Alytaus apylinkės teismo įsakymas

Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų teisėja Irma Blekaitienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Algidos Banienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje D. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, baustas administracine tvarka, teistas:

1. Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų 2020 m. kovo 30 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, paskirta 4 mėnesių viešųjų darbų bausmė, bausmę atlikęs;

2. Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų 2020 m. liepos 2 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, 66 straipsnį, paskirta galutinė 38 MGL (1 900 Eur) dydžio bauda, bausmę atlikęs, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 145 straipsnio 1 dalyje, 286 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Dėl grasinimo nužudyti

Dėl pasipriešinimo valstybės tarnautojui

Liudytojas G. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog jis dirba Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Lazdijų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriuje vyriausiuoju patruliu. 2022 m. rugsėjo 7 d. pagal grafiką darbą jis pradėjo 6.00 val. ir dirbo iki 18.00 val. Jis dirbo policijos ekipaže A3048 kartu su to paties skyriaus vyriausiąja patrule A. S. Jie dirbo pagal pranešimą ROIK: 0122000537392, kuomet D. T. patikrinus blaivumą alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 6820“, Nr. (duomenys neskelbtini), jam buvo nustatytas 2,19 promilių neblaivumas. Jo kolegė vyriausioji patrulė A. S. nuėjo pabendrauti su kitais įvykyje buvusiais asmenimis, o jis liko bendrauti su D. T. Bendraujant su D. T., staiga šis pradėjo bėgti nuo jo (duomenys neskelbtini) gatve, esančia (duomenys neskelbtini) kaime. D. T. bėgdamas staiga įbėgo į (duomenys neskelbtini) gatvėje esančio namo Nr. (duomenys neskelbtini) kiemelį ir šokdamas per tvorą nukrito ant žemės. Jam pribėgus prie D. T., šis aktyviais veiksmais priešinosi sulaikymui. Tuomet, atvykus jo kolegei A. S. tarnybiniu automobiliu A3048, jie panaudojo fizinę jėgą ir uždėjo D. T. antrankius. Uždėjus D. T. antrankius, šis elgėsi agresyviai, vartojo necenzūrinius žodžius prieš juos, kaip policijos pareigūnus. Kadangi D. T. visą laiką aktyviais veiksmais priešinosi, nors ir buvo uždėti antrankiai, todėl nebuvo galimybės jo patalpinti į tarnybinio automobilio laikino sulaikymo kamerą. Buvo ne kartą bandoma D. T. įsodinti į tarnybinio automobilio A3048 laikino sulaikymo kamerą, tačiau tai nepavyko, nes jis stangrindavo rankų raumenis ir priešindavosi aktyviais veiksmais. Todėl į pagalbą jie pasikvietė policijos ekipažą A3046, kad galėtų patalpinti D. T. į laikino sulaikymo kamerą. Laukiant policijos ekipažo A3046 pagalbos ir nesėkmingai bandant D. T. patalpinti į laikino sulaikymo kamerą, jie laikė jį prirėmę prie žemės, nes šis dažnai muistėsi, bandė ištrūkti bei spardėsi. Laikant D. T. prirėmus prie žemės, staiga jam pasidarė bloga, jis pradėjo kratytis bei spjaudytis baltomis putomis. Tai pastebėjus, iš karto į įvykio vietą iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Atvykus policijos ekipažui A3046 ir greitajai medicinos pagalbai, D. T. buvo patalpintas į tarnybinio automobilio A3048 laikino sulaikymo kamerą. Apžiūrint D. T., greitosios medicinos pagalbos brigada priėmė sprendimą vežtis jį apžiūrai į VšĮ „Lazdijų ligoninė“ priėmimo skyrių. Po medikų apžiūros vietoje jo kolegei A. S. uždarinėjant tarnybinio automobilio A3048 laikino sulaikymo kameros duris, kur jau sėdėjo D. T., šis įkando jo kolegei A. S. į ranką. Apžiūrėjus vietoje kolegės A. S. ranką, akivaizdžiai matėsi įkandimo žymės, aplink įkandimo vietą buvo pamėlynavę. Nuvykus į VšĮ „Lazdijų ligoninė“ priėmimo skyrių, D. T. atsisakė medikų pagalbos, todėl jis buvo nugabentas į Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato ilgalaikio sulaikymo patalpas. Visą laiką, kol D. T. buvo gabenamas tarnybinio automobilio A3048 laikino sulaikymo kameroje, jis elgėsi agresyviai, spardėsi, jų atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius. VšĮ „Lazdijų ligoninė“ priėmimo skyriuje jo kolegei A. S. buvo nustatytas kairio dilbio išorinės pusės nubrozdinimas, įkandimas. D. T. jam pačiam nesudavė jokių smūgių ir jo nesužalojo (1 t., b. l. 157 – 160).

