Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2006-10-25 · Administracinė byla Nr. AS-62-463-06

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2006-10-25
Bylos Nr.
AS-62-463-06
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Ričardas Piličiauskas (pirm.), Antanas Ablingis (pran.), Artūras Drigotas
Pareiškėjas
R. A.
Atsakovas
Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybai
Administracinė byla Nr. AS9 (62) – 463/2006Procesinio sprendimo kategorija – 45
„(S)“LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASN U T A R T I S2006 m. lapkričio 3 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjo), Artūro Drigoto ir Ričardo Piličiausko (pirmininko), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. liepos 12 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. A. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

R. A. 2006 m. birželio 19 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu dėl Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2006 m. birželio 1 d. sprendimo panaikinimo. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas 2006 m. birželio 23 d. nutartimi R. A. įpareigojo iki 2006 m. liepos 11 d. pateikti žyminio mokesčio kvitą arba motyvuotą prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

Po šios nutarties R. A. pateikė prašymą atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir nurodė, kad jo turtinė padėtis bloga, nes antstolis areštavo turtą ir lėšas, teigė, kad dokumentus dėl turto areštavimo galima išsireikalauti iš antstolio. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006 m. liepos 12 d. nutartimi prašymo netenkino, nes pripažino, kad prašymas nepagrįstas įrodymais. Nurodė, jog Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ABTĮ) 41 straipsnis numato, kad prašymas turi būti pagrįstas atitinkamais dokumentais. Todėl pareiškėjas turėjo pateikti dokumentų, kuriuos jam išdavė antstolis areštuodamas turtą ir pinigus, kopijas, tačiau reikalingų dokumentų nepateikė. Nutartyje pažymėta, kad pareiškėjas teismui yra pateikęs 7 skundus. Jų neapmokestinimas sudaro sąlygas piktnaudžiauti teismine gynyba (ABTĮ 40 straipsnio 4 dalis). Kadangi nutarties priėmimo metu yra pasibaigęs 2006 m. birželio 23 d. nutartimi nustatytas terminas žyminiam mokesčiui sumokėti, todėl teismas pratęsė terminą žyminiam mokesčiui sumokėti ir kvito originalui pateikti.

II.

R. A. atskirajame skunde nesutinkama su apygardos administracinio teismo padarytomis išvadomis. Manoma, kad teismo nutartis neteisėta ir nepagrįsta. Teigiama, jog nutartyje neteisingai nurodyta, kad atsisakymas atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, gali būti apskųstas atskiruoju skundu, kadangi įstatymas to nenumato. Teigiama, kad skundas paduotas ne valstybės tarnautojui ar darbuotojui, o įteiktas pareigūnui, įgaliotam pradėti ikiteisminį tyrimą - ikiteisminio tyrimo įstaigai. Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 165 straipsnio l dalis nustato, kad ikiteisminio tyrimo įstaiga yra ir Specialiųjų tyrimų tarnyba. Kadangi šiuo konkrečiu atveju ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūnas nedavė atsakymo, atitinkančio BPK normas, t. y. viešojo administravimo subjektas neįvykdė privalomų įstatymo nurodymų, neatliko pareigos, vilkino atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus, todėl paduodamas skundas žyminiu mokesčiu neapmokestinamas, nes žyminiu mokesčiu neapmokestinami skundai dėl viešojo administravimo subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio l dalis l punktas.). Taip pat ABTĮ 40 straipsnio l dalies 7 punktas nustato, kad žyminiu mokesčiu neapmokestinami skundai dėl fizinių asmenų kreipimųsi įstatymų nustatytais atvejais dėl valstybės ar kitų viešųjų interesų gynimo. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 33 straipsnio 2 dalis piliečiams laiduoja teisę kritikuoti valstybės įstaigų ar pareigūnų darbą, apskųsti jų sprendimus bei draudžia persekioti už kritiką. Šioje konkrečioje byloje keliamas taip pat kiekvieno teisinės valstybės piliečio interesą atitinkantis viešojo intereso reikalavimas, kad žemesnės galios norminiai aktai atitiktų aukštesnės galios norminius aktus, konkrečiai, kad institucijos vadovas privalo priimti tokius įsakymus, kurie atitiktų įstatymų reikalavimus, kuriuos tinkamai įvykdytų institucijos pareigūnai. Todėl pateiktasis skundas žyminiu mokesčiu neapmokestinamas.

