareigas, prigimties aiškinimu. Kasacinio teismo nurodoma, kad neturintys esminio valios elemento – siekio sukurti tam tikras civilines teises ir pareigas – veiksmai nėra sandoriai. Situacijoms, kai siekdami vienokių ar kitokių tikslų asmenys simuliuoja sandorio sudarymą, t. y. atlieka veiksmus, formaliai atitinkančius sandorio formą, realiai nesiekdami sandorio prigimtį atitinkančio teisinio tikslo, reguliuoti skirtas tariamojo sandorio institutas. Sandorio sudarymo priežastimi paprastai yra sandorį sudarančių asmenų poreikiai (interesai), kurie formuoja vidinę sandorio dalyvių valią ir nulemia sandorio pagrindą (teisinį tikslą). Nuo sandorio tiesioginio teisinio tikslo priklauso jo teisinis kvalifikavimas, t. y. tai, kokie materialiniai įstatymai yra taikomi sandoriui. Neturintys esminio valios elemento – siekio sukurti tam tikras civilines teises ir pareigas – veiksmai nėra sandoriai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2008). Tariamojo sandorio (simuliacijos) šalių valia neturi defektų, nes sandorio šalys, sudarydamos sandorį, nesiekia sukurti jokių teisinių padarinių ir tą gerai žino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-974/2000). Sudarydamos tokį sandorį šalys paprastai siekia sukurti tik išorinį tam tikrų teisinių santykių atsiradimo, pasikeitimo ar pabaigos vaizdą.

Pagal susiformavusią teismų praktiką bylose dėl sandorių pripažinimo tariamaisiais įrodinėjimo dalykas yra dvi pagrindinės faktinių aplinkybių, patvirtinančių ar paneigiančių sandorio fiktyvumą, grupės: pirma, teismai turi nustatyti, ar atsirado sandorio teisinę prigimtį atitinkantys teisiniai padariniai – ar sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas; antra, teismai turi aiškintis, kokia buvo tikroji sandorio šalių valia, jų elgesio motyvai ir tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2008; 2008 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418/2008). Taigi bylose dėl sandorių pripažinimo tariamaisiais, būtina išsiaiškinti, ar sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas bei kokia buvo tikroji sandorio šalių valia. Esminis tariamojo sandorio požymis yra tai, kad jis realiai nėra vykdomas. Įvykdytas sandoris negali būti laikomas tariamuoju – turinčiu paslėptą (neviešą) šalių suderintą sąlygą – išlygą, kad neturi jokių realių padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2006).

Ginčo atveju ieškovas prašo pripažinti negaliojančia atsakovų sudarytą pirkimo- pardavimo sutartį.

Pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą) (CK 6.305 straipsnio 1 dalis).

CK 6.317 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pardavėjas privalo pagal pirkimo – pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui, tai yra jam valdyti nuosavybės teise, ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę. Minėto straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog laikoma, kad pardavėjo pareiga perduoti daiktus įvykdyta, kai pardavėjas perduoda daiktus valdyti arba sutinka, kad pirkėjas pradėtų daiktus valdyti, ir pašalintos bet kokios pirkėjo valdymo teisės kliūtys.

CK 4.49 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad daikto (turto) įgijėjas nuosavybės teisę į daiktus (turtą) įgyja nuo jų perdavimo įgijėjui momento, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita. Perdavimu laikomas daikto įteikimas įgijėjui, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita (CK 4.50 straipsnio 2 dalis).

Bylos medžiaga patvirtina, kad Sutarties sudarymo metu atsakovui A. R. priklausanti transporto priemonė VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), buvo 2014-12-29 priverstinai nuvežta ir saugoma aikštelėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini).

Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad išlaidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto priemonės stovėjimo aikštelę ir jos saugojimu transporto priemonės stovėjimo aikštelėje, ūkio subjektui transporto priemonės savininkas ir valdytojas atlygina solidariai. Išlaidos turi būti atlygintos iki transporto priemonės paėmimo iš transporto priemonės stovėjimo aikštelės. Taigi šioje įstatymo normoje nustatyti du subjektai – transporto priemonės savininkas ir valdytojas, kurie privalo solidariai atlyginti transporto priemonės priverstinio nuvežimo ir saugojimo išlaidas.

Aprašo 16 punkte nustatyta, kad priverstinai nuvežtos transporto priemonės savininkas (valdytojas) dėl jos grąžinimo kreipiasi į policiją, kur informuojamas, kaip galima atsiimti transporto priemonę.

Lietuvos policijos generalinio komisaro 2001-12-19 įsakymu Nr. 622 patvirtintos Paimtų, areštuotų, konfiskuotų daiktų, daiktinių įrodymų priėmimo apskaitos, saugojimo, perdavimo, grąžinimo ir naikinimo instrukcija 60 punkte nustatyta, kad paimtas, konfiskuotas turtas, turtas, į kurį nuosavybės teisės laikinai apribotos, ir dokumentai, daiktiniai įrodymai asmenims grąžinami teismui priėmus nuosprendį (nutartį), ikiteisminio tyrimo pareigūnui arba administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjusiam organui (pareigūnui) priėmus nutarimą dėl daiktų, dokumentų, pinigų, kitų vertybių grąžinimo ir kitais atvejais teisės aktų nustatyta tvarka.

