Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, - Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono PK, atstovui– Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio viršininkui Sidui Šumskiui,

T. J., gimusio (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvio, Lietuvos Respublikos piliečio, gyvenančio (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nevedusio, (duomenys neskelbtini) I kurso moksleivio, dirbančio S. J. IĮ vairuotoju, teisto,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. J. 2014 m. rugsėjo 21 d. apie 05 val. 13 min. Pakruojo mieste, V. D. g. 34, Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono PK Viešosios policijos skyriaus patrulėms Donatai Sadauskienei ir Nidai Mažeikaitei vykdant tiesiogiai joms pavestas viešosios tvarkos saugojimo pareigas, nevykdė teisėto šių policijos pareigūnių reikalavimo prieiti prie tarnybinio automobilio ir pabėgo. Šia savo veika T. J. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 187 straipsnio 2 dalyje.

Institucijos, kurios pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą – Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio viršininkas Sidas Šumskis pareiškė, kad palaiko protokole nurodytą kaltinimą. Matyti, kad T. J. nevykdė policijos pareigūnių reikalavimų, nes pasišalino ir negrįžo. Prašo patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn ir skirti nuobaudą.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo T. J. paaiškino, kad tą vakarą, ar rytą, susitiko prie „Kanrugės“ parduotuvės ant suoliuko su dviem panelėm. Jie ten sėdėjo, buvo pastatytas šampano butelis. Privažiavo pareigūnai. Pareigūnės paprašė prieiti prie automobilio pasitikrinti girtumo. Priėjo panelės, priėjo ir jis. Jis nuėjo išmesti šiukšlių, pasisukinėjo eiti atgal ir girdi, kad džipas užsikūrė, apsisuko ir nuvažiavo. Pareigūnės kartu su juo buvusias merginas išsivežė. Pareigūnės jo paprašė prieiti, jis priėjo, tik paskui nuėjo šiukšlių išmesti. Jos nieko daugiau neprašė, tik prieiti. Pareigūnės nevaikščiojo, jos atsisėdo į mašiną, susisodino paneles ir išvažiavo. Pareigūnes Donatą ir Nidą pažinojo iš matymo. Vos susitiko su panelėmis, tai po 5-10 minučių policija ir privažiavo. Jis buvo blaivus. Pareigūnės į visus kreipėsi „prašom prieiti prie automobilio“. Jie visi trys buvo priėję. Matė, kad vienai merginai padavė alkotesterį. Pagalvojo, kad per tą laiką nueis šiukšlių išmesti. Prie automobilio kartu su panelėmis priėjo iš dešinės pusės, prie priekinės keleivio sėdynės. Nida atsivertė kompiuterį, o Donata apėjo aplinkui automobilį ir atsisėdo. Nuo mašinos galėjo nueiti apie 50 metrų, į kitą kelio pusę. Šiukšliadėžė yra prie suoliuko netoli Mokesčių inspekcijos. Pareigūnėms minėjo kad eina išmesti šiukšlių. Nežino, ar jos girdėjo ar negirdėjo. Leidimo išeiti iš policininkių negavo. Jis nežinojo, kad reikia leidimą gauti.

