- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-05-26
- Bylos Nr.
- 1S-525-417/2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Eduardas Maškevičius
- Pareiškėjas
- E. V.
teismo posėdyje išnagrinėjęs pareiškėjo E. V. skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 19 d. nutarties, kuria atsisakyta pradėti privataus kaltinimo procesą R. B. pagal BK 154 str. 1 d.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Klaipėdos miesto apylinkės teisme 2010-04-04 gautas E. V. skundas, kuriuo prašoma privataus kaltinimo tvarka iškelti baudžiamąją bylą R. B., kaltinant jį padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 str. 1 d.
Apylinkės teismas 2011 m. balandžio 19 d. nutartimi atsisakė pradėti privataus kaltinimo procesą R. B., nes pareiškėjo E. V. pateiktas skundas neatitinka BPK 412 str. nurodomų reikalavimų, bei yra aiškios BPK 3 str. 1 d. 1 p. nurodytos aplinkybės – nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Šalies argumentai
Pareiškėjas pateiktame skunde prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-04-19 nutartį kaip nepagrįstą. Nurodo, kad BPK 412¹ str. 1 d. nurodyta, kad teisėjas, gavęs nukentėjusiojo skundą, atsisako pradėti privataus kaltinimo bylų procesą ir tuo atveju, jeigu yra aiškios BPK 3 str. 1 d. nurodytos aplinkybės. Šiuo atveju aplinkybės, numatytos BPK 3 str. 1 d. 1 p. ir kuriomis rėmėsi teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nėra akivaizdžios. Pirmosios instancijos teismas nutartyje išdėstė R. B. veikos subjektyviąją pusę, o tokios teismo išvados galimos tik dėl nurodytų aplinkybių bent gavus R. B. paaiškinimus. Pirmosios instancijos teismas šiuo atveju ydingai taikė BPK 3 str. 1 d. 1 p., nes šios normos taikymas galėtų būti pagrįstas tuo atveju, jeigu teismas priimtų sprendimą pradėtą baudžiamąjį procesą nutraukti, o ne atsisakant tokį procesą pradėti.
Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad teismas atsisakydamas pradėti privataus kaltinimo bylų procesą BPK 3 str. 1 d. 1 p. pagrindu, pasisakydamas dėl tyčios turinio, konstatuodamas, kad R. B. teiginiai nelaikytini duomenimis, galinčiais paniekinti ar pažeminti kitą asmenį, faktiškai įvertino teismui pateiktus duomenis, išsprendė R. B. kaltės klausimą net nepradėjus privataus kaltinimo pagal BK 154 str. 1 d. bylos proceso.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas atmestinas.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 19 d. sprendimas atsisakyti pradėti privataus kaltinimo procesą R. B. pagal BK 154 str. 1 d., iš esmės yra teisingas, tačiau apygardos teismo nuomone, apylinkės teismas visiškai nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo E. V. skundas, paduotas apylinkės teismui, neatitinka BPK 412 str. reikalavimų.
BPK 412 str. 2 d. numatyta, kad skunde ar pareiškime turi būti nurodyta: teismo, kuriam teisminga byla, pavadinimas; nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas asmuo, padarymo vieta, laikas, padariniai ir kitos esminės aplinkybės; duomenys, kurie patvirtina skunde ar pareiškime išdėstytas aplinkybes; nukentėjusiojo, nusikalstamos veikos padarymu įtariamo asmens bei liudytojų vardai, pavardės ir gyvenamoji vieta. Skundas turi būti pasirašytas nukentėjusiojo, o 408 straipsnio 2 dalyje numatytu atveju pareiškimas – nukentėjusiojo teisėto atstovo.
Vertinant apylinkės teisme 2011 m. balandžio 4 d. gauto pareiškėjo E. V. skundo turinį, matyti, kad visi BPK 412 str. 2 d. minimi rekvizitai ir aplinkybės yra nurodytos. Todėl laikytina, kad minėtasis skundas atitinka baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus. Ir šiuo atveju konstatuoti, kad pateiktas skundas neatitinka Baudžiamojo proceso kodekso 412 str. 1 d. numatytų reikalavimų ir todėl negalėjo būti priimamas ir turi būti grąžinamas jį padavusiam asmeniui, nebuvo teisinio pagrindo.
Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog iš skundžiamosios nutarties aprašomosios dalies matyti, kad apylinkės teismas lyg ir konstatuoja, kad E. V. skundas neatitinka įstatymo reikalavimų ir jis negali būti priimamas ir turi būti grąžintas pareiškėjui, tačiau skundą teismas toliau nagrinėja bei galiausiai konstatuoja, kad yra atsisakoma pradėti privataus kaltinimo procesą, nes skunde asmens, įvardyto kaip kaltininko, veiksmuose nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Tokia apylinkės teismo pozicija vertintina kaip ydinga. Ir taip teismas neturėtų elgtis.
Tačiau vis dėlto įvertinus E. V. nurodytas aplinkybes bei teismui pateiktus duomenis, kuriais pastarasis grindžia skunde išdėstytas aplinkybes, apygardos teismas sutinka, jog šiuo atveju yra aiškios BPK 3 str. 1 d. 1 p. aplinkybės – nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Ir ši aplinkybė yra viena iš aplinkybių, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, t. y. baudžiamasis procesas negali būti pradėtas, o pradėtas turi būti nutrauktas.
Taip pat pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos teisės sistemoje yra pakankamai nemažai priemonių, kuriomis asmuo, manantis, kad jo teisės yra pažeistos, gali efektyviai apginti savo interesus ir nebūtinai kaskart pasinaudodamas baudžiamosios, baudžiamojo proceso teisės normomis. Baudžiamosios teisės, baudžiamojo proceso normos tėra tik viena iš teisės sistemos sudedamųjų dalių, tačiau nebūtinai jos yra veiksmingiausios ir vienintelės siekiant apginti pažeistas teises. Teisės teorijoje minėtosios normos yra traktuojamos kaip „ultima ratio“, t. y. kaip paskutinė priemonė, kuria asmuo gali ginti, jo įsitikinimu, pažeistas teises. Sankcijų įtvirtinimo baudžiamaisiais įstatymais turi būti imamasi tik tada, kai neįmanoma kitomis socialinėmis, teisinėmis priemonėmis (ap)ginti teisinių gėrių, kurie yra pažeidinėjami. Ir šiuo atveju, apygardos teismo nuomone, E. V., jo manymu, pažeistas teises gali efektyviai apginti pasinaudodamas, pavyzdžiui, civilinės teisės numatomomis galimybėmis.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
pareiškėjo E. V. skundą atmesti ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 19 d. nutartį.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.