Iš Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos valdybos pranešimo nustatyta, kad iki 2016-11-29 nebuvo išduotas leidimas atsiimti transporto priemonę (e.b.l. 22).

Bylos medžiaga neginčijamai patvirtina, kad atsakovas A. R. negalėjo perduoti transporto priemonės VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), atsakovui A. N., kadangi sandorio sudarymo momentu jis minėtos transporto priemonės neturėjo savo dispozicijoje, nes policija nebuvo priėmusi nutarimo grąžinti minėtą transporto priemonę, todėl nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad pasikeitė minėtos transporto priemonės savininkas, kadangi ji dėl objektyvių priežasčių – daikto neturėjimo savo dispozicijoje, negalėjo būti perduota.

Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovas A. N. nuo 2004-12-13 yra įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą (e.b.l. 39). Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovo A. N. atžvilgiu buvo užvestos ir vykdomos 29 vykdomosios bylos (e.b. l. 84-91). Šios aplinkybės sudaro pagrįstą pagrindą daryti išvadą, kad A. N. yra nemokus asmuo.

Atsakovas A. N. po Sutarties sudarymo ginčo automobilio neįregistravo savo vardu, nesikreipė dėl transporto priemonės atsiėmimo iš saugojimo aikštelės, kas neginčijamai patvirtina, kad atsakovas A. N. nesielgė kaip teisėtas turto savininkas, nesiekė jo faktiškai valdyti. Atsakovas A. N. niekada nebuvo atvykęs apžiūrėti transporto priemonės nei prieš, nei po Sutarties sudarymo (e.b.l. 42).

Bylos aplinkybės patvirtina, kad ginčijama Sutartis realiai nebuvo vykdoma. Iš bylos aplinkybių matyti, kad faktinių civilinių teisių pasikeitimo sudarius ginčijamą Sutartį neįvyko - faktiškai automobilis nebuvo parduotas atsakovui A. N.. Sutarties šalių valia buvo nukreipta į tai, kad formaliai surašius pirkimo pardavimo sutartį A. N. vardu A. R. galėtų išvengti prievolės už priverstinį transporto priemonės saugojimą vykdymo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ginčijamas sandoris pripažįstamas tariamu ir negaliojančiu nuo jo sudarymo momento.

Tai, kad turintis teisę vykdyti priverstinio transporto priemonių nuvežimo ir saugojimo ūkinę komercinę veiklą ūkio subjektas taip pat turi teisę imti už tai atlyginimą, o priverstinai nuvežtos ir saugomos transporto priemonės savininko ir (ar) valdytojo pareiga šį atlyginimą sumokėti yra imperatyviai reglamentuota įstatyme, t. y. SEAKĮ 33 straipsnio 6 dalyje. Pažymėtina, kad šioje įstatymo normoje nustatyti du subjektai – transporto priemonės savininkas ir valdytojas, kurie privalo solidariai atlyginti transporto priemonės priverstinio nuvežimo ir saugojimo išlaidas. Nagrinėjamu atveju ieškovas skolą prašo priteisti iš transporto priemonės savininko bei jos valdytojo solidariai, kaip kad tai nustatyta SEAKĮ 33 straipsnio 6 dalyje.

Byloje nustačius, kad priverstinai nuvežtos transporto priemonės savininkas yra atsakovas A. R., o jos valdytojas priverstinio nuvežimo metu buvo R. G., todėl iš jų solidariai priteistina 1451 EUR išlaidų už transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir saugojimą. Kaip jau nurodė teismas, ginčo dėl ieškovo prašomų priteisti saugojimo išlaidų dydžio byloje nėra.

CK 6.37 str. nustatyta, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 str. 1 d., terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kito. Iš atsakovų priteistinos 5 procentų dydžio procesinės metinės palūkanos už priteistą sumą 1451 EUR nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017-01-06) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 3 d.).

Pagal CPK 93 straipsnį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovas byloje patyrė 184 EUR bylinėjimosi išlaidų (e.b.l. 43, 82-83). Ieškinį patenkinus ieškovui iš atsakovų lygiomis dalimis (po 61,33 EUR) priteistinos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 64 EUR žyminis mokestis bei 120 EUR išlaidos už advokato pagalbą.

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos byloje sudaro 11,12 EUR. Ieškinį patenkinus procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei priteistinos iš atsakovų lygiomis dalimis po 3,70 EUR.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259, 265, 268, 269, 270 straipsniais teismas

nusprendė:

patenkinti ieškinį.

Pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento 2015-02-27 transporto priemonės VW Passat valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį tarp atsakovų A. R., a.k. (duomenys neskelbtini) ir A. N., a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti ieškovui UAB „Jurisdictus“, j.a.k 301851658, solidariai iš atsakovų R. G., a.k. (duomenys neskelbtini) ir A. R., a.k. (duomenys neskelbtini) 1451,00 EUR už transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir saugojimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 1451 EUR sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2017-01-06, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti ieškovui UAB „Jurisdictus“, j.a.k 301851658, iš atsakovų A. R., a.k. (duomenys neskelbtini) A. N., a.k. (duomenys neskelbtini) ir R. G., a.k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis 184 EUR ( po 61,33 EUR) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovų A. R., a.k. (duomenys neskelbtini) A. N., a.k. (duomenys neskelbtini) ir R. G., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai po 3,70 EUR procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant Vilniaus miesto apylinkės teismą.