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Lazdijų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus patrulio E. M. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog 2022 m. rugsėjo 7 d. buvo gautas tarnybinis pranešimas iš Alytaus vyriausiojo policijos komisariato Lazdijų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiosios patrulės A. S., kuri nurodė, kad dirbant kartu su vyriausiuoju patruliu G. V. pagal pranešimą ROIK: 0122000537392 dėl galimo smurto artimoje aplinkoje, nuvykus nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), juos pasitiko pranešėja V. T., kuri nurodė, kad jos sūnus D. T. jai grasino. Vyriausieji patruliai A. S. ir G. V. nusivedė D. T. prie tarnybinio automobilio A3048 sulaikymo kameros, kur D. T. alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 6820“, Nr. (duomenys neskelbtini), buvo nustatytas 2,19 promilių neblaivumas. Vyriausiajai patrulei A. S. paėjus toliau ir bendraujant su V. T., ši išgirdo savo kolegą šaukiant „bėga“. Atsisukusi, pamatė, kad (duomenys neskelbtini) gatve bėga D. T. nuo vyriausiojo patrulio G. V. A. S. tarnybiniu automobiliu „A3048“ privažiavo prie jų. D. T. įbėgo į (duomenys neskelbtini) gatvės namo Nr. (duomenys neskelbtini) kiemą ir peršokęs tvorą nukrito ant žemės. A. S. ir G. V. pribėgo prie D. T. ir, panaudoję fizinę jėgą, specialią priemonę – antrankius, sulaikė D. T. Sulaikymo metu D. T. aktyviais veiksmais priešinosi, jis įtempė rankų raumenis, stengėsi ištrūkti ir pabėgti, neleido uždėti jam antrankių. Po antrankių uždėjimo D. T. vis tiek aktyviais veiksmais priešinosi, įtempdamas raumenis jis muistėsi, spardė kojomis, bandė atsikelti ir pabėgti. Atsižvelgiant į D. T. sudėjimą ir jo naudojamą fizinę jėgą, D. T. jie turėjo paguldyti ant žemės ir laikyti prispaudus, kad sulaikytas nesusižeistų pats ar nesužalotų policijos pareigūnų. Kadangi D. T. visą laiką aktyviais veiksmais priešinosi, nors ir buvo uždėti antrankiai, todėl nebuvo galimybės jo patalpinti į tarnybinio automobilio A3048 laikino sulaikymo kamerą. Todėl į pagalbą pasikvietė policijos ekipažą A3046, kad galėtų patalpinti D. T. į laikino sulaikymo kamerą. Belaukiant atvažiuojančio policijos ekipažo A3046 ir laikant D. T. prirėmus prie žemės, staiga jam pasidarė bloga, jis pradėjo kratytis, sunkiai kvėpuoti, jo akys vis užsimerkdavo ilgesniam laikui, atrodė, kad šis praranda sąmonę, taip pat jis spjaudėsi baltomis putomis. Tai pastebėję, minėti pareigūnai paguldė D. T. ant šono, o A. S. atvėrė D. T. kvėpavimo takus, kad šis lengviau kvėpuotų. G. V. iš karto į įvykio vietą iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Atvykus policijos ekipažui „A3046“ ir greitajai medicinos pagalbai, D. T. buvo patalpintas į tarnybinio automobilio A3048 laikino sulaikymo kamerą. Greitosios medicinos pagalbos brigada nusprendė D. T. vežtis apžiūrai į VšĮ „Lazdijų ligoninė“ priėmimo skyrių. Kadangi D. T. buvo itin agresyvus, jį į VšĮ „Lazdijų ligoninė“ priėmimo skyrių nusprendė nuvežti policijos tarnybiniu automobiliu A3048. Policijos pareigūnė A. S. stovėdama priešais D. T. neleido jam iškišti kojų iš laikino sulaikymo kameros, kad būtų galima uždaryti sulaikymo kameros duris. Pareigūnei A. S. bestovint prie pat D. T., pareigūnas G. V. iš lėto uždarinėjo sulaikymo kameros duris. Tuo pat metu A. S. kairė ranka buvo netoli D. T. veido, maždaug 30 cm atstumu. Tuo pat metu staigiu judesiu D. T. palenkė galvą į kairę pusę ir vienu staigiu judesiu įkando A. S. į kairio dilbio išorinę pusę. Ji, pajautusi skausmą, patraukė kairę ranką ir kairės rankos delnu laikydama D. T. už kaktos, atstūmė jo galvą nuo savęs. Matydama, kad jis purto galvą, kad išlaisvintų galvą ir, kaip ji suprato, ketindamas vėl įkasti, A. S. kaire ranka suėmė D. T. už kaklo, ranką labiau padėjusi prie raktikaulio ir vėl atstūmė D. T. galvą nuo savęs bei pasakė „baik, ar supratai mane?“. A. S. iš karto ant kairės rankos dilbio išorinės pusės matėsi sumušimas, kuris vėliau šiek tiek patino bei pamėlynavo. Šio įvykio metu buvo filmuota nešiojamais vaizdo registratoriais Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). VšĮ „Lazdijų ligoninė“ priėmimo skyriuje policijos pareigūnei A. S. buvo nustatytas kairio dilbio išorinės pusės nubrozdinimas, įkandimas (1 t., b. l. 98 – 105).