Liudytoja Nida Mažeikaitė parodė, kad dirba Pakruojo rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriuje Patrulių būrio patrule. T. J. pažįsta iš matymo. Maždaug prieš mėnesį, jai dirbant kartu su Donata Sadauskiene, apie penktą valandą ryto, buvo gautas pranešimas, kad prie „Kanrugės“ parduotuvės jaunimas ant suoliuko sėdi ir geria alkoholinius gėrimus. Nuvykus, pastebėtas ant suoliuko sėdintis jaunuolis ir dvi merginos. Sustojo aikštelėje prie „Kanrugės“ parduotuvės. Automobilis buvo tarnybinis, pažymėtas. Jaunuolis tuo metu negėrė, o viena mergina turėjo pradarytą šampano butelį. Su kolege priėjo prie jaunuolių, pažiūrėjo, kad geria alkoholinį gėrimą, buvo pasakyta, kad viešoje vietoje gerti ir būti girtiems negalima, todėl reikia nusistatyti neblaivumą. Pasakė, kad nustatys neblaivumą vietoje, į komisariatą neveš, įteiks šaukimus ir viską išspręs vietoje. Visų buvo paprašyta prieiti prie automobilio ir nusistatyti neblaivumą. Visi atsistojo. Ar kas nors ką sakė, nepamena, tik žino, kad prie automobilio priėjo abi merginos. Vaikinas prie automobilio nepriėjo, prie automobilio jo nebuvo. Ji tuo metu sėdėjo tarnybiniame automobilyje, nes reikėjo įsijungti kompiuterį, kad nusistatytų jaunuolių asmenybes. Buvo keletą kartų aiškiai paprašyta prieiti prie automobilio, sakyta prieiti prie automobilio nusistatyti neblaivumą. Kai sėdėjo automobilyje, kolegė dar kartą juos perspėjo. Kai sėdo į automobilį, kolegė nuėjo paimti alkotesterio, kuris buvo ant automobilio galinės sėdynės. Tuo metu abi merginos stovėjo prie jos. Vaikinas buvo toliau, prie automobilio nepriėjo. Jis galėjo būti prie suoliuko ar truputį arčiau automobilio, bet prie jų nepriėjo, nors jo buvo prašyta keletą kartų. Viskas baigėsi tuo, kad, kol kolegė paėmė alkotesterį, pastebėjo, kad nebėra jaunuolio. Kai sėdėjo automobilyje, buvo nuo suoliuko pusės, o Donata Sadauskienė apėjo aplinkui automobilį, nes alkotesteris buvo kitoje pusėje. Tada ji nematė, kad jaunuolio nebėra. Ji tada išlipo, abi merginas įsodino į automobilį, kadangi nusprendė vežti į komisariatą. Kaip vaikinas pasišalino, nematė. Prie automobilio vaikinas priėjęs nebuvo. Aplinkui to vaikino niekur nesimatė. T. J. veiksmus vertina kaip policijos pareigūnų reikalavimų nevykdymą. Priėjus, bendraujant, nuo visų asmenų sklido alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, visi trys jaunuoliai matėsi, kad yra išgėrę. T. J. rankose neturėjo nieko. Jokio prašymo leisti išmesti šiukšles nebuvo. Jaunuolis pasakoja, kad išėjo šiukšlių išmesti į kitą gatvės pusę, bet jos matė, kad jo tikrai ten nebuvo, nes buvo ganėtinai šviesu.

Liudytoja Donata Sadauskienė parodė, kad dirba Pakruojo rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriuje Patrulių būrio patrule. T. J. pažįsta iš matymo, anksčiau teko susidurti darbo reikalais. Datos nebeprisimena, buvo ankstus rytas, gautas pranešimas, kad prie parduotuvės „Kanrugė“ vartojamas alkoholis. Kartu su patrule Nida Mažeikaite policijos tarnybiniu automobiliu nuvyko prie minėtos parduotuvės. Sustojo ties suoliuku, kur yra vieta automobiliui sustoti. Automobilį vairavo ji. Pastebėjo dvi paneles ir jaunuolį. Ant suoliuko buvo šampano butelis. Visi trys akivaizdžiai buvo neblaivūs, nerišliai kalbėjo. Jaunuoliams buvo siūlyta prieiti prie automobilio nusistatyti neblaivumą. Buvo pasakyta, kad, jeigu viską nusistatys, surašys, juos parveš namo. Merginos priėjo, jaunuoliui buvo sakyta prieiti prie automobilio. Kolegė įsėdo į automobilį, įsijungė kompiuterį. Ji ėjo link automobilio ir sakė kartu eiti jaunuoliams. T. J. dar pasakė: „jūsų mūsų nematėt, tai mes pabėgam“ ar panašiai. Ji pasakė, kad toje vietoje yra vaizdo kameros ir jos užfiksavo jį. Tikėjosi, kad jaunuolis prieis prie automobilio. Nuėjo į automobilį pasiimti antgalio alkotesteriui. Reikėjo apeiti aplinkui automobilį. Matyt, tuo metu jaunuolis dingo. ji apsisuko ir jo nebebuvo. Toks įspūdis, kad vaikinas išgaravo. Ji su Nida pažiūrėjo tiek iš vienos pusės, tiek iš kitos, bet nieko nesimatė. Pažiūrėjo ir į tarpą už „Kanrugė“ ten nieko nebuvo, nors buvo šviesu. Pasakymo apie šiukšles nebuvo, rankose vaikinas nieko neturėjo. T. J. nevykdė reikalavimo prieiti prie automobilio nusistatyti neblaivumą. Jos apėjo pastatus aplinkui „Kanrugės“ parduotuvę. Tuo metu viskas buvo gerai matyti, nes buvo jau šviesu.

