- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-09-18
- Bylos Nr.
- 1S-273-628/2017
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Daiva Pranytė-Zalieckienė, Sigita Bieliauskienė, Laima Garnelienė
- Kaltinamasis
- D. T.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Bieliauskienės (pirmininkė ir pranešėja), Laimos Garnelienės ir Daivos Pranytės-Zalieckienės,
teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo D. T. skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 29 d. nutarties, kuria kaltinamajam D. T. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2017 m. rugsėjo 25 d.
Teisėjų kolegija, susipažinusi su teismui pateikta bylos medžiaga ir išnagrinėjusi skundą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Panevėžio apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje D. T. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 138 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 181 straipsnio 2 dalį, 146 straipsnio 2 dalį tuo, kad laikotarpyje nuo 2015 m. birželio 17 d. apie 11.30 val. iki 2015 m. birželio 17 d. apie 00.00 val., veikdamas bendrininkų grupėje kartu su M. L., V. Z. ir V. B., neteisėtai atėmė M. B. ir E. Š. laisvę bei minėtu laikotarpiu veikdamas bendrininkų grupėje su M. L. ir V. Z., naudodami psichinę prievartą ir demonstruodami akivaizdžią jėgų persvarą, bendrais veiksmais dėl savanaudiškų paskatų naudodami fizinį smurtą M. B. ir E. Š. atžvilgiu, taip sunkiai sutrikdydami M. B. sveikatą ir nesunkiai sutrikdydami E. Š. sveikatą, vertė M. B. ir E. Š. jiems perduoti 5 000 eurų, o būtent:
2015 m. birželio 17 d. apie 11.30 val. V. Z., paprašytas D. T. ir M. L., paskambinęs mobilaus ryšio telefonu nukentėjusiajam M. B., susitarė su juo susitikti. Apie 15.00 val., prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), Panevėžys, jam (D. T.), M. L., V. Z. ir M. B. susitikus, M. L. jėga įsodino M. B. į tyrimo metu nenustatytą lengvąjį automobilį BMW 525, jo (D. T.) vairuojamą ir jis (D. T.), kartu su M. L. ir V. Z. prievarta pargabeno nukentėjusįjį M. B. į jo gyvenamąją vietą, adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžys, kur jam (D. T.), M. L. ir V. Z. būnant minėto gyvenamojo namo viduje, demonstruojant akivaizdžią jėgų persvarą, jis (D. T.) ir M. L. bendrais veiksmais suduodami smūgius į įvairias kūno vietas, naudojo fizinę prievartą nukentėjusiojo M. B. atžvilgiu ir neturėdami teisėto pagrindo atvirai savo naudai vertė M. B. perduoti 5000 eurų.
Po to, jis (D. T.), M. L. ir V. Z., palaužę nukentėjusiojo M. B. pasipriešinimą, įsodino M. B. į tą patį automobilį ir, jam (D. T.) vairuojant automobilį, V. Z. sėdint priekinėje keleivio sėdynėje, o M. L. ir nukentėjusiajam M. B. sėdint automobilio gale ir M. L. suduodant kumščiu M. B. į įvairias kūno vietas, prievarta nukentėjusįjį M. B. gabeno į Kėdainių miestą, tikslu surasti nukentėjusįjį E. Š.. Pakeliui sustojus degalinėje (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini) km., Kėdainių rajonas, ir prie nusikalstamos veikos - neteisėto laisvės atėmimo - darymo prisijungus V. B., V. B. vairuojant automobilį, V. Z. sėdint priekinėje keleivio sėdynėje, o jam (D. T.), M. L. ir nukentėjusiajam M. B. sėdint automobilio gale ir jam (D. T.) ir M. L. suduodant kumščiais M. B. į vairias kūno vietas, toliau prievarta nukentėjusįjį M. B. gabeno į Kėdainių miestą. Nuvykus į Kėdainių miestą, prie namo Nr. 2, esančio (duomenys neskelbtini), jis (D. T.) ir M. L. jėga ištraukė iš tyrimo metu nenustatyto automobilio nukentėjusįjį E. Š., o pastarajam bandant pabėgti, jis (D. T.), M. L. ir V. Z. pasivydami nukentėjusįjį E. Š. sulaikė ir vesdami link automobilio BMW 525, vairuojamo V. B., bendrais veiksmais suduodami smūgius kumščiais ir kojomis į įvairias kūno vietas, nukentėjusiojo E. Š. atžvilgiu naudojo fizinį smurtą. Po to, jis (D. T.), M. L. ir V. Z. prievarta įgrūdo nukentėjusįjį E. Š. į automobilio BMW 525 bagažinę ir, V. B. vairuojant automobilį, V. Z. sėdint priekinėje keleivio sėdynėje, jam (D. T.), M. L. ir nukentėjusiajam M. B. sėdint automobilio gale, o nukentėjusiajam E. Š. būnant automobilio bagažinėje, prievarta nukentėjusiuosius M. B. ir E. Š. nugabeno į Babėnų mišką, esantį Kėdainių rajone, kur jis (D. T.) ir M. L. bendrais veiksmais suduodami smūgius rankomis, kojomis ir pagaliu į įvairias kūno vietas bei diržu pririšdami E. Š. prie medžio, naudojo fizinį smurtą nukentėjusiojo E. Š. atžvilgiu ir neturėdami teisėto pagrindo savo naudai vertė jį perduoti 5000 eurų. Į įvykio vietą ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu automobiliu atvykus ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims, nukentėjusysis E. Š. nenustatytų asmenų iš miško buvo išgabentas.