Iš 2022 m. rugsėjo 8 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, jog buvo apžiūrėta ir aprašyta įvykio vieta – (duomenys neskelbtini) esančio gyvenamojo namo kiemas. Įvažiavimo į kiemą pradžia aptverta medine tvora su iš abiejų pusių atveriamais mediniais vartais. Nuo įvažiavimo į kiemą pietryčių kryptimi, dešinėje pusėje stovi vieno aukšto gyvenamasis namas. Šalia jo ant įvažiavimo į kiemą yra metalinė tvora su į abi puses atveriamais metaliniais vartais. Kiemo viduryje yra supilta krūva žvyro. Tiesiai nuo įvažiavimo į kiemą stovi vieno aukšto du ūkiniai pastatai. Prie dešinėje pusėje esančio ūkinio pastato kampo yra sudėta malkų krūva. Kiemas apaugęs žole. Apžiūra buvo užfiksuota fotonuotraukose (1 t., b. l. 108 – 114).

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Lazdijų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiųjų patrulių A. S. ir G. V. tarnybiniuose pranešimuose nurodytos aplinkybės yra analogiškos aplinkybėms, kurias šie pareigūnai nurodė jų, kaip liudytojų apklausų metu (1 t., b. l. 115 – 116, 117 – 118).

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Lazdijų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio pareigybės aprašyme nurodyta, jog vyriausiasis patrulis yra statutinis valstybės tarnautojas. Šias pareigas einantis pareigūnas vykdo šias funkcijas – užtikrina viešąją tvarką bei visuomenės saugumą, vykdo nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevenciją, užkardo bei atskleidžia nusikalstamas veikas ir kitus teisės pažeidimus paskirtame sektoriuje, maršrute ar poste, apsaugo įvykių vietas (6.1 ir 6.3 punktai) (1 t., b. l. 150 – 152).

2022 m. rugsėjo 7 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Lazdijų rajono policijos komisariato pajėgų išdėstymo plane nurodyta, jog nuo 6.00 val. iki 18.00 val. policijos ekipaže A3048 dirbo patrulio vyresnysis A. S. AL3 (13.00-13.45 val. – pertrauka pailsėti ir pavalgyti), 6.00-6.20 val. – pasiruošimas tarnybai, instruktažas 17.40-18.00 val. – tvarkymasis. Nuo 8 val. 30 min. iki 12 val. 30 min. pajėgų vienete kartu dirba policijos rėmėjas R. S.. Naudojami nešiojami vaizdo registratoriai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 153 – 154).