Liudytoja K. R. parodė, kad T. J. pažįsta, yra draugai. Datos nepamena, buvo greičiausiai savaitgalis. Prie parduotuvės „Kanrugė“ sėdėjo trise: jos sesė O. Š., ji ir T. J.. Ji su sese gėrė šampaną. Ar šampaną gėrė T. J., neprisimena. Netrukus atvažiavo policija. Mašina sustojo netoli spaudos kiosko, prie suoliuko. Atvyko dvi policininkės moterys. Viena, išlipusi iš automobilio, jiems pasakė, kad negalima gerti alkoholinių gėrimų viešoje vietoje. Policininkė paprašė jų prieiti prie policijos automobilio ir „papūsti“. Prie policijos automobilio priėjo visi trys. Visą laiką bendravo su policijos pareigūne, o ką darė T. J., nematė. Visą laiką šnekėjo su policininke, sėdėjusia automobilyje keleivio vietoje. Kita policininkė, kuri sėdėjo vairuotojo pusėje, pradėjo rėkti „o dabar tai bus“, jas įsisodino į mašiną ir nuvežė į policijos komisariatą. Ji atsisuko ir pamatė, kad T. J. nebėra, tada labai greitai išvažiavo. Policijos reikalavimai buvo prieiti prie mašinos ir nusistatyti girtumą. Girtumas tada nebuvo nustatytas, jis buvo nustatytas policijoje. Viskas vyko labai greitai. T. J. buvo ramus, nesikeikė, kartu priėjo prie mašinos. Buvo taip, kad ėjo visi kartu prie mašinos, T. J. stovėjo kartu su jomis, po to atsisuko ir už nugaros T. J. nebepastebėjo. Nežino, į kurią pusę jis nuėjo.

Liudytoja O. Š. parodė, kad su T. J. yra pažįstami, santykiai normalūs. 2014 m. rugsėjo mėnesio viduryje susitiko prie „Kanrugės“ parduotuvės paryčiais ji, jos sesuo K. ir T. J. Sėdėjo ant suoliuko. Buvo ir šampano butelis. Atvažiavo policijos pareigūnės ir liepė prieiti prie policijos automobilio, kadangi gėrė viešoje vietoje. Vėliau jas susisodino į mašiną ir parvežė į policijos komisariatą. Prie policijos automobilio priėjo visi trys. Girtumo vietoje nenustatė, girtumas buvo nustatytas policijos komisariate. T. J. į komisariatą neatvežė. Jis stovėjo joms už nugaros. Kaip jis pasišalino, nematė. Jis kalbėjo su pareigūnėmis, bet ką kalbėjo, negali pasakyti. Kai jo klausė, jis kažką atsakinėjo. Ji matė, kad T. J. prie automobilio priėjo, stovėjo už nugaros. Vėliau T. J. neliko, kur jis dingo, nematė. Policijos pareigūnės T. J. neieškojo.

Peržiūrimas vaizdo įrašas.