Po to, tęsdami nusikalstamą veiką, V. B. vairuojant automobilį BMW 525, V. Z. sėdint priekinėje keleivio sėdynėje, jam (D. T.), M. L. ir nukentėjusiajam M. B. sėdint automobilio gale, ir jam (D. T.) ir M. L. suduodant kumščiais M. B. į įvairias kūno vietas, apie 00.00 val. nukentėjusįjį M. B. pargabeno į namus, adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžyje. Tokiu būdu, laikotarpyje nuo 2015 m. birželio 17 d. apie 11.30 val. iki 2015 m. birželio 17 d. apie 00.00 val. jis (D. T.), M. L. ir V. Z. dėl savanaudiškų paskatų bendrais veiksmais viso suduodami nukentėjusiajam M. B. ne mažiau šešių smūgių, taip padarydami poodines kraujosruvas dešinės akies vokuose ir kairės akies apatiniame voke, muštines žaizdas dešiniame antakyje ir pakaušio kairėje pusėje, odos nubrozdinimus kairės ausies kaušelyje ir dešinėje blauzdoje, kraujo išsiliejimą po kietuoju dešiniojo galvos smegenų pusrutulio dangalu ir smegenų medžiagoje, galvos smegenų suspaudimą ir paburkimą, sunkai sutrikdė nukentėjusiojo M. B. sveikatą ir dėl savanaudiškų paskatų bendrais veiksmais suduodami smūgius nukentėjusiajam E. Š., taip padarydami jam poodines kraujosruvas kairės akies vokuose, kraujosruvą kairės akies obuolio junginėje, kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu, nesunkiai sutrikdė E. Š. sveikatą.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka 2014 m. liepos 24 d. D. T. buvo sulaikytas. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 25 d. nutartimi D. T. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. 2014 m. rugsėjo 22 d. prokuroro nutarimu D. T. suėmimas pakeistas į švelnesnes kardomąsias priemones – 2896,20 Eur (10000 Lt) dydžio užstatą, dokumentų paėmimą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti. Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos 2015 m. lapkričio 5 d. pažymoje nurodoma, kad D. T. 2015 m. liepos 3 d. sulaikytas Jungtinėje Karalystėje, kur save identifikavo kaip D. T., gim. 1983 m. rugsėjo 8 d. Už tai jis buvo nuteistas devynių mėnesių laisvės atėmimo bausme. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 10 d. nutartimi D. T. paskirtas suėmimas, nenustatant suėmimo termino. 2015 m. lapkričio 19 d. paskelbta D. T. paieška. 2015 m. lapkričio 23 d. D. T. sulaikytas Vilniaus oro uoste. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 24 d. nutartimi D. T. ankstesne nutartimi paskirtas suėmimas paliktas galioti ir nustatytas suėmimo terminas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo jo sulaikymo dienos, t. y. nuo 2015 m. lapkričio 23 d. Vėlesnėmis teismų nutartimis suėmimo terminas buvo tęsiamas.