Iš 2022 m. rugsėjo 13 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, jog buvo apžiūrėtas ir aprašytas tarnybinio policijos automobilio A3048 vaizdo kameros įrašas, kurio pavadinimas „A3048-LGK217-220907-175346-180317-20010300.mp4“. Šis failas yra vaizdo įrašas MP4 formatu. Vaizdo įrašas paleidžiamas kompiuterine programa „Windows Media Player“. Apžiūrimas vaizdo įrašas yra be garsinio fono, filmuotas dienos metu. Vaizdo įrašo trukmė – 9.30 min. Vaizdo įrašo kairiajame apatiniame kampe matoma data bei laikas „2022 m. rugsėjo 7 d. 17.59.13 val. A3048-LGK217 ON CH3 N“. Vaizdo įraše matoma policijos tarnybinio automobilio sulaikymo kamera, kurioje policijos pareigūnė pasodina ir bando raminti asmenį. Pareigūnai sodina asmenį į tarnybinio automobilio sulaikymo kamerą. Asmeniui yra uždėti antrankiai, jo rankos už nugaros. Prie asmens, ties pareigūnais yra greitosios medicinos pagalbos darbuotojas. Vėliau policijos pareigūnė bendrauja su asmeniu, jam kažką sako. Bando jį pasodinti į sulaikymo kameros vidų. Asmuo nelabai klauso policijos pareigūnų, atsistoja iš tarnybinio automobilio, pareigūnė vėl bando jį sodinti. Vaizdo įrašo laiku 17.58 val. asmuo pasodinamas į tarnybinio automobilio sulaikymo kamerą. Vaizdo įrašo laiku 17.59 val. matyti, kaip asmuo, kuris iš ikiteisminio tyrimo žinomas, kaip D. T. įkanda policijos pareigūnei į kairės rankos dilbį. Tuomet policijos pareigūnė ta pačia ranka atstumia jo galvą atgal padėdama ranką jam ant kaktos, ant pareigūnės rankos sužalojimo dar nesimato. Vėliau policijos pareigūnė ta pačia ranka suima asmeniui už kaklo ir ranka prispaudžia prie sulaikymo kameroje esančios sėdėjimo vietos. Po to, uždaro sulaikymo kameros duris. Daugiau tyrimui reikšmingos informacijos nėra užfiksuota. Vaizdo įrašas įrašomas į kompaktinį diską (1 t., b. l. 168 – 175).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 373/2022 (06) nurodyta, jog A. S. nustatyta poodinė kraujosruva kairio dilbio srityje galėjo būti padaryta kietu turinčiu ribotą paviršių daiktu, galimai pateiktoje užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis. Sužalojimas galėjo būti padarytas ir vienu trauminiu poveikiu. Sužalojimas kvalifikuojamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Dėl padaryto sužalojimo nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą (1 t., b. l. 139 – 142).

BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Pagal BK 286 straipsnį atsako tas, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. Visi aukščiau aptarti įrodymai patvirtina, jog kaltinamasis D. T. kaltinime nurodytu laiku, vietoje bei aplinkybėmis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui, kilusio konflikto metu iš kiemo atsinešęs kirvį ir jį laikydamas rankoje bei išsakydamas žodžius „aš jus užmušiu“ grasino nužudyti savo motiną V. T., o šiai spėjus pabėgti į kambarį, kirviu daužė kambario duris, išėjęs į sodybos kiemą, kirviu trenkė į duris, laikydamas kirvį rankoje vijosi savo motiną V. T. bei brolį K. T., iki kol atvyko policijos pareigūnai ir tokiu būdu jis grasino nužudyti V. T. bei K. T., dėl ko šiems nukentėjusiesiems buvo pakankamas pagrindas manyti, jog grasinimas gali būti įvykdytas. Nukentėjusieji V. T. ir K. T. patvirtino, jog nusikalstamos veikos padarymo metu jie labai išsigando ir tikėjo, kad kaltinamasis D. T. gali įvykdyti savo grasinimus, kadangi akivaizdžiai matėsi, jog jis nekontoliuoja savo veiksmų, yra itin stipriai apsvaigęs nuo alkoholio. Taip pat kaltinamasis nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų, vengdamas sulaikymo ir patalpinimo į laikino sulaikymo kamerą automobilyje, nes neleido uždaryti automobilio durelių bei panaudojo fizinį smurtą prieš valstybės tarnautoją kuomet įkando į kairės rankos dilbį Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Lazdijų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiajai patrulei A. S., tuo padarydamas nukentėjusiajai A. S. dėl poodinės kraujosruvos kairio dilbio srityje nežymų sveikatos sutrikdymą bei tokiais savo veiksmais pasipriešindamas statutiniam valstybės tarnautojui – policijos pareigūnui. Taigi visi pirmiau aptarti kaltinamojo D. T. įvykdyti nusikalstami veiksmai atitinka visus BK 145 straipsnio 1 dalyje, 286 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų sudėties požymius.