Iš miesto stebėjimo vaizdo kamera užfiksuoto vaizdo įrašo matyti, kad 2014 m. rugsėjo 21 d. 05.03.01 val. pradėtame fiksuoti vaizdo įraše matyti, kad ant suoliuko prie spaudos kiosko sėdi trys asmenys. 05.15.01 val. gatve privažiuoja ir sustoja policijos tarnybinis automobilis, iš kurio išlipusios dvi pareigūnės prieina prie sėdinčių asmenų. 05.16.04 val. abi policijos pareigūnės susėda į tarnybinį automobilį. 05.16.23 val. nuo suoliuko pakyla vienas asmuo (mergina) ir prieina prie policijos automobilio, 05.16.32 val. prieina kitas asmuo (mergina), o 05.16.47 val. prieina trečias asmuo (vaikinas), tuo metu iš tarnybinio automobilio išlipa vairuotoja, kuri apeina automobilį, atidaro galines dešinės pusės automobilio dureles. Vaikinas vaikščioja prie automobilio dešinio šono, rankas susikišęs į kišenes, o policijos pareigūnė stovi priešais jį šalia automobilio. 05.18.04 val. policijos pareigūnė įsėda į automobilio vairuotojo vietą, o tuo metu vaikinas, eidamas paskui šią policijos pareigūnę, pereina gatvę į kitą pusę ir jis yra nebematomas vaizdo kameros. 05.18.28 val. automobilio vairuotoja išlipa iš automobilio, ir, apėjusi automobilį, į jį 05.18.45 val. susodina abi merginas, 05.18.53 val. vairuotoja įsėda į automobilį, o 05.19.22 val. automobilis pajuda ir apsisukęs nuvažiuoja.

Peržiūrėjus vaizdo įrašą, teisėja atkreipia dėmesį į tai, kad administracinio teisės pažeidimo protokole užfiksuotas pažeidimo laikas yra rugsėjo 20 d., o vaizdo įrašo data yra rugsėjo 21 d., kaip ir tarnybiniame pranešime.

Tinkamas įrodymų vertinimas yra viena iš teismo priimto procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo garantijų. Pagal ATPK 256 straipsnio nuostatas, įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Teismas negali teikti pirmenybės atitinkamiems įrodymams. Be to, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, kuris turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu.

ATPK 187 straipsnio 2 dalyje inter alia įtvirtinta, kad policijos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymas, taip pat jo garbės ir orumo įžeidimas, reiškiamas žodžiu ar kūno gestais, įžeidžiančiu elgesiu, kibimu ar kitokiu elgesiu, užtraukia baudą nuo 300 Lt iki 500 Lt arba administracinį areštą nuo 15 iki 30 parų. Taigi ATPK 187 straipsnio 2 dalyje yra numatytos dvi savarankiškų pažeidimų, už kuriuos asmuo gali būti traukiamas atsakomybėn, sudėtys, todėl tam, kad asmuo būtų pripažintas kaltu pagal šį straipsnį, pakanka nustatyti vienos iš šių veikų požymius, t. y. arba pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą, arba jo garbės ir orumo įžeidimą.

Nagrinėjamoje byloje T. J. inkriminuojama pirmoji sudėtis, kuri atskleidžia tokius šios veikos požymius – pareigūnas turi vykdyti pareigas, jo veikla ir veiksmai turi būti teisėti, t. y. jie turi būti numatyti įstatyme ar poįstatyminiame akte (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. rugpjūčio 23 d. nutartis administracinių teisės pažeidimų byloje Nr. N62 – 841/2006).