Žemesnės instancijos teismas
Skundžiama Panevėžio apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi kaltinamajam D. T. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, nustačius BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytus suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo pagrindus, t. y., kad būdamas laisvėje jis gali bėgti (slėptis) nuo teismo ir daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje. Skundžiamoje nutartyje teismas konstatavo, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.
Šalies argumentai
Kaltinamasis D. T. skunde nurodo, kad skundžiama nutartis yra nepagrįsta.
Jis turi sugyventinę ir mažametę dukrą, gyvenamąją vietą, paleistas į laisvę įsidarbintų ir galėtų materialiai prisidėti prie šeimos išlaikymo. Pasižada netrukdyti bylos nagrinėjimui, atvykti į teismo posėdžius ir laikytis įstatymų.
Skunde nurodoma, jog jis yra suimtas daugiau kaip dvejus metus, o tai labai ilgas suėmimo taikymo terminas. Kadangi teismo posėdžiai neįvyksta ne dėl jo kaltės, jis turėtų procesinio sprendimo laukti laisvėje.
Šalies argumentai
Kaltinamasis D. T. skunde prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 29 d. nutartį ir pakeisti suėmimą į kelias švelnesnes kardomąsias priemones.
Teismo posėdyje prokuroras prašė kaltinamojo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo D. T. skundas atmetamas.
Teismas, pratęsdamas kardomąją priemonę D. T., BPK 119 straipsnio, 121 straipsnio, 122 straipsnio, 127 straipsnio reikalavimų nepažeidė.
Suėmimas gali būti skiriamas (jo terminas pratęsiamas) tik esant BPK 122 straipsnio 7 bei 8 dalyse numatytoms sąlygoms ir bent vienam BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytam pagrindui. Nagrinėjamoje baudžiamosios bylos medžiagoje yra sąlygos D. T. pratęsti suėmimą, nes jis kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, už kurias baudžiamasis įstatymas numato žymiai griežtesnes nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmes.
Nagrinėdamas skundą aukštesnysis teismas tikrina skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Nei svarstant kardomosios priemonės pratęsimo klausimą, nei nagrinėjant skundą dėl suėmimo termino pratęsimo, suimtojo kaltės klausimas nesprendžiamas, taip pat nevertinamos kaltę paneigiančios ar patvirtinančios aplinkybės, nes visi šie klausimai gali būti išspręsti tik pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje išnagrinėjus bylą.
Būtina suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad suimtasis padarė nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis. Nagrinėjant skundą vertinami tik faktiniai duomenys, kurie leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis galėjo padaryti inkriminuojamas nusikalstamas veikas.
Pateikta baudžiamosios bylos medžiaga leidžia pagrįstai teigti, jog D. T. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tokie duomenys užfiksuoti iš dalies kaltinamojo M. L. ir kitų kaltinamųjų V. Z. ir V. B., nukentėjusiųjų M. B. ir E. Š., liudytojų M. P. ir kt. parodymuose, duotuose ikiteisminio tyrimo metu, taip pat elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo, įvykio vietos apžiūros, asmens parodymo atpažinti, parodymų patikrinimo vietoje, kratų bei daiktų apžiūros protokoluose, specialisto išvadose bei kitoje baudžiamosios bylos medžiagoje.
Kardomosios priemonės yra procesinės prievartos priemonės, kuriomis siekiama garantuoti, kad kaltinamasis nepasislėps nuo teismo, taip pat siekiant atimti asmeniui galimybę neteisėtomis priemonėmis ir būdais trukdyti bylos nagrinėjimui ir užkirsti kelią kitoms nusikalstamoms veikoms padaryti. Pratęsdamas kaltinamajam D. T. suėmimo terminą trims mėnesiams, teismas nutartyje nurodė suėmimo pagrindus, numatytus BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte – bėgs (slėpsis) nuo teismo ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte – darys šio straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus. Teisėjų kolegijos nuomone, šiuos suėmimo skyrimo bei jo termino pratęsimo pagrindus apygardos teismas nustatė teisingai, jie nėra išnykę.
BPK 122 straipsnio 2 dalies nuostatos numato, į ką turi būti atsižvelgiama skiriant ar pratęsiant suėmimą pirmuoju pagrindu. Kai pagrįstai manoma, jog kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, suėmimas gali būti paskirtas (taigi ir pratęstas jo terminas), atsižvelgiant į jo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ryšius užsienyje bei kitas aplinkybes. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis šia aplinkybe galima daryti išvadą, jog asmuo bėgs (slėpsis) nuo teismo, jos gali pakakti tam, kad asmeniui būtų skirtas arba pratęstas suėmimas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu.