Prokurorė pateikė teismui pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu.

Prokurorės pareiškimas tenkinamas.

Pranešime ir protokole, kuriuos pasirašė kaltinamasis D. T., jam buvo išaiškinta baudžiamojo proceso įstatymo numatyta galimybė užbaigti šį baudžiamąjį procesą teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis, pasekmes suprato ir sutiko, jog prokurorė kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis D. T. sutiko su prokurorės pasiūlyta bausmės rūšimi – bauda bei jos dydžiu (2 t., b. l. 139 – 146, 147 – 149).

Dėl bausmės skyrimo

Skirdamas bausmės rūšį ir jos dydį, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstamomis veikomis padarytą žalą. Kaltinamasis D. T. padarė dvi atskiras baigtas nusikalstamas veikas, kurias baudžiamasis įstatymas priskiria nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Abi nusikalstamas veikas kaltinamasis įvykdė veikdamas tiesiogine tyčia, kadangi jis pats suvokė pavojingą savo veikų pobūdį ir norėjo taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Bylos duomenimis, kaltinamasis D. T. Lietuvos Respublikoje teisiamas jau trečią kartą, anksčiau paskirtas bausmes jis yra atlikęs, tačiau dar tebeturi neišnykusį bei nepanaikintą teistumą (2 t., b. l. 13 – 19, 20 – 25, 26 – 29, 30 – 34, 38; BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a papunktis). D. T., būdamas jau teistas už tyčinius nusikaltimus ir turėdamas už juos neišnykusį bei įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, vėl padarė naujus tyčinius nusikaltimus, todėl baudžiamojo įstatymo atžvilgiu jis yra laikomas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis). D. T. yra baustas administracine tvarka, tačiau jis neturi neįvykdytų administracinių nuobaudų (2 t., b. l. 39 – 48, 49). Kaltinamasis yra nevedęs, neturintis nepilnamečių išlaikytinių, dirbantis ir darbdavio charakterizuotas teigiamai (2 t., b. l. 11 – 12, 50, 51 – 52, 58). D. T. neįrašytas psichikos bei priklausomybių ligų įskaitose ir abejonių dėl jo pakaltinamumo nėra (2 t., b. l. 4, 8). Šiuo atveju kaltinamojo D. T. atsakomybę lengvina aplinkybė, jog jis prisipažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas; 2 t., b. l. 81 – 84, 116 – 119, 132 – 134). Jo atsakomybę sunkina dvi aplinkybės – kad abi nusikalstamas veikas jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui bei tai, kad abi nusikalstamas veikas padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 13 punktas; 1 t., b. l. 93 – 95; 2 t., b. l. 13 – 19, 20 – 25, 26 – 29, 30 – 34, 38).

Įvertinus visas nustatytas ir ištirtas šios bylos aplinkybes, kaltinamojo D. T. asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią bei sunkinančias aplinkybes, įvykdytų nusikaltimų pobūdį, jais padarytą žalą, sprendžiama, jog šiuo atveju BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta bausmės paskirtis – sulaikyti šį asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamas veikas padariusį asmenį, atimti ir apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, dar bus visiškai įgyvendinta už abi nusikalstamas veikas jam paskyrus prokurorės pasiūlytą baudžiamųjų įstatymų sankcijose numatytą bausmės rūšį – baudą, kadangi ši bausmės rūšis visiškai atitiks bausmės skyrimo tikslus bei pagrindus. Atsižvelgiant į pirmiau paminėtų kaltinamąjį D. T. charakterizuojančių aplinkybių visumą, į tai, kad jis teisiamas trečią kartą, jam skiriamų baudų dydžiai nustatomi mažesni už šios bausmės rūšies vidurkį (BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punktas, 61 straipsnio 2 dalis). Be to, įvertinus visas pirmiau jau aptartas aktualias bylos aplinkybes, o ypač kaltinamajam D. T. skiriamos baudos dydį, tai, kad jis yra dirbantis, nustatoma, jog kaltinamasis jam paskirtą baudą privalės sumokėti per 8 mėnesius nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalis).