Lietuvos Respublikos Policijos veiklos įstatymo 16 straipsnyje numatyti policijos pareigūno įgaliojimai, kurio 1 ir 2 dalyse nurodyta, kad šis ir kiti įstatymai suteikia policijos pareigūnui teisę, įgyvendinant policijos uždavinius, reikalauti, kad tiesiogiai jam nepavaldūs asmenys vykdytų jo teisėtus nurodymus, o jų nevykdymo ar pasipriešinimo atveju panaudoti prievartą; Policijos pareigūnai, vykdydami jiems suteiktus įgaliojimus, vadovaujasi tik įstatymais. Įstatymais pagrįsti policijos pareigūnų reikalavimai yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims. Už šių reikalavimų nevykdymą asmenys atsako įstatymų nustatyta tvarka. To paties įstatymo 18 straipsnyje numatytos policijos pareigūno bendrosios teisės, o šio straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad policijos pareigūnas, užtikrindamas jam pavestų policijos uždavinių įgyvendinimą, turi teisę įstatymų nustatyta tvarka sulaikyti ir pristatyti teisėtvarkos pažeidėjus į policijos ar kitų teisėsaugos institucijų tarnybines patalpas jų asmenybei nustatyti, taip pat protokolams, aktams, pranešimams surašyti, asmenims ir jų turimiems daiktams apžiūrėti. Aptariamojo įstatymo 24 straipsnio, kuris reglamentuoja fizinės prievartos panaudojimo pagrindus, 1 dalies 2 punkte numatyta, kad policijos pareigūnas turi teisę panaudoti fizinę prievartą sulaikydamas teisės pažeidimą padariusį asmenį, kuris aktyviais veiksmais vengia sulaikymo. Taigi, šios Policijos veiklos įstatymo nuostatos suteikia policijos pareigūnams teisę, įgy­vendinant policijos uždavinius, reikalauti, įstatymais pagrįstų veiksmų, kad tiesiogiai jiems nepavaldūs asmenys vykdytų jų teisėtus nurodymus, kurie yra privalomi, o jų nevykdymo ar pasipriešinimo atveju būtų panaudojama prievarta.

Nagrinėjamoje byloje esantys duomenys patvirtina, kad policijos pareigūnės, užtikrindamos joms pavestų policijos uždavinių įgyvendinimą, vykdė tiesiogiai joms pavestas viešosios tvarkos saugojimo pareigas. Taigi, įstatyminį pagrindą, numatytą Policijos veiklos įstatymo 18 straipsnyje, policijos pareigūnės turėjo. Policijos pareigūnių nurodymas prieiti prie tarnybinio automobilio, negali būti pripažintas neteisėtu, nes abi pareigūnės vykdė tarnybines funkcijas ir turėjo teisę duoti tokį nurodymą, ir jų veiksmai visiškai atitiko jų veiklą reglamentuojantį Policijos veiklos įstatymą. Pažymėtina, kad tik akivaizdžiai neteisėtas, su morale prasilenkiantis ar nusikalstamas pareigūno reikalavimas neturi būti vykdomas, jei iš tokio reikalavimo požymių matyti, jog jis prieštarauja galiojančioms teisės normoms. Kadangi policijos pareigūnių reikalavimas nebuvo akivaizdžiai neteisėtas, T. J. privalėjo vykdyti policijos darbuotojų teisėtą reikalavimą ir prieiti prie tarnybinio automobilio.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime yra konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra ne kartą konstatavęs, kad administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl asmens kaltumo turi būti pašalinti tiesiogiai apklausiant liudytojus, aktyviai tiriant įrodymus ir siekiant nustatyti tikrąsias galimo pažeidimo padarymo aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N575-2625/2011). Tokios pat praktikos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (nutartys bylose Nr. 2AT-6/2012, 2AT-21/2012).

ATPK 284 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, turi teisę pakeisti nuorodą į šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už šį pažeidimą, jeigu administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta administracinio teisės pažeidimo esmė yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už padarytą administracinį teisės pažeidimą. Šiuo konkrečiu atveju, faktinės T. J. inkriminuojamo pažeidimo aplinkybės yra nurodytos administracinio teisės pažeidimo protokole – “nevykdė teisėto policijos pareigūnių reikalavimo prieiti prie tarnybinio automobilio ir pabėgo“. Teismas, priimdamas sprendimą, gali pašalinti neįrodytas pažeidimo aplinkybes, jas tikslinti, savo nutarime (nutartyje) nurodyti teisingą ATPK straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už padarytą administracinį teisės pažeidimą. Esant visoms faktinėms aplinkybėms aiškiai išdėstytoms administracinio teisės pažeidimo protokole, teismas gali ištaisyti neesminius protokolo trūkumus, pasisakyti dėl visų inkriminuojamų pažeidimo aplinkybių, spręsti dėl jų įrodytumo, suformuluoti atitinkamą kaltinimą, išspręsti taikytinos atsakomybės klausimą.