D. T. kaltinamas padaręs keturias tyčines nusikalstamas veikas, iš kurių dvi priskiriamos apysunkių (BK 11 straipsnio 4 dalis), viena – sunkių (BK 11 straipsnio 5 dalis) ir viena – labai sunkių (BK 11 straipsnio 6 dalis) nusikaltimų kategorijoms. Už labai sunkaus nusikaltimo, numatyto BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punkte, padarymą baudžiamasis įstatymas nustato griežtą laisvės atėmimo bausmę – laisvės atėmimą nuo dviejų iki dvylikos metų; už sunkaus nusikaltimo, numatyto BK 181 straipsnio 2 dalyje, padarymą taip pat nustatyta griežta laisvės atėmimo bausmė – laisvės atėmimas iki aštuonerių metų. Kaltinimo sunkumas bei gresiančios bausmės dydis leidžia skirti suėmimą (pratęsti jo terminą) aptariamu pagrindu.
Kita vertus, nusikaltimų sunkumas, pavojingumas ir gresiančios bausmės dydis nėra absoliuti sąlyga tęsti suėmimo terminą. Be nusikaltimo sunkumo bei gresiančios griežtos bausmės esant paminėtus suėmimo taikymo pagrindus turi patvirtinti ir kitos nustatytos faktinės aplinkybės.
Šiuo atveju ne mažiau reikšmingos aplinkybės yra tos, kad nors kaltinamasis yra jauno ir darbingo amžiaus, tačiau iki sulaikymo jis niekur nedirbo, neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio, praeityje du kartus teistas, eilę kartų baustas administracine tvarka, nors galiojančių nuobaudų jis neturi. Teismas pagrįstai atsižvelgė, kad per tą laikotarpį, kai suėmimas kaltinamajam buvo pakeistas į švelnesnes kardomąsias priemones, jis vėl nusikalto. Šios aplinkybės nepalankiai charakterizuoja suimtąjį ir rodo jo didesnį pavojingumą visuomenei. Be to, įvertinus ankstesnius teistumus ir jam inkriminuojamų nusikaltimų pobūdį, visa tai leidžia spręsti, jog nusikaltimai galimai buvo daromi siekiant gauti lėšų pragyvenimui.
Ne mažiau svarbu ir tai, kad dėl D. T. buvo išduotas Europos arešto orderis, nes jis pasislėpė nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir pagal Europos arešto orderį buvo grąžintas į Lietuvą. Be to, D. T. kurį laiką gyveno Jungtinėje Karalystėje. Dėl to daroma išvada, jog suimtasis turi ryšių užsienyje, kuriais pasinaudodamas gali bandyti išvengti baudžiamosios atsakomybės.
Skunde nurodytos aplinkybės apie tai, kad D. T. turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir sugyventinę, bendrą mažametį vaiką, paleistas į laisvę turi galimybę įsidarbinti, nori dirbti ir prisidėti prie šeimos išlaikymo, yra reikšmingos, tačiau nepakankamos pačiai griežčiausiai kardomajai priemonei – suėmimui panaikinti. Atsižvelgtina ir į tai, kad socialiniai ryšiai, kuriuos nurodo kaltinamasis, nesulaikė jo nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Šiuo konkrečiu atveju aptarti suimtojo socialiniai ryšiai, juos įvertinus kartu su nusikaltimų, kuriuos jis kaltinamas padaręs, pobūdžiu, pavojingumu, sunkumu ir griežtos laisvės atėmimo bausmės grėsme, priešingai, nei mano kaltinamasis, nesumažina bėgimo (slėpimosi) nuo teismo tikimybės.
Išdėstytų aplinkybių visuma leidžia manyti, jog suėmimą pratęsęs teismas padarė pagrįstą išvadą, kad būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti gresiančios atsakomybės, kaltinamasis D. T. gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Teisėjų kolegija sutinka su tuo, kad apygardos teismas pagrįstai konstatavo esant ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytam suėmimo taikymo pagrindui, jog būdamas laisvėje, D. T. gali daryti šio straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikaltimus.
BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas (pratęsiamas jo terminas), jeigu asmuo įtariamas (kaltinamas) padaręs bent vieną BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytą nusikaltimą. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad pagrįstą manymą, jog asmuo gali padaryti bent vieną BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytą nusikaltimą, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo darant nusikaltimus, įtarimas (kaltinimas) padarius kelis nusikaltimus, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai ir kiti duomenys.
Nagrinėjamu atveju pagrįstą teismo manymą, kad D. T. gali daryti naujus nusikaltimus, pagrindžia ne tik tai, kad nusikalstamos veikos, kurias padarius jis kaltinamas, numatytos BPK 122 straipsnio 4 dalyje, bet ir tai, jog nusikaltimai nebuvo atsitiktiniai, o iš anksto suplanuoti ir daromi tikslingai. Be to, kaip matyti iš kaltinimo, D. T. galimai padarė nusikalstamas veikas veikdamas bendrininkų grupėje, atliko aktyvius veiksmus. Kaip jau minėta, kaltinamasis praeityje du kartus teistas, taip pat ir už turtinio pobūdžio nusikalstamą veiką, šiuo metu kaltinamas turto prievartavimu, neteisėtu laisvės atėmimu ir sunkaus bei nesunkaus sveikatos sutrikdymu, esant neišnykusiam teistumui. Ši aplinkybė, įvertinus tai, kad iki sulaikymo D. T. nedirbo ir neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio, leidžia manyti, kad nusikaltimai galimai buvo daromi siekiant gauti lėšų pragyvenimui.
Bylos duomenys patvirtina ir tai, kad D. T. eilę kartų baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus ir alkoholio vartojimą viešoje vietoje. Įvertinus šias aplinkybes bei D. T. elgesį švelnesnių kardomųjų priemonių taikymo jam metu, o būtent, kad jis kardomųjų priemonių sąlygų nevykdė, išvyko į užsienį ir vėl nusikalto, dėl ko jam vėl buvo taikyta pati griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas, rodo, jog kaltinamasis nelinkęs laikytis įstatymų reikalavimų, priešingai, linkęs nusikalsti. Apygardos teismas pagrįstai nustatė esant BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytą suėmimo skyrimo (termino pratęsimo) pagrindą.
Išdėstyti motyvai leidžia teigti, kad per laikotarpį nuo suėmimo paskyrimo neišnyko pagrindai, dėl kurių D. T. taikoma griežčiausia kardomoji priemonė.
Kardomosiomis priemonėmis siekiama baudžiamojo proceso tikslų. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju pagal konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes sprendžia, ar yra pagrindas sugriežtinti ir (ar) sušvelninti paskirtą kardomąją priemonę, ar jos taikymas prarado tikslingumą.
Kaltinamojo D. T. asmenybę apibūdinančios aplinkybės, inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdis, jų sunkumas leidžia susiformuoti vidiniam įsitikinimui, kad nėra pagrindo paleisti suimtą D. T. į laisvę ir skirti jam kitą švelnesnę kardomąją priemonę ar jų kompleksą (BPK 122 straipsnio 7 dalis). Pritartina apygardos teismo išvadai, jog paskyrus D. T. švelnesnes kardomąsias priemones, nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai.
Baudžiamoji byla, kurioje D. T. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, 2017 m. sausio 27 d. perduota Panevėžio apygardos teismui. BPK 127 straipsnio 11 dalyje nustatytas maksimalus leistinas suėmimo taikymo terminas viso baudžiamojo proceso metu. Kardomoji priemonė – suėmimas D. T. paskirta Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 25 d. nutartimi, po 2014 m. rugsėjo 22 d. prokuroro nutarimo D. T. faktiškai 9 mėnesius buvo laisvėje ir vėl buvo suimtas užsienyje. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 24 d. nutartimi D. T. paskirtas suėmimas paliktas galioti ir nustatytas suėmimo terminas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo jo sulaikymo dienos, t. y. nuo 2015 m. lapkričio 23 d. Taigi aptariamu atveju suėmimo trukmė nepažeidžia baudžiamojo proceso įstatyme nustatytų maksimalių griežčiausios kardomosios priemonės taikymo terminų.