Taip pat teigiama, kad jo turtinė padėtis yra ypatingai sunki. Antstolė Nemira Šiugždaitė areštavo visą turtą ir lėšas. Dėl tokių duomenų pateikimo teismas turi kreiptis į nurodytą antstolį. Taip pat pabrėžia ir tai, kad ši sunki turtinė padėtis susidarė ne dėl netinkamo elgesio (girtavimo, narkotikų vartojimo, pinigų švaistymo azartiniams lošimams ir pan.). Atleidimo nuo žyminio mokesčio klausimas turi būti išnagrinėtas ir priimtas sprendimas vadovaujantis bendrosios kompetencijos teismų darbą reglamentuojančiomis teisės normomis. Administracinis teismas negali būti laikomas teismu Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau - konvencija) 6 straipsnio l dalies prasme. Šis teismas negali būti prilygintas visišką jurisdikciją turinčiai institucijai. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo l straipsnio 2 dalis nurodo, kad tam tikrais atvejais, nagrinėdamas bylas, administracinis teismas vadovaujasi šio įstatymo normomis, taip pat Civilinio proceso kodekso normomis (toliau - CPK). Antstolė Nemira Siugždaitė surinko visus reikalingus įrodymus, atitinkančius įstatymo reikalavimus. CPK 177 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad bylos aplinkybės, kurios pagal įstatymus turi būti patvirtintos tam tikromis įrodinėjimo priemonėmis, negali būti patvirtintos jokiomis kitomis įrodinėjimo priemonėmis. Neturi likti nepastebėta ir tai, kad asmenų pateikiami įrodymai nėra ir negali būti tokie visa apimantys, kaip įrodymai, kuriuos pagal pareigas surinko ir gali pateikti antstolė Nemira Šiugždaitė. Be to, teismo pareiga yra, vykdant teisingumą, tarnauti žmonėms. Todėl teismas turi kreiptis į antstolę Nemirą Šiugždaitę dėl nurodytų duomenų pateikimo. Priešingu atveju, būtų pažeista ir Konvencijos 6 straipsnio l dalis.

Teismo nutartyje neteisingai aiškinama ir taikoma ABTĮ 40 straipsnio 4 dalis, nes, pagal šią normą, teismas turi teisę pareikalauti iš asmenų, kurie piktnaudžiauja teisminės gynybos teise (t. y. kreipiasi į teismą be rimto pagrindo arba dažniau kaip vieną kartą per mėnesį), sumokėti žyminį mokestį. R. A. kai kuriuos skundus Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas jau patenkino. Todėl pateiktasis skundas net tik žyminiu mokesčiu neapmokestinamas, bet ir jis, pareiškėjas, turėtų būti visiškai atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Neturi likti nepastebėta ir tai, jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pripažintų, kad šiuo konkrečiu atveju reikia mokėti žyminį mokestį, kad jis turėtų nustatyti terminą jam sumokėti ir pateikti teismui žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinančio dokumento originalą.

Šalies argumentai

Todėl prašoma panaikinti apygardos administracinio teismo nutartį. Jei reikia mokėti žyminį mokestį, atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Priimti pateiktąjį skundą dėl viešojo administravimo subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus ir įpareigoti apygardos administracinį teismą nagrinėti pateiktąjį skundą iš esmės. Visapusiškam, objektyviam, greitam bylos išnagrinėjimui kreiptis į antstolę Nemirą Šiugždaitę dėl šiame atskirajame skunde nurodytų duomenų pateikimo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

R. A. skundžia Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. liepos 12 d. nutartį, kuria netenkintas jo prašymas atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Todėl šiame procese nagrinėjami su šia nutartimi susiję klausimai, nors apeliantas nesutinka ir su teismo ankstesnėje nutartyje padarytomis išvadomis, kurios nebus analizuojamos. Apygardos administracinio teismo nutartyje padarytos išvados pagrįstos įstatymo nuostatomis. Todėl apelianto nesutikimas ir pageidavimas įpareigoti teismą imtis veiksmų, kurių jį daryti neįpareigojo įstatymas, nepriimtinas.

R. A. teisingai nurodė, kad įstatymas nenumatė galimybės šią nutartį apskųsti atskirtuoju skundu. Tačiau apygardos administracinio teismo nutartis, kuri užkerta kelią pareiškėjui kreiptis į teismą, kad būtų nagrinėjamas jo prašyme esantis reikalavimas, kaip yra šiuo atveju, yra skundžiama ir tai numatyta Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 149 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Todėl šis skundas nagrinėjamas apeliacine tvarka.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. liepos 12 d. nutartį palikti nepakeistą, R. A. atskirojo skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisArtūras DrigotasRičardas Piličiauskas