Administracinio teisės pažeidimo protokolu yra apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. ATPK įvirtintos teisės normos (ATPK 284 str. 2 d.) nesudaro galimybės papildyti administracinio teisės pažeidimo protokole suformuluotą kaltinimą naujomis esminėmis faktinėmis veikos aplinkybėmis, pripažinti asmenį kaltu padarius administracinį pažeidimą, nurodant naujus esminius administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius, t. y. keisti administracinio teisės pažeidimo protokolą ir jame suformuluoto kaltinimo turinį (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N3-444/06). Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, jog įgaliotas organas (pareigūnas) nagrinėja bylą tik to asmens atžvilgiu ir tik pagal tokį administracinį kaltinimą, pagal kurį jam perduota medžiaga (ATPK 261 str. 1 d., 284 str. 1 d.).

Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono PK Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjos Linos Martišienės 2014 m. spalio 21 d. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole Nr. 75P-20356566-14, T. J. yra kaltinamas tik tuo, kad nevykdė teisėto policijos pareigūnių reikalavimo prieiti prie tarnybinio automobilio ir pabėgo. Iš byloje esančio vaizdo įrašo akivaizdžiai matyti, kad T. J. šį policijos pareigūnių reikalavimą įvykdė – priėjo prie policijos automobilio ir prie jo prabuvo apie 1 min., 17 sek., kai viso įvykio trukmė nuo policijos pareigūnių atvykimo iki jų išvykimo užtruko tik apie 4 min. 20 sek.

Institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, - Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono PK atstovas, bylos nagrinėjimo teisme metu, neprašė papildyti administracinio teisės pažeidimo protokole suformuluotą kaltinimą naujomis esminėmis faktinėmis veikos aplinkybėmis ir nenurodė naujų esminių administracinio teisės pažeidimo sudėties požymių, todėl teismas neturi jokio teisinio pagrindo keisti administracinio teisės pažeidimo protokole suformuluoto kaltinimo turinį, nurodant naujus esminius administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens T. J., liudytojų K. R. ir O. Š. teismo posėdžio metu duotais parodymais teismas netikėti neturi pagrindo, nes jie tarpusavyje neprieštaringi ir iš esmės atitinka byloje esančiame vaizdo įraše užfiksuotas įvykio aplinkybes. Teismas nesivadovauja policijos pareigūnių Nidos Mažeikaitės ir Donatos Sadauskienės, teismo posėdžio metu duotais parodymais, nes jie prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams ir juos atmeta. Tačiau pažymėtina, kad byloje nenustatyta jokių duomenų, pagrindų, dėl kurių policijos pareigūnės būtų šališkos, suinteresuotos nepagrįstai apkaltinti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį nebūto pažeidimo padarymu, duoti apie jį melagingus paaiškinimus ir tokiu būdu jam kenkti, tačiau vertinant visus byloje esančius įrodymus, iš kurių visumos darytinos išvados, kad policijos pareigūnių dėstomos įvykio aplinkybės, bylos nagrinėjimo teisme metu, nebuvo nurodomos nuosekliai ir neprieštaringai, jos iš esmės prieštaravo vaizdo įraše užfiksuotai informacijai, todėl tikėti policijos pareigūnių, kurios nors ir nesuinteresuotos bylos baigtimi, nurodytomis aplinkybėmis, teismas neturi pagrindo.

T. J. pareikštas kaltinimas - nevykdžius teisėto policijos pareigūnių reikalavimo prieiti prie tarnybinio automobilio ir pabėgus, yra neįrodytas. Byloje ištirtų įrodymų visuma nustatyta, kad T. J. šį reikalavimą įvykdė, todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisena T. J. atžvilgiu, pagal Lietuvos Respublikos ATPK 187 straipsnio 2 dalį, nutrauktina (ATPK 250 str.1 d.1 p.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 224 str., 250 str. 1 d. 1 p., 286 str., 287 str. 1 d. 2 p., 302² str., 302⁴ str. teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal Lietuvos Respublikos ATPK 187 straipsnio 2 dalį, T. J. atžvilgiu nutraukti, nesant šio administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Pakruojo rajono apylinkės teismą.