Kaip minėta, kaltinamasis D. T. padarė dvi atskiras nusikalstamas veikas, todėl jam paskiriama bausmė už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, o po to, paskiriama ir galutinė subendrinta bausmė. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas pastebi, jog šiuo atveju kaltinamojo D. T. įvykdytos nusikalstamos veikos yra tyčinės, jos nesiskiria pagal savo pavojingumą (nesunkūs nusikaltimai), yra baigtos, todėl kaltinamajam paskirtos bausmės subendrinamos jas iš dalies sudedant – prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės (BK 63 straipsnio 1 dalis, 4 dalis).

Kaltinamojo D. T. baudžiamoji byla baigiama supaprastinto proceso tvarka – teismo baudžiamuoju įsakymu ir jis visiškai pripažino savo kaltę, todėl jo atžvilgiu taikomas BK 64¹ straipsnis ir jam paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu.

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog kaltinamasis D. T. šios bylos ikiteisminio tyrimo metu buvo laikinai sulaikytas nuo 2022 m. rugsėjo 7 d. 17 val. 30 min. iki 2022 m. rugsėjo 8 d. 13 val. 46 min. (2 t., b. l. 70 – 72, 73 – 75). Šis laikas įskaitomas į D. T. paskirtą bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai (BK 66 straipsnis, BPK 140 straipsnio 13 dalis).

Šios bylos ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam D. T. buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusiojo arčiau nei nustatytu atstumu (2 t., b. l. 85 – 88, 92 – 99, 135 – 138). Šios D. T. paskirtos kardomosios priemonės panaikinamos tik įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui (BPK 139 straipsnio 1 dalis).

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, kurie saugomi Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriuje – kirvis mediniu kotu – grąžinamas nukentėjusiajai V. T., o medžiaginiai marškinėliai – sunaikinami (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4, 5 punktai; 1 t., b. l. 37 – 38, 39).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 – 422 straipsniais,

nusprendžia:

D. T. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti jį 80 MGL, tai yra 4 000 Eur (keturių tūkstančių eurų) dydžio bauda.

D. T. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnyje, ir nubausti jį 100 MGL, tai yra 5 000 Eur (penkių tūkstančių eurų) dydžio bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu D. T. paskirtas bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant ir paskirti jam galutinę subendrintą 150 MGL, tai yra 7 500 Eur (septynių tūkstančių penkių šimtų eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, D. T. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti jam sumažintą 100 MGL, tai yra 5000 Eur (penkių tūkstančių eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, įskaityti D. T. į bausmės dydį laikinajame sulaikyme jo išbūtą laiką nuo 2022 m. rugsėjo 7 d. 17 val. 30 min. iki 2022 m. rugsėjo 8 d. 13 val. 46 min. (viena diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 (dviejų) MGL dydžio baudai ir neatlikta bausmės dalimi laikyti 98 MGL, tai yra 4 900 Eur (keturių tūkstančių devynių šimtų eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalimi, nustatyti, jog D. T. teismo jam paskirtą baudą privalo sumokėti per 8 (aštuonis) mėnesius nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į bet kurią Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6801.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti D. T. ikiteisminio tyrimo metu paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusiojo arčiau nei nustatytu atstumu.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriuje pagal 2022 m. rugsėjo 14 d. kvitą B, serija AVPK Nr. 005981 saugomus daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kirvį mediniu kotu – grąžinti nukentėjusiajai V. T., o medžiaginius marškinėlius – sunaikinti.

Išaiškinti kaltinamajam D. T. tai, jog jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu kaltinamasis paduos prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios. Jeigu kaltinamasis šia teise nepasinaudos, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.