Nors kaltinamasis skunde nurodo, kad jis yra suimtas ilgą laiko tarpą, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pagal BPK 127 straipsnio 11 dalį viso baudžiamojo proceso metu suėmimas negali trukti ilgiau kaip du trečdalius didžiausios laisvės atėmimo bausmės, baudžiamajame įstatyme nustatytos už sunkiausią nusikaltimą, dėl kurio tiriama ir nagrinėjama byla. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į baudžiamojo įstatymo numatytą bausmę už D. T. inkriminuojamą sunkiausią nusikalstamą veiką, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju suėmimo taikymo terminas atitinka BPK 127 straipsnio 11 dalies reikalavimus.
Sutiktina, kad suėmimas, kaip pati griežčiausia kardomoji priemonė, suvaržo suimtojo teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatose, nurodančiose, kad niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais bei pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, tačiau šiuo atveju be nurodytų teisių suvaržymo neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų – užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme bei užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms.
EŽTT savo sprendimuose ne kartą yra nurodęs, jog besitęsiantis suėmimas gali būti pateisinamas tada, kai yra konkrečių požymių, kad to iš tikrųjų reikalauja viešasis interesas, kuris, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimo taisyklę.
Aptariamu atveju viešasis interesas yra netrukdomai ištirti teisme bei teisiškai įvertinti visuomenei pavojingas nusikalstamas veikas, susijusias su neteisėtu laisvės atėmimu, turto prievartavimu ir sunkaus sveikatos sutrikdymu, veikiant bendrininkų grupe.
Nors kaltinamasis yra suimtas jau ilgą laiką, tačiau įvertinus aukščiau pateiktų duomenų visumą, nusikalstamų veikų, kurių padarymu kaltinamas D. T., pobūdį ir sunkumą, vertinant juos kartu su šios baudžiamosios bylos apimtimi (bylą sudaro 15 tomų) bei sudėtingumu (byloje yra 4 kaltinamieji, du nukentėjusieji, pirminis ikiteisminis tyrimas vyko dėl daugiau nei keturių asmenų neteisėto laisvės atėmimo, kuris buvo išskirtas į atskirus dėl objektyvių priežasčių, vienas iš nukentėjusiųjų atlieka bausmę užsienyje, reikalinga jį apklausti pagal teisinės pagalbos prašymą nuotoliniu būdu), kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė yra adekvati jo galimai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, jo teisės suvaržytos nepažeidžiant BPK 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo bei kitų BPK reikalavimų.
Skundžiamoje bei šioje nutartyse išdėstyti motyvai leidžia daryti išvadą, jog toks suėmimo terminas pateisinamas ir atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos suformuluotus kriterijus, į kuriuos būtina atsižvelgti, sprendžiant dėl procesinių prievartos priemonių trukmės pagrįstumo, EŽTT praktiką, Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas.
Kaltinamasis D. T. skunde nepagrįstai nurodo, kad kardomoji priemonė jam turėtų būti pakeista dar ir dėl tos priežasties, kad baudžiamosios bylos nagrinėjimas ilgą laiką nevyko ne dėl jo kaltės. Iš tiesų baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu teismui perduota šių metų sausio mėnesio pabaigoje ir iš esmės nepradėta nagrinėti vien dėl nukentėjusiųjų nedalyvavimo teisiamajame posėdyje, tačiau pagal bylos duomenis bylos nagrinėjimas teisme užsitęsė dėl objektyvių priežasčių – vienas iš nukentėjusiųjų, M. B., atlieka bausmę Vokietijoje, teismas ėmėsi reikalingų teisinių priemonių šį asmenį apklausti nuotoliniu būdu, kitas nukentėjusysis, E. Š., teismo posėdžiuose nedalyvauja dėl nežinomų priežasčių, apygardos teismas 2017 m. gegužės 25 d. priėmė nutartį jį į teismo posėdį atvesdinti, tačiau numatyti tolesni teismo posėdžiai neįvyko dėl vieno iš byloje paskirtų gynėjų, advokato V. M., ligos. Atsižvelgiant į šias aplinkybes negalima teigti, jog bylos nagrinėjimo teisme procesas užsitęsė nepagrįstai ar yra vilkinamas.
Išdėstyti motyvai aukštesniajam teismui leidžia teigti, kad skundžiama nutartis yra teisėta bei pagrįsta, jos naikinti ar keisti nėra pagrindo. Bendrosios kardomųjų priemonių skyrimo nuostatos (BPK 121 straipsnis) nepažeistos.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti galioti Panevėžio apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi kaltinamajam D. T. pratęstą kardomosios priemonės – suėmimo terminą trims mėnesiams.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.